- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- A20.-588-1108/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00325-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Paulius Vinkleris, Vitalijus Jaroščenka
- Kategorijos
dalyvaujant užsienietėms H. Z. M. S. M. S., R. A. A. A., jų atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, išnagrinėjo Irako Respublikos piliečių H. Z. M. S. M. S., R. A. A. A. (toliau – ir pareiškėjos, apeliantės) įgalioto atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl 2022 m. sausio 24 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamento) sprendimų Nr. 22S60352 ir Nr. 2260355 dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauti pareiškėjų atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundai (skundai buvo sujungti ir nagrinėjami šioje byloje Nr. A20.-588-1108/2022), kuriais prašoma panaikinti 2022 m. sausio 24 d. Migracijos departamento sprendimų Nr. 22S60352 ir Nr. 2260355 dalį dėl H. Z. M. S. M. S. ir R. A. A. A. laikino apgyvendinimo ir taikyti pareiškėjoms alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti H. Z. M. S. M. S. ir jos nepilnametę dukrą R. A. A. A., netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas skunde nurodė, kad 2022 m. sausio 24 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus Nr. 22S60352 ir Nr. 2260355 įleisti užsienietes H. Z. M. S. M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties; 2) apgyvendinti asmenis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ, Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šių sprendimų priėmimo dienos. Sprendimas motyvuotas tuo, kad apeliantės nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų atstovais. Apeliantės nesutinka su sprendimais dalyje dėl jų apgyvendinimo sąlygų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nustačius, kad užsieniečiui šiuo metu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Apeliantė H. Z. M. S. M. S. savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padariusi jokių pažeidimų, buvo geranoriška, bendradarbiavo, pateikė tiek informacijos, kiek galėjo. Jos pasakojimo ir žinių nėra pagrindo lyginti su vadovėliniu, kadangi asmuo pasakoja iš atminties, asmeninės patirties. Turėjo būti objektyviai vertinama, kad apeliantės patirtis gali būti ne tokia įvairiapusė, kaip iš informacinių šaltinių rinktos žinios, tačiau tai nereiškia, jog apeliantė tokiu būdu nebendradarbiauja su atsakovu. Atsakovas nurodo, jog apeliantė skirtingais tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales ir tai laiko nebendradarbiavimu. Su tokia nuomone apeliantė nesutinka, kadangi natūralu, jog kiekvieną kartą pasakodama tą pačią istoriją, ji prisimena vis daugiau ir gali nurodyti tam tikrų naujų smulkmenų. Skunde pažymima, jog tai negali būti laikoma kaip nebendradarbiavimas iš apeliantės H. Z. M. S. M. S. pusės. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Pažeidžiamas asmuo yra apibrėžtas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Šiuo atveju akivaizdu, jog nepilnamečio vaiko sulaikymas nesuderinamas su teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, su reikalavimu užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tinkamas vaikų interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3878-261/2021). Apeliantė R. A. A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra mažametė, todėl ji laikoma pažeidžiamu asmeniu. Akivaizdu, jog viena išvykti iš Lietuvos Respublikos ji niekaip negalėtų ir nesugebėtų. Tuo tarpu atsakovas neatsižvelgdamas į tai, jog apeliantė yra dar vaikas, automatiškai priėmė analogišką sprendimą kaip ir jo motinai, taip šiurkščiai pažeisdamas vaiko interesus. Be to, šiuo laikotarpiu, kai yra atnaujinta Europos Sąjungos šalių narių išorės sienų kontrolė, sustiprinta viešosios tvarkos priežiūra ir visų asmenų kontrolė, apeliantėms itin apsunkinama galimybė neteisėtai išvykti į kitą valstybę ar vengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos net ir neapribojus jo judėjimo laisvės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4071-552/2020). Atsižvelgiant į tai skunde daroma išvada, kad šioje situacijoje privaloma paskirti UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti apeliantes H. Z. M. S. M. S. ir R. A. A. A. Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjų skundais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjos neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytos pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 21M40787, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjoms prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjai apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 13 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-2198, kuriuo pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjos apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. kovo 30 d. išnagrinėjo bylą Nr. el.3-2218-541/2022 ir priėmė sprendimą skundą tenkinti iš dalies, sumažinant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno teritoriją terminus, o likusią skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė. Pareiškėjos padavė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. išnagrinėjo, bylos Nr. c.A-2275-492/2022, ir priėmė nutartį pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Migracijos departamento sprendimas nesuteikti apeliantėms prieglobsčio Lietuvos Respublikoje yra įsiteisėjęs. Kadangi pareiškėjos nebėra prieglobsčio prašytojos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius (toliau – ir VSAT) dėl pareiškėjų teikė teismui teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės, kurį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 18 d. priimtu sprendimu byloje Nr. A20.-617-540/2022 tenkino. Pareiškėjos MIGRIS sistemoje buvo užregistruotos 2021 m. liepos 21 d., galutinis sprendimas dėl jų dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140s straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjų įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečių įleidimo ir apgyvendinimo, Migracijos departamentas turi nustatyti, ar yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytos aplinkybės, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusios Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytos pareigūnų. Pažymima, kad nepilnametės pareiškėjos R. A. A. A. atžvilgiu sprendimas yra priimtas pagal priimtą sprendimą jos motinai, pareiškėjai H. Z. M. S. M. S. ir sprendimai yra analogiški. Pareiškėja H. Z. M. S. M. S. nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais – skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, tokiu būdu siekdama vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Prašymo nagrinėjimo metu pareiškėja teigė, kad išvyko iš kilmės šalies ir neteisėtai kirto Lietuvos sieną dėl nuolatinių grasinimų jos vyrui dirbant Irake, pasienio su Sirija kontrolės punkte. Ji asmeniškai grasinimų nepatyrė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad pareiškėjos gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjos gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėjas laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovo įsitikinimu, ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjų veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Nors pareiškėjos skunduose nurodo, kad jų atžvilgiu turėtų būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti pareiškėjas užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau šie skundo teiginiai nepagrįsti, nes visų pirma, pareiškėjų atžvilgiu nėra priimti sprendimai dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimti sprendimai įleisti jas į Lietuvos Respubliką ir jas apgyvendinti, nesuteikiant teisės joms laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Antra, pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi i teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjų atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Atsiliepime pažymima ir tai, kad pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečiai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsienietėms skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šiuo atveju pareiškėjos į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamos migracijos taisykles, neteisėtai, neleistinoje vietoje kirto sieną, be to, iš savo kilmės valstybės pareiškėjos teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjoms pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Taip pat Migracijos departamento atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2015-815/2022 pasisakė, kad Migracijos departamento sprendimas dėl apgyvendinimo, nors formaliai nepanaikintas, tačiau nuo tos dienos, kai užsienietis nustojo būti prieglobsčio prašytojas, nebegali būti taikomas, nes pareiškėjui apgyvendinimas taikomas pagal apylinkės teismo sprendimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės kaip neteisėtai kirtusiam sieną užsieniečiui. Vadinasi, nagrinėjamoje administracinėje byloje, kaip ir minėtoje administracinėje byloje Nr. A-2015-815/2022, nebeliko ginčo dalyko, todėl užsieniečių skundo nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti, jis atmestinas.
Pareiškėjų atstovas advokatas Vitalijus Jaroščenka teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė atsižvelgti į tai, kad pareiškėjos priskiriamos pažeidžiamų asmenų grupei, kadangi viena iš pareiškėjų šioje šeimoje yra mažametis vaikas, todėl atsižvelgiant į vaiko gerovę, prašė pareiškėjoms neriboti judėjimo laisvės.
Pareiškėja H. Z. M. S. M. S. teismo posėdžio metu skundą palaikė, nurodė, kad laisvės ribojimas kenkia mažametei, prašė joms suteikti teisę į judėjimo laisvę.
Migracijos departamento atstovas į posėdį neatvyko, atsiliepime pateikė prašymą administracinę bylą nagrinėti Migracijos departamento atstovui nedalyvaujant, nurodė, jog savo atsiliepime išdėstytą poziciją dėl užsieniečių skundo palaiko ir prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Irako Respublikos piliete prisistatanti H. Z. M. S. M. S. su šeima – vyru ir trimis jų nepilnamečiais vaikais, tarp jų ir R. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 21 d. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas pareiškėjų šeimos atžvilgiu 2021 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 21M40787 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką“. Užsieniečiai nesutiko su priimtu Migracijos departamento sprendimu, apskundė sprendimą Nr. 21M40787 Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kurios 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 6K-2198 pareiškėjų skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Šį sprendimą apskundus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. Nr. 21M40787 3 punktą, tai yra, sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno teritoriją terminus, kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė. Pareiškėjos padavė apeliacinį skundą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2275-492/2022 atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi Migracijos departamento sprendimas nesuteikti apeliantėms prieglobsčio Lietuvos Respublikoje yra įsiteisėjęs.
Pareiškėjos MIGRIS sistemoje buvo užregistruotos 2021 m. liepos 21 d., galutinis sprendimas dėl jų dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140s straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjų įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. 2022 m. sausio 24 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus apgyvendinti Irako Respublikos pilietes H. Z. M. S. M. S., R. A. A. A., su kitais jų šeimos nariais Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Kadangi, pareiškėjos nebėra prieglobsčio prašytojos, VSAT kreipėsi į teismą su teikimu dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pareiškėjų atžvilgiu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 18 d. priimtu sprendimu byloje Nr. A20.-617-540/2022 VSAT teikimą tenkino ir skyrė Irako Respublikos piliečiais prisistatančioms H. Z. M. S. M. S., gim. (duomenys neskelbtini), R. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), be kitiems jų šeimos nariams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 18 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad 2022 m. sausio 24 d. Migracijos departamento sprendimų Nr. 22S60352 ir Nr. 2260355 dalies panaikinimas pareiškėjoms jokių teisinių pasekmių nesukels, kadangi joms netekus prieglobsčio prašytojų statuso buvo priimtas minėtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimas byloje Nr. A20.-617-540/2022) – esamos pareiškėjų buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygos yra nustatytos būtent šiuo sprendimu ir būtent šis sprendimas turėtų būti skundžiamas siekiant, kad pareiškėjoms nebūtų taikomi judėjimo laisvės apribojimai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis UTPĮ 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
atmesti H. Z. M. S. M. S. ir R. A. A. A. įgalioto atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl 2022 m. sausio 24 d. Migracijos departamento sprendimų Nr. 22S60352 ir Nr. 2260355 dalies panaikinimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.