Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-10-13 · Civilinė byla Nr. e2SP-26332-877/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-13
Bylos Nr.
e2SP-26332-877/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20662-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Pareiškėjas
G. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2SP–26332–877/2016;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20662-2016-5; (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.2.7.1; 3.5.1.1 (N)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. spalio 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/01412.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo G. M. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti nekilnojamojo turto realizavimo procesą iki bus atliktas pakartotinis turto vertinimas ir skirti pakartotinį turto vertinimą (ekspertizę), ekspertizei atlikti paskiriant pareiškėjo nurodytą ekspertą.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodo, kad antstoliui M. P. yra pateiktas vykdyti Kauno apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. eL2-23182-435/2015 dėl 17614,65 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo ir skolininkės R. J. išieškotojo G. M. naudai, užvesta vykdomoji byla Nr. 0123/15/01412. 2016 m. rugpjūčio 19 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl turto vertinimo (ekspertizės) paskyrimo. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo supažindintas su nustatyta nekilnojamojo turto verte, negalėjo dalyvauti turto apžiūroje. Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. gavo antstolio pranešimą dėl varžytynių paskelbimo, kuriame nurodyta, kad parduodamas tik vienas sklypas. Pareiškėjo atstovei pasidomėjus kodėl iš varžytynių parduodamas tik vienas sklypas, antstolis pareiškėjo atstovei nurodė, jog kitam sklypui skolininkė yra suradusi pirkėją. Pareiškėjas nurodo, kad nustatyta nekilnojamojo turto kaina yra per maža, todėl būtina skirti pakartotinį turto vertinimą, kad turtas būtų realizuotas už kainą, kuo artimesnei rinkos kainai, o ne parduodamas skolininkės pasiūlytam pirkėjui už kainą, kuri rinkos kainos neatitinka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per Civilinio kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia Civilinio proceso kodekso tvarka nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad vykdymo veiksmų sustabdymą įstatymas numato kaip išimtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, be kita ko prima facie įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, taip pat apsaugoti byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Pagal Civilinio proceso kodekso 178 straipsnį, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 str.). Pagal Civilinio proceso kodekso 178 straipsnį ir Civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjui tenka pareiga įrodyti prašyme nurodytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinį pagrindą, t.y., nurodyti įrodymais pagrįstas aplinkybes, patvirtinančias tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

Vertindamas pareiškėjo skundo pagrįstumą, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad pareiškėjas antstolio M. P. veiksmų neteisėtumą sieja su tuo, jog antstolis neinformavo pareiškėjo ar jo atstovės apie paskirtą turto ekspertizę, neleido susipažinti su ekspertizės aktu, todėl pareiškėjas ar jo atstovė negalėjo pateikti prieštaravimų dėl nustatytos nekilnojamųjų daiktų vertės, taip pat su tuo, jog vienas iš nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypų bus parduodamas skolininkės surastam pirkėjui.

Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl turto vertinimo (ekspertizės) paskyrimo turto vertei nustatyti, siekdamas nustatyti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateiktų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina – 876 Eur; žemės sklypo, unikalus Nr. vidutinė rinkos kaina – 991 Eur. Turto vertinimo akte nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 1820 Eur, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 1020 Eur. Apie paskelbtas varžytynes pareiškėjo atstovė buvo informuota elektroniniu paštu 2016 m. rugsėjo 28 d. Kartu su skundu pateiktame elektroniniame laiške pareiškėjo atstovė teiravosi antstolio, kodėl iš varžytynių parduodamas tik vienas sklypas, nes areštuoti buvo du skolininkei priklausantys sklypai. Antstolis pareiškėjo atstovei nurodė, jog kitam sklypui yra surastas pirkėjas, sklypas jam parduodamas už 1050 Eur. Pareiškėjo atstovė elektroniniame laiške nenurodė antstoliui, jog su ekspertizės aktu ar nustatyta turto verte pareiškėjas nebuvo supažindintas, priekaištų ar skundų antstoliui nepateikė. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 16/08-476KL nustatyta turto vertė yra didesnė nei VĮ Registrų centro nurodyta rinkos vertė. Pareiškėjo argumentai, jog laisvoje rinkoje parduodamų panašių sklypų kainos yra žymiai didesnės, negu antstolio nustatyta nekilnojamojo turto kaina, atmestini, kadangi negalima vienodai vertinti privataus asmens nurodytos nekilnojamojo turto vertės (kainos), nurodytos skelbime, kuriuo jis siekia parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą su eksperto nustatyta nekilnojamojo turto verte atliekant turto vertinimo ekspertizę. Pažymėtina, kad privatus asmuo, parduodamas jam priklausantį nekilnojamąjį turtą gali pasirinkti tokią kainą, kuri jam yra priimtina, t.y., asmens pasirinkta kaina nebūtinai turi atitikti rinkos kainą. Tuo tarpu atlikdamas ekspertizę ir vertindamas nekilnojamąjį turtą, ekspertas atsižvelgia į daugybę faktorių, priklausančių nuo nekilnojamojo turto lokacijos, būklės, galimybę gauti pajamų ir t.t.

Taip pat atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad įstatymai nedraudžia parduoti areštuotą turtą skolininko surastam pirkėjui (CPK 704 str. 1 d.).

Dėl šių priežasčių teismas pripažįsta, kad pareiškėjas nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjo interesai. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjų prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiami tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kartu su skundu pateikti įrodymai kelia abejonių, kad antstolis su pareiškėju ar pareiškėjo atstove nebendravo, neinformavo pareiškėjo ar jo atstovės apie nustatytą turto vertę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą šioje proceso stadijoje patvirtinančiais įrodymais.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad skundą antstolis turi išnagrinėti per penkias darbo dienas skaičiuojant nuo jo pateikimo antstoliui dienos. Antstoliui patvarkymu patenkinus pareiškėjo skundą, jis būtų realizuojamas savaime, t.y. nekilnojamojo turto realizavimas būtų sustabdomas. Antstoliui priėmus patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas, skundas su vykdomąja byla būtų persiunčiamas Kauno apylinkės teismui, kuris vykdymo veiksmus, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 3 dalimi, gali stabdyti savo iniciatyva arba gavęs motyvuotą suinteresuoto asmens prašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsniu, 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo G. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/01412.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rita Liukaitytė