Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-62-3232-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-31
Bylos Nr.
N-62-3232-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Pažeidėjas
M. R.
Kategorijos
  • 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-3232/2010Procesinio sprendimo kategorija 50.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimo M. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė M. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2009 m. birželio 6 d., 21.50 val., Vilniuje, ties Laisvės pr. namu Nr. 125, sustabdytas už nustatyto leistino greičio viršijimą, tarnybiniame automobilyje įžeidinėjo policijos pareigūnus, į reikalavimą nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, bandė pasišalinti, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo.

II.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs M. R. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimu pripažino jį kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam galutinę 600 Lt baudą. Teismas nustatė, kad M. R. kaltės dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo nepripažino, paaiškino, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku su sutuoktine I. R. ir V. S. (V. S.) važiavo automobiliu, jį sustabdė policijos pareigūnai, jų nurodymu jis nuėjo į policijos automobilį, po kurio laiko grįžo į savo automobilį paimti dokumentų, lauke telefonu nufilmavo policijos automobilį, vėl įsėdo į policijos automobilį, tuomet policijos pareigūnai pareiškė, kad vietoj 90 km/h parašys 110 km/h, dėl šios priežasties jis vėl išlipo iš policijos automobilio, skambino bendruoju pagalbos telefonu, todėl policijos pareigūnai jam užlaužė rankas, uždėjo antrankius ir nuvežė į policijos komisariatą. Policijos pareigūnams nesipriešino ir jų neįžeidinėjo. Liudytojai (policijos pareigūnai) J. O. ir D. J. parodė, kad sustabdė M. R. vairuojamą automobilį, nes jis važiavo 110 km/h greičiu, pasiūlė M. R. nueiti į policijos automobilį įforminti administracinio teisės pažeidimo dokumentus, M. R. siūlė susitarti, siūlė savo, kaip advokato padėjėjo, paslaugas, vėliau pradėjo vadinti juos necenzūriniais žodžiais, išlipo iš policijos automobilio, paėmė dokumentus, gulėjusius ant priekinės panelės, į jų perspėjimus nereagavo, keikėsi, stumdėsi, todėl jam buvo uždėti antrankiai, ir jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Teismas nustatė, kad šie liudytojai bylos baigtimi nesuinteresuoti, jų parodymai nuoseklūs, sutampa su aplinkybėmis, išdėstytomis jų tarnybiniuose pranešimuose. Teismas pažymėjo, kad šių liudytojų parodymų nepaneigė ir liudytojų I. R. bei V. S. parodymai, nes jie nematė, kas vyko policijos automobilyje, be to, pats M. R. pripažino, kad rašant protokolą, jis du kartus išlipo iš policijos automobilio. Teismas nustatė, kad liudytojas (policijos pareigūnas) J. Ž. parodė, jog M. R. policijos komisariate rėkavo, trukdė dirbti budinčiai pamainai, į perspėjimus nereagavo, todėl buvo laikinai sulaikytas. Teismas pažymėjo, kad M. R. policijos pareigūnų veiksmus skundė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, tačiau prokuroro nutarimu ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta, šį nutarimą M. R. skundė teismui, tačiau jo skundai buvo atmesti. Teismas konstatavo, kad policijos pareigūnų veiksmai sustabdžius M. R. už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus, jo pakvietimas į policijos automobilį administracinio teisės pažeidimo dokumentų įforminimui, M. R. tramdymas, šiam pradėjus juos įžeidinėti ir bandant pasišalinti su dokumentais, atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintos Patrulių veiklos instrukcijos 62.1, 65.5, 75.4, 77.9 punktų reikalavimus ir yra teisėti. Teismas M. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

III.

M. R., nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skundą grindžia tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas netinkamai, nes jame nėra nurodyta, kokio teisės akto reikalavimai buvo pažeisti, be to, jam buvo uždėti antrankiai, todėl jam nebuvo sudaryta galimybė pasirašyti protokolą ir parašyti paaiškinimą, o tokia situacija negali būti laikoma administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu dalyvaujant pažeidėjui. Nurodo, kad policijos pareigūnų duoti parodymai yra melagingi ir nelogiški: pareigūnai parodė, kad jo dokumentai gulėjo ant automobilio priekinės panelės keleivio pusėje, tačiau šie dokumentai turėjo būti pas J. O., kuris rašė jam protokolą; pareigūnai parodė, kad vienas iš paimtų dokumentų buvo laikinas leidimas vairuoti, tačiau šis dokumentas tuo metu nebuvo rašomas, o tai patvirtina aplinkybės, jog šis leidimas nėra nurodytas prie protokolo pridedamų dokumentų sąraše, leidimą jis pasiėmė tik kitą dieną Kelių policijos valdyboje, be to, jis buvo surašytas kitu rašalu nei protokolas. Teigia, kad policijos pareigūnai buvo suinteresuoti bylos baigtimi, nes, jeigu jo atžvilgiu ši byla būtų nutraukta, pareigūnai būtų laikomi viršijusiais įgaliojimus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojų I. R. bei V. S. parodymų ir nepagrįstai pripažino, kad jie nepaneigia policijos pareigūnų parodymų, nors jų parodymai visiškai patvirtina jo iškeltą įvykio versiją. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo darytų nuotraukų, garso įrašo ir skundo prokuratūrai, kai tuo tarpu šie įrodymai patvirtina jo nurodytą įvykių seką. Nurodo, kad teismo posėdžio metu liudytojas J. Ž., priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, parodė, jog jis neprisimena nei įvykio, nei jo, nei kažko išskirtinio, o administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė pagal tarnybinius panešimus.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

M. R. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse. ATPK 187 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad pasipriešinimas policijos pareigūnui – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki tūkstančio litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. ATPK 187 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

M. R. savo kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo neigia, savo apeliacinį skundą iš esmės grįsdamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino bylos medžiagą ir nustatė, kad aplinkybės, jog M. R. įžeidinėjo policijos pareigūnus, į reikalavimą nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, bandė pasišalinti, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, įrodytos: policijos pareigūnų J. O. ir D. J. tarnybiniais pranešimais ir parodymais teismo posėdžio metu apie tai, kad sustabdžius M. R. vairuojamą automobilį dėl nustatyto leistino greičio viršijimo, M. R., sėdėdamas ant policijos automobilio galinės sėdynės, pradėjo juos įžeidinėti ir vadinti necenzūriniais žodžiais, išlipo iš policijos automobilio, atidarė priekines šio automobilio dureles, paėmė ant priekinės panelės gulėjusį savo vairuotojo pažymėjimą ir laikiną leidimą vairuoti Nr. U380200, į išlipusių iš policijos automobilio pareigūnų reikalavimą atiduoti paimtus dokumentus atsakė įžeidžiamais žodžiais, policijos pareigūnams bandant paimti iš M. R. dokumentus, šis juos nuo savęs stūmė, vadino necenzūrinis žodžiais, į reikalavimą nusiraminti nereagavo, todėl jam buvo uždėti antrankiai, ir jis buvo pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 3, 4, 53 - 54); administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 18 – 19); administracinio sulaikymo protokolu, surašytu Institucijos įgalioto pareigūno J. Ž., kuriame nurodyta, jog į policijos komisariatą pristatytas M. R. elgėsi neadekvačiai, garsiai rėkavo, vaikščiojo po tarnybines patalpas, trukdė dirbti, į prašymus nutraukti savo veiksmus nereagavo, todėl M. R. buvo atlikta asmens apžiūra, surašytas protokolas, ir jis buvo nuvestas į laikino sulaikymo kambarį (b. l. 21).

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų J. O. ir D. J. parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, M. R. jie anksčiau nepažinojo, todėl nėra pagrindo manyti, jog šie asmenys melagingai apkalba M. R.. Teisėjų kolegija jokių prieštaravimų tarp šių asmenų parodymų nenustatė, jie yra nuoseklūs, logiški, sutampa tarpusavyje ir atitinka kitą bylos medžiagą. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. O. ir D. J. nurodytos aplinkybės, kad M. R. vairuotojo pažymėjimas ir laikinas leidimas vairuoti gulėjo ant policijos automobilio priekinės panelės keleivio pusėje, yra logiški ir suprantami, nes administracinio teisės pažeidimo protokolą rašė J. O., sėdėjęs vairuotojo kėdėje (b. l. 54, 85). Vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas tik atskirų protokolo skilčių užpildymui, o laikiną leidimą vairuoti išrašė D. J., sėdėjęs keleivio kėdėje (b. l. 53), todėl visi apelianto dokumentai buvo padėti priešais jį. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo dieną surašytuose tarnybiniuose pranešimuose yra nurodytas laikino leidimo vairuoti numeris, be to, šį pažymėjimą išrašė kitas asmuo, nei rašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą (taigi natūralu, kad ir su kita rašymo priemone), todėl apelianto teiginiai, kad joks laikinas leidimas vairuoti tuo metu iš viso nebuvo išrašytas, laikytini nepagrįstais, juo labiau, kad apeliantas nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių, kad laikinas leidimas vairuoti jam buvo išduotas tik kitą dieną. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų I. R. bei V. S. parodymus, pagrįstai nustatė, kad šie liudytojai policijos automobilyje vykusių įvykių nematė (b. l. 56, 70). Be to, atsižvelgiant į tai, kad I. R. yra M. R. sutuoktinė, o V. S. - M. R. pažįstamas, šių asmenų parodymai vertintini kritiškai, nes jie yra suinteresuoti M. R. palankia bylos baigtimi. Nors liudytojas J. Ž. teismo posėdžio metu parodė neprisimenantis nei M. R., nei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną vykusių įvykių (b. l. 69), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šio asmens surašytu administracinio sulaikymo protokolu ir jame nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 21).

Dėl apelianto nurodytų galimai padarytų jo procesinių teisių pažeidimų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo taisyklės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, padarytų ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, negali būti naikinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03, Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 57-59). Nagrinėjamu atveju apelianto nurodyti galimai padaryti procesiniai pažeidimai buvo pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui užtikrinant visas teises, numatytas ATPK 272 straipsnyje.

Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo pateiktų nuotraukų, garso įrašo ir skundo prokuratūrai, yra nepagrįstas ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad pats M. R. pateikė įrašyto pokalbio išklotinę (b. l. 59), kuri, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, kartu su nuotraukomis bei skundais (b. l. 70), buvo ištirta kitų rašytinių įrodymų visumoje, M. R. papildomų prašymų ar pastabų dėl įrodymų tyrimo nepareiškė.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius