Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio M. P. teikimą dėl baudos bausmės pakeitimo arešto arba viešųjų darbų bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. vasario 6 d. gautas antstolio M. P. teikimas dėl bausmės pakeitimo, kuriame prašoma M. M. paskirtą baudą pakeisti kita bausmės rūšimi – areštu, o jeigu nuteistasis sutiks – į viešuosius darbus, arba nutraukti bausmės vykdymą.

Teikime nurodoma, kad nuteistasis turi banko sąskaitas, tačiau jose lėšų nėra, kadangi sąskaitos areštuotos kitų antstolių nuo 2005 m. Registruoto kilnojamojo, nekilnojamojo turto skolininko vardu nėra. Žemės ūkio technikos, ginklų, laivų skolininko vardu neregistruota. Nuo 2023 m. spalio 11 d. skolininkas M. M. vykdė individualią veiklą. Juridinių asmenų registro duomenimis, skolininkas yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau 2024 m. balandžio 4 d. išsiuntus patvarkymą dėl išskaitų iš M. M. išmokamų lėšų, gautas atsakymas, kad jis yra MB narys ir lėšų neišsimoka. Skolininkas iš pajamų, gaunamų iš individualios veiklos ar iš lėšų būnant MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, skolų nemoka. Skolininko atžvilgiu yra vykdoma 20 vykdomųjų bylų, jis geranoriškai skolų nemoka. Antstolio kontoroje iš M. M. išieškojimas vykdomas nuo 2021 m., tačiau skolos neišieškotos, skolininkas vis žada pradėti mokėti skolas, tačiau nėra atlikęs nei vienos įmokos. 2024 m. spalio 8 d. teismui buvo pateiktas teikimas dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi, tačiau 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi teikimas buvo atmestas, kadangi skolininkas pradėjo bendradarbiauti su antstoliu, nurodė, kad nuo 2024 m. lapkričio mėnesio pradės gauti pajamas ir mokėti skolą. Sodros duomenimis, skolininkas vykdo individualią veiklą nuo 2024 m. spalio 14 d., tačiau pajamos nedeklaruojamos. Teismo posėdžio metu skolininkas žadėjo pradėti mokėti skolą nuo 2024 m. lapkričio mėnesio, tačiau iki 2025 m. vasario mėnesio nėra atlikęs nei vienos įmokos. M. M. baudos nesumokėjo, nesiėmė jokių veiksmų baudai sumokėti, priverstinėmis vykdymo priemonėmis išieškoti baudą nepavyko, kadangi skolininkas neturi turto ir pajamų, dėl to baudos, kaip bausmės, vykdymas yra neefektyvus.

Teismo posėdyje antstolis teikimą palaikė, nurodė, kad išieškojimas yra vykdomas nuo 2023 metų, tačiau skolininkas turto, lėšų banko sąskaitose neturi. Nustačius, kad išieškoti baudą nėra galimybės, buvo kreiptasi į teismą, tačiau teikimas atmestas nuteistajam nurodžius, kad pradės mokėti baudą. Tačiau nei vienos įmokos skolininkas neatliko. Bauda nuteistajam buvo paskirta 2022 m., tačiau nėra atlikta nei viena įmoka, nors nuteistasis turi pareigą baudą sumokėti. Skolininkas buvo atvykęs į kontorą, pats buvo parašęs prašymą, kad mokės po 500 Eur, po to buvo bandoma su skolininku susisiekti, bet jis nebebendradarbiavo.

Teismo posėdyje nuteistasis paaiškino, kad nuo 2024 m. lapkričio mėnesio užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, išklausė kursus ir gavo galimybę teikti prašymą gauti paramai individualiai kurjerio veiklai. Prašymas dėl paramos dar nėra patvirtintas, kai bus patvirtintas, galės pradėti vykdyti individualią veiklą, gaus paramą ir galės įsigyti autobusą. Su antstoliu buvo susitaręs, kad pradės mokėti vasario mėnesį, bet buvo pasakyta, kad turės mokėti ne mažiau, kaip 500 Eur per mėnesį. Turi mažametį vaiką, jį išlaiko, todėl mokėti tokią sumą neturi galimybės. Šiuo metu gyvena iš santaupų. Į Lietuvą grįžo 2023 m., santaupas turi grynaisiais pinigais. Nuo 2023 m. niekas neieškojo. Žinojo apie paskirtą baudą. Planas buvo kuo greičiau pradėti dirbti ir nebuvo noro turimus pinigus skirti baudai sumokėti. Neatliko nei vienos įmokos baudai sumokėti, negauna pajamų. Vaiko išlaikymui moka po 200-300 Eur, šiuo metu gyvena mamos namuose. Ilgą laiką buvo išvykęs iš Lietuvos, bankrutavus įmonei, neturėjo galimybės sumokėti skolas. Šiuo metu vykdo individualią veiklą ir pradės skolas grąžinti. Jeigu pradės vykdyti individualią veiklą, tai viešieji darbai trukdys darbui, tačiau jeigu kito pasirinkimo nebus, su viešaisiais darbais sutiktų.

Prokuroras teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti. Nuteistasis turėjo galimybę pradėti mokėti baudą, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme. BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. BK 47 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Taigi įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme, t. y. pirmu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus (BK 47 straipsnio 7 dalis), o kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 8 dalis).

Iš teikimo nagrinėjimo medžiagos matyti, kad nuteistajam M. M. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu buvo paskirta 240 MGL (8 000 Eur) baudos bausmė, kurią nuteistasis turėjo sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 27 d., baudos sumokėjimo terminas pasibaigė 2023 m. sausio 27 d., tačiau M. M. savanoriškai baudos nesumokėjo. Skolininkui adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas 2023 m. vasario 10 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, taip pat 2023 m. vasario 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas bei nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Taip pat buvo patikrinta registruose esanti informacija apie skolininko turimą turtą, pinigines lėšas, darbinę veiklą, vykdomus išieškojimus. Gautos informacijos ir duomenų pagrindu nustatyta, kad išieškoti baudą iš skolininko nėra galimybės.

Teismo posėdyje nuteistasis paaiškino, kad apie nuosprendžiu paskirtą 8 000 Eur baudą jis žino, tačiau šios baudos mokėti nėra pradėjęs, kadangi negauna pajamų, išlaiko mažametį vaiką. Paaiškino, kad šiuo metu laukia, kol bus patvirtintas jo prašymas dėl paramos gavimo individualios veiklos vykdymui, galėtų mokėti po 200 Eur per mėnesį, bet ne po 500 Eur, kaip nurodė antstolis. Vis tik nuteistasis nenurodė jokių aplinkybių, kurios jam objektyviai sutrukdė vykdyti teismo nuosprendžiu paskirtą baudos bausmę. Nagrinėjant pirmą antstolio teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausme, nuteistasis M. M. nurodė, kad ilgą laiką buvo išvykęs į užsienį, bankrutavus įmonei, neturėjo galimybės sumokėti visas skolas, tačiau grįžęs į Lietuvą pradėjo vykdyti individualią veiklą, ruošiasi grąžinti visas skolas, pradėjo bendrauti su antstoliu, pajamas pradės gauti nuo lapkričio mėnesio. Antstoliui patvirtinus, kad nuteistasis pradėjo bendrauti dėl turimų skolų grąžinimo, 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi teikimas buvo atmestas, siekiant sudaryti nuteistajam galimybę pradėti vykdyti skirtą bausmę. Vis tik po šios nutarties priėmimo M. M. jokių veiksmų tam, kad pradėti mokėti baudą, nesiėmė, nei vienos įmokos neatliko, o jo teismo posėdyje duoti paaiškinimai teikia pagrindą vertinimui, jog nuteistasis sąmoningai vengia sumokėti nuosprendžiu jam paskirtą baudą.

Nuteistasis paaiškino, kad nuo grįžimo į Lietuvą 2023 metais, gyvena iš turimų santaupų, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kurios jam sutrukdė iš turimų santaupų pradėti mokėti skirtą baudą. Kaip nurodė pats nuteistasis, planas buvo pradėti vykdyti individualią veiklą ir skirti santaupas baudos mokėjimui nebuvo noro, taigi nuteistasis sąmoningai pasirinko nemokėti baudos, nors objektyviai tokią galimybę turėjo. 2024 m. spalio 30 d. vykusio posėdžio metu M. M. tvirtino, kad pradėjo vykdyti individualią veiklą, pajamas pradės gauti lapkričio mėnesį, tačiau nuo lapkričio mėnesio iki 2025 m. vasario 28 d. vykusio teismo posėdžio nei vienos įmokos nuteistasis neatliko, nurodė naujas aplinkybes, kad yra kreipęsis dėl paramos veiklai vykdyti, kai bus patvirtintas prašymas, galės įsigyti transporto priemonę ir pardėti vykdyti veiklą. Taip pat nurodė, kad kiekvieną mėnesį galėtų mokėti po 200 Eur, bet negalėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl tokio dydžio įmokų vis tik dar nėra atlikęs. Be to, kaip matyti iš susirašinėjimo elektroniniu paštu, po to, kai buvo atmestas antstolio teikimas dėl baudos pakeitimo, 2024 m. lapkričio 19 d., 2025 m. sausio 14 d. M. M. buvo siunčiami elektroniniai laiškai siekiant išsiaiškinti, kodėl jis nevykdo susitarimo dėl skolos mokėjimo dalimis, nuteistasis buvo informuotas, kad negaunant iš jo skolos mokėjimo, bus kreiptasi į teismą dėl baudos pakeitimo į areštą, o 2025 m. sausio 22 d. M. M. informavo, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įmokės pirmą įmoką ir mokės stabiliai kiekvieno mėnesio 1-ą dieną. Antstolis su teikimu į teismą pakartotinai kreipėsi 2025 m. vasario 6 d. ir iki šios dienos, kaip minėta, nei viena įmoka nebuvo atlikta.

Nuteistojo paaiškinimai, jokių aktyvių veiksmų tam, kad pradėti mokėti dar 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiėmimas, požiūris į bausmės – baudos – vykdymą (teismo posėdyje nuteistasis teisinosi, kad nuo 2023 m., kai grįžo į Lietuvą, jo niekas dėl baudos neieškojo), pastangų dirbti ir gauti legalias pajamas nebuvimas, rodo nuteistojo siekį išvengti baudos mokėjimo, o tuo pačiu – nevykdyti už nusikalstamų veikų padarymą jam skirtos bausmės.

Svarstomo klausimo kontekste aktualu pažymėti, kad sprendžiant, ar asmuo vengia atlikti paskirtą bausmę (šiuo atveju – sumokėti baudą), būtina atsižvelgti į priežastis, dėl kurių bausmė yra nevykdoma. Vengimu nelaikytini atvejai, kai dėl objektyvių, nuo asmens valios nepriklausančių priežasčių, mokėti baudą nėra galimybės (pvz. ilgai trunkanti liga; laisvės atėmimo bausmės atlikimas, kai laisvės atėmimo vietų įstaigoje nesuteikiamas darbas ir nėra galimybės gauti pajamas ir kt.). Šiuo atveju nenustatytos aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, kad M. M. baudos nesumokėjo (nepradėjo mokėti) dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Priešingai, nuteistojo paaiškinimai, teisinimasis nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, pastangų pradėti vykdyti bausmę nebuvimas, rodo nuteistojo vengimą mokėti baudą, todėl keisti ją viešaisiais darbais nėra pagrindo. Tačiau yra pagrindas taikyti BK 47 straipsnio 8 dalies nuostatas ir baudą keisti kitas bausmės rūšimi – laisvės apribojimu. Nors antstolio teikime prašoma baudą keisti areštu, vis tik atkreipiamas dėmesys, kad baudos keitimo areštu galimybė baudžiamajame įstatyme šiuo metu nėra įtvirtinta (tokia galimybė buvo numatyta BK 47 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2019 m. liepos 5 d.). Pagal šiuo metu galiojančio BK 47 straipsnio 8 dalies nuostatas, nuteistajam vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti, teismas baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Aptariamu atveju abi baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme sąlygos yra nustatytos (nuteistasis savo noru su mokėti baudą vengia, galimybių baudą išieškoti priverstinai nėra), todėl baudos pakeitimas laisvės apribojimo, o ne arešto bausme, nelaikytinas išeinančiu iš antstolio teikime suformuluoto prašymo ribų. Tuo labiau, kad laisvės apribojimo bausmė yra švelnesnė už arešto bausmę, todėl pakeitus baudą būtent šia bausmės rūšimi, nuteistojo teisinė padėtis taip pat nebus pasunkinta labiau, nei to prašoma antstolio teikime.

BK 47 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad bauda keičiama laisvės apribojimu vadovaujantis BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Laisvės apribojimas gali būti skiriamas su intensyvia priežiūra arba be jos, kartu paskiriant BK 48 straipsnio 4, 5 dalyse numatytus įpareigojimus ir draudimu, BK 48 straipsnio 6 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. BK 65 straipsnyje įtvirtintos bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės, pagal kurias 1 laisvės apribojimo diena prilyginama 2 MGL dydžio baudai (BK 68 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis). Nuteistajam buvo paskirta 160 MGL baudos bausmė, kurios nuteistasis vykdyti nepradėjo, todėl vadovaujantis nurodytomis bausmių keitimo taisyklėmis, 160 MGL baudos bausmė keičiama 80 dienų, t. y. 2 mėnesių 20 dienų laisvės apribojimo bausme, netaikant intensyvios priežiūros. Nors pagal BK 48 straipsnio 2 dalies nuostatas minimalus skiriamos laisvės apribojimo bausmės terminas yra 3 mėnesiai, šiuo atveju laisvės apribojimo bausmė nuteistajam paskiriama bausmės vykdymo stadijoje, jam nevykdant kitos rūšies bausmės – baudos, t. y. laisvė apribojimo bausmės trukmė tokiu atveju priklauso nuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos – dydžio, tačiau bet kuriuo atveju negali viršyti maksimalaus 2 metų termino. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktais, skiriami įpareigojimai: per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (nedarbo atveju). Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 12 punktu, paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

antstolio M. P. teikimą dėl M. M. paskirtos baudos pakeitimo kita bausme tenkinti.

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirtą 160 MGL (8 000 Eur) dydžio baudos bausmę pakeisti 2 (dviejų) mėnesių 20 (dvidešimt) dienų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktais, įpareigoti nuteistąjį:

- per 2 (du) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (nedarbo atveju).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 12 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti pranešti apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusios nutarties nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.