Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Melesta“ atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarties Nr. 02201005523-L dėl priverstinio skolos išieškojimo – priverstinio turto pardavimo iš varžytynių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. sausio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008 konstatavo, kad įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė. Šiai teisei būdinga: absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius, sekimas paskui daiktą ir pan. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma.

CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. CPK 558 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžintina, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti <...>. Taigi kreditoriui pateikus pareiškimą pakartotinai, pradedamas turto realizavimo arba administravimo procedūros, kurias atlikus, savininkas gali netekti nuosavybės teisių į įkeistą daiktą.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos patenkinus kreditoriaus pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, teisėtumą ir pagrįstumą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apelianto argumentai, kuriais jis grindžia pakartotinio pareiškimo hipotekos skyriui pateikimo negalimumą ir skundžiamos nutarties neteisėtumą, yra tai, jog ji pažeidžia Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. priimtą nutartį c. b. Nr. B2-1963-605/2010, kuria skolininkui iškelta restruktūrizavimo byla ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartimi skolininkui UAB „Melesta“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, galiosiančios iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos: sustabdyti UAB „Melesta“ turto (lėšų) realizavimą ir (ar) išieškojimą bei paskirstymą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. liepos 22 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį ir atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB ,,Melesta“. Atsižvelgiant į tai, jog 2010-03-26 nutartis neįsiteisėjo, t. y. skolininkui nėra iškelta restruktūrizavimo byla, bei panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, atskirojo skundo argumentai dėl draudimo vykdyti išieškojimą iš areštuoto turto restruktūrizavimo byloje pripažintini nepagrįstais. Kitų duomenų, kad skolininkui būtų iškelta restruktūrizavimo byla nėra nustatyta, apeliantas tokių duomenų taip pat nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, jog. skolininkui atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, nėra uždrausta išieškoti skolas iš įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (nėra sustabdytas išieškojimas iš skolininko turto ir (ar) turto realizavimas), tarp šalių nutraukus Kredito sutartį, skolininkui neįvykdžius prievolės kreditoriui (byloje nėra duomenų, jog skolininkas įvykdė savo įsipareigojimus kreditoriui – grąžino hipoteka užtikrintą skolą), paskolos grąžinimą užtikrinus hipotekos lakštais (įkeičiant skolininkui priklausantį turtą), kreditoriui, turint galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, pastarajam neįvykdžius Hipotekos teisėjos 2010-04-09 nutarties – raginimo dėl skolos grąžinimo per vieną mėnesį, kitaip įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių, su pakartotiniu pareiškimu kreipusis dėl privesrtinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 2 d., CK 4.192 str.), Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį už skolą įkeistus daiktus parduoti iš varžytynių.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmestinas, o Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.