Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje Č. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė lietuvis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant atitinkamus įpareigojimus;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine 8 MGL dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 46 MGL (2 300 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimas – išieškant į valstybės biudžetą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 900 Eur,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2018 metais, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, rado ir paėmė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2016 m. balandžio 12 d. M. P. vardu, galiojančią iki 2026 m. balandžio 12 d. Tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo šį dokumentą įgijo ir laikė iki 2023 m. spalio 6 d., kuomet būdamas UAB „Olympic Casino Group Baltija“ priklausančiuose lošimo namuose „Olympic Casino“, esančiuose (duomenys neskelbtini), norėdamas įeiti į lošimo salę, apie 20.58 val., panaudojo svetimą M. P. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas lošimo namų darbuotojams. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 22.16 val., pakartotinai pateikė svetimą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kai buvo papildomai paprašytas lošimo namų darbuotojų.

Šiais savo veiksmais Č. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas Č. P. nurodė, kad praeitų metų spalio mėnesį, tikslios dienos nepamena, vaikščiodamas mieste, prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, ant laiptų, pastebėjo gulinčią asmens tapatybės kortelę, kurią paėmė. Jis nekreipė dėmesio į tai, kada baigiasi šios kortelės galiojimo laikas, o tik pasižiūrėjęs, kad ji išduota vyro vardu ir nuotrauka yra daugmaž panaši, iš karto pagalvojo su šia rasta kortele užeiti į lošimų namus, kurie yra čia pat, netoliese. Jis pats yra priklausomas nuo lažybų ir savo vardu buvo pasirašęs pasižadėjimą nelošti ir dėl to pats negalėjo patekti į „Casino“, nes jo ten neįleistų. Jis nieko ilgai negalvodamas iš karto nuėjo į lošimų namus „Olympic Casino“. Užėjęs į lošimų namus pastebėjo, kad ten esančioje kavinėje (sporto bare) žmonės žiūrėjo krepšinį, „Euroleaque“ finalą. Jis tada nusprendė prie jų prisijungti ir taip pat žiūrėjo krepšinį. Ar prieš tai, kaip žiūrėti krepšinį, jis jau pateikė rastą asmens tapatybės kortelę, tiksliai nepamena. Jam atrodo, kad dar ne. Pažiūrėjęs krepšinį nusprendė eiti į lošimų salę. Tada prie registracijos staliuko pateikė šią kortelę, norėdamas apgauti „Olympic Casino“ darbuotojus, prisistatė jiems kitu vardu. Tačiau jo iš karto neįleido į lošimų salę, o paprašė palaukti. Kortelė liko pas juos. Jis pats nuėjo dar parūkyti. Po to, kai parūkė, prie staliuko jau laukė kitas darbuotojas, galimai „Olympic Casino“ vedėjas, kuris jį atpažino, nes kažkada, prieš penkis metus, jau ten lankėsi. Tada jie pakvietė dar kažkokį darbuotoją. Tas kitas darbuotojas atėjo, jie kažką tarpusavyje kalbėjo ir tada jis tiesiog apsisukęs išėjo. Gailisi dėl to, kad neteisėtai panaudojo svetimą asmens dokumentą. Taip pat gailisi, kad radęs šį dokumentą iš karto nepranešė apie tokį radinį bendruoju pagalbos telefonu ar nepristatė į artimiausią policijos įstaigą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas Č. P. nurodė, kad pasižiūrėjęs jam parodytus vaizdo įrašus pats įsitikino tuo, kad buvo pateikęs svetimą asmens tapatybės kortelę du kartus, t. y. apie 20.58 val. ir 22.16 val. Pirmos apklausos metu jis parodė, kad pateikė kortelę vieną kartą, kadangi nėjo į lošimo salę po to, kai pateikė kortelę pirmą kartą. Tuo metu, pateikęs kortelę, jis nuėjo į sporto barą. Šiame sporto bare praleido visą laiką iki tol, kol jam einant į lošimo salę, darbuotojai paprašė dar kartą pateikti asmens dokumentą. Tada jis pateikė svetimą asmens tapatybės kortelę antrą kartą. Dėl savo veiksmų labai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta T. S. nurodė, kad dirba „Olympic Casino“, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 6 d. darbą pradėjo 11.00 val. ir dirbo iki 23.00 val. Kolega A. M. pasakė jai, kad į kazino atvyko klientas, kuris registratūroje pateikė galimai ne savo asmens dokumentą. A. dirba kazino apie 18 metų ir daugelį klientų žino. Taip pat, registruojant asmenį, jo nuotrauka, esanti kazino duomenų bazėje, neatitiko su asmens dokumente esančia nuotrauka. Tuo metu klientas buvo „OlyBet“ sporto bare. Į sporto barą užeinant nereikia pateikti jokio dokumento. Išėjęs iš sporto baro klientas norėjo užeiti į kazino, todėl ji paprašė, kad pateiktų savo dokumentą. Klientas jai nurodė, kad dokumentą jau buvo pateikęs, tačiau ji paprašė dar kartą, kadangi jau žinojo, kad jis turi ne savo asmens dokumentą ir su juo bando patekti į kazino. Asmuo jai pateikė savo dokumentą, tuomet ji pakvietė savo kolegą J. F., kuris asmens paklausė asmens kodo, tačiau asmuo nesugebėjo pasakyti, tuomet jie paskambino pamainos vadovui S., kuris pasakė, kad reikia iškviesti policiją. Iki atvykstant policijai asmuo pasišalino. Asmenį atpažinti galėtų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. P. nurodė, kad 2018 metais, važiuodamas susitikti su panele, buvo pametęs savo piniginę, kurioje buvo jo vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė ir kiti daiktai. Savo piniginę laikė mašinos vairuotojo durelių kišenėje. Toje pačioje kišenėje laikė ir savo cigaretes. Neatsimena tiksliai dienos, tačiau atsimena, kad tai buvo 2018 metų sausio mėnesį, greičiausiai (duomenys neskelbtini) rajone. Apie pamestą piniginė jis nepranešė policijai, kadangi tikėjosi, kad galbūt ją suras pašaliniai žmonės ir grąžins jam. Nesulaukęs, maždaug po mėnesio laiko, jis kreipėsi į Migracijos departamentą dėl naujos asmens tapatybės kortelės pagaminimo. Pildydamas prašymą dėl naujo dokumento išdavimo, jis nurodė tikrąją priežastį, kad dokumentą pametė. Asmens vardu Č. P. nepažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. M. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) paslaugų pardavimų vadybininku. 2023 m. spalio 6 d. savo darbo metu pamatė jam iš matymo pažįstamą klientą Č. P., kuris tuo metu rūkė lauke su savo broliu. Šį pažinojo iš matymo, kaip seną lošimo namų klientą. Tam, kad nereikėtų stabdyti praeinant į lošimų salę, jis nusprendė patikrinti sistemoje, ar šis jau yra užregistruotas. Pamatė, kad taip, jau buvo tą vakarą užregistruotas, tačiau šalia šio nuotraukos buvo nuskenuotas kito asmens dokumentas, kurio nuotrauka tikrai buvo labai panaši kaip Č. Tada, kai Č. P. ėjo į lošimų salę, šio dar kartą paprašė parodyti savo asmens dokumentą ir šis antrą kartą parodė tą patį, ne šio vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, kuri jau buvo prieš tai nuskenuota registracijos metu. Tada jie iškvietė policijos pareigūnus, pranešdami apie svetimo dokumento panaudojimą. Kieno vardu buvo išduota asmens tapatybės kortelę, kurią tą vakarą pateikė Č. P., dabar neatsimena.

2023 m. spalio 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame nurodyta, kad liudytoja T. S. atpažįsta asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 2 (Č. P.), kuris 2023 m. spalio 6 d., apie 22.00 val., buvo atėjęs į kazino ir pateikė ne savo asmens dokumentą. Asmenį atpažįsta iš veido bruožų, nosies, lūpų, antakių.

2023 m. spalio 6 d. UAB „Olympic Casino Group Baltija“ pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. spalio 6 d., 22 val., į lošimo namus „Olympic Casino“, adresu (duomenys neskelbtini), bandė patekti Č. P., nes registracijos metu pateikė ID kortelę, priklausančią M. P..

2023 m. spalio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti lošimo namai „Olympic Casino“ iš (duomenys neskelbtini), pusės. Nustatyta, kad vestibiulis stebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta.

2023 m. spalio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti „Olympic Casino“ 3 vaizdo įrašai.

Vaizdo įrašo pavadinimu „2023-10-06 paduoda dok bendra“ kairėje pusėje, viršuje, matoma data su laiku „2023-spal.-6 22:16:31:276(EEST)“. Vaizdo įraše matomas kazino vestibiulis, dešinėje pusėje registratūra, prie kurios stovi darbuotojai. Vaizdo įraše matoma, kaip prie registratūros darbuotojos prieina asmuo Nr. 1, apsirengęs pilkos spalvos džemperiu, mėlynos spalvos džinsais, užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu. Minėtas asmuo pateikia registratūros darbuotojai kortelę, darbuotoja patikrina kortelę ir nueina. Tuo metu vyras šiek tiek atsitraukia nuo registratūros. Sugrįžta registratūros darbuotoja su dar vienu darbuotoju ir jam parodo kortelę, kurią pateikė anksčiau minėtas asmuo. Vaizdo įrašas baigiasi.

Vaizdo įrašo pavadinimu „2023-10-06 paduoda dok“ kairėje pusėje, viršuje, matoma data su laiku „2023-spal.-6 22:16:24:695(EEST)“. Vaizdo įraše matoma kazino registratūra, prie kurios stovi darbuotojai. Vaizdo įraše matoma, kaip prie darbuotojos prieina anksčiau minėtas asmuo ir pateikia asmens tapatybės dokumentą, kurį darbuotoja paima, apžiūri, tuomet padeda ant stalo ir nueina. Tuo metu asmuo šiek tiek pasitraukia nuo registratūros. Sugrįžta registratūros darbuotoja su dar vienu darbuotoju, kuriam parodo asmens dokumentą, kurį pateikė anksčiau minėtas klientas. Prie darbuotojo prieina asmuo Nr. 1, kuris pateikė dokumentą, kažką su juo kalba. Vaizdo įrašas baigiasi.

Vaizdo įrašo pavadinimu „2023-10-06 pabega“ kairėje pusėje, viršuje, matoma data su laiku „2023-spal.-6 22:36:05:083(EEST)“. Vaizdo įraše matomas kazino vestibiulis, dešinėje pusėje registratūra, prie kurios stovi darbuotojai. Vestibiulyje matomas anksčiau minėtas asmuo Nr. 1, šalia kurio stovi vyras, apsirengęs juodos spalvos drabužiais, kuriam asmuo Nr. 1 paduoda cigaretę. Asmuo Nr. 1 su kitu asmeniu išeina iš kazino. Vaizdo įrašas baigiasi.

2023 m. spalio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2026 m. balandžio 12 d. M. P. vardu.

2024 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas pranešimas, kad asmuo bandė patekti į lošimo namus „Olympic Casino“, (duomenys neskelbtini), panaudodamas svetimą dokumentą, todėl reikalinga policija.

2024 m. kovo 12 d. – 2024 m. kovo 13 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas „Olympic Casino“ papildomai pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota lošimo namų foje, dešinėje pusėje registracijos staliukas, kuris yra padalintas į dvi puses veidrodine siena. Už šios sienos prie staliuko sėdi darbuotojas vyras, o prieš sieną – moteris. 20:58 val. ateina Č. P., kuris ranka pasisveikina su vyru, su juo trumpai pakalba, po ko prieina prie moters. Prieinant jis dešine ranka iš savo kelnių kišenės ištraukia kortelę ir 20:59 val. pateikia šią kortelę darbuotojai į rankas. Moteris kortelę nuskenuoja, po ko laikydama ją rankoje į kompiuterį suveda duomenis ir tą pačią minutę grąžina kortelę Č. P.. Šis paima kortelę dešine ranka, įdeda atgal į savo kelnių kišenę ir nueina į lošimų salę.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šio nusikaltimo dalyku gali būti tik tikri antspaudai, spaudai, dokumentai ar griežtos atskaitomybės blankai, kurie priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo Č. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis Č. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, ant laiptų, pastebėjo gulinčią asmens tapatybės kortelę, kurią paėmė. Po to nuėjo į lošimų namus „Olympic Casino“, kuriuose, norėdamas tyčia suklaidinti lošimų namų darbuotojus, pateikė svetimą asmens tapatybės kortelę du kartus: apie 20.58 val. ir 22.16 val. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojų T. S., M. P., A. M. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, apžiūros protokolai bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, Č. P. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu. Prašo leisti sumokėti baudą per 2 metų laikotarpį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl skirtinos bausmės

BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Č. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį Č. P. – teistas, penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas penkis kartus, baudos sumokėtos, nedirbantis. Duomenų, apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti Č. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokurorės siūlomą 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudos bausmę. Nors Č. P. nedirba, tačiau gauna socialines išmokas, tai patvirtina Liteko sistemoje teismui matomi SODRA duomenys. Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis Č. P. prašė baudos bausmės sumokėjimo terminą išdėstyti per 2 metų laikotarpį. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, nevedęs), baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 (dviejų) mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį, tačiau trumpesnį nei kaltinamojo prašomą skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį, t. y. nustatyti 1 metų laikotarpį.

Č. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo ir garso įrašai paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Č. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Č. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti Č. P. 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą.

Č. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo ir garso įrašus palikti saugoti prie bylos medžiagos.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 1 (vienerius) metus po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.