- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-31
- Bylos Nr.
- 1-1537-814/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02447-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Kaltinamasis
- I. D.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Jonavos r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, našlė, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvena ir deklaravusi gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) BK 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. D. panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje, o būtent: 2020 m. sausio 23 d. apie 13.25 val., namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį – kartu gyvenantį mažametį sūnų A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra tyčia sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu į galvą, ranka sugriebusi už plaukų, ne mažiau kaip tris kartus smūgiavo galvą į sieną, A. D. suklupus, ne mažiau kaip tris kartus spyrė į kairę šlaunį, tuo padarė nukentėjusiajam A. D. galvos sumušimą, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu viršutinio žandikaulio srityje, taškines kraujosruvas su odos nubrozdinimais dešinės akies srityje, odos nubrozdinimus abiejose plaštakose, odos nubrozdinimus nugaroje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. D. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Kaltinamoji I. D. apklausta teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad dėl išgerto didelio alkoholio kiekio nelabai prisimena įvykio aplinkybių. Prasidėjus karantinui ir sūnaus nuotoliniam mokymuisi, pasidarė jos ir sūnaus labai įtempti santykiai. Darbe įtampa, o grįžusiai iš darbo reikėdavo padėti sūnui ruošti pamokas, arba ruošti jas už sūnų. Sūnus dvi savaitės iki įvykio sūnus išnaudojo jos kvepalus, oro gaiviklį. Sūnus purškia, uždega degtuką, tokiu būdu daro „fejerverkus“, mėto po namus maistą. Iš kaimynų sužinojo, kad sūnus laksto po koridorių su kirviu. Jis jai nepasakydavo, kodėl taip elgėsi. Niekur jokios pagalbos nesikreipė, pati tvarkėsi, viską laikė savyje. Įvykio dieną, neatlaikiusi įtampos nusipirko alkoholio butelį ir viena išgėrė. Sūnus grįžęs į namus pasakė „labas mama, dabar mane užmuši“. Neišlaikiusi įtampos sudavė sūnui ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu į galvą, ranka sugriebusi už plaukų, ne mažiau kaip tris kartus smūgiavo sūnaus galvą į sieną, jam suklupus, ne mažiau kaip tris kartus spyrė į kairę šlaunį. Gailisi padariusi nusikaltimą. Iki to įvykio santykiai su sūnumi buvo normalūs, anksčiau nėra vartojusi smurto jo atžvilgiu. Kai vyko įprastinis mokymasis, sūnus lankė ir dienos centrą, ir „Dekorestą“, problemų neturėjo. Gyvena (duomenys neskelbtini) bendrabučio tipo name, sūnaus tėvas miręs, gyveno dviese su sūnumi. Nemėgins sūnaus susigrąžinti pas save, sūnus pasakė, kad nenori grįžti pas ją, pyksta ant jos. Sūnus gyvena pas savo dėdę, tėčio brolį. Su sūnaus globėja pasikalba. Vėliau bandys bendravimą su sūnumi atnaujinti. Valstybinei ligonių kasai žalą atlygino. Ji vaikšto pas psichologę, bendrauja du kartus per mėnesį. Šiuo metu ieškosi darbo.
Kadangi kaltinamoji savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, prokurorė, neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu išvardintais įrodymais, o būtent:
nukentėjusysis A. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jis šiuo metu gyvena su dėde (duomenys neskelbtini) ir teta (duomenys neskelbtini) . Kai gyveno su mama, galimai 2021 m. sausio mėnesį, datos nepamena, bet žino, jog buvo šeštadienis, mama namuose gėrė alų su „šnapsu“, o tada ant jo šaukė, po to - mušė: maždaug penkis kartus trenkė kumščiu į viršugalvio dešinę pusę, po to jį sugriebė už plaukų ir apie tris kartus jo galvą smūgiavo į sieną. Verkė, sakė mamai, kad nebemuštų. Tada mama jį nusivedė prie durų ir mušė ten, tampė už plaukų. Susigūžė, atsiklaupė, rankomis užsidengė galvą. Tuomet mama, mūvėdama pilkos spalvos kojines, jam spyrė tris kartus į kairę šlaunį. Mušamas šaukė, todėl galvoja, kad išgirdo kaimynas ir iškvietė policiją. Mamos niekada nebemylės ir nebenori pas ją grįžti. Iki to įvykio šeštadienį, jis nebuvo susimušęs ar nugriuvęs nei mokykloje, nei dienos centre (1 t., b. l. 72-75);
nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą V. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad I. D. yra jo mirusio brolio (duomenys neskelbtini) sutuoktinė, bet su ja nebendraudavo, nes jos ir brolio gyvenimo būdas jam buvo atgrasus. Abu sutuoktiniai daug metų piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, “kodavosi”, bet tai jiems nepadėdavo, nors šeimoje augo jų bendras vaikas (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini) m. Žinodamas situaciją, stengėsi su vaiku bendrauti, pasiimdavo jį kuriam laikui į savo namus. Žino, kad (duomenys neskelbtini) kuriam laikui iš šeimos buvo paimtas dar tėvui esant gyvam, po to sugrąžintas į šeimą. Tačiau gyvenant su motina, ši vėl piktnaudžiavo alkoholiu, todėl vaikas ir vėl buvo paimtas iš šeimos, o maždaug po metų sugrąžintas motinai. (duomenys neskelbtini) visada žinojo jo naudojamą telefono numerį. Jis jam sakė, kad jei kas nors atsitiks, kad būtinai paskambintų. Skambučio sulaukė 2021 m. sausio 23 d., laiko nepamena. Vaikas telefonu papasakojo, kad jį sumušė mama, o kaip mušė, kokius veiksmus prieš jį atliko, nežino, išskyrus tai, kad daužė jo galvą į sieną. Apie šį atvejį vaikas nesipasakoja, matyt nenori, todėl jis neklausinėja. Vaikas tik kalba, jog mamos nebemyli. Po 2021 m. sausio 23 d. patirto fizinio smurto, berniukas keletą dienų buvo gydomas Jonavos ligoninės vaikų ligų skyriaus stacionare, o išleidus jį iš gydymo įstaigos, jis (duomenys neskelbtini) pasiėmė į savo namus ir šiuo metu gyvena su jo šeima ir gyvens tiek, kiek reikės. Civilinio ieškinio nereikš (2 t., b. l. 14-17);
liudytoja V. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pat aukšte, kitoje koridorinio tipo laiptinės pusėje, tiesiai prieš jos butą 2020 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį apsigyveno moteris ir vaikas. Jų duomenų nežino, nebendrauja. 2021 m. sausio 23 d., apie 13.00-13.30 val. po darbo grįžo į namus. Rakindama buto duris, jokio triukšmo negirdėjo, tačiau vos po kelių minučių išgirdo riksmus, šūkavimą. Iš pradžių pamanė, kad triukšmas sklido iš laiptinės. Priėjusi prie buto lauko durų, įsiklausė ir išgirdo garsiai šaukiant vaiką, todėl pravėrė buto duris. Įsiklausiusi, suprato, kad konfliktas vyksta bute, esančiame priešais jos butą. Girdėjo, kad moteris šaukė, prikaišiodama kompiuterį ar tai telefoną ir iš jos balso buvo akivaizdu, jog ji gerokai apsvaigusi nuo alkoholio. Tuo pačiu metu, sprendžiant pagal garsus, vaikas buvo prie pat buto lauko durų ir ne mažiau kaip 3 kartus girdėjo jį į duris stuktelint galimai nugara ar tai galva, iš ko susidarė įspūdis, jog vaikas į duris atsitrenkia nuo jam suduoto smūgio. Klausantis šių garsų, prasivėrė buto, esančio greta moters ir vaiko buto, durys (ribojasi sienomis). Iš buto išėjo (duomenys neskelbtini) bute gyvenantis vaikinukas, maždaug 17 metų amžiaus. Pamatęs ją, pasakė “greičiau kvieskit policiją, nes šita durnė jį užmuš”. Suprato, kad triukšmą girdėjo ir šis vaikinas ir iš garsų suprato, jog motina smurtauja prieš mažametį sūnų. Nieko nelaukdama paskambino numeriu 112 ir iškvietė policiją. Pastebėjo, kad kaimynystėje gyvenančios moters labai dažnai nebūna namuose, nes ji tikriausiai dirba. Sūnus lieka vienas, be priežiūros, o jis labai judrus, padykęs ir, nepasakytų, jog paklusnus, todėl laiptinėje labai dažnai būdavo triukšminga, nes kiti vaikai nuolatos varstydavo jų buto duris, lakstydavo koridoriuose. Ne kartą girdėjo, kad moteris ant vaiko šaukė, tačiau garsus, primenančius suduodamų smūgių, 2021 m. sausio 23 d. girdėjo pirmą kartą. Negali pasakyti, kada paskutinį kartą iki šio įvykio matė berniuką. Nepastebėjo jo veido srityje kraujosruvų ar kitų sumušimo žymių (2 t., b. l. 23-26);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 241/2021(02) nustatyta, kad A. D. konstatuota galvos sumušimas, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu viršutinio žandikaulio srityje, taškinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais dešinės akies srityje, odos nubrozdinimai abiejose plaštakose, odos nubrozdinimai nugaroje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2021 m. sausio 23 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau šešių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi, nebūdingi griuvimui. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 95-96);
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio E. Š. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad apie artimoje aplinkoje vaiko patirtą fizinį smurtą pranešė kaimynystėje gyvenanti V. D.. Įvykio vietoje mažametis A. D. verkė ir pareigūnams papasakojo, kad mama I. D. jį tampė už plaukų, smūgiavo į galvą, tuo jam sukėlė fizinį skausmą. Smurtą galinčių rodyti požymių neužfiksuota, vaikas GMP išgabentas į ligoninę (1 t., b. l. 31-34);
2021 m. vasario 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti 8 vaizdo įrašai, užfiksuoti prie policijos pareigūno tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, iš kurių matyti, kad laiptinėje, buto tarpduryje stovinti moteris, pareigūnams aiškina, jog girdėjo smurtui prieš vaiką būdingus garsus; vaikas (A. D.), kuris pamatęs policijos pareigūnus, ėmė verkti, bet klausiant, kas jį mušė, tvirtino - „nežinau“; akivaizdžiai nuo alkoholio apsvaigusi moteris (I. D.), kuri pareigūnams nurodė, jog sūnui „kaukštelėjo“ per galvą. Vaizdo įrašai perkelti į kompaktinę plokštelę (1 t., b. l. 25-30);
2021 m. sausio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini) Jonavoje. Tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 35-42).
2008 m. vasario 6 d. gimimo įrašo Nr. 69 nuorašu, pateiktu Jonavos r. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. kovo 16 d. raštu Nr. 6B-8-1343 nustatyta, kad A. D. gimė (duomenys neskelbtini) ir prieš jį padarytos nusikalstamos veikos metu buvo 12 metų amžiaus (1 t., 99-101);
2021 m. vasario 18 d. Jonavos rajono socialinių paslaugų centro raštu Nr. IS7-347 nustatyta, kad I. D. šeima yra Centro specialistų lankomų ir prižiūrimų šeimų apskaitoje. Šeimai teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos, Centro darbuotojai vykdo intensyvų socialinį darbą su šeima, jai inicijuotas atvejo vadybos procesas. Dėl I. D. nesaikingai vartojamo alkoholio problemos jos sūnui A. D. nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), bet I. D. išsprendus priklausomybės alkoholiui problemą bei įvykdžius pagalbos plane sutartus įpareigojimus, vaikas buvo grąžintas į šeimą. A. D. Centro dienos centrą lanko nuo 2017 m. liepos 27 d., karantino laikotarpiu 2 kartus per savaitę – pirmadieniais ir ketvirtadieniais. 2021 m. sausio 18 d. berniuko dienos centre nebuvo (1 t., b. l. 138-159).
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARFM-0406 įrašų kopija nustatyta, kad 2021 m. sausio 23 d., 13.41 val. atlikus asmens blaivumo testą I. D., nustatytas 2,70 ‰ girtumas (2 t., b. l. 88-91).
Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametį arba sukėlė jam fizinį skausmą. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į mažamečio asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš mažametį asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai I. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo pasitvirtino. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltę pavirtina ir paties nukentėjusiojo A. D., įstatyminio atstovo V. D., liudytojos V. D., parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, kurioje konstatuoti mažamečiui nukentėjusiajam padaryti sužalojimai bei kiti anksčiau įstatymo nustatyta tvarka ištirti įrodymai, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina, kad kaltinamoji I. D. 2021 m. sausio 23 d. apie 13.25 val., namuose (duomenys neskelbtini), Jonavoje, apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė savo šeimos nariui A. D. ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu į galvą, ranka sugriebusi už plaukų, ne mažiau kaip tris kartus smūgiavo galvą į sieną, A. D. suklupus, ne mažiau kaip tris kartus spyrė į kairę šlaunį, tuo padarė nukentėjusiajam A. D. galvos sumušimą, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu viršutinio žandikaulio srityje, taškines kraujosruvas su odos nubrozdinimais dešinės akies srityje, odos nubrozdinimus abiejose plaštakose, odos nubrozdinimus nugaroje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. D. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Taigi, kaltinamosios I. D. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Neabejotina, kad kaltinamoji turėjo suprasti ir suprato, jog savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ar sutrikdyti sveikatą ir to norėjo. Šia veika sukėlė padarinius – A. D. jautė fizinį skausmą, buvo sutrikdyta jo sveikata. Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Tarp veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Kaltinamosios I. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir kad kaltinamoji savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltinamosios asmenybę, jos vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
Kaltinamoji I. D. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygino civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, todėl tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nustatyta ir jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nusikaltimą padarė būdama neblaivi. I. D. praeityje neteista, administracine tvarka bausta (2 tomas, b. l. 108-110), psichiatrinio gydymo įskaitoje - nuo 2004 m. rugpjūčio 20 d., yra VšĮ Jonavos PSPC PSC ir priklausomybės ligų įskaitoje, pradėjo lankytis nuo 2019 m. balandžio 19 d., paskutinis vizitas – 2020 m. birželio 17 d. Dgn.: F10.2 – Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 101-102). Nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje.
Įvertinus visus svarbius duomenis, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju galima daryti išvadą, jog šis įvykis kaltinamajai taps gera pamoka, ateityje ji padarys reikiamas išvadas ir gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus ir poelgius. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, I. D. skirtina arešto bausmė, bausmės dydį nustatant ne didesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis – 45 paras arešto.
BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, atlygino civiliniam ieškovui žalą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus kaltinamajai paskirtos arešto bausmės vykdymą, taikant 5 (penkių) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajai, pirmus 3 (tris) mėnesius arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, skirtina intensyvi priežiūra – nustatant jos sąlygas – būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) nuo 22 val. iki 6 val. ryto, bei įpareigojimai - bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
I. D. kalta pilnai prisipažino ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 237,45 eurų žalos (2 t., b. l. 4-6). 2021 m. kovo 2 d. raštu Nr. I3-351 Kauno teritorinė ligonių kasa atsisakė pareikšto civilinio ieškinio, kadangi I. D. pilnai atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą (2 t., b. l. 10-11). Atsižvelgiant į tai procesas dėl civilio ieškinio nutrauktinas.
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.
Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 23 d.,13.35 val., iki 2021 m. sausio 25 d., 11.51 val. (2 paros) vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė su 8 vaizdo įrašais, užfiksuotais prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, kompaktinė plokštelė su nukentėjusiojo A. D. 2021 m. kovo 10 d. apklausos vaizdo įrašu paliktini saugoti prie bylos.
Duomenų apie patirtas proceso išlaidas byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
I. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti I. D. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 10 punktais I. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkiems) mėnesiams, pirmus 3 (tris) mėnesius arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti intensyvią priežiūra – nustatant jos sąlygas – būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 6 val. ryto, bei įpareigojimus - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio, pareikšto I. D. dėl 237,45 eurų turtinės žalos atlyginimo, nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 23 d., 13.35 val., iki 2021 m. sausio 25 d., 11.51 val. (2 paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę plokštelę su 8 vaizdo įrašais, užfiksuotais prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, kompaktinę plokštelę su nukentėjusiojo A. D. 2021 m. kovo 10 d. apklausos vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).