Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2023 m. gegužės 24 d., apie 16:35 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas miesto maršrutinį troleibusą „Solaris“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 p. ir 135.4 punktų reikalavimus, t. y. tuo, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, tik pradėjęs važiuoti iš viešojo transporto sustojimo stotelės – „(duomenys neskelbtini)“, nesant būtinumo eismo saugumui užtikrinti, staiga stabdė, dėl to griuvo troleibuse buvusi keleivė H. P., kuri dar nebuvo spėjusi atsisėsti, tokiu būdu keleivė H. P. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. B. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad, išvažiuodamas iš stotelės, susiginčijo su keleiviu, kuris pirko bilietą, todėl pastabdė troleibusą, išgirdo, kaip žmonės suriko, kad keleivis nukrito. Nuėjęs pažiūrėti, matė ant žemės sėdinčią moterį, kuri skundėsi skausmu, kalbėjo rusiškai, todėl negalėjo gerai su ja susikalbėti, pasimetė. Jis iškvietė pagalbą, pranešė greitajai ir policijai. Vairuotoju dirba daug metų, bet toks įvykis nutiko pirmą kartą. Kokius nukentėjusioji patyrė sužalojimus žino iš bylos. Tai baisi trauma. Nukentėjusiosios atsiprašė, susitaikė. Nesiginčija, kad pažeidė kelių eismo taisykles. Toje situacijoje nebuvo būtinas staigus stabdymas. Pasimokė iš šio įvykio. Jo vairavimo stažas maždaug (duomenys neskelbtini) metai. Tai jo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Nukentėjusiajai įsipareigoja atlyginti 500 eurų žalą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, kiti įrodymai, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusioji H. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gegužės 24 d., apie 17 val. įlipo į troleibusą Nr. (duomenys neskelbtini). stotelėje (duomenys neskelbtini), esančioje šalia prie (duomenys neskelbtini). Važiavo link namų į „(duomenys neskelbtini)“ stotelę, kur turėjo išlipti. Troleibuso valstybinių numerių nepastebėjo. Įlipusi minėtoje stotelėje į troleibusą, atsižymėjo savo keleivio kortelę skaitytuve ir ėjo į troleibuso galą atsisėsti. Įlipo maždaug ties viduriu. Kai atsižymėjo, troleibusas iš karto pradėjo judėti ir jos žingsnis šiek tiek pasidarė nuo to spartesnis, todėl ji eidama pradėjo laikytis įsikibdama į kėdžių atlošus ir ketino prisėsti, tačiau nespėjo atsisėsti ir troleibusas staiga pradėjo stipriai stabdyti ir ji krito atbula ant nugaros. Jos dešinė koja, kai nukrito, gavosi po ja, tad šitaip susižalojo savo dešinę koją ir ties čiurna juto stiprų skausmą. Vyriškiai, esantys netoliese, jai padėjo atsistoti, tačiau ji nebesėdo į kėdę, nes labai skaudėjo, todėl atsisėdo ant liepto. Po kurio laiko troleibusas sustojo ir prie jos priėjo vairuotojas, jos atsiprašė. Po to viena iš keleivių iškvietė medikus, kurie ją nuvežė į LSMUL Kauno klinikas. Ją gydytojai ten apžiūrėjo ir nustatė dešinės čiurnos kulkšnių lūžius. Mano, kad pargriuvo ir susižalojo dėl to, kad vairuotojas staiga per stipriai stabdė, o ji dar nebuvo spėjusi atsisėsti. Ji stabdymo metu buvo įsikibusi į atlošus, tačiau troleibusas taip staigiai stabdė ir ją nubloškė atgal. Mano, kad stabdymas buvo per stiprus ir neteisingas keleivių atžvilgiu. Prieš troleibusą kelyje jokios kliūties nematė, nei stovėdama stotelėje, nei būdama troleibuse. Šiuo metu nėra drausta sveikatos draudimu Lietuvoje, tačiau norėtų atgauti gydymosi išlaidas, nes už jas dabar moka pati (1 t., b. l. 123–126).

Iš 2023 m. gegužės 24 d. tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų matyti, kad 2023 m. gegužės 24 d., apie 17 val. 20 min. dirbant kartu su tyrėju M. M., patruliuojant nustatytame maršrute iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), staigiai stabdant troleibusui, troleibuse parkrito ir susižalojo troleibuso keleivė. Atvykus nurodytu adresu, rado troleibusą „Solaris“, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas R. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., paaiškino, kad pajudėjus iš sustojimo, jį užkalbino keleivis, kuris tuo metu pirko bilietą. Kadangi toje kelio atkarpoje buvo vykdomi kelio darbai, R. B., pastebėjęs kelio remontus, staiga pradėjo stabdyti vairuojamą transporto priemonę troleibusą, kad išvengtų kliūties, kuri buvo jo važiuojamojoje dalyje. Tuo metu gale troleibuso stovėjusi moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo H. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., parkrito. Tikslinant įvykio aplinkybes ir nuvykus į Kauno ligoninę skubios pagalbos Traumatologljos skyrių ir bendraujant su H. P., ši paaiškino, kad pajudėjus troleibusui, ji tuo metu norėjo pažymėti pravažiavimo taloną, kai staiga troleibusas pradėjo stabdyti ir ji, praradusi pusiausvyrą, parkrito, bei pajuto skausmą dešinėje kojoje. Apžiūrėjus įvykio vietą, buvo pastebėtos vaizdo stebėjimo kameros, bet kol atlikinėjo procesinius veiksmus, galimybės išimti vaizdų stebėjimo kamerų įrašo nebuvo galimybės. Buvo išsiųstas pranešimas dėl vaizdo įrašo Ž. M. el. paštu. Iš H. P. paaiškinimo priimti nepavyko, dėl jos fizinės ir psichologinės būklės. R. B. paaiškinimą parašė. Tiek R. B. ir H. P. įvykio vietoje buvo blaivūs. Ligoninėje buvo paimtas medicininių dokumentų išrašas/siuntimas. H. P. nustatyta dešinės čiurnos kulkšnių lūžiai su dislokacijomis, kuri skubos tvarka nuvežta į LSMULK ortopedijos ir traumatologijos skyrių operaciniam gydymui (1 t., b. l. 14–15).

Iš 2023 m. gegužės 24 d. tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo matyti, kad 2023 m. gegužės 24 d. iš VPK budėtojo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykis, sužalotas žmogus. Atvykę rado troleibusą SOLARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo moteris G. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriai buvo sužalota koja. Moterį medikai išvežė į LSMUL. Troleibuso vairuotojas nurodė, kad pamatė kliūtį kelyje, todėl staiga stabdė, stovinti keleivė nugriuvo. Patikrinus vairuotojo blaivumą nustatyta, kad vairuotojas blaivus (1 t., b. l. 16).

Iš 2023 m. gegužės 24 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38).

Iš 2023 m. gegužės 24 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė - troleibusas SOLARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų nefiksuota (1 t., b. l. 21–23).

Iš 2023 m. birželio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta troleibuso viduje filmuota vaizdo įrašo medžiaga, kurioje matoma, kaip autobusas sustoja stotelėje, žmonės įlipa. Vienas keleivių, vyriškis su kepure kalbasi su vairuotoju. Kelio tolumoje matosi pirmoje eismo juostoje esantis kuoliukas/kliūtis. Keleivis nusiperka bilietėlį ir nueina, tačiau vairuotojas pradeda judėti ir staiga stabdo. Priekyje kliūtis yra toli, joks automobilis ar kita kliūtis nepristabdo ir netrukdo judėti. Vyriškis nueidamas šiek tiek suklumpa, tačiau įsikimba ir po to nueina. Vairuotojas nuo pristabdymo iki kliūties priekyje, kol pradeda rikiuotis į antrą juosta užtrunka 14 sekundžių, t. y nuo 16:42:19 val. (kuomet staiga stabdo) iki 16:42-33 val. Persirikiuoja į antrą eismo juostą apvažiuodamas kliūtį iš dešinės. Po to persirikiuoja atgal į pirmą eismo juostą, sustoja, atsisega saugos diržą ir nueina į autobuso galą. Kita troleibuse esančia vaizdo kamera užfiksuota, kaip apie 16:42:07 val. į troleibusą įlipa moteris, kuri apsirengusi šviesios spalvos marškinėliais, raudonomis kelnėmis, dėvi akinius nuo saulės. Moteris ištiesia tranką, atžymi kortelę skaitytuve ir pasukusi į kairę nueina į troleibuso galą. Minėta moteris galimai eina atsisėsti, tačiau autobusas staiga stabdo ir ji krenta ant nugaros. Moteriai padeda atsistoti du greta sėdintys vyriškiai. Moteris toliau nebeina, atsistojusi įsitveria turėklo ir stovi. Matosi, kad susiima už kojų, dejuoja. Po to ateina autobuso vairuotojas (1 t., b. l. 30–36).

Iš 2023 m. rugsėjo 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1871/2023(02), matyti, kad H. P. nustatyta dešinės čiurnos abiejų kulkšnių lūžiai su daliniu raiščių plyšimu ir vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Toks čiurnos sužalojimas dažniausiai įvyksta dėl pėdos kryptelėjimo ar pasisukimo per čiurnos sąnarį, t. y. sužalojimas galėjo įvykti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 106–108).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas R. B. pažeidus kelių eismo taisykles ir taip dėl neatsargumo sukėlus eismo įvykį, kurio metu nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios H. P. sveikata, pasitvirtino.

Kaltinamojo kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios H. P. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, vaizdo įrašų medžiaga, specialisto išvada ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis kaltu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino ir vienodai parodė, kad 2023 m. gegužės 24 d. vairuodamas troleibusą susiginčijo su bilietą pirkusiu keleiviu, todėl pastabdė troleibusą, ne iki galo nuspausdamas stabdį, dėl ko troleibuse buvusi nukentėjusioji, kuri nebuvo spėjusi atsisėsti, jam stabdant nukrito ant žemės ir susižalojo. Kaltinamasis pažymėjo, kad prieš jį važiuojant keliu buvo kliūtis, tačiau ji buvo toliau ir tai akimirkai stabdyti troleibuso nereikėjo, toje situacijoje staigus stabdymas nebuvo būtinas, o jis tai padarė dėl ginčo su keleiviu. Šiuos kaltinamojo parodymus visiškai atitinka ir nukentėjusiosios H. P. parodymai, kad minėtą dieną įlipusi į troleibusą ir atsižymėjusi bilietėlį ji ėjo į troleibuso galą atsisėsti, tačiau troleibusas iškart pradėjo judėti, jai nespėjus atsisėsti staiga staigiai stabdė, dėl ko ji krito ant žemės ir krisdama susižalojo savo dešinę koją ties čiurna. Nukentėjusioji buvo nugabenta į klinikas, kur gydytojai jai nustatė dešinės čiurnos kulkšnių lūžius. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir troleibuso viduje esančia vaizdo kamera, kuria filmuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip kaltinamasis (troleibuso vairuotojas) kalbasi su keleiviu, keleivis nusipirkęs bilietėlį nueina, tačiau vairuotojas pradeda judėti ir staigiai stabdo, nors priekyje arti troleibuso nėra matoma jokia kliūtis, kuri trukdytų judėti, dėl stabdymo troleibuso viduje link sėdimos vietos einanti moteris (nukentėjusioji) krenta ant nugaros, pradeda dejuoti ir susiima už kojų. Šios aplinkybės ir kaltinamojo kaltė taip pat užfiksuota ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose matoma, kad gavus pranešimą, jog staigiai stabdant troleibusui, troleibuse parkrito ir susižalojo troleibuso keleivė, atvykus nurodytu adresu troleibuso vairuotojas R. B., paaiškino, kad pajudėjus iš sustojimo, jį užkalbino keleivis, kuris tuo metu pirko bilietą ir kadangi toje kelio atkarpoje, kurioje jis važiavo, buvo vykdomi kelio darbai, jis staiga pradėjo stabdyti vairuojamą transporto priemonę troleibusą, kad išvengtų kliūties, ir tuo metu gale troleibuso stovėjusi moteris, kaip vėliau paaiškėjo – H. P., praradusi pusiausvyrą, parkrito, bei pajuto skausmą dešinėje kojoje, dėl ko medikų buvo išvežta į klinikas. Tai, kad dėl kaltinamojo staigaus stabdymo nukentėjusiajai H. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, patvirtina specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai nustatyta dešinės čiurnos abiejų kulkšnių lūžiai su daliniu raiščių plyšimu, kas galėjo įvykti dėl pėdos kryptelėjimo ar pasisukimo per čiurnos sąnarį, t. y. sužalojimas galėjo įvykti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir yra vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Visi šie įrodymai neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis R. B. vairavo troleibusą „Solaris“, v/n (duomenys neskelbtini) ir staigiai stabdydamas troleibusą sukėlė eismo įvykį, kadangi dėl kaltinamojo staigaus stabdymo, troleibuso viduje buvusi nukentėjusioji H. P., nukrito ant žemės ir buvo sužalota. Dėl dešinės čiurnos abiejų kulkšnių lūžių su daliniu raiščių plyšimu pastarajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kelių eismo taisyklių 18 punktas nustato, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti.

(duomenys neskelbtini) punkte numatyta, kad vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.

Šiuo atveju kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios parodymais, vaizdo įrašų medžiaga, nustatyta, kad R. B. šių reikalavimų nesilaikė, t. y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, kadangi tik pradėjęs važiuoti iš viešojo transporto sustojimo stotelės, nesant būtinumo eismo saugumui užtikrinti, staiga stabdė, dėl ko troleibuse buvusi keleivė H. P. nukrito ant žemės ir buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, jog pasekmės – nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, yra kaltinamojo neteisėto elgesio – kelių eismo taisyklų 18 ir 135.4 punktų

reikalavimų nesilaikymo, pasekmė.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, žinantis Kelių eismo taisyklių reikalavimus, suvokė, kad pažeidus tuos reikalavimus, jų nesilaikant, gali būti sukeltas pavojus keleivių saugumui, t. y. suvokė, kad nesant būtinybės eismo saugumui užtikrinti, staigiai stabdant troleibusą, gali būti sužaloti jame esantys keleiviai, tačiau šioje konkrečioje situacijoje nenumatė, kad tai gali įvykti, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, nes jis, būdamas troleibuso vairuotoju, turėjo pareigą išmanyti kelių eismo taisykles ir jų laikytis, be to, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų nepriklausiusios nuo jo valios ir sukliudžiusios jam tinkamai įvertinti šią situaciją. Subjektyvioji veikos pusė pasireiškė neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu.

Apibendrinant darytina išvada, kad byloje nustatyta ir įrodyta, jog R. B. 2023 m. gegužės 24 d., apie 16:35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas miesto maršrutinį troleibusą „Solaris“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) pažymėtą Nr. 13, pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 p. ir 135.4 punktų reikalavimus, t. y. tuo, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, tik pradėjęs važiuoti iš viešojo transporto sustojimo stotelės – „Ortopedijos technika“, nesant būtinumo eismo saugumui užtikrinti, staiga stabdė, dėl to griuvo troleibuse buvusi keleivė H. P., kuri dar nebuvo spėjusi atsisėsti, tokiu būdu keleivė H. P. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis R. B. teismo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, pagal 2024 m. gegužės 3 d. susitaikymo aktą atlygino jai padarytą žalą (500 eurų) (2 t., b. l. 17), tuo pagrindu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiosios atstovė advokatė bei prokuroras teismo posėdžio metu prašymui neprieštaravo, nukentėjusiosios atstovė patvirtino, jog kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai 500 eurų žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi, nevengė atsakomybės, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino žalą, nukentėjusioji kaltinamajam atleido, sutiko taikytis, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nors turi du ankstesnius baustumus administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau baudas už juos sumokėjęs, dirba, po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis jokios naujos nusikalstamos veikos nepadarė, darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Pagrindų, kuriems esant negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau–BPK) 106 straipsnio 2 dalis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Byloje nukentėjusiąją H. P. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu paskirta advokatė Jelena Smirnova. Teikiant antrinę teisinę pagalbą, patirta 419,33 Eur proceso išlaidų. Šią sumą prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Pažymėtina, jog įstatymas numato, kad iš kaltinamojo gali būti priteisiamos tik paties nukentėjusiojo patirtos išlaidos atstovo pagalbai apmokėti. Įstatymas nenumato, kad iš kaltinamojo gali būti priteisiamos valstybės patirtos išlaidos, atstovaujant nukentėjusįjį baudžiamojoje byloje, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, patirtos atstovaujant nukentėjusiąją H. P., iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, saugomas byloje (1 t., b. l. 37), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja H. P., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti R. B., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. B. nepriteisti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, saugomą byloje (1 t., b. l. 37), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.