Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Gubernija“ ieškinį atsakovei OOO „GRAND-BIR“ dėl baudos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė nurodė, kad 2012-01-03 sudarė su atsakove Distribucijos sutartį Nr.RU/2012/01/03. Ieškovė įsipareigojo parduoti gaminamą produkciją atsakovei. Pastaroji įsipareigojo priimti tiekiamą produkciją ir sumokėti už ją sutartyje numatytomis sąlygomis. Sutarties 3.3 punkte numatyta, kad produkcija tiekiama apyvartinėje taroje 30 l metalinėse statinėse – keguose, kurie turi būti grąžinti visi. Šalys numatė, kad juos praradus arba sugadinus atsakovė moka 100 Eur baudą už kiekvieną negrąžintą kegą. Dėl netesybų buvo susitarta rašytine tvarka. Taip pat šalys sutarė, kad ginčai turi būti sprendžiami pagal galiojančią Lietuvos Respublikos teisę. Atsakovė suderino negrąžintą kegų likutį , kuris sudarė 427 vnt. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad ji nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2015-02-28, turi grąžinti 427 kegus. Pretenzijos įteikti nepavyko, nors ji buvo siunčiama atsakovės registracijos ir sutarties sudarymo metu buvusiu adresu. Pagal Lietuvos Respublikos teisę, pretenzija įšsiųsta tinkamai. Ieškovė mano, kad atsakovė yra praradusi arba sugadinusi kegus, todėl prašo priteisti sutartyje numatytą baudą, sudarančią 42700 Eur sumą. Neįvykdžiusi sutarties , atsakovė privalo sumokėti 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Raštu jis nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Jeigu atsakovė ar jos atstovas atvyktų į posėdį, prašo pereiti į teismo posėdį ir bylos nagrinėjimą atidėti. Atsakovės atstovui neatvykus į teismo posėdį, ieškovės atstovas prašo priimti sprendimą bei priteisti sumokėtą žyminį mokestį, 651, 69 Eur advokato pagalbos išlaidų ir vertimo išlaidas.Atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimą atsakovas informuotas nustatyta tvarka. Jos atstovei teismo paruošti dokumentai buvo įteikti asmeniškai. Atsakovė buvo informuota, kad privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję dokumentai. Tokio asmens atsakovė nenurodė, todėl teismas sprendžia, kad visi teismo pateikti dokumentai turėjo likti byloje ir laikomi įteiktais. Teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovų nedalyvavimas teismo posėdyje netrukdo bylos išnagrinėjimui ir suteikia teisę teismui priimti sprendimą, perėjus iš parengiamojo teismo posėdžio į bylos nagrinėjimą iš esmės.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas nustatė, kad šalys 2012 m. sausio 3 d. sudarė Distribucijos sutartį Nr.RU/2012/01/03 (b.l.13-14). Ieškovė įsipareigojo tiekti gaminamą produkciją, o atsakovė įsipareigoja šią produkciją priimti ir už ją sumokėti pagal sutarties sąlygas. Produkcija buvo tiekiama apyvartinėje taroje – 30 l talpos keguose. Pametusi ar sugadinusi juos, atsakovė privalėjo mokėti 100 Eur baudą už kiekvieną kegą. Pagal Grąžintinos taros suderinimo aktą (b.l.22) pas atsakovę liko 427 kegai. Dėl jų grąžinimo buvo išsiųsta pretenzija (b.l.29), tačiau nurodyta tara grąžinta nebuvo.

Dėl baudos priteisimo

Įstatymas numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, būdama sutartinių santykių dalyvė, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).Nė viena iš Distribucijos sutarties Nr.RU/2012/01/03 šalių pačios sutarties ar bet kokios jos dalies neginčijo. Ji buvo vykdoma ir net pratęsinėjama, ką patvirtina Papildomas susitarimas Nr.2 (b.l.18). Tokiu atveju teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė laikėsi sutartų sąlygų, jos buvo šalims priimtinos ir suprantamos. Teismas daro išvadą, kad atsakovės veiksmai, vėliau pažeidžiantys Sutarties 3.4 punkto nuostatas, yra nesąžiningi ir suteikiantys ieškovei teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo.CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012 ir kt.). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, į skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus.

Šalys yra privatūs verslo subjektai. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo būti tiek aktyvus, kad imtų ginti teises šalies, kuri pati to nedaro. Atsakovei buvo žinoma apie bylos iškėlimą teisme. Iš Kaliningrado srities Arbitražo teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties matyti, kad atsakovės generalinei direktorei buvo įteikti ieškovės paruoštas ieškinys, rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiamas jos reikalavimas, teismo nutartis (b.l.97). Atsakovė turėjo galimybę pasiruošti teismo procesui, bent jau pateikti atsiliepimą į ieškinį. Absoliučiai jokių veiksmų atlikta nebuvo. Lietuvos Respublikos teisėje, kurią pasirinko šalys ginčo nagrinėjimo atveju, galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Nepateikdama jokių įrodymų, atsakovė savo neveikimu tuo pačiu apribojo savo teisių gynimo galimybę. Nesant įrodymų dėl baudos dydžio mažinimo galimybės, teismas negali priimti motyvuotos nutarties, leidžiančios spręsti, ar ši netesybų suma yra protinga, sąžininga ir teisinga (CK 1.5 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Įstatymas numato pareigą skolininkui (atsakovei) mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Tai yra procesinės palūkanos ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.), kurią sudaro piniginės lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti. Kadangi abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, iš atsakovės ieškovei mokėtinos palūkanos sudaro 6 procentus nuo priteistos sumos (CK 6.210 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius. 2015 m. kovo 19 d. redakcijos Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinio paruošimą taikomas 2,5 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento pateikta informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. pirmąjį ketvirtį (ieškinys priimtas 2015 m. rugsėjo 25 d.) sudarė 699,80 Eur. Kaip matyti iš PVM sąskaitos faktūros už teisinę pagalbą (b.l.108), ieškovė už ieškinio parengimą advokatui sumokėjo 651,69 Eur (b.l.114). Tuo tarpu maksimali suma sudarė 1749,50 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad reikalaujama priteisti atstovavimo išlaidų suma yra aiškiai per didelė, neatitinka advokato darbo ir laiko sąnaudų.Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė turėjo papildomų išlaidų. Visi dokumentai, kurie buvo pateikti teismui, turėjo būti paruošti užsienio kalba, todėl ieškovė naudojosi vertėjo paslaugomis (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Šios išlaidos buvo būtinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl priteisiamos ieškovei iš atsakovės. Vertimo į rusų kalba paslaugos sudarė 169,40 Eur sumą (b.l.109-112). Ieškovei iš atsakovės taip pat priteisiama 13,89 Eur vertimo išlaidų, kurios buvo apmokėtos per teismą pagal vertimų biuro IĮ „Ad balticum“ Sąskaitą faktūrą Nr.2015-147 už procesinių dokumentų vertimą į rusų kalbą, įteikiant juos per Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją (b.l.86-87). Šios išlaidos buvo panaudotos iš ieškovės 200 Eur dydžio užstato, kurį ji įmokėjo pagal Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį (b.l.37,44). Taigi, bendra

iš atsakovės priteisiama vertimo paslaugų suma sudaro 183,29 Eur. Baigus bylos nagrinėjimą ir įsiteisėjus sprendimui, nepanaudota 186,11 Eur užstato suma bus grąžinta ieškovei nutartimi.

Ieškovė sumokėjo žyminį mokestį, kuris priimant palankų sprendimą, priteisiamas iš atsakovės (CPK 80 straipsnis). Šis mokestis sudaro 1143 Eur (b.l.4).

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Iš atsakovės OOO „GRAND-BIR“ (buveinė Rusijos Federacija, Kaliningrado miestas, Suvorovo g. 41-a) ieškovei AB „Gubernija“ (įmonės kodas 144715765, buveinė Dvaro g. 179, Šiaulių m., Lietuvos Respublika) priteisti 42700 Eur ( keturiasdešimt du tūkstančius septynis šimtus eurų) baudos, 1977,98 Eur ( vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 98 centus) bylinėjimosi išlaidų, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 42700 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-25) iki visiško sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.