Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-01-19 · Civilinė byla Nr. 2S-38-357/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-19
Bylos Nr.
2S-38-357/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašiene (pirm.), Regina Agota Gutauskiene, Birute Simonaitiene
Skolininkas
G. B.
Kategorijos
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešeja R. Bartašiene Civiline byla Nr. 2S-38-357/2010

Teiseja V. Miceviciene Procesinio sprendimo kategorija 110.5; 122.3

(S)ŠIAULIU APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 19 d.

Šiauliai

Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkes Rasos Bartašienes,kolegijos teiseju: Reginos Agotos Gutauskienes, Birutes Simonaitienes,

teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo skolininkes G. B. atskiraji skunda del Raseiniu rajono apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 8 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemones.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Raseiniu rajono apylinkes teismas civilineje byloje pagal kreditoriaus J. S. pareiškima skolininkei G. B. del skolos priteisimo 2009 m. rugsejo 8 d. nutartimi kreditoriaus prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, areštuojant skolininkes G. B. nekilnojamaji ar kilnojamaji turta, patenkino. Teismas nurode, kad nepritaikius laikinuju apsaugos priemoniu gali pasunketi priimto sprendimo vykdymas, nes skolininke gali turta parduoti ar paslepti. Be to, kreditoriaus reikalavimo suma yra didele, o prievoles terminas atsiskaityti pasibaiges.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininke G. B. prašo panaikinti Raseiniu rajono apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 8 d. nutarti. Atskiraji skunda grindžia šiais argumentais.

Gyvenamojo namo dalis yra vienintelis ir paskutinis gyvenamasis bustas, kuriame skolininke šiuo metu gyvena kartu su nepilnamete anuke, kuri yra socialiai remiamas asmuo. Skolininke šiuo metu nedirba, yra pensijinio amžiaus ir gauna pensija – 377 Lt. Manytina, jog socialiai yra neteisinga nukreipti išieškojima i vieninteli ir paskutini gyvenama busta. LR CPK 664 str. 5 d. numato, kad tik penktaja eile yra nukreipiamas išieškojimas iš skolininkui priklausancio gyvenamojo busto, kuriame jis gyvena. Kadangi kito nekilnojamo turto skolininke neturi, teismo nutartis taikyti laikinasias apsaugos priemones yra nukreipta i jos gyvenamaji busta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Laikinuju apsaugos priemoniu taikymas yra preliminari priemone, kuria siekiama kiek imanoma greiciau užkirsti kelia aplinkybems, galincioms pasunkinti ar padaryti negalimu busimo teismo sprendimo ivykdyma, o pagrindinis laikinuju apsaugos priemoniu taikymo kriterijus yra teismo abejone, jog nesiemus šiu priemoniu busimo teismo sprendimo (galimai palankaus ieškovui) ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti nebeimanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Teismas, taikydamas laikinasias apsaugos priemones, neprivalo tureti irodymu, jog ateityje neabejotinai atsiras gresme teismo sprendimui ivykdyti. Šiuo atveju pakanka isitikinti tuo, kad konkrecioje situacijoje egzistuoja tokio pobudžio gresmes atsiradimo tikimybe.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spresdamas klausima del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, vadovavosi byloje esanciais duomenimis ir atsižvelgdamas i didele ieškinio suma bei pradelsta atsiskaitymo termina, prieme procesini sprendima taikyti laikinasias apsaugos priemones. Pažymetina, kad vienas iš pagrindiniu laikinuju apsaugos priemoniu taikymo kriteriju yra teismu praktikoje suformuota taisykle, jog kilus gincui del dideles reikalavimo sumos preziumuojama, kad teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti neimanomas, kadangi ieškinio sumos (reikalavimo) dydis objektyviai gali padidinti busimo teismo sprendimo neivykdymo rizika. Ivertinus aplinkybe, jog kreditoriaus pareiškimas reiškiamas skolininkei – fiziniam asmeniui, bei neturint duomenu apie jos turtine padeti, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog reikalavimo suma (34867 Lt) yra pakankamai didele skolininkes atžvilgiu. Šiuo atveju darytina išvada, kad prezumpcija, jog nagrinejamoje byloje del dideles ieškinio (pareiškimo) reikalavimu sumos teismo sprendimo (isakymo) ivykdymas gali pasunketi, nera nugincyta. Taigi pripažintina, kad bylos aplinkybes leidžia teismui suabejoti galimo kreditoriui palankaus sprendimo tinkamu ivykdymu, ir tai sudaro teiseta pagrinda taikyti laikinasias apsaugos priemones.

Ivertinus atskirajame skunde nurodytus argumentus, pažymetina, kad šiame skunde yra klaidingai sutapatinamas laikinuju apsaugos priemoniu taikymas su išieškojimu vykdymo procese. Laikinuju apsaugos priemoniu paskirtis, kaip mineta, yra busimo teismo sprendimo, galimai palankaus ieškovui (kreditoriui), ivykdymo užtikrinimas. Tuo tarpu šiu priemoniu taikymas visiškai nekeicia vykdymo procesa reglamentuojanciu teises normu pagrindu nustatytos išieškojimo tvarkos, tarp ju ir Civilinio proceso kodekso 664 straipsnyje apibrežto išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eiliškumo. Šiuo atveju byloje taikytas areštas skolininkes G. B. nekilnojamajam ar kilnojamajam turtui iš esmes reiškia draudima ši turta perleisti tretiesiems asmenims, t. y. siekiama išsaugoti nepakitusia skolininkes turtine padeti, taciau tai jokiu budu nereiškia išieškojimo nukreipimo i ši turta, pakeiciant minetame LR CPK 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo eiliškuma.

Istatymas nustato ipareigojima laikinasias apsaugos priemones taikyti vadovaujantis ekonomiškumo principu (LR CPK 145 str. 2 d.), t. y. parinkti tokias priemones, kurios butu proporcingos siekiamam tikslui ir atsakovui (skolininkui) sukeltu kiek imanoma mažiau apribojimu, tiesiogiai nesusijusiu su laikinuju apsaugos priemoniu taikymo tikslais. Atsižvelgiant i byloje taikytu laikinuju apsaugos priemoniu masta ir pobudi (areštas taikytas reikalavimu sumai tik nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, neareštuojant skolininkei priklausanciu piniginiu lešu ir turtiniu teisiu), pripažintina, kad teismas šiu istatymo reikalavimu nepažeide ir taikytos priemones neprieštarauja proporcingumo siekiamam tikslui, šaliu interesu pusiausvyros, ekonomiškumo principams.

Teiseju kolegijos nuomone, bylos duomenys sudaro pakankamas prielaidas konstatuoti teismo sprendimo ivykdymo pasunkejima ar negalimuma, del ko pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas taikyti laikinasias apsaugos priemones laikytinas pagristu ir teisetu. Atskirojo skundo motyvais nera pagrindo panaikinti Raseiniu rajono apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 8 d. nutarties.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Raseiniu rajono apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 8 d. nutarti palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininke Rasa BartašieneTeisejai Regina Agota GutauskieneBirute Simonaitiene