- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-26
- Bylos Nr.
- 2-2137-560/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-03553-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- UAB „General Financing“
- Atsakovas
- D. F.
viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka nagrinejant civiline byla pagal ieškovo UAB „General Financing“ ieškini atsakovui D. F. del skolos priteisimo bei atsakovo D. F. priešieškini ieškovui UAB „General Financing“ del sutarties salygos pripažinimo nesažininga ir negaliojancia nuo sutarties sudarymo momento,
Aprašomoji dalis
nustate:
Ieškovas UAB „General Financing“ pateike ieškini (b.l. 1-3), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo D. F. ieškovo naudai 130 411,58 Lt moketinu imoku, 24 174,57 Lt delspinigiu bei 5 proc. dydžio metines palukanas už priteista suma už laikotarpi nuo civilines bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir turetas bylinejimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2008-06-02 iki 2009-05-03 ieškovas ir atsakovas sudare 10 finansavimo sandoriu. Ieškovas atsakovui pagal vartojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) viso suteike 121 911,22 Lt dydžio vartojimo kredita iki 2012-06-02. Atsakovas isipareigojo laiku ir tinkamai moketi imokas, taciau savo isipareigojimu nevykde. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.38, 6.59 str., kreditavimo sutarties 6.4. p., prašo priteisti atsakovo isiskolinima, kuris viso 2010-09-02 sudare 154 586,15 Lt (iskaitant delspinigius). Ieškinyje pažymima, kad delspinigiu dydis buvo šaliu sulygtas sutartimi, todel neturetu buti mažinamas. Tai pat, remiantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovas prašo priteisti 5 proc. dydžio procesines palukanas.
Atsiliepimas
Atsakovas D. F. pateike atsiliepima i ieškini (b.l. 36-39), kuriuo prašo ji atmesti. Nurodo, kad nesutinka su ieškovo preziumuojama aplinkybe, jog ieškovas gali reikalauti visos suteiktu kreditu sumos, nenutraukes sutarties ir nenurodes kiek konkreciai ir pagal koki sandori atsakovas skolingas bei kiek pagal kiekviena konkretu sandori ieškovas priskaiciavo delspinigiu. Pažymi, kad butent ieškovas turi irodyti isiskolinima pagal kiekviena iš sutarciu, priskaiciuotas palukanas ir konkrecius delspinigius, nes priklausomai nuo skolos sumos skaiciuotini delspinigiai. Atsakovo teigimu, ieškovas kredito sutarties 6.4. p. gali remtis tik išieškodamas sumas pagal 1 ir 2 sandori, nes treciojo ir visu kitu sandoriu sutarties 6.4 punktas reglamentuoja kliento (atsakovo) teise nutraukti sutarti. Taigi, ieškovas dalyje del 3-10 sandoriu nenurode aplinkybiu, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavima, t.y. nenurode faktinio ieškinio pagrindo, todel šioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagristas. Be to, atsakovo teigimu, sutarties 6.4 p. salygos, kuriomis remiasi ieškovas, prieštarauja imperatyvioms istatymu nuostatoms, todel šioje byloje negali buti taikomos. Iš sudarytu sandoriu sutarties III dalies – Mokejimo tvarka, akivaizdu, jog atsakovas sudare terminuota prievole su tarpiniais ir galutiniu terminu. LR CK 6.34 str. 2 d. imperatyviai draudžia išreikalauti ta, kam atlikti nustatytas terminas, iki šio termino pabaigos. Šiuo gi atveju ieškovas prašo išreikalauti iš atsakovo visas suteiktu vartojimo kreditu sumas, nors ju mokejimo terminas dar nesuejes. Atsakovo isitikinimu, ieškovas privalo CK ir sutartyje nustatyta tvarka nutraukti sutarti, nes tik tokiu atveju bus laikoma, jog visi mokejimo terminai yra sueje ir galima prisiteisti visas moketinas sumas. Be to, atsakovo isitikinimu, ieškovas neirode reikalaujamu priteisti delspinigiu dydžio leistinais irodymais, nei ieškinyje, nei pateiktoje skaiciavimo lenteleje nenurode už koki termina jis paskaiciavo delspinigius, taip pat neaišku, ar ieškovas skaiciavo delspinigius tik nuo negražintu imoku sumos ar delspinigiai buvo skaiciuojami ir nuo nesumoketu delspinigiu. Taip pat nurodo, jog ieškovo nustatytas delspinigiu dydis yra neteisingas, per didelis, nesažiningas, prieštaraujanti formuojamai teismu praktikai. Atsakovo teigimu, šioje byloje teismas turi teise spresti del delspinigiu dydžio. Pažymi, jog vartojimo kredito sutartyse itvirtintas delspinigiu dydis - 0,5 procento nuo visos negražintos sumos už kiekviena uždelsta diena, su atsakovu nebuvo aptartas, ir atsakovas neturejo galimybes toki dydi itakoti. Atsakovo manymu, prašomi priteisti delspinigiai turetu buti sumažinti iki 0,02 procento už kiekviena uždelsta diena.
Šalies argumentai
Atsakovas D. F. pateike priešieškini (b.l. 40-42), kuriuo prašo:
pripažinti vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandoriu Nr. 1 ir Nr. 2 salyga: 6.4 Bendrove turi teise reikalauti, kad Klientas prieš Kredito gražinimo termina sumoketu visas pagal sutarti moketinas imokas, delspinigius bei išlaidas, susijusias su reikalavimo ivykdyti prievole pareiškimu bei skolos administravimu, jei yra bent viena iš šiu salygu: 6.4.1 Klientas daugiau kaip 60 dienu pilnai nesumokejo bent vienos imokos; 6.4.2 Klientas daugiau kaip 90 dienu nesumokejo jam priskaiciuotu delspinigiu ar baudu; 6.4.3 Klientas neivykde sutarties 3.1.2 punkto reikalavimu; 6.4.4 Klientas pateike bendrovei neteisinga ar klaidinancia informacija apie save; 6.4.5 Paaiškeja aplinkybes, galincios tureti esmines neigiamos itakos kliento sugebejimui vykdyti isipareigojimus pagal sutarti; 6.4.6 Klientas nevykdo ar vykdo netinkamai kitas su bendrove sudarytas sutartis;
ir vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandoriu nuo Nr. 3 iki Nr. 10 ta pacia salyga, kuriai suteiktas kitas numeris: 5.4 Bendrove turi teise reikalauti, kad Klientas prieš Kredito gražinimo termina sumoketu visas pagal sutarti moketinas imokas, delspinigius bei išlaidas, susijusias su reikalavimo ivykdyti prievole pareiškimu bei skolos administravimu, jei yra bent viena iš šiu salygu: 5.4.1 Klientas daugiau kaip 60 dienu pilnai nesumokejo bent vienos imokos; 5.4.2 Klientas daugiau kaip 90 dienu nesumokejo jam priskaiciuotu delspinigiu ar baudu; 5.4.3 Klientas neivykde sutarties punkto reikalavimu; 5.4.4 Klientas pateike bendrovei neteisinga ar klaidinancia informacija apie save; 5.4.5 Paaiškeja aplinkybes, galincios tureti esmines neigiamos itakos kliento sugebejimui vykdyti isipareigojimus pagal sutarti; 5.4.6 Klientas nevykdo ar vykdo netinkamai kitas su bendrove sudarytas sutartis;
nesažininga, t.y. negaliojancia nuo sutarties sudarymo.
Nurodo, kad sutarciu 6.4. ir 5.4 p. salygos su visais papunkciais prieštarauja istatymo nuostatoms, o atsakovas negalejo itakoti šiu salygu turinio. Pasak atsakovo, ieškovas standartineje sutarties formoje nustate taisykle prieštaraujancia CK 6.34 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nuostatai, todel atsakovas reiškia reikalavima pripažinti šia salyga negaliojancia, kaip prieštaraujancia istatymui - pakeiciancia, apribojancia ar panaikinancia imperatyvios teises normos galiojima ir taikyma, o taip pat minetas sutarties salygas pripažinti nesažiningomis, kaip atitinkancias LR CK 6.188 str. 4 d. nuostatas. Pasak atsakovo, jei ieškovas teigtu, kad minetos sutarties salygos yra sažiningos ir individualiai aptartos, butent jam tenka istatymo nustatyta pareiga irodyti, kad šios sutarties salygos buvo aptartos individualiai. Priešieškinyje teigiama, kad neabejotina, jog ieškovui, kaip stipresnei sandorio šaliai, savo srities profesionalui, savo standartineje sutartyje nustacius imperatyviai istatymo normai prieštaraujancias salygas, teko pareiga informuoti apie tokiu salygu buvima ir atskirai gauti atsakovo pritarima tokioms salygoms, taciau jam nesiemus šiu veiksmu, jis elgesi nesažiningai.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „General Financing“ pateike atsiliepima i priešieškini (b.l. 47-57), kuriuo prašo ji atmesti. Nurodo, kad gincijama sutarciu salyga neprieštarauja imperatyvioms istatymo normoms bei yra numatyta teises aktuose, o atsakovas netinkamai remiasi materialines teises normomis. Atsiliepime pažymima, kad CK 6.4 straipsnyje nustatyta, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sažiningai, protingai ir teisingai tiek prievoles atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Kitaip, tariant prievoliniu santykiu atsiradimo, vykdymo ir net pasibaigimo metu prievoles šalys turi elgtis pagal bendruosius teises principus - sažiningai, protingai ir teisingai. Pasak ieškovo, atsakovas nevykdo prisiimtu prievoliu pagal sutarti - nuo 2009 m. rugsejo menesio visiškai nevykdo esmines vartojimo kredito gavejo pareigos, t.y. nemoka periodiniu imoku pagal Sutarti. Ieškovo teigimu, jis niekada nereikalavo iš atsakovo vykdyti finansiniu isipareigojimu pagal Sutarti anksciau laiko, t.y. ieškovas atsakovo finansiniu isipareigojimu vykdymo metu, niekada nereikalavo moketi periodiniu imoku pagal sutarti (finansavimo sandorius) nesuejus ju mokejimo terminui, todel atsakovo teiginiai del imperatyviu teises normu, iskaitant CK 6.34 str. pažeidimo, yra nepagristi. Taigi, ieškovo kreipimasis i teisma del skolos (likusiu imoku) išieškojimo buvo itakotas atsakovo netinkamo prievoliu pagal sutarti vykdymo (nevykdymo), t.y. esminio sutarties pažeidimo. Butent del šios priežasties remtis CK 6.34 straipsniu „Terminuotu prievoliu vykdymas“, kai esmines sutarties prievoles atsakovo apskritai nebuvo vykdytos nera jokio teisinio pagrindo. Atsiliepime taip pat pažymima, kad LR CK 6.874 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos gražinima dalimis ir eiline paskolos sumos dalis laiku negražinama, paskolos davejas turi teise reikalauti gražinti prieš termina visa likusia paskolos suma kartu su priklausanciomis palukanomis. Be to, LR CK 6.217 straipsnis numato galimybe nutraukti sutarti del esminio sutarties pažeidimo. Atsakovui iš esmes pažeidus sutarti (ilga laika pažeidus prievoles ivykdymo termina - nemokant periodiniu imoku), ieškovas del objektyviai pagristu priežasciu igijo teise nutraukti sutarti ir reikalauti, kad atsakovas prieš kredito gražinimo termina sumoketu visas pagal sutarti moketinas imokas. Taigi, gincijama sutarciu salyga galejo buti numatyta sutartyje, yra teiseta, sažininga ir neprieštarauja imperatyvioms istatymo normoms. Pasak ieškovo, kredito gavejui nevykdant isipareigojimu (nemokant periodiniu imoku), kredito davejas privalo imtis atitinkamu priemoniu, kitaip kredito rizika taptu nekontroliuojama ir keltu gresme bendroves finansiniam ir ekonominiam stabilumui. Butent del to ir yra nustatytos specialios CK 6.874 str., 6.889 str. nuostatos, numatancios priemones terminuotu prievoliu nevykdymo pasekmems kontroliuoti.
Pasak ieškovo, jis neprivalejo atskiru pranešimu atsakova informuoti apie sutarties nutraukima. Atsiliepime pažymima, kad sutarciu nutraukimas neturi itakos sutarciu salygu galiojimui, jeigu šios salygos pagal savo esme lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (LR CK 6.221 str. 3 d.), todel sutarties nutraukimo faktas nera butinas. Be to, nei LR CK (6.217 str. numatyta, kad šalis gali nutraukti sutarti, taciau tai nera ipareigojimas), nei kituose norminiuose teises aktuose nera numatyta pareigos nutraukti sutarti prieš kreipiantis i teisma. Pasak ieškovo, pranešimo išsiuntimas atsakovui apie vienašališka sutarties nutraukima nesukurtu, nepakeistu ir nepanaikintu prievoliu pagal sutarti, t.y. prievoles pagal sutarti atsakovo atžvilgiu liktu galioti nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo ar formalaus sutarties galiojimo. Be to, ieškovas daug kartu siunte atsakovui pranešimus bei yra nurodes, kad reikalaus kredito gražinimo bei kreipsis i teisma, t.y. informavo apie neišvengiamas pasekmes, ir iš esmes apie butina tokioje situacijoje vienašališka sutarties nutraukima, todel priešingi atsakovo aiškinimai yra visiškai nepagristi.
Taip pat ieškovas pažymi, kad gincijama sutarties salyga negali buti pripažinta nesažininga. LR CK 6.188 str. 1, 2 d. prasme nesažininga gali buti pripažinta individualiai neaptarta vartojimo sutarties salyga, atitinkanti du vienas kita papildancius kriterijus: pirma, prieštaraujanti bendriesiems sažiningumo reikalavimams, antra, tuo iš esmes pažeidžianti šaliu teisiu ir pareigu pusiausvyra vartotojo nenaudai. Sutarties salygos nesažiningumas turi buti pagrindžiamas pagal abu kriterijus. Tuo tarpu atsakovas, teigdamas, kad salyga yra nesažininga, savo teigini pagrindžia tik tuo, kad salyga neva prieštarauja imperatyvioms istatymo normoms, ieškovas apie salyga atskirai neinformavo atsakovo raštu, nepraše jo sutikimo. Pasak ieškovo, gincijama sutarciu salyga nepažeidžia šaliu teisiu ir pareigu pusiausvyros bei atsakovo teisiu ir interesu, o yra atsakovo nesažiningumo bei esminiu pareigu pagal Sutarti nevykdymo pasekme. Be to, ieškovas nesutinka su atsakovo argumentu, jog sutarties salyga nebuvo su juo individualiai aptarta. Visos sutarties salygos atsakovui buvo tinkamai atskleistos, yra parašytos aiškia, suprantama kalba, parengtos suprantamai, nedviprasmiškai ir tiksliai, atsakovas lengvai galejo suprasti ju tikraja prasme, atsakovui buvo suteiktos visos galimybes išnagrineti visas sutarties salygas. Gincijama sutarties salyga yra suformuluota tiesiogiai, aiškiai, nedviprasmiškai, valstybine kalba bei tokiu paciu šriftu kaip ir kitos salygos, išreikšta sutarties bendrosiose nuostatose, sutarties skyriuje pavadinimu „Sutarties neivykdymo teisines pasekmes“, jos turinys lengvai suvokiamas normaliu gebejimu asmeniui. Be to, atsakovas sudare net 10 (dešimt) atskiru finansavimo sandoriu, kuriu visuose buvo gincijama salyga. Taigi, atsakovas yra susipažines ir pasirašes bendrasias sutarties salygas net 10 (dešimt) kartu. Be to, atsakovas galejo daryti itaka ir keisti specialiosios dalies salygas, kurios didžiaja dalimi buvo suformuotos pagal atsakovo pageidavimus. Tuo tarpu, gincijama salyga neatima iš atsakovo jokiu paprastai vartojimo kredito sutarciu suteikiamu teisiu ar galimybiu, nepanaikina ir neapriboja ieškovo civilines atsakomybes bei nenustato ir nepažeidžia šaliu lygybes ar ju interesu pusiausvyros principu, visiškai atitinka protingumo, sažiningumo ir teisingumo kriterijus, todel negali buti pripažinta nesažininga. Pasak ieškovo, atsakovas, reikšdamas priešieškini del sutarties salygos pripažinimo negaliojancia, tiesiog stengiasi išvengti atsakomybes už sutarties pažeidimus, o sutarties salyga, kaip kreditoriaus pažeistu teisiu gynimo priemone, negali buti vertinama kaip iškreipianti šaliu teisiu ir pareigu pusiausvyra atsakovo nenaudai, kadangi pats vartotojas yra nesažiningas bei pažeidžia sutartinius isipareigojimus. Tuo tarpu ieškovas ne karta atsakovui suteike galimybe išspresti susidariusia situacija taikiai ir geranoriškai bei leido moketi sutartimi nustatytas imokas pagal grafika, taciau atsakovas elgesi nesažiningai ir piktnaudžiavo ieškovo nuolaidumu, toliau nemokedamas imoku ir nevykdydamas susitarimu su ieškovu, todel nesažiningu sutarties salygu institutas negali buti taikomas nesažiningam vartotojui ginti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.
Byloje surinktais irodymais nustatyta, jog kad ieškovas UAB „General Financing“ laikotarpyje nuo 2008-06-02 iki 2009-05-03 su ieškovu D. F. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu sudare 10 finansavimo sandoriu (toliau – Sandoriai), kuriais ieškovui iki 2012-06-02 viso suteike 121 911,22 Lt dydžio vartojimo kredita (b.l. 5-24).
Ieškovas savo reikalavima grindžia tuo, kad atsakovas, pasirašydama šias sutartis, isipareigojo laiku ir tinkamai moketi ieškovui imokas, taciau prisiimtu isipareigojimu nesilaike ir šios prievoles tinkamai nevykde. Atsakovas priešieškini grindžia tuo, jog Sandoriu Nr. 1 ir Nr. 2 6.4. ir Sandoriu Nr. 3-8 5.4 p. salygos su visais papunkciais prieštarauja istatymo nuostatoms, o atsakovas negalejo itakoti šiu salygu turinio.
Teismas konstatuoja, jog tarp šaliu yra kiles gincas del vartojimo kredito sutarties vykdymo. Vartojimo kredito (paskolos) sutartimi viena šalis (paskolos davejas) perduoda kitos šalies (paskolos gavejo) nuosavyben pinigus, o paskolos gavejas isipareigoja gražinti paskolos davejui tokia pat pinigu suma (paskolos suma) bei moketi palukanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (LR CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos gavejas privalo gražinti gauta paskola paskolos davejui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (LR CK 6.873 str. 1 d.). Sutarties neivykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievoles neivykdymas, iskaitant netinkama ivykdyma ir ivykdymo termino praleidima (LR CK 6.205 str.).
Šiuo atveju, pagal Sandoriu Nr. 1 ir Nr. 2 6.4.1 p. bei Sandoriu Nr. 3-10 5.4.1. p., atsakovui nevykdant sutarties salygu – nemokant imoku daugiau kaip 60 dienu, ieškovui atsirado teise reikalauti iš atsakovo sumoketi visas pagal sutarti moketinas imokas, delspinigius bei išlaidas, susijusias su reikalavimo ivykdyti prievole pareiškimu bei skolos administravimu. Atsakovas iš esmes negincija skolos dydžio, taciau atsiliepime nurodo, jog nesutinka su ieškovo prašoma priteisti delspinigiu suma. Pagal CPK 178 straipsni šalys, turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šiuo atveju šalys susitare del atitinkamos sumos vartojimo kredito pagal minetus Sandorius, už kuriuos atsakovas sutartyse isipareigojo moketi nuo 12,003 proc. iki 12 proc. dydžio palukanas (išskyrus Sandori Nr. 8, kuriame numatytos 18 proc. dydžio palukanos) bei 0,5 proc. dydžio delspinigius. Pagal finansavimo sandori Nr. 1 atsakovas isipareigojo sumoketi 45 imokas po 165,80 Lt, pagal finansavimo sandori Nr. 2 – sumoketi 42 imokas po 178,52 Lt, pagal finansavimo sandori Nr. 3 – sumoketi 30 imoku po 664,53 Lt, pagal finansavimo sandori Nr. 4 – sumoketi 30 imoku po 662,72 Lt, pagal finansavimo sandori Nr. 5 – sumoketi 36 imokas po 537,36 Lt, pagal finansavimo sandori Nr. 6 – sumoketi 36 imokas po 543,48 Lt, pagal finansavimo sandori Nr. 7– sumoketi 36 imokas po 555,52 Lt, pagal finansavimo sandori Nr. 8 – sumoketi 36 imokas po 103,14 Lt, pagal finansavimo sandori Nr. 9 – sumoketi 36 imokas po 555,27 Lt, pagal finansavimo sandori Nr. 5 – sumoketi 36 imokas po 555,52 Lt. Pagal ieškovo pateikta delspinigiu skaiciavimo lentele (b.l. 25-27) matyti, kad atsakovas savo sutartiniu isipareigojimu nesilaike ir neimokejo ieškovui sutartu imoku. Kadangi atsakovas nepateike irodymu del prievoles tinkamo vykdymo (CPK 12, 178 str.), nenugincijo ieškovo argumentu del skolos dydžio, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas del 130 411,58 Lt moketinu imoku priteisimo 2010-09-02 dienai yra pagristas ir tenkintinas (LR CK 6.38 str., 6.59 str., 6.200 str., 6.256 str. , 6.886 str.).
Už imoku pagal sutarti nemokejima laiku, ieškovas atsakovui yra paskaiciaves 24 174,57 Lt delspinigius (po 0,5 procento nuo nesumoketos imokos už kiekviena pradelsta moketi diena) (b.l. 25-27). Savo reikalavima ieškovas grindžia tuo, kad sutartiniu netesybu ypatumai neleidžia ju mažinti iki kreditoriaus irodytu nuostoliu dydžio, nes tokiu budu butu paneigtas sutarciu laisves principas. Atsakovas atsiliepime nurode, kad ieškovo nustatytas delspinigiu dydis yra neteisingas, per didelis, nesažiningas, prieštaraujantis formuojamai teismu praktikai. Atsakovo manymu, prašomi priteisti delspinigiai turetu buti sumažinti iki 0,02 procento už kiekviena uždelsta diena. Teismas sutinka su atsakovo teiginiais del pernelyg dideles ieškovo prašomos priteisti delspinigiu sumos. Vadovaujantis CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatomis, jeigu netesybos yra neprotingai dideles, teismas gali jas sumažinti, kad nebutu sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagristai praturteti, taciau netesybos negali buti mažesnes už nuostoliu, atsiradusiu del prievoles neivykdymo ar netinkamo ivykdymo, suma. Šiuo konkreciu atveju ieškovas nepateike irodymu, kad jis patyre butent tokio dydžio nuostolius (24 174,57 Lt) del skolininko netinkamo prievoles vykdymo (CPK 12, 178 str.), todel pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika, šaliu sulygti sutartimi 0,5 proc. delspinigiai už kiekviena termino praleidimo diena yra laikomi aiškiai per didelemis netesybomis. Atsižvelgiant ir i aplinkybe, jog atsakovas yra vartotojas, kuris sutarti su ieškovu sudare prisijungdamas prie ieškovo parengtu standartiniu sutarciu salygu, sutartiniu delspinigiu dydis mažintinas iki 0,02 procento nuo negražintos sumos per diena. Tokiu budu, iš atsakovo priteistini ieškovui 4 694,82 Lt (130 411,58 Lt x 0,02 proc. x 180 d.) dydžio delspinigiai (CK 6.71 str., 6.72 str., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).
Atsakovas, kaip mineta, priešieškiniu prašo pripažinti minetus Sandoriu Nr. 1 – 10 atitinkamai 6.4 p. su papunkciais ir 5.4 su papunkciais nesažiningais bei prieštaraujanciais imperatyviai nuostatai, t.y. CK 6.34 straipsnio 2 daliai. Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka. CK 6.34 str. 2d. nustatyta, jog negalima išreikalauti to, kam atlikti nustatytas terminas, iki šio termino pabaigos. Pagal šia nuostata, esant atidedamajam terminui, kreditorius neturi teises reikalauti, kad skolininkas ivykdytu prievole prieš termina, išskyrus atvejus, kai skolininkas netenka teises remtis atidedamuoju terminu. LR CK 6.35 str. 4 d. numato, kad skolininkas praranda su terminu susijusias lengvatas, kai jis tampa nemokus, bankrutuoja arba be kreditoriaus sutikimo sumažina ar sunaikina pateikta prievoles ivykdymo užtikrinima, taip pat kai skolininkas neivykdo salygu (šiuo atveju nustatytu imoku mokejimas), su kuriomis siejamas lengvatu suteikimas. Analogiška nuostata yra numatyta ir CK XLIII skyriuje, reglamentuojanciame paskolinius teisinius santykius. Pagal LR CK 6.875 str. 2 d., jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos gražinima dalimis ir eiline paskolos sumos dalis laiku negražinama, paskolos davejas turi teise reikalauti gražinti prieš termina visa likusia paskolos suma kartu su priklausanciomis moketi palukanomis. Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad pagal šaliu sudarytus sandorius atsakovas isipareigojo laiku ir tinkamai moketi imokas pagal nustatytus mokejimo grafikus, taciau atsakovas savo sutartinius isipareigojimus vykde netinkamai, nemokejo nustatytu kredito gražinimo imoku, t.y. atsakovas nevykde savo esminiu isipareigojimu pagal kredito sutarti. Ieškovas, prašydamas priteisti atsakovo isiskolinima, remiasi šaliu sudarytu Sandoriu Nr. 1 ir Nr. 2 6.4.1 p. bei Sandoriu Nr. 3-10 5.4.1. p. nuostatomis, kurios, teismo vertinimu, remiantis aukšciau išdestytu, neprieštarauja imperatyvioms istatymo nuostatoms, nes šie atsakovo gincijami Sandoriu punktai atitinka CK nuostatas, suteikiancias kreditoriui teise, esant kredito gražinimo dalimis pažeidimui, reikalauti gražinti prieš termina visa likusia paskolos suma kartu su priklausanciomis moketi palukanomis (CK 6.35 str. 4 d., 6.875 str. 2 d.), todel priešingi atsakovo teiginiai yra atmestini, kaip nepagristi. Teismo vertinimu, nera pagristas ir atsakovo aiškinimas, kad gincijamos sutarties nuostatos yra nesažiningos (6.188 str. 1 d.). Nors ieškovas ir neirode, kad gincijamos Sandoriu salygos buvo individualiai aptartos, kad atsakovas turejo galimybe itakoti šiu salygu nustatyma sutartyje, taciau pažymetina, kad vien del to fakto, jog sutarties šalys individualiai neaptare gincijamu sutarties salygu, jos negali buti pripažintos nesažiningomis. LR CK 6.188 str. 1 d., 2 d. prasme nesažininga gali buti pripažinta individualiai neaptarta vartojimo sutarties salyga, kuri prieštarauja bendriesiems sažiningumo reikalavimams bei pažeidžia šaliu teisiu ir pareigu pusiausvyra. Atsakovas, priešieškinyje teigdamas, kad gincijama Sandoriu salyga yra nesažininga, laikosi pozicijos, kad ji prieštarauja istatymo nuostatoms, taciau tokie teiginiai atmestini, nes, kaip konstatuota aukšciau, gincijamos Sandoriu salygos atitinka istatymo nuostatas. Be to, atsakovas neirode, jog gincijamos Sandoriu salygos prieštarauja bendriesiems sažiningumo reikalavimams, jog pažeidžia šaliu teisiu ir pareigu pusiausvyra bei vartotojo teises ir interesus. Taip pat šiu aplinkybiu nenustate ir byla išnagrinejes teismas. Kartu teismas atsižvelgia ir i tai, kad skundžiama salyga yra parašyta nedviprasmiškai, aiškia, suprantama kalba, išdestyta tokiu paciu šriftu kaip ir kitos salygos, skyriuje pavadinimu „Sutarties neivykdymo teisines pasekmes“. Atsakovas sudare net 10 atskiru finansavimo sandoriu, kiekviena syki pasirašydamas ir jo gincijamas sandoriu salygas, todel teismas laiko, kad atsakovas žinojo apie gincijamas sandorio salygas bei suvoke sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo) pasekmes, o atsakovo aiškinimai, jog ieškovas nutylejo apie šias salyga, yra atmestini.
CK 6.37 str. 1 d. numato, kad palukanas pagal prievoles gali nustatyti istatymai arba šaliu susitarimai. Skolininkas, remiantis CK 6.37 str. 2 d., privalo moketi istatymu nustatyto dydžio palukanas už priteista suma nuo civilines bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d., termina ivykdyti pinigine prievole praleides skolininkas privalo moketi 5 procentu dydžio metines palukanas už suma, kuria sumoketi praleistas terminas, jei istatymai ar sutartis nenustato kito palukanu dydžio. Ieškovas toki reikalavima yra pareiškes, todel pagal CK 6.37 str. 2 d. iš atsakovo ieškovo naudai yra priteistinos 5 procentu dydžio metines palukanos nuo bylos iškelimo teisme (2010-10-07) nuo priteistos 135 106,40 Lt sumos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo.
Iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ir bylinejimosi išlaidos –3 702 Lt žyminio mokescio (CPK 93 str. 2 d.).
Iš atsakovo priteistina 13,25 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu (pašto išlaidu) i valstybes biudžeta (CPK 88 str. 1 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprende:
Ieškovo UAB „General Financing“ (i.k. 300515252, buveines adresas Perkunkienio g. 3, Vilnius) ieškini tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. F. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovo UAB „General Financing“ naudai 130 411,58 Lt skolos, 4 694,82 Lt palukanu, 3 702 Lt dydžio žymini mokesti bei 5 proc. metines palukanas nuo priteistos sumos (135 106,40 Lt) nuo bylos iškelimo teisme dienos (2010-10-07) iki teismo sprendimo visiško ivykdymo.
Likusioje dalyje ieškovo UAB „General Financing“ ieškini atmesti.
Atsakovo D. F. priešieškini atmesti.
Priteisti i valstybes biudžeta iš atsakovo D. F. 13,25 Lt dydžio išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentu iteikimu.
Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skunda paduodant per Vilniaus apygardos teisma.