Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio, Valdo Vitunsko, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2013-02-21 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 3 d., ir jam paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 metams.

Bausmės pradžia - 2012-07-11, bausmės pabaiga - 2017-07-11.

2015 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 93-930 Komisija nutarė taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant šias priemones: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė, kadangi išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

M. V. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį ir prašo ją panaikinti, ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2015 m. lapkričio 16 d. komisijos nutarimą Nr. 93-930. Skunde nurodė, jog jau yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės ( 2/3 bausmės). Dėl lygtinio paleidimo kreipėsi antrą kartą. Komisija įvertino apelianto bausmės atlikimo procesą ir siekį taisytis ir galimybę tolesnę bausmę vykdyti ne laisvės atėmimo vietoje. Laikotarpiu nuo 2015-05-18 komisijos nutarimo iki 2015-11-16 nutarimo nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 36 balais. Teismas vertino faktinę aplinkybę, kad apeliantas baustas drausmine tvarka, tačiau į šį faktą atsižvelgė ir prašymą taikyti lygtinį paleidimą atmetė 2015-05-19 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija. Per laikotarpį, praėjusį po šios komisijos nutarimo, drausminių nuobaudų nebuvo. Kiekvienoje laisvės atėmimo įstaigoje yra nusistovėjusi tvarka, sąlygos, tradicijos. Vykdydami socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistieji bendrai mokosi, sportuoja, dirba, lanko kultūrinius renginius, nuteistuosius sieja bendra buitis. Nuteistieji neturi individualios, izoliuotos erdvės, kurioje galėtų pabūti kiekvienas sau. Tai, kad nuteistieji toleruoja vieni kitus, nekelia ginčų, aiškinantis požiūrio teisingumą ar tarpusavio santykius, negali būti pagrindas išvadai, kad atliktos bausmės laikas buvo per trumpas sąmoningam nusikalstamos veikos įvertinimui ir dėl to išlieka rizika ateityje pakartoti nusikalstamas veikas. Pripažino ir pripažįsta, kad veika, kurią atliko, buvo pati didžiausia klaida, ir apeliantas buvo neteisus. Dėl to gailėjosi ir gailisi. Nusikalstamos rizikos faktorius įvertintas tik 36 balais. Iki nusikaltimo padarymo gyveno kartu su motina. Visa šeima nepritarė jo elgesiui dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jie palaiko – šeima yra pagrindas ir ramstis tiek bausmės atlikimo metu, tiek juo būtų ir atlikus laisvės atėmimo bausmę. Jų pastangų dėka turi galimybę įsidarbinti. Teismas nutartyje nurodo bendras, neindividualizuotas priežastis, kodėl netvirtina komisijos nutarimo, neatsižvelgia į asmens pokyčius, įvykusius laikotarpiu nuo 2015-05-19 iki 2015-11-17 laikotarpiu, nepasisako dėl individualios socialinės reabilitacijos plano priemonių įgyvendinimo ir realių galimybių priimti savarankiškus sprendimus. Jis daug mokosi ir skaito – tą lemia dabartinės sąlygos. Naujos žinios sąlygoja daryti kitokias išvadas ir į daugelį reiškinių žiūrėti kitaip nei iki šiol. Skaityti, domėtis, skatina ir visus šalia esančius, prašo giminaičių, kad atvežtų į biblioteką knygų, kurių čia nėra, nes būdamas pataisos namuose siekia būti naudingu kitiems.

Atsiliepimas negautas.

Nuteistojo M. V. skundas atmetamas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad esant visoms sąlygoms numatytoms BVK 157 straipsnio 1 dalyje teismas gali, bet neprivalo nuteistąjį paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis M. V. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. gegužės 14 d. Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir M. V. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame nuteistajam rekomenduota nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų; tęsti mokslus pataisos įstaigoje; dalyvauti visuomeninėje būrio veikloje pataisos įstaigoje; aktyviai dalyvauti socialinės reabilitacijos programose (b.l.10). 2015 m. lapkričio 4 d. išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus Nr. 62-5164 patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir netgi per rekomendacijomis įgyvendinti skirtą laikotarpį nuteistasis už gerus mokslus buvo paskatintas. M. V. įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę. Šiuo metu mokosi Elektrėnų profesinio rengimo centre pagal neformalaus ugdymo modulį „Staklės, raštai, juostos“. Nuteistasis įpareigojimams įgyvendinti skirtu laikotarpiu dalyvavo sporto renginiuose, aktyviai prisidėjo prie būrio gerbūvio gerinimo darbų (b.l.12). Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad M. V. priklauso žemos rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas žemas – 36 balai (b.l. 10). Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo rezultatas ir yra žemas, tačiau artimas vidutiniam, o sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kaip jau minėta, taip pat vertintina ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, t.y. dar vienas privalomas kriterijus vertinant, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Socialinio tyrimo išvadoje, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, be kita ko, konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo M. V. kriminogeniniais veiksniais išlieka gyvenimo stilius ir draugai (nuteistasis susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje); nuostatos (kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko pakankami adekvačiai atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, palaiko jas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą); mąstymas ir elgesys (apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas).

Apeliantas skunde akcentuoja savo elgesio teigiamus pokyčius, t.y., kad daug mokosi ir skaito, o naujos žinios privertė į daugelį dalykų žiūrėti kitaip, rūpinasi kitais nuteistaisiais ir pan. Tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Bylos duomenys parodo, kad M. V. savo elgesį koreguoja teigiama linkme ir nors jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra žemas ( 36 balai), tačiau, teismo vertinimu, nuteistojo skunde nurodyti teigiamo elgesio pokyčiai šiuo metu dar nesudaro pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Tokią teismo nuomonę suponuoja tai, jog M. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka tik nuo 2012 m. liepos 11 d., tačiau nepaisant to, jog šiuo metu jis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau per šį laisvės atėmimo laikotarpį M. V. buvo baustas net 7 kartus ir tik du kartus buvo skatintas (b.l. 13). Pastaroji aplinkybė parodo, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vis tik dar nėra pakankama, nes nuteistieji bausmę atlikti tinkamai ir nepažeidinėti vidaus tvarkos turi visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, o kaip matyti iš bylos duomenų nuteistasis paskutinį vidaus tvarkos pažeidimą padarė 2014 m. kovo 28 d. Pirmasis paskatinimas skirtas tik 2015 m. vasario 23 d. Tai rodo, kad nuteistojo elgesys pozityvaus elgesio link nebuvo nuoseklus per visą laisvės bausmės atlikimo laikotarpį, o M. V. nepriekaištingo elgesio laikotarpis yra per trumpas išvadai, jog jau yra pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, daryti. Be to, šiame kontekste, taip pat pažymėtina, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – šiuo metu dar nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. V. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

V. V.