- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-16
- Bylos Nr.
- 2S-751-527/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- V. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Ramūno Mitkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-586-54/2008 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal T. U. ieškinį atsakovei V. M. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu (t.1, b.l.3) prašė nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus A. U. gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu).
Atsakovė 2007-06-21 priešieškiniu (t.1, b.l.23-26) prašė nustatyti nepilnamečio A. U. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina (atsakove), nustatyti tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką pagal atsakovės siūlymą, priteisti iš ieškovo 400 Lt dydžio kas mėnesį mokamą išlaikymą nepilnamečiam sūnui iki jo pilnametystės, priteisti iš ieškovo sūnui A. U. 1.600 Lt išlaikymo įsiskolinimą, šalių sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę V. M., priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas.
2007-06-12 atsakovė pateikė teismui prašymą (b.l.15-16) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė iki bus priimtas teismo sprendimas nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja bei nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007-06-18 nutartimi atsakovės prašymo netenkino.
Šalies argumentai
2007-08-13 atsakovė pateikė teismui papildomą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t.1,b.l.54-55), kuriuo prašė iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina (atsakove) ir nustatyti ieškovo laikiną bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007-08-14 nutartimi (t.1, b.l.69-70), įsiteisėjusia Kauno apygardos teismui 2007-10-04 nutartimi atmetus ieškovo atskirąjį skundą (t.1, b.l.83-85), šį atsakovės prašymą tenkino iš dalies: nustatė ieškovo laikiną bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, pagal kurią ieškovas turi teisę lankyti nepilnametį sūnų jo gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val..
Šalies argumentai
2008-03-26 atsakovė pateikė teismui papildomą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t.1, b.l.168-169), kuriuo prašė iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus A. U. gyvenamąją vietą su atsakove.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008-03-31 nutartimi (t.1, b.l.174) atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad atsakovės argumentas, kad ieškovas negrąžina jai sūnaus, nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Kartu su pareiškimu atsakovės pateiktus antstolio patvarkymą ir atsakovės pareiškimą Centro PK teismas nelaikė objektyviais įrodymais, kadangi antstolio patvarkyme, kuriuo jis atsisakė priimti 2-10437-54/07 nutartį vykdymui, nurodoma, kad išieškotoja pati antstoliui nurodė, kad šalių sūnus gyvena su ieškovu. Pateikdama savo surašytą 2008-02-12 pareiškimą Centro PK, atsakovė nepateikė jokio policijos pareigūnų atsakymo, kuris patvirtintų, kad šalių sūnus iš tiesų tebegyvena pas ieškovą. Pati atsakovė netinkamai vykdo 2007-08-14 teismo nutartį, kuria ieškovui buvo leista sūnų lankyti tik jo gyvenamojoje vietoje, t.y. atsakovės gyvenamojoje vietoje, tuo tarpu atsakovė leido ieškovui išsivežti sūnų iš jo gyvenamosios vietos. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė, pateikusi įrodymus, kad šiuo metu sūnus tikrai yra pas ieškovą, turėtų teismui pateikti ir įrodymus, kad tai kenkia vaiko interesams ir turi jam neigiamą įtaką.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (t.2, b.l.2-4) atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-31 nutartį panaikinti ir, klausimą išsprendus iš esmės, jos 2008-03-26 prašymą tenkinti. Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai atsakovės pateiktus įrodymus vertino kaip neobjektyvius. Tiek ieškovas, tiek jo šeimos nariai atsakovei sūnaus negrąžina, lankyti jo neleidžia. Dėl šios priežasties atsakovė ir kreipėsi į visas minėtas įstaigas. Šalių sūnui šiuo meti yra 2,5 metų. Sūnus iki jo paėmimo gyveno su atsakove, buvo prižiūrėtas. Ieškovas, negrąžindamas mažamečio vaiko, neleisdamas atsakovei jo net pamatyti, grubiai nutraukė motinos ryšius su vaiku, pažeidė mažamečio vaiko interesą į saugią, stabilią aplinką. Atsakovės žiniomis, ieškovas š.m. kovo mėn. gulėjo ligoninėje, dėl ko sūnus buvo paliktas prižiūrėti tretiesiems asmenims. Atsakovė norėtų sūnų leisti į vaikų darželį, dėl to būtina vaiką nuvesti pas gydytoją apžiūrai, pristatyti sveikatos pažymą į darželį, tačiau dėl ieškovo veiksmų to ji padaryti negali. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad ji netinkamai vykdė 2007-08-14 nutartį. Atsakovė leido ieškovui išsivežti sūnų iš jos gyvenamosios vietos dėl to, kad manė esant būtina puoselėti vaiko ir tėvo ryšius. Atsakovės teigimu, tuo metu tarp ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai buvo pagerėję, ji manė, kad konfliktas baigėsi, dėl to leido ieškovui išsivežti sūnų. Ieškovas, negrąžindamas sūnaus atsakovei, piktnaudžiauja tėvo valdžia, visiškai atribojo atsakovę nuo sūnaus, tuo daro žalą mažamečio vaiko neturtiniams interesams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (t.2, b.l.17-18) ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-31 nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
1. Ieškovas nesutinka su atsakovės pozicija, kad jis negrąžina sūnaus į atsakovės gyvenamąją vietą, kadangi sūnus visą laiką gyveno su ieškovu, išskyrus laikotarpį nuo 2007-05-17 iki 2007-12-10, kai atsakovė pati atidavė sūnų ieškovui.
2. Atsakovei yra sudarytos sąlygos lankyti sūnų, su juo bendrauti, tačiau ieškovė to nedaro, nesirūpina vaiko vystimuisi. Atsakovės teiginiai, kad ieškovas ar jo šeimos nariai neleidžia atsakovei matytis su sūnumi, yra neteisingi ir išgalvoti.
3. Sūnus daugiausiai gyveno su tėvu, todėl vaikas yra pripratęs prie tėvo gyvenamosios vietos, o jos pakeitimas gali būti žalingas vaikui.
4. Būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Reikia atkreipti dėmesį į kriterijus, lemiančius sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, t.y. laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą, būsto sąlygos, vaiko poreikių tenkinimas, bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs pastovus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, iki teismo sprendimo priėmimo gali taikyti CK 3.65 str. 2 d. numatytas laikinąsias apsaugos priemones., tame tarpe ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. CPK 144 str. numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadinasi, laikinąsias apsaugos priemones taikyti (šiuo atveju nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su motina) teismas turi ir gali tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Tačiau taikant laikinąsias apsaugos priemones tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. CPK 144 straipsnio normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, būsimo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais.
Nagrinėjamoje byloje atsakovė kreipėsi į teismą dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ja, t.y. jos reikalavimas sutampa su atsakovės prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone, kuri, vadovaujantis CPK 144 str. 1 d. ir CK 3.65 str., galėtų būti pritaikyta tik tuomet, jeigu būtų pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą, kuriuo būtų patenkinti atsakovės reikalavimai, įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog priėmus jai palankų teismo sprendimą, jo nebūtų galima įvykdyti.
Be to, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pati savo noru neteisingai vykdė Kauno miesto apylinkės teismo 2007-08-14 nutartį, paliktą nepakeista Kauno apygardos teismo 2007-10-04 nutartimi. Nors šia nutartimi buvo nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka tuo atveju, kai vaikas gyvena su motina, tačiau pati atsakovė leido ieškovui išvežti sūnų į ieškovo gyvenamąją vietą, tuo netiesiogiai pripažindama, kad vaikas gali gyventi tiek su ja, tiek su ieškovu. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovo veiksmai paimant sūnų ir jo negrąžinant jai, pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, kadangi vaikas daugiausia gyveno su motina, jam yra pažįstama motinos gyvenamoji aplinka, tarp sūnaus ir motinos buvo nutrauktas nuolatinis bendravimas. Tačiau, kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos, tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamoji aplinka yra tinkama vaikui gyventi. Nustatyta, kad Kauno rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius 2006-06-08, 2007-12-28, 2008-05-26 lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje ir visais kartais šalių nepilnametis sūnus buvo (gyveno) pas tėvą. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nepilnametis šalių sūnus iki šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, daugiausia gyveno tėvo gyvenamojoje aplinkoje. Tai, kolegijos nuomone, prieštarauja atsakovės atskirajame skunde nurodytai aplinkybei, kad iki to laiko, kada ieškovas išsivežė sūnų į savo gyvenamąją vietą, vaikas gyveno su atsakove ir kad vaiko gyvenimas su tėvu pažeidžia jo interesus. Kolegijos nuomone, atsakovė neįrodė, kad ši aplinka kenkia vaiko interesams ir kad turi jam neigiamą įtaką. Priešingai tam, Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2008-05-27 išvada nustatyta, kad vaiko priežiūra ieškovo šeimoje yra tinkama, vaiko santykiai su tėvu ir kitais šeimos nariais yra šilti, ieškovas, padedamas savo šeimos (motinos J. U., močiutės O. N. ir kt.), tinkamai rūpinasi sūnaus sveikata ir vystymusi. Be to, atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė ir tos aplinkybės, kad ieškovas jai draudžia lankyti sūnų ir bendrauti su juo ir kad būtent tokie ieškovo veiksmai gali negrįžtamai nutraukti jos ir mažamečio sūnaus ryšius.
Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą atmeta (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.