- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-19
- Bylos Nr.
- 1Sk-32
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Arvydas Stankus
- Nuteistasis
- T. D. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei., teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo T. D. G. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atmestas Marijampolės pataisos namų administracijos teikimas dėl T. D. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. D. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-23 nuosprendžiu už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 180 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 63 str. 1,4 d. padarymą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4,9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinai subendrinta su 2007-12-19 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia 2009-03-28. Bausmės pabaiga 2012-04-03.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009-12-18 nutartimi Marijampolės pataisos namų administracijos teikimą atmetė motyvuodamas tuo, kad lygtinai paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeistas teisingumo principas.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. D. G. skunde prašo tenkinti Marijampolės pataisos namų administracijos teikimą, nes laisvėje yra likęs sūnus, kuriam tik 1 m. 6 mėn., žmona neįgali. Be to, jis charakterizuojamas teigiamai, skatintas, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo T. D. G. skundas turi būti atmestas.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso/toliau- LR BVK/ 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
LR BK 41 str. 2 d., apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusi asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu ir taip pat kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jeigu įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo T. D. G. elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, susijusius su bausmės atlikimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad T. D. G. anksčiau teistas, bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą. Nors ankstesni nuteistojo teistumai nėra besąlygiškas pagrindas atmesti teikimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad praeityje nuteistasis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, tačiau padarė naujas nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad T. D. G. teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, lygtinis paleidimas nuteistajam savo tikslų nepasiekė. Nuteistasis yra atlikęs tik 1/3 bausmės, neatliktoji bausmės dalis didelė. Šios aplinkybės yra neigiamai nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančios aplinkybės ir reikšmingos sprendžiant dėl galimybės toliau nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Net įvertinus pataisos namų charakteristiką, pateiktas išvadas, psichologinės tarnybos išvadą, tai, jog nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, neturi nuobaudų, skatintas, aukščiau aptartos nuteistojo asmenybę neigimai charakterizuojančios aplinkybės, neduoda pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau pasitaisė tiek, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Nuteistasis skunde teigia, kad turi sūnų, kuriam tik 1 m. 6 mėn., žmona neįgali, jais nėra kam pasirūpinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnamečių vaikų turėjimas ir įstatymo suteikiama galimybė lygtinai paleisti asmenį atlikus tik 1/3 bausmės yra orientuota į vaikų interesus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo nurodytos aplinkybės nėra pakankamu pagrindu jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Tiek nuosprendyje, tiek (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodoma, kad nuteistasis nedirbo. Nurodoma, kad T. D. G. tėvo pareigų sūnui nevykdė, auginti vaiko nesiekė, šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Tai patvirtina, kad T.D. G. vaiku nesirūpina.
Vertinant aplinkybių visumą - nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo pavojingumą, asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad šiuo metu nuteistajam atlikus įstatymo numatytą bausmės dalį – daugiau nei 1/3 paskirtos bausmės ir lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo įstaigos nebūtų pasiekti bausmės tikslai, įgyvendintas teisingumo principas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, pagrįsta. Be to, nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, įvertinus tai, kad nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos nebūtų įgyvendintas teisingumo principas, būtų pažeisti bausmės stiklai, nėra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo T. D. G. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 str. ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo išvados motyvuotos, pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia.
Apylinkės teismas išsamiai ištyrė Marijampolės pataisos namų administracijos teikimą dėl nuteistojo T. D. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, objektyviai įvertino nuteistojo charakteristiką bei jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nutartis teisėta ir pagrįsta. Teisinių argumentų ir pagrindų ją naikinti nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo T. D. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-12-18 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.