Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, A. D. (A. D.), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo žmona T. D. Po žmonos mirties liko šis palikimas: 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), taip pat 1/2 garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Testamento pareiškėjo žmona nepaliko. Pareiškėjas ir sūnus A. D. yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, kitų įpėdinių nėra. Pareiškėjas po žmonos mirties pareiškimo dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nepadavė, tačiau faktiniais veiksmais nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo valdyti visą turtą. Pareiškėjui iškilo būtinybė teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą, įrodo tai, jog po žmonos mirties pareiškėjas pradėjo valdyti visą turtą. Po žmonos mirties jis naudojosi visu gyvenamuoju namu, jį prižiūrėjo, naudojosi žemės sklypu, šiltnamiu, visais namų apyvokos daiktais ir baldais. Pareiškėjas rūpinosi turtu, mokėjo su šio turto priežiūra susijusius mokesčius už elektros energiją, komunalinių atliekų tvarkymą, šildymą ir t. t. Šiuos veiksmus pareiškėjas atliko nedelsiant, nepraleidus nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės įrodo, jog po žmonos mirties jos turtu pareiškėjas naudojosi, kaip savo, ir tokiu būdu savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, t. y. pareiškėjas pradėjo jį valdyti, tvarkyti ir prižiūrėti, rūpintis turtu, mokėti už turtą mokesčius. Po žmonos mirties į notarų biurą niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Paveldėjimo byla nėra užvesta. Juridinis faktas nustatomas su tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

6. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

8. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatyme įtvirtinti keli palikimo priėmimo būdai: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis, kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių, ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo A. D. ir T. D. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), sutuoktinių bendras vaikas – A. D. Iš viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės išduoto mirties liudijimo ir VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2024 m. gegužės 27 d. pažymos apie asmens duomenis matyti, kad T. D. (toliau – palikėja) mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. balandžio 19 d. išrašų matyti, kad pareiškėjo A. D. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: i) garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini); ii) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu (garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 1991 m., kitas minėtas nekilnojamasis turtas – 1996 m.), laikytina, kad palikėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė pusė viso sutuoktinio A. D. vardu registruoto turto (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). Pagal VĮ Registrų centro Testamentų registro 2024 m. balandžio 10 d. išrašą palikėjos vardu įregistruotų testamentų ar įregistruotų jos palikimo priėmimo faktų nėra.

10. Po palikėjos mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis A. D. toliau liko gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o kartu – ir palikėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusioje namo dalyje, taigi ir rūpinosi ja, kaip savo turtu. Minėtą aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2024 m. gegužės 27 d. pažyma apie asmens duomenis, iš kurios matyti, kad pareiškėjas nuo 1997 m. rugsėjo 17 d. iki dabar savo gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis pateiktais mokėjimų kvitais nustatyta, kad pareiškėjas mokėjo mokesčius už namų televizijos ir elektros energijos paslaugas, teikiamas gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Iš sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 3 d. pažymos apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai matyti, kad po palikėjos mirties pareiškėjas mokėjo bendrijai mokesčius už bendrijoje esantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio 1/2 dalis nuosavybės teise priklausė palikėjai (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis).

11. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų daryti išvadai, kad pareiškėjas A. D. rūpinosi turtu, kuris liko po jos sutuoktinės T. D. mirties. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad A. D. priėmė palikimą po sutuoktinės T. D. mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

12. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D. (A. D.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimą, atsiradusį po sutuoktinės T. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.