Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-03-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-261-22-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-10
Bylos Nr.
N-261-22-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Roma Sabina Alimienė
Nukentėjusysis
R. B.
Kategorijos
  • 48.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla N-261-22/2010Procesinio sprendimo kategorija 48.6; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutarties M. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato viešosios policijos Prevencijos poskyrio (toliau – ir Institucijos) tyrėjas 2008 m. birželio 9 d. surašė M. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje, kadangi 2008 m. balandžio 26 d. apie 23:20 val. jam priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo leidžiama garsi muzika, tuo buvo trikdoma viešoji rimtis.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato 2008 m. liepos 23 d nutarimu M. L. pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį paskirta 150 Lt bauda.

II.

M. L. kreipėsi į teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Paaiškino, kad tariamo pažeidimo metu jis buvo išvykęs su šeima pas savo motiną, gyvenančią Marijampolėje, todėl inkriminuojamo pažeidimo nepadarė ir negalėjo padaryti.

Nukentėjusioji R. B. prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo skundo motyvai neatitinka tikrovės, kadangi pažeidimo metu pareiškėjas nebuvo niekur išvykęs ir su draugais šventė namuose. Nukentėjusioji gyvena su pirmos grupės invalidu vyru vienu aukštu žemiau pareiškėjo buto. 2008 m. balandžio 26 d., po 23 val. iškvietė policijos pareigūnus, kadangi iš M. L. bute garsiai grojo muzika. Toks pažeidimas buvo ne pirmas. Atvykus policijos pareigūnams muzika kurį laiką aprimo, tačiau apie 3.00 val. nakties ją pabudino M. L. kojų spyriai į buto duris, nuo kurių nukrito vidiniai durų apvadai, o po to, kaimynui grįžus į savo butą, ji išgirdo smūgius į 96 buto grindis, vėl garsiai leidžiamą muziką. Vėliau M. L. pradėjo mėtyti pro savo buto langą kažkokius daiktus ir išdaužė nukentėjusiosios lango stiklo paketą. Todėl ji dar kartą paskambino į policiją. Atvykę policijos pareigūnai matė apgadintas jos buto duris ir patarė kreiptis į policiją raštu.

Institucijos atstovas prašė M. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad M. L. kaltė pilnai įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais.

III.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 12 d. nutartimi M. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1d.). ATPK 183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, - užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki 300 Lt.

Teismas remdamasis nukentėjusiosios R. B. paaiškinimais nustatė, kad 2008 m. balandžio 26 d., apie 23.20 val., pareiškėjo deklaruojamoje gyvenamojoje (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo garsiai leidžiama muzika, dėl ko buvo sutrikdyta R. B. ir jos sutuoktinio ramybė. Apie šį pažeidimą nukentėjusioji informavo policiją. Iš nukentėjusiosios paaiškinimų seka, kad pažeidimą padarė M. L., kuris ne tik garsiai leido muziką, bet ir atliko ir kitus neleistinus veiksmus, dėl ko R. B. buvo padaryta ir materialinė žala.

Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Iš telefoninių pokalbių išklotinės matyti, kad R. B. pažeidimo dieną tris kartus skambino į policiją, kas atitinka tiek pirminių jos apklausų, tiek ir teisme duotiems parodymams. Pažeidimo faktą patvirtino liudytojai – policijos pareigūnai K. K. ir R. N., kurie nurodė, kad nuvykus į pažeidimo vietą girdėjo iš M. L. buto leidžiamą muziką, tačiau durų nieks neatidarė (b.l. 17-18, 28-31, 35-36, 37). Netiesiogiai nukentėjusiosios parodymus ir pažeidimo faktą patvirtina išdaužto stiklo nustatymo aktas (b.l. 19-23), liudytojų A. M. ir E. Š. parodymai, kurie patvirtino, kad į įvykio vietą jie nuvyko gavę ankstesnę informaciją dėl keliamo triukšmo iš M. L. buto. Aptarti įrodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja, nustatyti policijos pareigūnų vykdant jiems tiesiogines savo funkcijas, todėl abejoti šių įrodymų leistinumu teismas neturi pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad liudytojai S. S. ir J. Z. yra M. L. artimi asmenys (motina ir draugas). Apie šiuos liudytojus pažeidimo tyrimo metu pareiškėjas nenurodė ir prašė juos apklausti tik teisme. Todėl teismas šiuos įrodymus pripažino neobjektyviais ir jais nesirėmė.

Teismas konstatavo, kad M. L. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, jo veika pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl naikinti nutarimą pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo (ATPK 297 str.)

IV.

M. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde M. L. nurodė, kad 2008 m. birželio 9 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jis nurodė, kad 2008 m. balandžio 26 d. nebuvo namuose, o buvo pas motiną S. S. Marijampolėje. Taigi, teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. L. šių aplinkybių nebuvo nurodęs, o liudytojus pateikė tik teisme.

Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį. Viešosios rimties trikdymas gali būti įrodytas visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų abejonių dėl asmens kaltės padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo pažeisti ATPK 248, 257, 284, 286 straipsnio 2 dalies normų reikalavimai. Byloje surinkti įrodymai dėl viešosios rimties trikdymo garsia muzika yra prieštaringi. Pirmosios instancijos teismas apelianto kaltę grindė iš esmės vien tik nukentėjusiosios parodymais. Teismas išėjo iš skundo ribų, kadangi aiškinosi kito įvykio aplinkybes, dėl triukšmo ir išdaužto R. B. lango 2008 m. balandžio 27 d. apie 4 val. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad M. L. yra padaręs materialinę žalą nukentėjusiajai, nors administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tik dėl triukšmo 2007 m. balandžio 26 d. 23 val. 30 min. Duomenys apie triukšmą 4 val. ir išdaužtą langą nėra niekur užfiksuoti.

Liudytojais apklaustų policijos pareigūnų K. K. ir R. N. parodymais nustatyta tik aplinkybė, kad jiems atvykus (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje ir aukšte, kuriame gyvena M. L. sklido muzikos garsas. Tačiau įrodymų, kad garsiai būtent M. L. garsiai leido muziką ar televizorių nesurinkta. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad M. L. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, nesurinkta. Nukentėjusioji gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi konfliktuoja su M. L. šeima. Be to policijos pareigūnai iš esmės paliudijo, kad triukšmo šaltinio jie nenustatinėjo. Teismas nenurodė, kokių konkrečių įrodymais remiantis jis padarė išvadą, kad triukšmas sklido būtent iš M. L. buto ir, kad jis kaltas dėl sukelto triukšmo.

Policijos pareigūnai A. M. ir E. Š., atvykę į pakartotinį nukentėjusiosios iškvietimą, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme patvirtino, kad atvykus nurodytu adresu jokio triukšmo, garsiai leidžiamos muzikos negirdėjo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, remiantis baudžiamojo pobūdžio atsakomybei taikomu nekaltumo prezumpcijos principu, asmens kaltės dėl pažeidimo padarymo negalima grįsti vien prielaidomis, neturint tiesioginių objektyvių įrodymų apie asmens valią įvykdyti tam tikrą veiką. Visos abejonės bei neaiškumai aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo).

Iš teismo nutarties nėra aišku, kodėl teismas nevertino S. S. ir J. Z. parodymų. Teismui M. L. pateikė močiutės mirties liudijimą, patvirtinantį jo ir jo kviestų liudytojų parodymus.

Butas (duomenys neskelbtini), Kaunas, M. L. nepriklauso, jis priklauso jo žmonai R. L. asmeninės nuosavybės teise. Tyrėja paaiškino, kad nesiaiškino ir nerinko duomenų apie tai, kam priklauso butas, kieno vardu jis registruotas ir kiek žmonių jame gyvena.

Atsiliepimas

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, byla išnagrinėta objektyviai, visapusiškai ir nešališkai. Nagrinėjant bylą buvo atsižvelgta į visas faktines bylos aplinkybes, kurios galėjo būti ir buvo įrodytos. Buvo išnagrinėta ir M. L. pateikta versija, jog pažeidimo padarymo metu jis buvo išvykęs pas į Marijampolę. Pagal R. B. telefoninį pranešimą nuvykę policijos pareigūnai turėjo galimybę tik konstatuoti viešosios rimties trikdymo faktą, nes į (duomenys neskelbtini) butą nepateko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, t. y. nebuvo įleisti. Policijos pareigūnai K. K. ir R. N. patvirtino, kad pagal gautą Kauno m. VPK pranešimą apie triukšmą 2008 m. balandžio 26 d. 23.40 val. atvykę prie (duomenys neskelbtini) buto nustatė, kad garsi muzika sklido būtent iš minėto buto. Paskambinus į buto duris šių niekas neatidarė, tačiau garsią muziką pritildė. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu minėti pareigūnai taip pat patvirtino, kad pažeidimo padarymo metu 96 bute degė šviesa. R. B. patvirtino, kad matė kaip 2008 m. balandžio 27 d. apie 4.00 val. M. L. su draugais išvažiavo. Tokie policijos pareigūnų pateikti duomenys bei R. B. skundas ir parodymai patvirtina, kad veika, numatyta ATPK 183 straipsnio dispozicijoje, buvo padaryta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

M. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje. Ši teisės norma numato atsakomybę už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus panašius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį.

Nukentėjusiosios R. B. paaiškinimai, liudytojų K. K. ir R. N. parodymai patvirtina, kad 2008 m. balandžio 26 d. apie 23:20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, garsiai grojo muzika. Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 9 punktą nakties metas yra nuo 22:00 val. iki 6:00 val. Kadangi nakties metu gyvenamosiose patalpose garsiai grojo muzika ir tai trukdė nukentėjusiajai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad asmenys, buvę 2008 m. balandžio 26 d. apie 23:20 val. bute (duomenys neskelbtini), Kaune, trikdė viešąją rimti. Tokie veiksmai atitinka ATPK 183 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino tik liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymus ir nukentėjusiosios paaiškinimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teisėjų kolegija pažymi, kad K. K., R. N. ir R. B. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmeniškai nepažįsta, teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais ir nukentėjusiosios paaiškinimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad S. S. yra M. L. motina, J. Z. yra jo draugas, todėl gali būti suinteresuoti bylos baigtiniai ir duoti palankius administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui parodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė S. S. ir J. Z. parodymais ir tinkamai tai motyvavo.

Apeliantas nurodo, kad 2008 m. balandžio 26 d. vakare jo nebuvo namie. Šiuos paaiškinimus paneigia nukentėjusiosios R. B. paaiškinimai, kad bute degė šviesa, o 2008 m. balandžio 27 d. apie 4:00 val. ji matė kaip M. L., jo žmona ir draugai išėjo iš namo ir išvažiavo, bei liudytojo K. K. paaiškinimai, kad paskambinus į duris girdėjosi žingsniai, garsą truputi pritildė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo faktas yra įrodytas, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, garsiai grojo muzika ir tuo buvo trikdoma viešoji rimtis.

ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Iš apeliacinio skundo matyti, kad M. L. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kas gyvena minėtame bute, kam priklauso butas, teigia, kad butas priklauso jo žmonai asmeninės nuosavybė teise. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliaciniais skundo argumentais ir daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka įrodymų konstatuoti, kad būtent M. L. padarė pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekiant nustatyti asmenį, kaltą dėl ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo, būtina išsiaiškinti asmenis, gyvenančius bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, juos apklausti ir nustatyti, kas kaltas dėl pažeidimo padarymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

M. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina Alimienė Artūras Drigotas Stasys Gagys