- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- eI3-327-583/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02860-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Parsekas“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Dalius Jurjonas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Parsekas“ atstovams advokatams Daliui Jurjonui ir Astai Jakštienei, atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Astai Peleckienei,
2023 m. sausio 17 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Parsekas“ skundą bei patikslintą skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Parsekas“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas) į teismą prašydama:
1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J26-927/2022“ (toliau – ir Nutarimas);
2) netenkinus skundo reikalavimo dėl Nutarimo panaikinimo, skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta Nutarime, bet ne didesnę nei 1000,00 Eur;
3) priteisti iš atsakovo visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad atsakovo priimtame Nutarime teigiama, jog Bendrovė nuo 2022 m. sausio 22 d. iki 2022 m. sausio 23 d. į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) atvežė 70,863 t. pavojingų atliekų, kurias neturėdama teisės sandėliavo iki 2022 m. vasario 1 d. Nutarime konstatuojama, kad pareiškėja nurodytais veiksmais įvykdė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 79 straipsnio 5 dalyje nustatyta pažeidimą ir paskyrė ekonominę sankciją – 11 000,00 Eur.
Bendrovės nuomone Nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, nes Departamentas klaidingai vertino nustatytas faktinės aplinkybes bei netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatus, todėl buvo padaryta ydinga išvada, kad ji Žemės sklype laikė 70,863 t. pavojingų atliekų.
Teisės aktai reglamentuoja, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pareiškėjos nuomone Departamentas atlikdamas tyrimą pažeidė minėtas nuostatas, kadangi ignoravo 2022 m. rugpjūčio 22 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas faktines aplinkybes, dėl jų nepasisakė Nutarime, nors teisės aktų nuostatos įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, jog jai yra išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. T-KL.1-22/2017 (toliau – ir TIPK leidimas). TIPK leidime nurodoma, jog Bendrovė ūkinę veiklą vykdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinėje akvatorijoje ir uosto kratinėse iki uosto vartų. Ūkinės veiklos rajonas apima vidinę Klaipėdos uosto akvatoriją, laivybai naudojamą Malkų įlankos ir Kuršių marių dalis, apribota krantinėmis ir pakrantėmis. Įmonė pastatų, pagalbinių patalpų ūkinei veiklai neeksploatuoja. Ūkinei veiklai vykdyti eksploatuojamos vandens transporto priemonės – laivai: „Banga“, „Flora“, „Danė“ ir „Jokūbavas“ (toliau – ir Laivai). Laivai „Banga“ ir „Danė“ eksploatuojami atliekų laikymui ir iš laivų surenkamų buitinių ir gamybinių nuotekų transportavimui, laivas „Flora“ – tik atliekų laikymui, o laivas „Jokūbavas“ paliekamas tik iš laivų surenkamų buitinių ir gamybinių nuotekų transportavimui. Akcentuoja, kad Bendrovė turi teisę tvarkyti atlieką – naftos produktų/vandens separatorių dumblas (kodas 13 05 02*), tačiau vykdant komercinę veiklą, Laivuose susidaro atliekos, tame tarpe ir naftos produktų/vandens separatorių dumblas.
Per ilgą laikotarpį Laivų variklių skyriuose susikaupė milžiniškas dumblo kiekis, dėl ko ėmė grėsti Laivų mašinų įrenginių apsėmimo rizika, todėl buvo imtasi skubių veiksmų kuo greičiau išvalyti susidariusi naftuotą dumblą. Teigia, jog šias aplinkybes patvirtina, Bendrovės direktoriaus 2022 m. sausio 3 d. įsakymas, kuriuo Laivų kapitonams buvo nurodyta parengti Laivus juose susidariusio naftuoto dumblo išvalymo/iškrovimo iš laivų darbams atlikti ir šių operacijų Laivų dokumentų paruošimą/užpildymą.
Paaiškino, jog minėtu darbų vykdymo metu buvo gauta informacija iš hidrometeorologijos tarnybos apie labai prastas ir/ar net pavojingas oro sąlygas, ir rekomendacijas, kad Klaipėdos uoste esantiems laivams buvo raginama imtis visų priemonių ir saugumo išsaugojant laivus ir juose esančius krovinius. Siekiant išvengti galimų avarijų ar atliekų, sukrautų plastikiniuose IBC konteineriuose ant laivo denio, praradimų, bei štormo metu užtikrinti turimų Laivų saugų ir stabilų stovėjimą prie uosto krantinių, todėl Bendrovė privalėjo imtis visų reikiamų ir įmanomų veiksmų, būtinų bet kokio poveikio aplinkai sukėlimo, išvengti. Pažymėjo, kad Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste pareiškėja nevaldo jokios teritorijos, išskyrus krantines, Bendrovė neturi ir nėra gavęs juridinio pagrindo Klaipėdos uosto teritorijoje laikyti susidariusias pavojingas, todėl priimtas sprendimas sprendimą išvalytą iš Laivų naftuotą dumblą, kurio kiekis buvo 70,863 t ir perduoti galutiniam atliekų tvarkytojui – UAB „Toksika“.
Nurodo, kad vadovaujantis tarp Bendrovės ir UAB „Toksika“ 2020 m. gegužės 11 d. pasirašytoje pavojingų atliekų tvarkymo sutartyje Nr. VAS2020-466 nustatyta, jog norint vienu metu pristatyti daugiau kaip 10 tonų atliekų, privaloma gauti UAB „Toksika“ patvirtinimą apie galimybę priimti nurodytą kiekį atliekų. Kadangi atliekų priėmimo – perdavimo derinimas su UAB „Toksika“ užtruko, o prevencinių priemonių reikėjo imtis nedelsiant ir skubiai, buvo priimtas pats saugiausias sprendimas – turimas atliekas nuvežti į Žemės sklypą ir jas laikyti iki kol bus galima jas perduoti galutiniam atliekų tvarkytojui. Akcentuoja, kad Departamento specialistų Žemės sklype užfiksuotos atliekos yra jo, kaip atliekų darytojo, veiklos rezultatas, todėl nesutinkama su Nutarime padaryta išvada, kad Bendrovė, kaip atliekų tvarkytoja, laikė, sandėliavo ir (ar) tvarkė atliekas Žemės sklype.
Pareiškėja laikosi pozicijos, jog 70,863 t. atliekų buvimas Žemės sklype buvo nulemtas būtinojo reikalingumo aplinkybių, kas yra savarankiškas pagrindas, darantis bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teiseną negalima. AAĮ yra nurodyta, jog bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai juridinis asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju (siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis).
Nutarime nepagrįstai teigiama, jog pareiškėjos pateikti įrodymai nepagrindžia būtinojo reikalingumo sąlygų, nes nepatvirtina, kad pablogėjus oro sąlygoms nebuvo galima atliekų laikyti laivų talpyklose ir, kad iki 2022 m. sausio 22 d. ar vėliau nebuvo galimybės atliekas perduoti atliekų tvarkytojui UAB „Toksika“. Pareiškėjos nuomone, tokie Departamento argumentai yra susiję su vieninteliu tikslu – nubausti Bendrovę, o ne objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją.
Taip pat pareiškėja teigia, kad paskirta 11 000,00 Eur dydžio bauda yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati), neteisinga, todėl neteisėta ir nepagrįsta. Bendrovė niekada neplanavo ir neturėjo išankstinio sumanymo išgabenti atliekas į Žemės sklypą, o buvo priverstas tą atlikti, nes atliekas sandėliuoti Laivuose buvo nesaugu dėl nepalankių ir pavojingų oro sąlygų, o galutinis atliekų tvarkytojas atliekas priimti tuo metu neturėjo galimybės, todėl vienintelė saugi vieta joms buvo Žemės sklypas. Atliekos Žemės sklype prabuvo savaitę laiko ir tai nesukėlė jokios žalos Lietuvos Respublikos teisės aktais saugomiems gėriams ar kitoms vertybėms. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, jeigu teismas nuspręs, kad pareiškėjui turi būti skirta bauda, ji turi būti mažesnio dydžio nei Nutarimu paskirta ir įstatyme nustatyta minimali bauda.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Parsekas“ atstovai advokatai Dalius Jurjonas ir Asta Jakštienė nurodė, kad palaiko skunde keliamus reikalavimus, prašė jį tenkinti jame pateiktų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad 2022 m. vasario 1 d. apžiūros metu nustatyta, kad pareiškėja, vykdydama ūkinę veiklą nuomojamoje teritorijoje laikė sukrautas 71 vnt. po 1000 l talpos plastikines talpyklas, iš kurių 10 vnt. buvo tuščios, o kitos talpyklos užpildytos naftos produktais užterštu vandeniu. Talpyklos laikytos ant kietos dangos, nepaženklintos, skysčių nutekėjimo nepastebėta. Pavojingų atliekų laikymo vieta neaptverta, neapsaugota nuo pašalinių asmenų patekimo, neįrengta stoginė, kad galimai pavojingos medžiagos būtų apsaugotos nuo kritulių ir tiesioginių saulės spindulių, vėjo ar kitokio neigiamo aplinkos poveikio. Vykdant tyrimą Bendrovės direktorius informavo, kad talpyklose laikytas naftos produktų/vandens separatorių dumblas 2022 m. vasario 1 d. buvo išvežtas ir perduotas atliekų tvarkytojui. Pagal pateiktus rašytinius dokumentus nustatyta, jog atliekų tvarkytojui perduota 70,863 t. pavojingų atliekų. Bendrovė Žemės sklype vykdė atliekų tvarkymo veiklą neturėdama leidimo tokiai veiklai vykdyti.
Nurodo, kad pareiškėja minėtais veiksmais pažeidė AAĮ, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir TIPK taisyklės) nuostatų reikalavimus.
Akcentuoja, jog priimant Nutarimą nebuvo įrodinėjama aplinkybė ar Žemės sklype buvusios atliekos susidarė Bendrovei vykdant atliekų tvarkymo veiklą ar eksploatuojant Laivus, kuriuose susidaro skystosios pavojingos atliekos. Laivuose susidariusios pavojingos atliekos gali būti juose laikomos ne ilgiau kaip 6 mėnesius, suėjus minėtam terminui tokios atliekos privalo būti tiesiogiai (be separacijos) perduotos tokias atliekas tvarkančioms įmonėms arba apdorotos separacijos būdu ir perduotos.
ATĮ nuostatos įtvirtina, kad atliekų darytojas privalo atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats, jeigu tam turi nustatyta tvarka išduotą leidimą. Bendrovė yra atliekų tvarkytojas – ji vykdo naftos produktais užterštų skysčių, tepalų ir alyvų surinkimo, laikymo, apdorojimo veiklą – separuoja surinktus naftos produktais užterštus vandenis laivų talpyklose. Taip pat vykdo alyvų, kuro mišinių ir kitų naftos produktais užterštų vandenų laikymą laivų talpyklose. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip atliekų darytoja, sau kaip atliekų tvarkytojai perdavė pervežti į Žemės sklypą 70,863 t. separacijos būdu apdorotu pavojingų atliekų, o po to visą šį kiekį perdavė galutiniam atliekų tvarkytojui UAB „Toksika“.
Departamentas laikosi pozicijos, kad tyrimo metu surinkti duomenys įrodo, jog Bendrovė, tam neturėdama teisės, nuo 2022 m. sausio 22 d. iki 2022 m. sausio 23 d. į Žemės sklypą atvežė 70,863 t. apdorotų pavojingų atliekų, kurias laikė iki 2022 m. vasario 1 d., todėl ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio pažeidimo, numatyto AAĮ 79 straipsnio 5 dalyje, padarymą.
Atsakovo nuomone pareiškėjos skundo argumentai nepagrindžia būtinojo reikalingumo sąlygų. Pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad pablogėjus oro sąlygoms Bendrovė negalėjo pavojingų atliekų laikyti laivų talpyklose ir, kad iki 2022 m. sausio 22 d. ar vėliau nebuvo galimybės atliekas perduoti atliekų tvarkytojui. Pabrėžia, kad pareiškėja yra atsakinga, jog jos vykdoma ūkinė veikla nesukeltų pavojaus aplinkai bei būtu teisėta. Atkreipia dėmesį, jog TIPK taisyklės įpareigoja ūkio subjektus eksploatuoti įrenginį laikantis TIPK leidime nustatytų sąlygų, o jeigu eksploatuojant įrenginį yra pažeidžiamos TIPK leidime įtvirtintos sąlygos, jis per 3 darbo dienas privalo apie tai pranešti Departamentui ir nedelsiant imtis visų reikalingų priemonių ištaisyti pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja minėtų veiksmų neatliko.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė Asta Peleckienė nurodė, kad palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J26-927/2022“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad 2022 m. vasario 1 d. Departamento Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai surašė Apžiūros aktą Nr. (13.5)-TVR-520 (toliau – ir Aktas). Akte teigiama, kad apžiūra atlikta atsižvelgiant Departamento Klaipėdos valdyboje gautą pranešimą, jog Bendrovės priklausantis automobilis važiuoja į Kretingos savivaldybės rajoną ir prašoma patikrinti ar teisėtai vežamos bei sandėliuojamos atliekos. Nuvykus į Žemės sklypą nustatyta, kad neužrakintoje teritorijoje, sukrautos 71 vnt. 1000 l talpos plastikinės talpyklos, iš kurių 10 vnt. tuščios, o likusios užpildytos neaiškios kilmės skysčiais Atsukus kamščius ir sujudinus paviršiuje susidariusi ledą vizualiai pasirodė naftos produktais užterštas vanduo. Talpyklos laikomos ant kietos dangos, nepaženklintos. Pavojingų atliekų laikymo vieta neaptverta, neapsaugota nuo pašalinių asmenų patekimo, neįrengta stoginė. Bendrovė turi išduotą TIPK leidimą, kurio sąlygose nenumatyta pavojingas atliekas laikyti Žemės sklype.
2022 m. vasario 9 d. pareiškėja Departamento Klaipėdos valdybai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog plastikinėse talpyklose buvo laikomas naftos produktų/vandens separatorių dumblas, susidaręs Laivuose. 2022 m. sausio 22 d. į Žemės sklypą atvežta 25 t. minėtų atliekų, o 2022 m. sausio 23 d. – 46,863 t. atliekų. Paaiškino, kad iš Klaipėdos valstybinio oro uosto direkcijos buvo gauta informacija apie labai prastas ar net pavojingas oro sąlygas, rekomendacija Klaipėdos jūrų uoste esantiems laivams imtis visų priemonių siekiant išsaugoti laivus ir juose esančius krovinius. Tuo metu nebuvo galimybės atliekas perduoti jas tvarkančiai įmonei, todėl priimtas sprendimas atliekas nuvežti į nuomojamą žemės sklypą ir jas sandėliuoti iki kol bus galima jas perduoti galutiniam atliekų tvarkytojui UAB „Toksika“. Akcentuojama, kad atliekos buvo sandėliuojamos sandariose talpose, laikomos tik laikinai ir aplinkai pavojaus nesukėlė.
Departamento Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcija 2022 m. liepos 19 d. pareiškėjos atžvilgiu surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J26-927/2022 (toliau – ir Protokolas). Protokole pakartojamos Akte nurodytos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės. Papildomai nurodoma, kad Bendrovės direktorius informavo Departamentą, jog talpyklose buvo laikomas naftos produktų/separatorių dumblas (atliekos kodas 13 05 02*), kurios 2022 m. vasario 1 d. buvo perduotas atliekų tvarkytojui. Protokole konstatuojama, kad pareiškėja Žemės sklype vykdė atliekų tvarkymo veiklą (vežimo, laikymo) neturint leidimo tokiai veiklai vykdyti. Tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė AAĮ 19 straipsnio 1 dalies, ATĮ 4 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 7, 80, 84, 86 bei 89 punktu ir TIPK taisyklių 6 punkto bei 1 priedo 3.1 punkto nuostatas. Teigiama, kad atsakomybė už nurodytų teisės aktų nuostatų pažeidimus numatyta AAĮ 79 straipsnio 5 dalyje.
Bendrovė susipažinusi su Protokolo turiniu, 2022 m. liepos 19 d. pateikė atsakovui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose laikėsi pozicijos, kad Departamentas padarė nepagrįstą išvadą, jog ji atliko AAĮ 79 straipsnio 5 dalyje reglamentuotą administracinį pažeidimą. Nurodė, kad Bendrovė, kaip atliekų tvarkytoja, nelaikė pavojingų atliekų TIPK leidime nenumatytoje vietoje, nes pareiškėja, kaip atliekų darytoja, susidūrė su aplinkybėmis, privertusiomis laikinai perkelti pavojingas atliekas į Žemės sklypą. Akcentavo, jog Klaipėdos valstybinio jūrų uosto specialistai informavo, kad artėja itin prastos oro sąlygos, galinčios kelti grėsmę gyvybei, sveikatai ar turtui, o atliekų tvarkytojas anksčiau 2022 m. vasario 1 d. nesutiko priimti pavojingų atliekų tvarkymui, todėl priimtas sprendimas išgabenti Laivuose laikomas atliekas į saugesnę vietą t. y. Žemės sklypą.
Departamentas įvertinus Akte, Protokole ir pareiškėjos pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes priėmė Nutarimą, kurio padarė išvada, jog Bendrovė neturėdama tokią veiklą leidžiančio leidimo, nuo 2022 m. sausio 22 d. iki 2022 m. vasario 1 d. Žemės sklype laikė 70,863 t. pavojingų atliekų, taip pažeisdama AAĮ 19 straipsnio 1 dalies, ATĮ 4 straipsnio 1 dalies, TIPK taisyklių 6 punkto bei 1 priedo 3.1 punkto nuostatas. Konstatuojama, jog pareiškėja minėtais veiksmais atliko administracinį pažeidimą numatytą AAĮ 79 straipsnio 5 dalyje. Departamentas vadovaudamasis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, 79 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdama į pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nutarė pareiškėjai skirti 11 000 Eur dydžio ekonominę sankciją.
Dėl Nutarimo teisėtumo
AAĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2022-01-01 iki 2022-05-01) 19 straipsnio 1 dalis teigia, fizinis ar juridinis asmuo, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti. Apie planuojamą ūkinės veiklos objekto, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, eksploatavimo ir ūkinės veiklos vykdymo pradžią fizinis ar juridinis asmuo turi aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija prieš fiziniam ar juridiniam asmeniui pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą aplinkos ministro nustatyta tvarka patikrina, ar ūkinės veiklos objekte įgyvendintos leidime nurodytos sąlygos, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios. Pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą galima tik aplinkos ministro nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai institucijai įsitikinus, kad ūkinės veiklos objektas atitinka šias sąlygas. Toks patikrinimas nemažina fizinio ar juridinio asmens atsakomybės dėl leidime nurodytų sąlygų laikymosi.
ATĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2022-01-01 iki 2022-03-01) 4 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu.
TIPK taisyklių (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2021-01-01 iki 2022-05-01) 6 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti), išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (TIPK taisyklių 1 priedo 3.1 punktas).
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog teisės aktai atliekų turėtojams (darytojams) nustato imperatyvią pareigą perduoti atliekas atliekų tvarkytojams arba jas tvarkyti pats, jeigu turi tam išduotą TIPK leidimą. Taip pat TIPK leidimų turėtojai privalo ūkinės veiklos įrenginį eksploatuoti leidime nustatytomis sąlygomis.
Analizuojant byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad tarp proceso šalių nėra ginčo, jog Bendrovė nuo 2022 m. sausio 22 d. iki 2022 m. vasario 1 d. nuomos sutarties pagrindu valdomame Žemės sklype laikė 70,863 t. pavojingų atliekų – naftos produktų/separatorių dumblo (atliekos kodas 13 05 02*). Minėtas atliekas pareiškėja 2022 m. vasario 1 d. perdavė atliekų tvarkytojui – UAB „Toksika“
TIPK taisyklių 1 priedo 2 priedelyje „Veiklos rūšys, kurioms netaikomas reikalavimas turėti leidimo dalį „Atliekų apdorojimas, (naudojimas ar šalinimas, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti“) yra pateiktas ekonominių veiklų ir jų metų susidarančių atliekų sąrašas, kurių apdorojimui nėra būtina turėti TIPK leidimo. Minėtame sąraše nėra nuodyta atlieka, kurios kodas 13 05 02*, todėl akivaizdu, kad naftos produktai/separatorių dumblas gali būti apdorojamas tik asmenų, turinčių tam išduotą leidimą. Pažymėtina, kad Taisyklių 73 punktas reglamentuoja, jog atliekos, kurios atliekų sąraše, pateiktame Taisyklių 1 priede, pažymėtos žvaigždute (*), priskiriamos pavojingosioms atliekoms, todėl darytina išvada, jog atlieka 13 05 02* yra priskirtina pavojingų atliekų kategorijai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2017 m. rugpjūčio 18 d. išdavė pareiškėjai Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. T-KL.1-22/2017. TIPK leidimo 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad Bendrovė ūkinę veiklą vykdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinėje akvatorijoje ir uosto krantinėse iki uosto vartų. Ūkinės veiklos rajonas apima vidinę Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją, laivybai naudojamą Malkų įlankos ir Kuršių marių dalis, apribota krantinėmis ir pakrantėmis. Įmonė pastatų, pagalbinių patalpų ūkinei veiklai neeksploatuoja. Įmonė ūkinei veiklai vykdyti žemės sklypo neturi ir nenuomoja. Žemės sklypo naudojimas susijęs tik su laivų švartavimų ir surinktų atliekų perdavimu ties krantinėmis.
TIPK leidimo 2 dalyje teigiama, kad Bendrovės pagrindinė veikla – alyvų atliekų, naftos produktais užterštų skysčių ir vandenų, naftos mišinių, lijalinių vandenų tvarkymas laivų talpyklose jas paruošiant tolimesniam naudojimui. Įmonė iš atliekų produkcijos negamina, naftos produktų turinčių vandenų apdorojimo metu susidarantis naftos mišinių koncentratas priduodamas kitiems atliekų tvarkytojams. Iš laivų surinkti naftos produktais užteršti vandenys, alyvos, skystieji kuro mišiniai taip pat ir be valymo gali būti tiesiogiai perduoti kitoms atliekas tvarkančioms įmonėms, vykdant tik atliekų surinkimą ir pervežimą laivais.
Įvertinus anksčiau minėta konstatuotina, kad Bendrovė turi teisę ūkinę veiklą vykdyti tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinės akvatorijoje ir uosto krantinėse iki uosto vartų. Pareiškėja vykdydama ūkinę veiklą žemės sklypų, pastatų ar pagalbinių patalpų neeksploatuoja. Bendrovė vykdomos ūkinės veiklos metu sukauptas pavojingas atliekas privalo laikyti Laivų talpyklose, o po to jas perduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms. Teisėjų kolegijos vertinimu Departamentas Nutarime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nuo 2022 m. sausio 22 d. iki 2022 m. vasario 1 d. sandėliuodama Žemės sklype 70,863 t. pavojingų atliekų nesilaikė TIPK leidime nustatytų sąlygų, taip padarydama AAĮ 19 straipsnio 1 dalies, ATĮ 4 straipsnio 1 dalies, TIPK taisyklių 6 punkto bei 1 priedo 3.1 punkto nuostatų pažeidimą.
Bendrovė skunde pažymėjo, kad Žemės sklype laikytos pavojingos atliekos nebuvo surinktos vykdant TIPK leidime nurodytą ūkinę veiklą - alyvų atliekų, naftos produktais užterštų skysčių ir vandenų, naftos mišinių, lijalinių vandenų tvarkymas laivų talpyklose jas paruošiant tolimesniam naudojimui. Akcentavo, jog Departamento specialistų Žemės sklype nustatytos pavojingos atliekos susidarė eksploatuojant Laivus. Teismo posėdžio metu liudytojas L. Č. paaiškino, kad eksploatuojant laivus, jų mechaninio darbo metu susidaro atliekos žymimos kodu 13 05 02*.
AAĮ 79 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad pavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo septynių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.
Analizuojant nurodytos teisės normos dispoziją akivaizdu, kad norint patraukti juridinį asmenį administracinėn atsakomybėn už pavojingų atliekų laikymą neturint tam teisės pakanka nustatyti kad: 1) buvo laikoma pavojinga atlieka; 2) pavojinga atlieka buvo laikoma neturint išduoto leidimo tokiai veiklai vykdyti; 3) laikytų pavojingų atliekų kiekis viršijo 25 t. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai įrodyta, kad Bendrovės neturėdama tokią teisę suteikiančio TIPK leidimo, nuomojamame žemės sklype nuo 2022 m. sausio 22 d. iki 2022 m. vasario 1 d. sandėliavo virš 25 t. pavojingų atliekų - naftos produktų/separatorių dumblą, todėl konstatuotina, jog Nutarime pagrįstai nurodyta, kad pareiškėja savo neteisėtais veiksmais atliko pažeidimą numatytą AAĮ 79 straipsnio 5 dalyje. Aplinkybė ar asmens laikoma pavojinga atlieka susidarė vykdytos ūkinės veiklos metu ar eksploatuojant mechaninę įrangą, neturi teisinės reikšmės, todėl šioje apimtyje pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl būtinojo reikalingumo situacijos buvimo
Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto specialistų buvo gauta informacija apie artėjančias itin prastas oro sąlygas, kurios gali padaryti žalos turtui, sveikatai ar gyvybei, todėl siekiant išvengti netyčinio aplinkos užteršimo buvo priimtas sprendimas išgabenti Laivų talpyklose esančias pavojingas atliekas į sausumą. Bendrovė paaiškino, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje nevaldo jokio žemės sklypo ar statinio, todėl pavojingos atliekos buvo išgabentos į Žemės sklypą.
Vadovaujantis AAĮ 49 straipsnio 5 punktu Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai juridinis asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju (siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis) arba būtinosios ginties atveju (padarė šiame įstatyme numatyto pažeidimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir priešingo teisei kėsinimosi, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, kai gynyba akivaizdžiai neatitinka priešingo teisei kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo).
Teisminėje praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis; būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram, būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui; jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (žiūrėti, pavyzdžiui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-750-520/2021, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje eA-706-624/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-689/2020).
Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybę, kad Žemės sklype laikydama 70,863 t. pavojingų atliekų, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, tenka pareiškėjai. Teismui yra pateikti 2022 m. sausio 17 d., 2022 m. sausio 20 ir 2022 m. sausio 23 d. Laivų kapitonų Bendrovės direktoriui adresuoti pranešimai, kuriuose teigiama, kad dėl didėjančio vėjo gūsių ir kylančių bangų aukščio, kyla tikimybė prarasti ir netekti laivo krovinio, sukelti aplinkosauginę avariją. Taip pat teismui yra pateikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pranešimai apie prognozuojamas oro sąlygas, už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. sausio 31 d. Iš pateiktų pranešimų apie prognozuojamas oro sąlygas turinio ir gausos akivaizdu, kad prastos oro sąlygos sausio mėn. nėra retas reiškinys. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto specialistai dar 2022 m. sausio 4 d. informavo laivų kapitonus apie artėjančias prastas oro sąlygas, tačiau sprendimas Laivų talpyklų turinį išgabenti į Žemės sklypą buvo priimtas tik 2022 m. sausio 22 d.
Pažymėtina, jog TIPK taisyklių 88 punktas reglamentuoja, kad jei eksploatuodamas įrenginį veiklos vykdytojas pažeidžia leidimo sąlygas, jis privalo: 1) per 3 darbo dienas apie tai pranešti AAD; 2) nedelsiant imtis priemonių ištaisyti leidimo sąlygų pažeidimą ir užtikrinti, kad vėl būtų laikomasi leidimo sąlygų per trumpiausią įmanomą laikotarpį; 3) imtis reikiamų papildomų priemonių, kurias pagal kompetenciją AAD ar AAA nurodo būtinomis, siekiant, kad būtų ištaisytas pažeidimas ir vėl būtų laikomasi leidimo sąlygų. Darytina išvada, jog pareiškėja turėjo suvokti, kad ji neturi leidimo sandėliuoti pavojingas atliekas Žemės sklype, todėl ji turėjo pareigą apie Žemės sklype laikomas atliekas pranešti Departamentui. Bylos rašytiniai įrodymai neginčytinai įrodo, jog Bendrovė to nepadarė, kadangi atsakovo specialistai patikrinimą atliko reaguodami į anoniminį pranešimą.
Įvertinusi anksčiau minėta teisėjų kolegijos nuomone Bendrovė neįrodė, kad išgabendama atliekas į Žemės sklypą veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl pareiškėjos skundas šioje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl Nutarimu paskirtos ekonominės sankcijos sumažinimo
Teismui pripažinus Nutarimą teisėtu bei pagristu, pareiškėja prašo sumažinti juo paskirtos ekonominės sankcijos dydį iki 1000 Eur.
Vadovaujantis AAĮ 52 straipsniu skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Šis teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. LVAT yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). LVAT aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, LVAT, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, Bendrovės padaryto pažeidimo pobūdį, jos požiūrį į pažeidimą ir elgesį po pažeidimo nustatymo konstatuoja, jog ginčo atveju nėra pagrindo skirti švelnesnę ekonominę sankciją. Departamentas priimdamas Nutarimą bei skirdamas ekonominę sankciją tinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgė į pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir pagrįstai paskyrė bauda artima AAĮ 79 straipsnio 5 dalies sankcijos vidurkiui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J26-927/2022“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Parsekas“ skundas bei patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo jos naudai iš atsakovo priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Parsekas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.