Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Petrui Kulbiui, nukentėjusiajam A. G., nuteistajam R. J., jo gynėjui advokatui Romualdui Matoniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 284 str. 1d. laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 1700 lt., mokytis.

Iš R. J. A. G. naudai priteista 1700 lt (vienas tūkstantis septyni šimtai litų) turtinei žalai atlyginti, 2000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti ir 1000 lt (vienas tūkstantis litų) advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. J. pagal LR BK 284 str. 1d. nuteistas už tai, kad 2006-05-13 00.30 val. viešoje vietoje- Vilkaviškio rajone, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) mokyklos esančioje teritorijoje, matant pašaliniams asmenims, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu tikslu pažeisti viešąją tvarką, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ,atliko įžūlius veiksmus – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nustūmus A. G. nuo motorolerio bei sudavus tyčia koja du smūgius nukentėjusiajam A. G. į veidą bei kitas kūno vietas, jis tyčia koja sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius A. G. į veido bei krūtinės sritis, dėl ko A. G. bendrais veiksmais padarytos kraujosruvos veide, dešinėje rankoje, kraujosruva ir odos nubrozdinimai galvoje, dviejų dantų vainikų lūžimai – nežymiai sutrikdyta sveikata bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. Nurodo, kad kaltės dėl inkriminuojamo nusikaltimo nepripažįsta, mano, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad nukentėjusysis pareiškime policijai ir papildomai apklaustas liudytoju nurodė, kad jį sužalojo kitas asmuo-S., vėliau aiškindamas patirtu šoku, nurodė, kad nusikaltimą padarė nuteistasis. Tai, kad įvykio metu nuteistasis nebuvo ir nedalyvavo, o buvo Kybartų mieste, teisme patvirtino liudytojai V. S. ir K. V., o apklausą atlikęs tyrėjas liudytojas M. M. parodė, kad nukentėjusysis savo valia nurodė jį sužalojusio asmens S. pavardę ir jokio šoko jis nebuvo ištiktas. Dėl šių aplinkybių nuteistasis mano, kad kaltu pripažintas nepagrįstai ir nuosprendis turi būti panaikintas.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo skundą tenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, prokuroro, nukentėjusiojo, prašiusių nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmesti.

Teisėjų kolegijos nuomone, R. J. kaltė pažeidus viešąją tvarką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl šių veikų įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –LR BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo kaltė dėl LR BK 284 str. 1d. padaryto nusikaltimo įrodyta baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

R. J. kaltė padarius LR BK 284 str. 1d. numatytą nusikaltimą įrodyta nukentėjusiojo parodymais, liudytojos A. R. parodymais, specialisto išvada bei specialisto paaiškinimais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, kita bylos medžiaga. Nukentėjusiojo parodymai dėl įvykio aplinkybių nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios išsamūs, nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys ir patvirtinami tiesioginiais liudytojos A. R. parodymais. Nukentėjusysis A. G. nuosekliai aiškino, jog jam būnant Virbalio gyvenvietėje apie 00.30 val. 2006-05-13 pro jį ir liudytoją A. R. prabėgo du asmenys ir mergina, po to grįžo, su nuteistuoju buvęs kitas vaikinas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, nukentėjusįjį nuvertė nuo motorolerio, nuteistasis gulinčiam nukentėjusiajam spyrė į veidą, po to į krūtinę. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis paaiškino, jog įvykio metu atpažino R. J., jį atpažino ir A. R., pavadindama jį „Juodeška“,o jis kitą pavardę nurodė per klaidą,. Kad nukentėjusįjį nuverstą nuo motorolerio spardė R. J. patvirtino ir liudytoja A. R.. A. R. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog R. J. pažįsta iš matyto, jis beveik kiekvieną dieną būna Virbalyje. Nukentėjusiojo paaiškinimas, jog pirminės apklausos metu nurodė ne tą pavardę, teisėjų kolegijos manymu logiškas ir realus, patvirtinamas kitais bylos duomenimis. Kaip matyti iš nukentėjusiojo apklausų, jis nurodė sumušusio asmens vardą Robertas, tačiau neteisingai nurodė tik jo pavardę, ką patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Be to, nuteistąjį, kaip asmenį jį sumušusį 2006-05-13, nukentėjusysis atpažino iš nuotraukų. Nukentėjusysis papildomai apklausiamas 2006-05-15 jau nurodė, jog išsisaikino, kad asmens, kuris jį sumušė, pavardė ne ta, kurią nurodė, o kita-J.. Šie duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis R. J. pirminiame protokole pareiškime ir liudytojo apklausoje suklydo ne dėl asmens, nes jį atpažino iš nuotraukų pagal veido bruožus, o tik dėl to asmens pavardės.

Nuteistojo versijos, jog jis įvykio metu buvo Kybartuose nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Liudytojai V. S. ir K. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tikslaus laiko, kada jie Kybartuose matė R. J., nurodyti negalėjo. K. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog jis R. J. Kybartuose matė parke po šokių, kurie baigiasi 24 val. V. S. taip pat nurodė, jog R. J. matė po 12 val. nakties. Tačiau įvykis įvyko apie 00.30 val., t.y. po šokių pabaigos praėjus pusvalandžiui, tuo tarpu atstumas nuo Kybartų iki Virbalio nėra didelis, vos keli kilometrai, todėl šių liudytojų parodymai nepaneigia aplinkybės, jog R. J. apie 00.30 val. buvo Virbalyje ir sumušė nukentėjusįjį A. G.. Nepaneigia šios aplinkybės ir liudytojo M. M. parodymai, jog apklausiamas A. G. nebuvo šoko būsenoje, nes, kaip jau minėta aukščiau, nustatyta, jog A. G. suklydo ne dėl asmens, jį sumušusio, o dėl jo pavardės. Nukentėjusiojo sumušimo faktas bei sveikatos sutrikdymo mastas patvirtinamas ne tik nukentėjusiojo, bet ir liudytojų A. R., R. G. parodymais, specialisto išvada, specialisto paaiškinimais.

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai nustatė, kad R. J. viešoje vietoje – teritorijoje prie mokyklos, kitų asmenų akivaizdoje, suduodamas nukentėjusiajam, elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė viešėją tvarką bei rimtį. Nuteistojo nusikalstama veika pagal LR BK 284 str. 1d kvalifikuota teisingai.

Skirdamas nuteistajam bausmę teismas LR BK 54 straipsnio taisyklių nepažeidė, įvertino padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, kaltės formą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgė į šių aplinkybių visumą, įvertino kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį nustatant bausmės dydį ir pagrįstai skyrė laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bei įpareigojo per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei mokytis. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, o kartu ir nuteistojo pavojingumą nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra būtina ir pakankama realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso /toliau-LR CK/ 6.263 str. 2 d., žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. LR CK 6.283 str. 1d. nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visu šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuteistasis R. J. pripažintas kaltu tyčia sužalojęs A. G. pagrįstai, todėl teismas pagrįstai priteisė iš nuteistojo A. G. naudai 1700 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus litų) atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovavosi LR CK 6.250 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumą, pasekmes, kaltę, nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovavosi sąžiningumo teisingumo, protingumo kriterijais ir priteisė iš R. J. A. G. naudai 2000 lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Teismas taip pat atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, kaltės pobūdį, padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiojo turtinę padėtį, o taip pat į advokato suteiktos pagalbos pobūdį bei vadovaudamasis LR BPK 140, 143 str. proceso išlaidomis pagrįstai pripažino nukentėjusiojo turėtas išlaidas teisinei pagalbai pamokėti ir priteisė A. G. naudai iš nuteistojo 1000 lt (vieną tūkstantį litų) turėtų išlaidų advokato pagalbai pamokėti.

Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikantis LR BPK 20 str. reikalavimų, įrodymų leistinumo taisyklės nepažeistos. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai ir tinkamai įvertino įrodymus. Teismo išvados nuosprendyje pagrįstos teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais. Nuosprendis surašytas nepažeidžiant LR BPK reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek kaltinamajame akte nurodyta, tiek nuosprendžio nustatomoje dalyje nustatyta, kad R. J. nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje pažeidė viešąją tvarką veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ką pirmosios instancijos teismas pripažino R. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe –veiką padarė bendrininkų grupė /LR BK 60str.1d.1p./ Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu toks asmuo nenustatytas, taip pat nesurinkta duomenų, ar tas asmuo buvo pakaltinamas, ar jis sulaukė amžiaus, nuo kurio galima atsakomybė pagal LR BK 284str.1d. Bendrininkavimo samprata pateikta LR BK 24str. 1d., pagal ją bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Baudžiamojo kodekso 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė LR BK 24str.1d. normą, nepagrįstai taikė LR BK 60str.1d.1p. ir nepagrįstai R. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino nusikaltimo padarymą su bendrininkų grupe. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo/bendrosios dalies normų/ nuosprendis keistinas – LR BPK 328str.1p Tokios teisminės praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas / baudžiamoji byla Nr.2K-241/2007/. Nuteistojo teisinės padėties sušvelninimas negali būti laikomas apeliacinio skundo ribų peržengimu – LR BPK 320str. Panaikinus nuteistojo R. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę jam teismo paskirtoji bausmė švelnintina. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.2 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusp rendė:

-nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti;

-pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-12-20 nuosprendį ir jo aprašomojoje dalyje panaikinti nuorodas, kad nusikaltimas padarytas veikiant kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir tai pripažinta R. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

-šiuo nuosprendžiu R. J. paskirtą bausmę sušvelninti iki 1metų 3 mėnesių laisvės apribojimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.