Panevėžio apylinkės teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo A. T., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Tuo tarpu, kai sprendžiamas priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimas, atsižvelgiama ir į tai, ar asmens psichikos būklė gerėja, ar blogėja, ar išlieka nepakitusi, taip pat į jo socialinį pavojingumą.

Iš byloje esančios 2025 m. sausio 23 d. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvados matyti, kad A. T. psichikos būsena gydimosi laikotarpiu buvo pablogėjusi, paūmėjo aktyvi psichopatologija (išryškėjo persekiojimo kliedesiai), buvo koreguotas gydymas. Šiuo metu išlieka nestabilus afektas, mąstymo patologija, nepakankama kritika susirgimui, psichoaktyvių medžiagų vartojimui ir elgesiui. Suvokimo sutrikimus neigia, išsako persekiojimo kliedesiai. Psichikos sutrikimui, psichoaktyvių medžiagų vartojimui kritika nepakankama. Klinikiniame vaizde išlieka nuotaikos svyravimai, adekvatumo stokojantis afektas, mąstymo sutrikimai, nepakankama kritika susirgimo ir elgesio atžvilgiu, išryškėjo aktyvi psichopatologija, buvo koreguotas gydymas.

Iš pateiktos byloje gydytojų komisijos išvados matyti, kad gydymo laikotarpiu A. T. elgesys skyriuje buvo formaliai teisingas, be ryškesnių konfliktų, agresijos, smurtinio elgesio nestebėta. Bendrauja su mama, kuri rūpinasi A. T. ir ketina jį prižiūrėti pagerėjus psichikos būklei. Psichikos būsena: išvaizda tvarkinga, bendrauja noriai, palaiko akių kontaktą; teisingai orientuotas laike. Komisijos metu: išvaizda tvarkinga, bendrauja familiariai, palaiko akių kontaktą, kiek įsitempęs, nerimastingas, dažnai šypsosi. Orientacija savyje, vietoje ir laike nesutrikusi; į klausimus atsako atvirai, pagal prasmę su savotiškais išvedžiojimais. <....> Elgesys formaliai teisingas, be ryškesnių konfliktų. Paskirtus medikamentus vartoja nenoriai. Skyriuje bendraujantis, noriai lanko užimtumo programas. Susirgimo ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo atžvilgiu kritika nepakankama. Iš teikimo matyti, kad A. T. su mama, kuri rūpinasi juo ir ketina jį prižiūrėti pagerėjus psichikos būklei. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir pats A. T. teismo posėdžio metu. A. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad ketina gyventi su mama, įsidarbinti, padėti mamai. A. T. nurodė, kad supranta jog serga nepagydoma liga, supranta būtinumą vartoti vaistus ir nurodė, jog to nevengs.

Teismo manymu svarbi aplinkybė yra ta, kad A. T. šeimos narys mama L. T. aiškiai išdėstė poziciją, kad ketina rūpintis ir prižiūrėti A. T.. Be to, nagrinėjamu atveju vertintinas ir A. T. padaryto baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos mažesnis pavojingumas (baudžiamasis nusižengimas), juolab byloje nėra daugiau duomenų apie jo padidėjusi pavojingumą aplinkiniams per stebimą gydymo laikotarpį. Įvertintina tai, kad A. T. gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo 2023-08-18, t.y. ilgiau nei vieneri su pusė metų. Byloje nėra duomenų, kad A. T. padarė įstatymu uždraustų veikų susijusias su smurtu ar agresija prieš kitus asmenis. Nestebimas ir jo pavojingumas gydymo metu, gydimo metu konfliktų nei su personalu nei su kitais ligoniais nenustatyta. A. T. posėdžio metu buvo pakankamai kritiškas tiek savo ligos atžvilgiu, tiek padarytai įstatymo uždraustai veikai ir išdėstė pasiryžimą gydytis, integruotis į visuomenę, nebedaryti įstatymo uždraustų veikų.

Atsižvelgdamas į išdėstytų duomenų visumą, A. T. psichikos būklę bei jo socialinį pavojingumą, teismas daro išvadą, kad dėl jo psichikos būklės, nėra objektyvių duomenų, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, kam iš esmės neprieštarauja ir byloje esanti medžiaga. Dėl to, teismo vertinimu, A. T. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis galimas. Šiuo atveju tai bus pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti, padidins šio asmens vidines pastangas grįžti į visuomeninį gyvenimą, stiprinti ir plėtoti socialinius ryšius.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tolesnis A. T. priverstinis stebėjimas ir gydymas gali būti užtikrintas ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)). Dėl to, teikimas tenkintinas iš dalies, t.y. pakeistina A. T. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė iš stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamą vietą ir gydymas jam pratęstinas.

Nutarties vykdymas dėl priverčiamosios medicinos priemonės ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis A. T. taikymo pavestinas jo gyvenamosios vietos psichikos sveikatos centrui.

Teismas vertina, kad ši nutartis yra skubaus vykdymo, todėl nurodytina VšĮ (duomenys neskelbtini) paleisti A. T., kuriam sprendimu stacionarinis stebėjimas keičiamas į ambulatorinį stebėjimą, iš VšĮ (duomenys neskelbtini) nelaukiant procesinio sprendimo įsiteisėjimo, išlaikant tik būtiniausias paleidimo administracines procedūras.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimą tenkinti iš dalies.

A. T. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis, pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) ir gydymą pratęsti.

Nutarties vykdymą dėl A. T. priverčiamosios medicinos priemonės ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo pavesti jo gyvenamosios vietos psichikos sveikatos centrui, įpareigojant šio centro administraciją, laikantis BPK 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, pateikti Šiaulių apylinkės teismui Šiaulių rūmams išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.

Nurodyti VšĮ (duomenys neskelbtini) paleisti A. T. iš VšĮ (duomenys neskelbtini), nelaukiant procesinio sprendimo įsiteisėjimo, išlaikant tik būtiniausias paleidimo administracines procedūras.

Apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismą, išsiunčiant įsiteisėjusios teismo nutarties nuorašą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.