Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

civilinio ieškovo Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Audriui Pėstininkui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu dirbo Valstybės įmonėje (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, išsilavinimas aukštasis, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 228 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, ir iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, t. y. Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) (toliau – VĮ (duomenys neskelbtini)) generaliniu direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-08-31 įsakymu Nr. 3-979 patvirtintų VĮ (duomenys neskelbtini) įstatų VI.29 p. būdamas vienasmeniu įmonės valdymo organu; pagal tų pačių įstatų VI.32 p. organizuodamas įmonės veiklą ir veikdamas įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis; pagal tų pačių įstatų VI.33 p. turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti įmonės sandorius be valdybos pritarimo, kurių vertė be PVM ne didesnė kaip 3.000.000,00 litų (868.860,00 eurų); pagal tų pačių įstatų VI.34.1 p. būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą; pagal tų pačių įstatų VI.34.8 p. būdamas atsakingas už įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo; organizuojant įmonės veiklą būdamas atsakingas už įmonės tikslų įgyvendinimą – numatytų tų pačių įstatų II.9.5 p.: įgyvendinti Europos Sąjungos bendrojo Europos dangaus koncepciją, pagal tų pačių įstatų II.9.6 p.: užtikrinti Europos Sąjungos ir Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolės) plėtros strategijų ir programų įgyvendinimą, siekdamas įvykdyti Europos Komisijos reglamento Nr. 29/2009 reikalavimus koordinuotai diegti duomenų ryšio paslaugas, pagrįstas tiesioginiu duomenų perdavimu ryšiu oras-žemė iki 2015-02-05, darbo grupei Dėl automatinio lakūno ir skrydžių vadovo duomenų perdavimo ryšio (CPDLC) diegimo 2013-10-15 tarnybiniu pranešimu Nr. T-831 pasiūlius priimtiniausią, alternatyvų ir ribotų galimybių CPDLC funkcijų diegimą AIMS sistemoje (Automatizuota informacinė meteorologinė sistema), bei informavus, kad pastarasis būdas bus tik laikinas sprendimas, nes CPDLC funkcijos privalomai turės būti naujoje ATM (Oro eismo valdymas) sistemoje, jis, A. R., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, žinodamas, kad CPDLC funkcijų diegimas bus tik laikinas ir ribotų galimybių, kad ateityje CPDLC funkcijos privalomai turės būti naujoje ATM sistemoje, užrašydamas minėtame tarnybiniame Nr. T-831 pranešime vizą ,,R. pritariu laikinam sprendimui“, davė rašytinį nurodymą darbo grupės vadovui M. R. vykdyti ribotų galimybių ir laikiną automatinio lakūno ir skrydžių vadovo duomenų perdavimo ryšio (CPDLC) diegimą.

Toliau tęsdamas savo nusikalstamas veikas, jis, A. R., savo parašu patvirtino 2014 metų turto įsigijimo ir skolinimosi planą, patvirtintą VĮ (duomenys neskelbtini) valdybos 2014-02-18 nutarimu Nr. VLN-3, kurio 1.2.4.4. punkte numatytas įsigyti turtas – Automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais diegimas (CPDLC)“, už 610.000,00 litų (176.668,21 eurai) iš VĮ (duomenys neskelbtini) lėšų, bendra projekto vertė – 900.000,00 litų (260.658,01 eurai), o 2014-04-24 įsakymu Nr. V-87 patvirtino ,,Automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais diegimo (CPDLC) paslaugų (A. G. Data Link System) techninius reikalavimus“, kurių 2.19.3. punkte numatoma, kad AGDL sistemos bandymai turi būti atlikti pagal jiems taikomus reikalavimus, išdėstytus dokumentuose ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214.

Tęsdamas savo nusikalstamas veikas, jis, A. R., žinodamas, kad automatinio lakūno ir skrydžių vadovo duomenų perdavimo ryšio (CPDLC) diegimas yra laikinas ir ribotų galimybių, pasirašė 2014-06-16 sutartį Nr. S-81 su Suomijos Respublikoje registruota įmone (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. Y. (A. J.) dėl oro ir žemės duomenų (AGDL) sistemos pirkimo už 495.000,00 eurų.

Europos Komisijai 2015-02-26 Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/310 pratęsus duomenų ryšio paslaugų, pagrįstų tiesioginiu duomenų perdavimu ryšiu oras-žemė diegimo terminą iki 2018-02-05, M. R. 2016-05-16 tarnybiniu pranešimu Nr. T-432 dėl oras-žemė duomenų ryšio paslaugų diegimo rekomendavus tolimesnius projekto sprendimo būdus, tarpe jų – tęsti sistemos diegimą pagal supaprastintas bandymų procedūras, kurios neapima visų techniniuose reikalavimuose numatytų bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 standartų, jis A. R., tęsdamas savo nusikalstamas veikas, suprasdamas, kad neatlikus minėtų bandymų pagal minėtus standartus, duomenų perdavimo ryšiu oras-žemė nebus galimybės naudotis pagal paskirtį, kaip buvo numatyta techninėje specifikacijoje, nebus gautas Civilinės aviacijos administracijos leidimas eksploatuoti įrangą, užrašė minėtame tarnybiniame pranešime vizą ,,R. siūlau p. 2 įgyvendink“, ir tokiu būdu davė nurodymą toliau tęsti oras-žemė duomenų ryšio paslaugų diegimą.

Jis, A. R., žinodamas (M. R. 2016-05-16 tarnybinio pranešimo Nr. T-432), kad Suomijos Respublikoje registruota įmonė (duomenys neskelbtini) negali atlikti įrangos bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 standartus, toliau tęsė nusikalstamas veikas ir pasirašė 2016-05-25 papildomą susitarimą prie 2014-06-16 sutarties Nr. S-81 su Suomijos Respublikoje registruota įmone (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. Y. (A. J.) dėl oro ir žemės duomenų (AGDL) sistemos pirkimo. Šiuo susitarimu buvo pakeistas sutarties 1 priedas sumažinant sutarties kainą iki 455.000,00 eurų, bei susitarta, jog bandymai bus atlikti pagal šalių suderintas procedūras.

Šių A. R. nusikalstamų veikų pagrindu automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais sistema AGDLS pripažinta tinkama naudoti pradedant AGDLS bandomąją eksploataciją tik uždaru režimu.

Tuo jis, A. R., pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 9 str. 5 p., kuriame įtvirtinta, kad įmonės organai privalo veikti įmonės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis įmonės įstatais, įmonės organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką ir yra akivaizdžiai nuostolingi; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003-10-13 įsakymu Nr. 3-560 patvirtintų VĮ (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigybės nuostatų V d. 11.1. p., kuriuo įtvirtinta nuostata, kad generalinis direktorius atsako už efektyvų finansinių išteklių naudojimą; tos pačios dalies 11.3. p, kuriuo įtvirtinta nuostata, kad generalinis direktorius atsako už teisėtą teisių ir suteiktų įgaliojimų panaudojimą bei tinkamą priskirtų funkcijų atlikimą, pareigų vykdymą.

Tokiu būdu, jis, A. R., žinodamas, kad CPDLC funkcijų diegimas bus tik laikinas, kad ateityje CPDLC funkcijos privalomai turės būti naujoje ATM sistemoje, pasirašė 2014-06-16 sutartį Nr. S-81 su Suomijos Respublikoje registruota įmone (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. Y. (A. J.) dėl oro ir žemės duomenų (AGDL) sistemos pirkimo, žinodamas, kad Suomijos Respublikoje registruota įmonė (duomenys neskelbtini) negali atlikti įrangos bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 ir ETSI EN 303 214 standartus, dėl ko nebus galimybės naudotis įranga pagal jos paskirtį, kaip buvo numatyta techninėje specifikacijoje, nebus gautas Civilinės aviacijos administracijos leidimas eksploatuoti įrangą, pasirašė 2016-05-25 papildomą susitarimą prie 2014-06-16 sutarties Nr. S-81 su Suomijos Respublikoje registruota įmone (duomenys neskelbtini), neefektyviai naudodamas VĮ (duomenys neskelbtini) finansinius išteklius davė nurodymą apmokėti (duomenys neskelbtini) pateiktas 2014-06-18, 2015-01-21, 2015-10-16 ir 2016-07-06 sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas, iš viso 455.000,00 eurus, tai yra, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė, kaip VĮ (duomenys neskelbtini) savininkė, patyrė 455.000,00 eurus turtinės žalos, ir iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą – 455.000,00 eurus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. R. kaltė, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, yra pilnai įrodyta liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, bylos rašytiniais įrodymais.

Kaltinamasis A. R. teisme kaltu neprisipažino, jis paaiškino, kad vadovaudamas Valstybės įmonei (duomenys neskelbtini) visą laiką stengėsi su kolektyvu įgyvendinti ES reikalavimus. Įmonė valstybės lėšomis nedisponuoja, ji yra specializuota oro navigacijos paslaugas teikianti įmonė, veikia labai specializuotoje srityje, pasiūlos rinka yra pakankamai siaura, daugeliu atveju atskirus funkcionalumus ar produktus tenka pirkti iš tų pačių kelių gamintojų. Įmonės veikla yra griežtai reglamentuota net 7 ES reglamentais, tarp jų finansų valdymo ir biudžeto sudarymo klausimais. Įmonės veikla yra licencijuojama. Įmonės biudžetas yra sudaromas sąnaudų metodu. Apskaičiuojamos sąnaudos, biudžetas pateikiamas valstybės derinimui, po to derinamas su aviakompanijomis, teikiamas Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai pastaboms ir tada siunčiamas Europos Komisijai tvirtinimui. Įmonės gautos perteklinės pajamos bei projektuose nepanaudotos lėšos grąžinamos aviakompanijoms. Nei vienas auditas, nei Europos Komisija, nenustatė netinkamo lėšų panaudojimo fakto. Visi projektų įgyvendinimo ypatumai yra apibrėžti ES reglamentuose bei įmonės nustatytose procedūrose, kurios derinamos su valstybės paskirta įmonės veiklos priežiūros ir sertifikavimo institucija (buvusia Centrine Aviacijos Administracija, dabar jos funkcijas įgyvendina Transporto kompetencijų agentūra). Pagal tarptautinius reikalavimus įmonėje įdiegtos veiklos kokybės ISO bei Skrydžių saugos sistemos. Visos atsakomybės ir darbuotojų veiksmai yra reglamentuoti atskiromis procedūromis. Visi projektai pirmiausiai pagal reglamentų reikalavimus pristatomi aviakompanijoms ir tik gavus jų pritarimus, pradedami įgyvendinti. Penkių metų įmonės strateginį planą tvirtina susisiekimo ministerijos kolegija, jį pasirašo susisiekimo ministras. Po plano patvirtinimo valdyba tvirtina Įmonės turto pirkimo planą. Vadovaujantis turto pirkimo planu įmonėje sudaromas metinis įmonės veiklos planas, kuriame numatomi projektų vadovai ir atsakingieji asmenys, bei projektų įgyvendinimo grafikai. Projektų vadovų atsakomybė ir projektų įgyvendinimo tvarka yra apibrėžta Projektų valdymo procedūroje. CPDLS projekto įgyvendinimo eiga: dar 2000 m. įmonei (duomenys neskelbtini) (toliau-ON) buvo pavesta atstovauti Lietuvą ICAO (Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje) Europos oro navigacijos planavimo grupėje. Šioje ekspertų grupėje atstovavo Baltijos valstybes, ekspertais šioje grupėje dirbo Jakas ir jis. Šiuose posėdžiuose ne kartą teko išsakyti nuomonę, kad CPDLC reikalavimai yra per ankstyvi ir daugumai valstybių, tame tarpe ir Lietuvai, jie nereikalingi. Šiuose posėdžiuose dalyvavo ir EK delegacija, kurios bekompromisinė nuomonė kartais stebino. Svarbiausia, jie buvo nustebinti, kad šie CPDLC reikalavimai buvo įgyvendinti ES reglamentu. Paprastai tokios techninės programos įgyvendinamos ICAO techniniais nutarimais. Bandė, kaip kolegos minėjo, pasiremti aviakompanijų nuomonėmis apie šio reglamento įgyvendinimo reikalingumą, kad galima būtų rasti pagrįstą priežastį atidėti arba pernešti šio reglamento datą, bet nė viena aviakompanija nesutiko pareikšti tokios nuomonės. CDPLC įtrauktas į įmonės strateginius ir vidaus planus, turto įsigijimo ir skolinimosi planus (forma FP-8), viešųjų pirkimų planus (forma FP-10), šių projektų vykdymui, lėšų sumoms ir pirkimo būdams pritarė valdyba. Patvirtinus CPDLC reglamentą, iš karto įmonėje buvo pradėta ruoštis jo įgyvendinimui. Pagrindinis koordinatorius yra įmonės strateginis skyrius. Po kreipimosi į skrydžių valdymo įrangos gamintoją ,,T.“ kompaniją buvo gautas pasiūlymas- funkcijos įdiegimo kaina apie 1 300 000 eurų. Be to, jie buvo perspėti, kad šios funkcijos įdiegti nepavyks, nes reikia keisti kompiuterinę įrangą, kur buvo atlikta tiek daug pakeitimų, kad šio pakeitimo neatlaikys. Net tokiu atveju, jei CPDLC projektą būtų pavesta vykdyti ,,T.“ ir atitinkamai būtų investuoti šie 1 300 000 eurų (ir papildomai kompiuteriai – viso 1 800 000 eurų.), po kelių metų, kuriant naują skrydžių valdymo centrą (jis buvo būtinas), įrangą vis tiek būtų reikėję keisti, net ir investavus daugiau kaip milijoną eurų. Šios problemos svarstymas ir ieškojimas sprendimų užtruko gan ilgai. Didžiausia problema, kad keičiant kompiuterinę įrangą veikiančiam centre kyla didelė rizika skrydžių saugai, jeigu skrydžių valdymo centras „užlūžtų“, tai visi skrydžiai sustotų, o (duomenys neskelbtini) yra ir karinių oro paslaugų tiekėjas. CPDLC projektas susidėjo iš trijų dalių: 1. Oras – žemė (palydovinė dalis); 2. Žemė - žemė (duomenų perdavimo dalis); 3. skrydžių valdymo dalis. Buvo sulaužyta daug iečių diskusijose: surinkti pasiūlymai, ,,S.“ ir ,,A.“ nenorėjo pateikti, bet „išreikalavo“ ir jų pasiūlymus. Visi pasiūlymai gauti iš tiekėjų buvo pateikti įmonės valdybai bei CPDLC projektas buvo pateiktas aviakompanijoms derinimui (tai numato Reglamentas). Valdybai pritarus, strateginio projekto planas pateiktas Susisiekimo ministerijos kolegijai ir kolegijos buvo patvirtintas. CPDLC projektas turėjo būti įgyvendintas 2015 m. Jo, kaip generalinio direktoriaus, pareiga įvardinti visas grėsmes galinčias iškilti normaliai įmonės veiklai. Dėl CPDLC reglamento neįvykdymo buvo tokios grėsmės: neįvykdžius šio reglamento reikalavimų, būtų neįvykdyti teisės aktų reikalavimai, kas grėsė įmonei netekti licencijos, tada ji turėtų nutraukti savo veiklą. Atsižvelgiant, kad kito tokio paslaugų teikėjo Lietuvoje nėra, būtų nutrauktas oro susisiekimas Lietuvoj, arba Lietuvos valstybei užtrauktų bauda nuo 5 iki 10 mln. eurų.

(duomenys neskelbtini)(arba (duomenys neskelbtini), nes nuo 2014- 04-14 pakeistas pavadinimas) teikė ir anksčiau įrangą jų įmonei. Iki tol jie tokio projekto (CPDLC projekto) nebuvo dariusi, ,,T.“ irgi to nebuvo dariusi. Su ,,T.“ atstovais jo santykiai buvo geresni, nei su (duomenys neskelbtini), bet ,,T.“ nebuvo pasirinkta projekto įgyvendinimui. Pirmas projektas su (duomenys neskelbtini) gimė prieš 20 m. Technikos direktorius pristatė šią įmonę ir pasiūlė, kad ji gali modernizuoti Kauno radarą. Kauno radaras– tai lempinis Tarybų Sąjungoje gamintas radaras ir įmonei atiteko 1991 m. dalinantis turtą tarp Lietuvos aviacijos įmonių. Šis modernizavimas buvo atliktas sėkmingai pakeičiant lempinę įrangą į elektroninę, kas leido šį radarą įjungti į bendra tinklą ir naudoti gan ilgą laikotarpį. Nuo to laiko, (duomenys neskelbtini) buvo pagrindinis partneris teikiant pogarantines radarų remonto paslaugas. 2013-2014 m. LHMT niekaip nesprendžiant įmonės aprūpinimo informacija apie audras, kolegos pasiūlė, kad šią problemą galėtų išspręsti (duomenys neskelbtini). Buvo pasirašyta sutartis ir šis projektas buvo sėkmingai įvykdytas. Vieno susitikimo metu su (duomenys neskelbtini) vadovybe kreipėsi dėl pagalbos. Suomijos vyriausybė skyrė finansinį garantą moksliniams tiriamiesiems darbams ir pasiūlė sudalyvauti šiame projekte – ADS-B projekte (G. M. minėjo šį projektą savo apklausoje) įranga ir finansavimas būtų (duomenys neskelbtini), o ON pagalba – specialistai ir patalpos įrangos sumontavimui. Įmonė priėmė šį pasiūlymą – atlikus tiriamuosius darbus, būtų galima atsisakyti radarų ir taip sumažinti įrangos naudojimo kaštus apie 15 mln. litų. Dėl to šios kompanijos pateikti pasiūlymai nekėlė jokių įtarimų ar nepasitikėjimo jų sugebėjimais. Per daugybę darbo ON metų (aviacijos sferoje dirba nuo 1991 m., ON nuo 2000 m.), natūralu, kad pažįsta ir daugybės šioje srityje veikiančių įmonių vadovus, tarp jų ir V. J., tačiau (duomenys neskelbtini) CPDL projekto įgyvendinimui buvo pasirinktas visiškai ne dėl to. Šio tiekėjo pasirinkimą lėmė jau aptartos objektyvios priežastys. ,,T.” vadovą jis pažįsta gerokai seniau. Iš A. J., taip pat ir iš jo tėvo V. J., jokios finansinės naudos niekad nėra gavęs. Pagal įmonėje nustatytą tvarką buvo patvirtinta CPDLC projektinė grupė bei paskirtas atsakingas projekto priežiūrai direktorius G. M.. Projekto grupė paruošė CPDLC techninius reikalavimus. Visi techniniai, technologiniai pakeitimai buvo derinami su Centrinės aviacijos administracija. Buvo gautos pastabos, pagal jas buvo pataisyti techniniai CPDLC reikalavimai ir patvirtinti nustatyta tvarka.

Dėl 2013 m projektinės grupės rašto: šiame rašte buvo pateikti siūlymai dėl CPDLC projekto vykdymo kelių. Apibendrinant pasiūlymus, galima pasakyti kad buvo siūlomi du keliai:1. Laukti naujos įrangos (nevykdant ES reikalavimų). 2. CPDLC projektą įgyvendina su sena įranga. Po pasiūlymų buvo frazė, kad įgyvendinus CPDLC projektą, jis bus laikinas, keičiant įrangą, bus reikalinga keisti įrangą ir sutartis. Nenorėdamas daryti poveikio projektinei grupei pasirenkant konkretų projekto įgyvendinimo kelią, jis išsakė savo nuomonę vadovautis Susisiekimo ministerijos patvirtintu planu, bei nuomonę, kad įmonė privalo vykdyti ES reikalavimus. Jokių nurodymų, potvarkių, kokį projekto diegimo kelią pasirinkti, jis niekam nedavė. Jo rezoliucija ,,pritarti laikinam sprendimui“ ant tarnybinio pranešimo – tik jo nuomonė, kuri nieko nereiškia. Ir šiame dokumente išsakyta nuomonė nėra joks nurodymas – yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kad tokios vizos negali būti traktuojamos kaip įsakymai ar nurodymai įpareigojantys darbuotojus veikti. G. M. pasiūlymas supaprastintai spręsti reglamento vykdymą, nuperkant siųstuvą ir imtuvą, jam atrodo keistas, nesąmoningas sprendimas, jis gerai neprisimena tokio siūlymo. Buvo priimtas laikinas sprendimas – jo tikslai buvo įgyvendinti ES reglamento reikalavimus, kol bus pastatytas naujas skrydžių valdymo centras. CPDLC funkcijos būtų įgyvendintos, būtų įvykdytos ne tik formaliai, bet ir techniškai. Laikinas sprendimas jo nuomone būtų įgyvendinęs ES reglamentą. Šiuo atveju kažkiek klaidina žodis ,,laikinasis“, visas projekto įgyvendinimas susideda iš kelių dalių, pirma, pasirašoma sutartis su įmonėmis ,,S.“ ir ,,A.“ dėl ryšių įrangos pastatymo ar įrengimo, kas gali veikti vienoje ar kitoje sistemoje, jie reikalavo, kad būtų parodyta jiems vieta, prie kokio centro ir kurioje vietoje reikėjo atvesti įrangą. Paskui informacija eina į skrydžių valdymo įrangą ir su ja skrydžių vadovai dirba. Jei būtų naujas skrydžių valdymo centras, būtų sudarę sutartis su minėtomis įmonėmis ir pasakę, kad jungtųsi prie naujo skrydžių valdymo centro, kuris jau būtų turėjęs integruotas funkcijas pagal CPDLC ir veiktų. Senoje įrangoje visa sumontuota įranga išmetama lauk, jos neperneši į naują ir nepanaudosi. Įranga laikinam sprendimui turėjo būti veikianti ir atitinkanti techninius reikalavimus.

Tiekėjų pasiūlymai buvo perduoti įmonės viešųjų pirkimo komisijai, kiek yra su jais susipažinęs, tie pasiūlymai atitiko projektinės grupės pasiūlytas CPDLC projekto įgyvendinimo kryptis. Viešųjų pirkimo komisija įvykdė pirkimą ir jam buvo pateikta pasirašyti sutartis su atrinktu gamintoju – kompanija (duomenys neskelbtini). CPDLC projekto įgyvendinimo eigą pakoregavo Reglamento pakeitimai ir poreikis statyti naują skrydžių valdymo centrą. Siekdami įgyvendinti CPDLC, susidūrė su rimtomis problemomis dėl kainos, be to, buvo pareikšta, kad įranga jau tiek kartų modernizuota, kad šio modernizavimo neatlaikys ir kad reikia keisti visą kompiuterinę įrangą. Tada ir buvo pasiūlyta susisiekimo ministerijai pritarti naujo skrydžių valdymo centro statybai. Projektai turėjo prasidėti 2015 m. ir baigtis 2019 m. Šis projektas susidėjo iš keturių dalių: Vilniaus SVC įrangos atnaujinimas; technines salės ir naujo skrydžių valdymo centro statyba, naujos RSVC įrangos įsigijimas; naujo administracinio centro statyba; naujo SV treniruoklio įsigijimas. Planuojamas biudžetas turėjo būti apie 30 mln. Eurų susisiekimo ministerijos buvo prašoma skirti ES finansavimą 10 mln. Eurų finansavimas nebuvo skirtas, tačiau 2015 m. sužinojo kad ES vienam fondui pradėjo vadovauti gerai pažįstami kolegos. Su kolega K. nuvykus į Briuselį, gavo pritarimą, kad finansavimą skrydžių valdymo centro įrangai gaus. Finansavimas apie 8 mln. Eurų buvo gautas po šešių mėn. 2016 m. 2013/2014 m., prieš įgyvendinant CPDLC projektą, įmonė dar negalėjo pateikti nei konkrečios įrangos parametrų nei SVC pastato vietos nei projekto įgyvendinimo, datos ar grafiko. 2014-2018 m. numatytas naujo skrydžių valdymo centro diegimas, įdiegtoje sistemoje jau būtų integruotas ir CPDLC funkcionalumas, dėl to jo diegimas senoje EUROCAT sistemoje tapo nebeaktualus. 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-73 buvo pradėta naujo skrydžių valdymo centro statyba ir reikalingos įrangos įsigijimo procesas, t.y. dar prieš Europos Sąjungai pratęsiant Reglamento įgyvendinimo terminus. 2015 m. spalio 7 d. įsakymu, kurį jis pasirašė, buvo patvirtinti naujos skrydžių valdymo centro įrangos techniniai reikalavimai, kurie apėmė ir CPDLC funkcionalumus. Naujo skrydžių valdymo centro statyba ir įrangos įsigijimas kaip vienas iš prioritetinių ON veiklos tikslų buvo įtrauktas į strateginius ON plėtros planus. Tuo metu buvo pagrįstai manyta, kad naujas skrydžių valdymo centras bus pastatytas ir pradės funkcionuoti pilna apimtimi iki Reglamente nurodyto CPDLC funkcionalumo įdiegimo pratęstų terminų pabaigos. Pagal tarptautinę bei įmonės praktiką, atsižvelgiant į Skrydžių saugą, įvedant naują skrydžių valdymo centrą, veikia abu centrai, todėl panaudoti seno centro įrangą yra neįmanoma.

Gavus informaciją apie CPDLC projekto atidėjimą iki 2018 m vasario, visi įgyvendinimo darbai buvo sustabdyti, nedelsiant imtasi veiksmų, kuriais siekta mažinti CPDLC projekto įgyvendinimo kaštus. 2015-03-03 d. raštu asmeniškai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su prašymu peržiūrėti sutartį. Prieš tai, kai buvo tik „kalbų lygyje“, kad bus atidėtas įgyvendinimas, tuo pagrindu nebuvo galima inicijuoti sutarties su (duomenys neskelbtini) nutraukimo/keitimo. Jie atsisakė peržiūrėti sutartį, nes jie įrangą įrengė. Visa informacija buvo pateikta darbo grupei, buvo susirinkimas. Jis paprašė paaiškinimo ir projektinės grupės vadovas raštu pasiūlė tęsti iki tam tikro lygio. 2015-04-09 įmonėje buvo gautas pranešimas dėl įrangos kainos, tolimesnių veiksmų nesiėmė, nes buvo sudėtingoje situacijoje ir 2018 naujo centro pastato statybos užsitęsė, visa informacija buvo pateikta projekto grupei. Dėl (duomenys neskelbtini) projektines dalies buvo organizuotas specialus pasitarimas. Sprendimas – paprašyti projektinės grupės pateikti pasiūlymus. Buvo gauti pasiūlymai, rekomenduojantys pakeisti sutartį atsisakant monitorių bei kitos įrangos, numatytos sutartyje, siekiant kuo labiau sumažinti projekto kainą. Tos derybos vyko gan dramatiškai. Reikia paminėti, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo nusiteikusi išvis mažinti darbų apimčių, jie laikėsi pozicijos, kad iš savo pusės viską yra padarę (viskas padaryta, supirkta įranga), reikėjo nemažai pastangų, kad jie sutiktų atsisakyti monitorių. Šie veiksmai leido sutaupyti įmonei apie 1,8 mln. euru lėšų: po 0,5 mln. kasmet už palydovines paslaugas, 120 000 eurų už serverį ir 50 000 eurų monitoriai. Šiuos sprendimus įtakojo jis:

1. Pasirašyta sutartis dėl Vilniaus aerodrominio ir regioninio centro įrangos įsigijimo ,žinant visas būsimas funkcijas ir CPDLC funkcionalumas,

2. Po ilgo Vilniaus miesto šantažo ir neteisėtu reikalavimu buvo gautas statybos leidimas naujam skrydžių valdymo bei techniniams centrams (savivaldybė reikalavo, kad nutiestume kelią, 2 km),

3. EK patvirtinti oro erdvės blokai, Lietuva ir Lenkija tapo partneriais Baltijos bloke. Atsirado visai kitos galimybės kooperuotis, kartu su kitomis valstybėmis spręsti problemas.

4. ON tapo ITEH nare; Anglija, Ispanija, Vokietija, Lenkija ir Lietuva pasirašo sutartį dėl bendros skrydžių valdymo įrangos kūrimo.

5. Lietuva ir Lenkija padavė paraišką Lietuvoje įkurti Europos skrydžių duomenų centrą, per kurį turėjo eiti ir CPDLC duomenys.

6. Ukraina kreipėsi su pasiūlymu prisijungti prie Baltijos oro erdvės bloko ir sukurti vieningą CPDLC zoną su vieningu serveriu.

Valdyba reikalavo, kad ON navigacija užsiimtų papildoma veikla. Įmonės darbuotojai vyko į Italijos kompaniją ,,Leonardo“. Buvo pristatoma nauja paslaugų rūšis ir pasiūlymas teikti ne tik CPDLC paslaugas, bet perimti ir duomenų perdavimą komercinei aviacijai, bei visą CPDLC įrangą turėti įmonės nuosavybėje. Visos komandiruočių ataskaitos teiktos susisiekimo ministerijai, jas galima rasti. Buvo pradėtos pirmos diskusijos valdybos lygyje, bei FAB lygyje siekiant pateikti susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl tolimesnio CPDLC projekto vykdymo.

Su kolegom diskutavo dėl (duomenys neskelbtini) paruoštos įrangos priėmimo, priimant ją tokią, kokią įmonei siūlo: su kabeliais, detalėmis ir kt., neįsitikinus, ar tokios įrangos kada nors neprireiks 2018 m., nes reglamentas buvo neatšauktas, o atidėtas iki 2018 m. Šiuo atveju buvo diskutuojama kaip įvertinti kiek darbų ir ką padarė, ir kokiu būdu užtikrinti CPDLC projekto įgyvendinimą. Buvo priimtas sprendimas diskusijose, kad reikia kiek galima mažesnę projekto kainą išlaikyti ir turėti tos dalies funkcionalumą. Jei prireiktų ir projektas dėl valdymo centro statybos sustotų , tada jį galėtų pajungti ir dirbti su sena įranga. Po vietinių bandymų jie nežinojo, kad įranga negalės veikti, išskyrus mokymo tikslams. Kad įranga veiktų, reikia pasirašytos sutarties su palydovine kompanija, gauti iš jų signalą, toliau pratęsti su (duomenys neskelbtini) tolesnį projektą įsigyti serverį specialų, kur buvo tam tikram punkte numatyta, jei ON pareikalaus. Sumontuota įranga galėjo būti naudojama testavimo ir mokymo tikslams, kol nebus pajungtas duomenų padavimas į centrą. Jie priėmė įrangą, kurią galima būtų ateityje panaudoti tam, kam ji buvo ruošiama, tai ne tik jo, bet ir komisijos nuomonė.

Dėl gamyklinių bandymų: po CPDLC gamyklinių bandymų projekto grupės nariai pranešė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu negali atlikti pilnų testavimo darbų. Pasitarus ir įvertinus visas rizikas bei įtemptą darbų grafiką (buvo prašymas įrangą sumontuoti metų pradžioje), jis pritarė, kad įranga būtų pradėta montuoti darbo vietose ir sumontavus atlikti testavimą. Tai yra normali projektinė praktika. Jam nežinomi specialūs reikalavimai ir specialios procedūros, numatančios CPDLC įrangos lėktuvo apskraidymo bandymus, bet eksploataciniai bandymai realiose sąlygose vykdomi su viso komplekso įranga, nes atskiros dalys atskirai neveikia arba reikia taikyti specialias testavimo įrangas.

Pagal ES reglamento reikalavimus ON veikla turi būti apdrausta. Tai įmonės darbuotojų civilinės atsakomybės draudimas dėl veikos ir žalos padarytos, vykdant savo pareigas (skrydžių sauga) – 200 mln. eurų bei vadovų civilinės atsakomybės draudimas – 5 mln. eurų. Pagal 2019 m. darbo kodekso reikalavimus, įmonės vadovybė prieš teikiant civilinį ieškinį turėjo kreiptis į draudimo kompaniją. Jam pareikštas ieškinys turėjo būti pareikštas draudimo kompanijai, o ne jam, ji turi atlyginti žalą. Be to, ieškinio dydis yra nepagrįstas, nes dalis įrangos yra naudojama dabar ir veikia, įranga užpajamuota, ją buvo galima panaudoti, ji buvo sumontuota, patikrinta ir veikė, kad ji yra išmontuota, tai padaryta ne jo vadovavimo metu ir ne jo sprendimu. Pabaigus projektą, visa įranga įtraukiama į balansą, užpajamuojama tam tikra verte, skiriami materialiai atsakingi žmonės, kurie už tą vertę yra atsakingi ir už tą įrangą. Su civilinio ieškovo pozicija, kad iš (duomenys neskelbtini) įsigytos įrangos vertė šiandien yra 14 000 eurų, nesutinka. Vien tik darbuotojų apmokymas, kuris tęsėsi savaitę, kainuoja nuo 50000 iki 100000 eurų licencijos išdavimui. Dėl sumontuotos įrangos nurašymo reikia gauti Vyriausybės pritarimą.

CPDLC projekto įgyvendinimo atidėti nebuvo galimybių, jis tuo domėjosi. Jam buvo žinoma, kad visoms valstybėms gali nepavykti įgyvendinti šio projekto ir įgyvendinimo terminas gali būti nukeltas. Kaip įmonės vadovas, jis tarėsi su ministerija ir valdyba, ką jie turėtų daryti, turėjo aiškintis su kitų valstybių praktika, pasiūlymai dėl atidėjimo į Europos Komisiją buvo siunčiami prieš 2 metus iki reglamento įgyvendinimo su konkrečiais dokumentais, projektais, sutartimis, projekto įvykdymo grafikais. 2014 m. įmonė negalėjo pateikti duomenų su grafikais, su įrangos pirkimo dokumentais, su naujo skrydžių valdymo centro statybos grafikais, nes jų dar neturėjo, nors strateginiame plane buvo nurodyta, kad iki 2018 m. projektas turėjo būti baigtas. Pradžioje apie tai tik 2014 m. buvo surašytas ketinimų protokolas, bet Europos Komisija reikalavo konkrečių duomenų. Viskas buvo pasakyta valdybai ir ministerijai, bet ne jis priiminėjo galutinius sprendimus. Viename Europos Komisijos pasitarime jie bandė kalbėti ir apie aviakompanijas, kad galbūt jos pritartų ir padėtų jiems išspręsti projekto įgyvendinimo atidėjimo klausimą, rašė jiems raštus, bet jos atsisakė jiems pritarti. Yra raštai rašyti, žinutės. Apie tai jam minėjo finansų direktorė, byloje gal tų raštų ir nėra.

Jo, kaip generalinio direktoriaus, nurodymai pavaldiniams yra privalomi, neteisėti – neprivalomi. Jo viza tarnybiniuose dokumentuose nėra pavaldiniams privalomas nurodymas. Jo viza tarnybiniame pranešime: ,,R. – vykdyti“ reiškia tik dokumento persiuntimą R.. Daug vizų buvo, apie šią konkrečiai nieko negali paaiškinti, viskas seniai vyko.

Reglamento įgyvendinimo projektą atidėjus, nei su vienu iš J. nederino jokių reikalų dėl sutarties nutraukimo. Su (duomenys neskelbtini) susijęs yra J. A., jo tėvas nesusijęs 2013-2014 m., bet jokių derinimų su A. J. nebuvo dėl sutarties pratęsimo, dėl kainų, ką R. kalba yra jo reikalas. Jis, kaip vadovas, vienasmeniškai sutartį galėjo sudaryti iki 3 000 000 Lt vertės be valdybos pritarimo. Sudarant tiriamą sandorį, jam nereikėjo valdybos pritarimo.

CPDLC projekto suma buvo finansuojama iš įmonės lėšų, Europos Sąjungos lėšas galima buvo tam gauti, kreipėsi į susisiekimo ministeriją dėl 10 000 000 eurų skyrimo, bet nebuvo skirta lėšų, vėliau 8 000 000 eurų paramos įmonė gavo iš ES, pasinaudojus asmenine iniciatyva, dabar nauji centrai finansuojami iš ten.

(duomenys neskelbtini) vėlavo atlikti darbus daugiau nei metus, sankcijų įmonei už sutarties netinkamą vykdymą netaikė, tam nebuvo tokio pagrindo. Sutarties netinkamas vykdymas nėra pagrindas sankcijų taikymui iš įmonės pusės, buvo abipusės problemos: jų įmonė nepateikė specialaus serverio, nei duomenų perdavimo nuo ,,S.” įmonė nepateikė. Kad įmonė tinkamai nevykdė sutarties reikalavimų dėl minimo projekto, duomenų turi būti, tuo užsiėmė projektinė grupė. Jam iš pranešimų ir asmeninių pokalbių tai žinoma, o ar yra tai patvirtinantys dokumentai, jis nežino.

Matulaitis jam neaiškino, kad tokios (duomenys neskelbtini) sumontuotos įrangos techniškai negalima susieti su kitomis sistemomis, kurias būtina pajungti pagal ES reikalavimus. Komisija vertino viską ir patys pasirašė, o paskui sako, kad įranga bloga, jis to nežinojo. Norint (duomenys neskelbtini) pateiktą įrangą išbandyti, reikėjo pasirašyti sutartis su kitomis sistemomis, susimokėti 500000 į metus už tai ir išbandyti. Buvo pasinaudota projektinės grupės pasiūlymu pasinaudoti kitu išbandymų būdu, toliau buvo priimtas įsakymas, kur buvo nurodyta detaliai kam galima detaliau naudoti pateiktą įrangą. Kodėl byloje yra duomenys, kad tos įrangos negalima buvo susieti su esama, jam nežinoma. Sprendžiant (duomenys neskelbtini) sumontuotos įrangos priėmimą, nebuvo baigtas naujo skrydžių valdymo centro statybos projektas, buvo problemų, strigo statybos leidimo išdavimas, todėl nežinojo ką daryti, ar pasiimti tą įrangą detalėmis, ar vis dėlto turėti galimybę ją kažkaip pajungti prie serverio ir duomenų, turėti garantiją jos panaudojimui, jei staiga tas centras nebūtų statomas, įrangos priėmimas buvo toks atsarginis variantas. Jeigu naujo centro nebūtų buvę, įmonė (duomenys neskelbtini) sumontuotą įrangą galėjo naudoti toje stadijoje, nes įranga buvo priimta baigtinėje stadijoje, reikėjo pajungti regioniniam centre, pastatyti kompiuterius, kurių kol kas buvo atsisakę ir jungti serverį, arba pirkti tą serverį iš (duomenys neskelbtini), t.y. su papildomais įdėjimais pajungus įrangą buvo galima dirbti. Iš (duomenys neskelbtini) gautą programinę įrangą buvo galima pajungti su kitomis sistemomis, testavimas irgi tą patį parodė. Testavimas buvo atliktas uždaru režimu.

Sumontuotai įrangai eksploatuoti pagal paskirtį buvo reikalingas civilinės aviacijos administracijos tam tikras leidimas ir sertifikavimas, bet įmonė dėl to nesikreipė, nes projektas nebuvo baigtas. Pilnai visa įranga turi būti sertifikuojama, visas komplektas. Kodėl nebuvo toliau naudojama sumontuota įranga, negali atsakyti. Jam vadovaujant, įranga nebuvo įjungta. Jis matė įmonės 2018 m. dokumentus, kur įranga buvo įvardinta kaip neaktuali, ši komisijos medžiaga pateikta tuometiniam generaliniam direktoriui.

Jo darbo praktikoje nėra buvę, kad ES institucijos būtų pratęsusios reglamento įgyvendinimo terminą, tai buvo pirmas toks EK techninis reglamentas ir pirma tokia patirtis. Visos naujovės aviacijoje diegiamos pagal dokumentus. Dėl reglamento įgyvendinimo termino pratęsimo Lietuvai turėjo kreiptis Lietuvos Vyriausybė. Jis valdybą ir ministeriją informavo apie visas grėsmes, galimybes, pati įmonė ir jis pats kaip generalinis direktorius negalėjo to daryti.

Darbo grupė dėl CPDLC projekto įgyvendinimo buvo sudaryta kaip viena iš projekto valdymo procedūrų, kuri yra patvirtinta civilinės aviacijos administracijos. Tai yra viena iš projektų valdymo procedūrų, kaip projektai vykdomi, kaip grupės tvirtinamos, vadovaujantis tuo ir buvo sudaryta projekto valdymo grupė. Žmones į projektinę grupę siūlė direktoriai, buvo derinama su direktoriais, taip pat kuruojančiu direktoriumi buvo paskirtas G. M., atsižvelgiant į projekto sudėtingumą ir technines kryptis. Grupės sudėtis buvo pakeista, nes paprašė techninės grupės vadovas R., reikėjo daugiau specialistų tam klausimui spręsti ir siekiant įgyvendinti projektą, todėl buvo praplėsta sudėtis.

CPDLC įrangos pirkimas neskelbiamų derybų būdu iš (duomenys neskelbtini) nebuvo jo sprendimas, nes visus pirkimo būdus pasirinkdavo viešųjų pirkimų komisija, jis neįtakojo jų sprendimų. Derinimai pagal planą buvo siunčiami valdybai, paskui valdybos pritarimu siunčiamas planas į susisiekimo ministeriją, toks kelias yra.

2014 balandžio mėn. buvo tikslinami CPDLC projekto techniniai reikalavimai, nes pagal ES reglamento reikalavimus visi pirkimų techniniai reikalavimai siunčiami į civilinės aviacijos administraciją, jie derinami, buvo gautos pastabos, kad neatitinka, pastabos buvo patikslintos. Įmonė negali vykdyti techninių projektų nesuderinus su civilinės aviacijos administracija.

Sprendimą dėl CPDLC įrangos diegimo tęsimo pagal su (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį, priėmė ne jis, apie tai buvo diskutuojama daug ir direktorių pasitarime, ir tai buvo projektinės grupės pasiūlymas, jam atrodo, kad dokumentuose buvo užfiksuotas pasiūlymas tęsti projektą.

Įmonėje (duomenys neskelbtini) dėl CPDLC projekto kaip ir visus kitus projektus reguliavo strateginio planavimo skyrius, kas 2 mėnesius jie teikdavo ataskaitas kaip projektai vykdomi. Projekto vadovai buvo kas 3-6 mėn. išklausomi bendrame įmonės pasitarime, kuriame dalyvaudavo ir valdybos nariai. Strateginis skyrius buvo išsakęs kai kuriuos pastebėjimus, kad projektą reikia paspartinti, kad neužsilaikytų. Skrydžių saugos skyrius vertindavo projektus iš skrydžių saugos pusės, jis vertino rizikas prieš pradedant projektus, projekto ir prieš projektą metu viskas buvo vertinama.

Naujo skrydžių valdymo centro projekto laiku neįvykdžius, (duomenys neskelbtini) sumontuotą įrangą buvo galima naudoti senam centre kaip CPDLC funkcijos įgyvendinimo įrangą, sujungus su ,,S.” ir ,,A.”, įdiegus serverį ir skrydžių valdymo centre pastačius monitorius, kad vadovai galėtų tai naudoti.

Sudarius sutartį su (duomenys neskelbtini), manė, kad jų įranga atitiko reglamento dėl CPDLC techninius reikalavimus. Jų įmonė turėjo iš jų gauti produktą, kokio įmonei reikėjo, jų pasiūlymuose ir sutartyje nebuvo įrašyta, kad jie privalo sudaryti už įmonę sutartį su ,,A.” ir ,,S.”. Su (duomenys neskelbtini) nenutraukė sutarties, nes jie teikė produkciją, jų įmonė ją išbandė kitu būdu, nei buvo nurodyta reikalavimuose, tame problemos nėra. Įmonė nupirko produktą, dėl kurio buvo sudaryta 2014-06-16 sutartis, pagal nurodytus techninius reikalavimus su vėlesniais sutarties pakeitimais. Komisija, priimdama iš (duomenys neskelbtini) jų sumontuotą produktą, tai įvertino ir priėmė. Įmonė įgyvendino CPDLC funkcionalumą valstybės oro erdvėje. Sistema buvo paleista, o sertifikuota turi būti visa sistema. Iš (duomenys neskelbtini) priimtos įrangos 455 000 eurų vertę sudaro programinės įrangos kompleksas ir visa kita: ir mokymai, ir bandymai, ir kiti darbai.

Įmonė projektą stengėsi įgyvendinti, kad išvengtų sankcijų ir baudų, įmonėje atliekant auditą, buvo pasakyta, kad nėra ką tikrinti, įmonę nuolat tikrino civilinės aviacijos administracija, kuri jų įmonę sertifikavo kiekvienais metais. Jis pats labiausiai bijojo, kad atims įmonei licenciją, jei laiku neįgyvendins projekto, nors tai buvo toks pirmas ES reglamentas. Vyriausybę jis žodžiu informavo, kad neturi galimybių įgyvendinti projekto. Šiam projektui buvo skirta 900 000 litų. Jei būtų numatę brangesnius darbus didesnei sumai, būtų buvusi problema, nes negalėjo keisti biudžeto, numatyti didesnių pinigų. Į Vyriausybę kreipėsi dėl papildomų lėšų skyrimo, kad negautų baudų. Jis visą gyvenimą vykdė visus įstatymus, nutarimus ir savo kolektyvą taip auklėjo, kad europinio reglamento neįvykdymas yra įstatymo pažeidimas ir už tai jis būtų buvęs atsakingas, o to nenorėjo. Jo nuomone, jis tinkamai vykdė reglamento reikalavimus pagal savo išgales tomis sąlygomis, kurios buvo.

Kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo neprisipažino, jis paaiškino, kad jam inkriminuojamų nusikaltimų metu jis dirbo valstybės įmonės (duomenys neskelbtini): generaliniu direktoriumi. 2012 metais Europos komisija priėmė reglamentą, kuris įpareigojo visas oro eismo įmones Europos Sąjungoje iki 2016 metų, atrodo iki vasario mėnesio, datos tiksliai nepamena, įdiegti CPDLS sistemas skrydžių valdymo centruose. Ši sistema susideda iš trijų dalių: palydovinė ryšių dalis – pasaulinės kompanijos S. ryšių palydovai; antžeminio ryšio duomenų perdavimo sistema (imtuvas, komunikacinės linijos ir tam tikra kompiuterinė įranga); skrydžių valdymo įranga su duomenų atvaizdavimu. ES reglamentas yra privalomas įgyvendinti įstatymas, jo neįgyvendinus, įmonė netenka licencijos, negali teikti paslaugų. Įmonės darbuotojai, išnagrinėję šį reglamentą, siūlė įvairius sprendimų būdus. Pagrindinė problema šio reglamento įgyvendinimo buvo tai, kad tuo metu įmonėje buvo priimtas sprendimas statyti naują skrydžių valdymo centrą ir įsigyti naują skrydžių valdymo įrangą (projektas turėjo būti įgyvendintas 2018 metų pradžioje). Visi projektai yra derinti su valdyba, ministerija. Didžiausia problema iškilo, kad senoji skrydžių valdymo įranga neturėjo CPDLC funkcijos. Strategijos skyrius kreipėsi į tos įrangos gamintojus – Prancūzijos kompanija ,,T.“. Kaip darbuotojai informavo, buvo gautas iš jų pasiūlymas įdiegti CPDLC programą už apytiksliai 1.300.000,00 eurų. Dar buvo pateiktas prierašas, kad skrydžių valdymo centro kompiuterinė įranga yra sena ir ją reikia keisti. Tam reikėtų papildomai apie 600.000,00 – 800.000,00 eurų. Dalis darbuotojų siūlė eiti šiuo keliu. Po karštų diskusijų, vienintelis argumentas, dėl ko buvo nutarta nesinaudoti Prancūzijos kompanijos pasiūlymu, buvo tai, kad investavus du ir daugiau milijono eurų, o po pusantrų metų tą įrangą išmetus, būtų buvę ekonomiškai nepagrįsta. Buvo ieškoma kitų sprendimų ir buvo priimtas sprendimas, kad pirmoji dalis lieka su S., antžeminę dalį daryti Kaune statant imtuvą įrengiant visą duomenų perdavimo liniją iki Vilniaus regioninio skrydžių valdymo ir duomenų atvaizdavimo monitorius statyti Vilniaus regioniniame skrydžių valdymo centre. Taip būtų laikinai išspręstas ES reglamento įgyvendinimas iki anksčiau suplanuotos ir patvirtintos naujos įrangos įdiegimo naujame skrydžių valdymo centre. Galvojant apie tos įrangos panaudojimą po naujos įrangos įdiegimo buvo patikintas, kad šią įrangą bus galima panaudoti ir toliau. Jį, A. R., įtikino technikos direktorius G. M.. Buvo daug diskusijų, gal net yra direktorių pasitarimų protokolai. M. R., projekto vadovas, nepareiškė, kad nebus galima panaudoti laikinos įrangos. G. M. derino šios įrangos tolimesnį panaudojimą su įmonės skyriais. Jį informavo G. M., kad įdiegus naują skrydžio valdymo įrangą, imtuvą ir duomenų perdavimo liniją ir programą bus galima panaudoti sujungus su nauja skrydžių valdymo įranga. Taip pat G. M. sakė, kad įrangą bus galima panaudoti rezerviniame skrydžių valdymo centre. Tada M. R. parengė projektą dėl laikinojo CPDLC, kurį pateikė Strateginiam skyriui, kuris įtraukė šį projektą į strateginį planą, kuris buvo pateiktas valdybai. Valdybai pritarus strateginis planas su biudžetu buvo teikiamas Europos komisijai. Gavus pritarimą jis buvo teikiamas Susisiekimo ministerijos kolegijai ir ministrui tvirtinimui. Ministerijos kolegijai patvirtinus strateginį planą buvo sudarytas įmonės metinis veiklos planas. Jame patvirtinti projektų vadovai, biudžetas, terminai. Įmonės metinis veiklos planas pateiktas valdybai derinimui, pastaboms. Suderinus, įmonės metinį veiklos planą patvirtino jis, A. R., jį vizavo visi direktoriai, rengėjas – Strateginis skyrius, teisininkas, finansininkai. Toliau veiklos planas buvo įgyvendinamas – darbo grupė parengė techninius reikalavimus, kitą dokumentaciją pagal įmonėje numatytą ISO sistemą. Tada grupės nariai, projekto vadovas M. R. kartu su viešųjų pirkimų komisija parengė viešųjų pirkimų dokumentus, kuriuos pateikė valdybai. Valdybai pritarus šiam pirkimui, viešųjų pirkimų komisija vykdė pirkimą, kokiu pirkimo būdu, nepamena. Visi metiniai pirkimų planai buvo iš anksto siunčiami į Susisiekimo ministeriją su sumomis ir pirkimo metodais. Kiek jis klausė, buvo pateiktas vienintelis pasiūlymas – Suomijos įmonė (duomenys neskelbtini), gaminanti radiolokatorius ir navigacinę įrangą. Buvo įvykdytos viešųjų pirkimų procedūros ir pasirašyta sutartis. Projektas buvo įgyvendinamas. 2016 metais, datos tiksliai nepamena, iš EK buvo gauta informacija, kad šio reglamento dėl CPDLC data yra perkeliama iki 2018 metų vasario. Jį, A. R., tai nustebino, paprastai tokie reglamentai neatšaukiami, tai buvo pirmas atvejis istorijoje oro eismo srityje. Kas jam pranešė apie EK termino pakeitimą, nepamena. Tada jo iniciatyva buvo sukviestas susirinkimas, kurio metu paprašė išsiaiškinti kokioje stadijoje yra CPDLC projektas. Susirinkime dalyvavo M. R., gal M., daugiau asmenų nepamena. Susirinkimas nebuvo protokoluojamas. Tai buvo bendras pasitarimas 10-čiai minučių, kaip spręsti problemą. Problema buvo ta, kad CPDLC projektas laikinas, ES reglamento įgyvendinimo terminas nukeltas iki 2018 metų, tai reikėjo spręsti, ką toliau daryti. Jis, A. R., davė nurodymą išsiaiškinti, kokioje stadijoje yra CPDLC projektas. Gal po mėnesio po šio pasitarimo M. R. jį informavo žodžiu, kad įranga, programos yra parengtos, tiekėjas (duomenys neskelbtini) pasirengęs įdiegti įrangą. Jis klausė M. R., ar būtų galima atsisakyti kažko, siekiant sutaupyti lėšas, ar galima pakeisti sutartį atsisakant įrangos ir nemokant pinigų. M. R. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) atsisako nutraukti sutartį, nes dauguma įsipareigojimų yra techniškai įgyvendinti, sutiktų tik sumažinti sutarties kainą, jei būtų atsisakyta indikatorių (ekranų, kuriuose atvaizduojami orlaivių duomenys ir kita informacija). Įmonės komisija važinėjo atlikti įrangos bandymus. Jis, A. R., paprašė R., kad jis kartu su teisės skyriumi parengtų sutarties pakeitimus ir suderintų su tiekėjais. Suderinus sutartį nustatyta tvarka, jis, A. R., ją pasirašė. Projektas pagal įmonėje nustatytą tvarką laikomas baigtu, kai komisija, įvertinusi įrangą, priima įrangą, įmonėje yra įrangos priėmimo aktas. 2017 metų sausio mėnesį, po priėmimo akto pasirašymo, jis priėmė įsakymą, kuriuo buvo numatyta, kad įrangą naudoti testavimo režime ir mokymo tikslams. Tam tikslui jis diskutavo su Techninio personalo skyriaus darbuotojais, su kokia palydovine kompanija būtų galima pasirašyti sutartį, kad būtų galima testuoti tą įrangą ir vesti su ja mokymus. Jis siūlė M. R. priimti sprendimą nutraukti sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl to, kad EK pakeitė reglamentą nukeldama datą ir ne tik, ten buvo pakeista ir kita. Su A. J. jis yra pažįstamas gal nuo 2008 metų. Kai A. J. buvo (duomenys neskelbtini) projektų vadovas, jis vykdė projektus VĮ (duomenys neskelbtini). Su A. J. asmeninių santykių nepalaikė ir nepalaiko. Kito asmens – A. J. – nepažįsta. Su A. J. kartu laisvalaikio neleisdavo. VĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojams CPDLC įrangą pirkti iš (duomenys neskelbtini) jis nenurodė. Madride parodoje buvo sutikęs A. J., tačiau CPDLC projekto klausimais nebendravo. Su (duomenys neskelbtini) atstovais dėl CPDLC projekto jis jokiomis priemonėmis nebendravo. Jis taip pat parodė, kad pažįsta A. J. tėvą – V. J.. Su V. J. palaikė darbinius dalykinius santykius. Asmeninių santykių nepalaikė, laisvalaikio kartu neleido. V. J. niekaip nesusijęs su CPDLC projektu. Jis, A. R., stengėsi, kad įmonė dirbtų, kad ES reglamentas būtų įgyvendintas, nes galėjo netekti licencijos ir 300 darbuotojų darbo. Visus projektus vertino atsakingai, bandė vykdyti su kuo mažesnėmis ekonominėmis sąnaudomis. Esant įmonės vystymosi stadijoje ir poreikiui keisti skrydžių valdymo įrangą, mano, kad šis CPDLC projektas buvo pats efektyviausias. Kitų efektyvesnių projektų nei iš darbuotojų, nei iš kitų tiekėjų pasiūlyta nebuvo (t. 7 b.l. 112-115).

Liudytojas G. M., tiek ikiteisminio tyrimo metu ( t. 5 b.l. 140-144,145-147,148-151), tiek teisme parodė, kad VĮ (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 1976 m. balandžio mėnesio iki 2016-11-02, paskutiniais metais iki jo atleidimo dirbo technikos direktoriumi. Jo pareigos buvo įrangos priežiūra, specifikacijų paruošimas pirkimams, remontas, susijęs su ryšiais, navigacija, stebėjimu ir duomenų apdorojimu, ryšiai su kaimyninėmis šalimis, ryšiai tarp oro uostų, pilotų ir skrydžių vadovų. Pagal 2009 metų Europos Sąjungos direktyvą, ES šalys turėjo įsidiegti ,,Automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais paslaugų diegimas“, dar vadinamą CPDLC. Sistema turėjo pakeisti kalbinį ryšį į tekstinius pranešimus tarp orlaivio ir skrydžių valdymo centro. VĮ (duomenys neskelbtini) buvo pagrindinė sistema skrydžių valdymo ,,Eurocat“, kuri buvo sena, jos keitimas taip pat buvo numatytas ateityje. Todėl CPDLC sistemą integruoti į seną ,,Eurocat“ sistemą buvo netikslinga ir neracionalu, bet ES reikalavimas buvo CPDLC įdiegti iki 2015-02-05. Kiekvieną pirmadienį vykdavo VĮ (duomenys neskelbtini) direktorių pasitarimai, kuriuose buvo kalbama būtent šiuo klausimu. Pasitarimuose dalyvaudavo ir A. R.. Dėl CPDLC projekto diegimo klausimas buvo sprendžiamas ne vieną dieną, buvo nuolat diskutuojama, kaip ką padaryti. Jo, G. M., siūlymas buvo nupirkti siųstuvą-imtuvą (du vienetus) ir tuo apsiriboti, kol ateis laikas, kada bus keičiama visa sistema. Tokiu atveju projektas CPDLC būtų vykdomas ir ataskaitose Europos Sąjungai būtų galima nepriekaištingai pranešti, kad CPDLC projektas vykdomas ir niekas negalėtų turėti dėl to jokių priekaištų. VĮ (duomenys neskelbtini) stengėsi vykdyti ES reikalavimus, A. R. nuolat mėgdavo sakyti, kad ,,jį Europa nubaus“ ir reikalavo vykdyti ES reikalavimus. Jo, G. M., pasiūlymą jie (VĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojai) dažnai aptarinėdavo su M. R., kuris buvo paskirtas šio projekto vadovu. Jis neatsimena, ar apie tokį pasiūlymą dėl siųstuvų-imtuvų nupirkimo jis A. R. informavo raštu, bet susirinkimų metu, dalyvaujant A. R., ne kartą apie tai buvo kalbėta, tą sakė jis- G. M., kiti direktoriai jam pritarė, kad reikia pirkti siųstuvus-imtuvus. Iš bendravimo su Briuseliu, buvo žinoma, kad ir kitos valstybės turi problemų dėl projekto įdiegimo laiku, aviakompanijos prašydavo atidėti šio projekto įdiegimą, tai buvo problema, kilusi europiniu mastu, todėl buvo kalbos, kad projekto įgyvendinimas bus atidėtas, taip vėliau ir įvyko. A. R., kaip vadovas, turėjo tai žinoti. Iš pat pradžių, 2013 metais, A. R. nesakė kategoriškai, kad jis nesutinka su tokiu siūlymu, bet liepė ruošti normalius techninius reikalavimus CPDLC projekto diegimui. Tokiu atveju būtų reikėję skelbti tarptautinį konkursą, būtų reikėję ženkliai daugiau pinigų. Kiek jam žinoma, CPDLC projektui buvo skirta iki 500.000,00 eurų, nes viršijus šią sumą reikėtų valdybos pritarimo. A. R. visada darydavo taip, kad projektai nekainuotų daugiau nei pusę milijono, nes vengė valdybos svarstymų. 2013-09-23 įsakymu buvo sudaryta darbo grupė iš M. R., A. P. ir N. M. CPDLC projektui diegti. Jam, G. M., buvo pavesta šio projekto kontrolė. Techniniai reikalavimai buvo rengiami pagal Europos kontrolės reikalavimus, kurie aiškiai nurodė, kokie yra reikalavimai CPDLC sistemai. Jų, VĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojų, darbas buvo techniniuose reikalavimuose Eurokontrolės reikalavimus priderinti prie Lietuvoje turimos įrangos ir sistemos. Techniniai reikalavimai buvo parengti, suderinti su Civilinės aviacijos administracija. Techniniai reikalavimai buvo tokie, kokių reikalavo Europos Sąjungos kontrolė. Techniniams reikalavimams įgyvendinti nebūtų pakakę pusė milijono eurų. Jis matė, kad planuose yra numatyta CPDLC projektui tik apie 900.000,00 litų (jei gerai pamena), tačiau tų pinigų nebūtų pakakę įdiegti CPDLC projektą pagal techninius reikalavimus, jų gal būtų pakakę tik jo siūlytam siųstuvui-imtuvui. Visi tikėjosi, kad bus skelbiamas tarptautinis konkursas. Jam M. R. kažkuriuo momentu užsiminė, kad CPDLC projektą diegs A. J., tai yra (duomenys neskelbtini) atstovas. M. R. pasakė, kad CPDLC projektas bus diegiamas AIMS sistemoje, kurią taip pat diegė (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo pripažinta Civilinės aviacijos administracijos tinkama naudoti. Jis- G. M., kreipėsi į A. R., kalbėjo dviese jo kabinete, kai A. R. pasakė, kad CPDLC projektą ,,darys“A. J.. Kada vyko šis pokalbis, nepamena. Taip pat kažkuriuo metu vyko pokalbis su A. J., pokalbyje dalyvavo M. R., dar kažkas. Buvo kalbama apie kažkurios iš sistemų diegimą, ar tai buvo CPDLC projektas, nepamena. To pokalbio metu A. J. pasakė, kad jis jau su direktoriumi A. R. dėl visko yra susitaręs. Kiek pamena, jam vizavimui buvo pateikta sutartis tarp VĮ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jis ją vizavo, kaip ir kiti vizuojantys sutartis vadovai. Kokiai sumai buvo pasirašyta sutartis, nepamena, bet apie 500.000,00 eurų. (duomenys neskelbtini) darbuotojai darė darbus ir bandė diegti CPDLC sistemą AIMS platformoje. Jis ir M. R. puikiai suprato ir žinojo, kad taip diegiama CPDLC sistema nebus tokia, kokia ji turėtų būti pagal ES reikalavimus ir techninius reikalavimus, kad jai eksploatuoti neduos leidimo Civilinės aviacijos administracija. Jis jau anksčiau žinojo, kad J. įmonę kažkas nupirko, kad įmonėje nebedirba kvalifikuoti specialistai. Jo manymu, CPDLC projekto įgyvendinimui bendrovę “(duomenys neskelbtini) Group OY” pasirinko A. R., gal taip jis norėjo šiai bendrovei padėti. Dėl CPDLC projekto įgyvendinimo lemiamą sprendimą priėmė A. R.. Prieš pasirašant sutartį, turėjo būti patikrinta, ar A. J. vadovaujama bendrovė turi sertifikatą gaminti CPDLC funkcijoms atlikti skirtą įrangą, tačiau, kiek jis žino, A. J. bendrovė neturėjo tokio sertifikato. Sudarant sutartį su A. J. vadovaujama bendrove, jis nedalyvavo, vėliau jau sutarties vykdymo eigoje, jis girdėjo iš M. R., kad sutartis buvo keičiama, kad tą liepė padaryti A. R.. Vykdant sutartį, 2016-05-03 direktorių pasitarime buvo svarstomas klausimas dėl CPDLC projekto. Buvo aiškiai pasakyta, kad projektas nebus įgyvendintas, nes (duomenys neskelbtini) nepajėgi padaryti darbų, kokie yra numatyti pagal technines specifikacijas, ką jis A. R. sakė tik sužinojęs, kad darbus ruošiasi daryti (duomenys neskelbtini). Tai yra parašyta ir pasitarimo protokole – ,,bus problemų dėl diegiamos sistemos sertifikavimo“, kas reiškia, kad Civilinės aviacijos administracija neduos leidimo eksploatuoti CPDLC sistemos, kurią diegė (duomenys neskelbtini). Kodėl rašoma protokole, kad CPDLC sistema tapo nebeaktuali, negali paaiškinti, nepamena. Esminis dalykas buvo, kad sistema nebus sertifikuojama. Susirinkimo metu, kai M. R. pristatė šią problemą, A. R. labai supyko. A. R. nešaukė, nekėlė balso, bet, kadangi jis, G. M., jau labai seniai su juo (A. R.) dirbo, matė iš jo veido, kad jis labai pyksta. A. R. pasitarimo metu nurodė parašyti raštą (duomenys neskelbtini) dėl netinkamo sutarties vykdymo. Jo, G. M., manymu, A. R. tada jau tikrai turėjo suvokti ir suprasti, kad (duomenys neskelbtini) tikrai nepajėgi atlikti darbus ir kad ji jų neatliks. Jo ir kitų asmenų pasirašytame 2016-09-30 Automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais sistemos AGDLS pripažinimo tinkama naudoti akte yra užfiksuota, kad yra įdiegta tik dalis CPDLC (AGDLC yra tas pats, kas ir CPDLC) projekto funkcionalumų (pagal aktą buvo įdiegta gal tik 10-15 procentų viso projekto), kad sistemą rekomenduojama pradėti eksploatuoti uždaru režimu. Pasirašydamas jis, G. M., nieko neklausinėjo, nes jis jau žinojo, kad greitai bus atleistas iš VĮ (duomenys neskelbtini). A. R. ant akto užrašė vizą J. V. ir jam, G. M., kuri reiškia, kad įrangą reikia įtraukti į įmonės balansą, o jam – vykdyti priežiūrą. A. R. iš to akto tikrai turėjo suprasti, kad (duomenys neskelbtini) tikrai neatliko darbo pagal sutartį, kad CPDLC sistema neveikia ir neveiks taip, kaip buvo numatyta techninėse specifikacijose. Jau nuo pat pradžių A. R. žinojo, kad (duomenys neskelbtini) yra nepajėgi atlikti CPDLC projekto darbų pilna apimtimi, jis, G. M., ne kartą buvo sakęs A. R., kad ši įmonė tikrai nepajėgi atlikti darbų, A. R. atsakydavo, kad jam įmonės atstovas J. sakė, kad atliks. Įmonei (duomenys neskelbtini) dėl CPDLC projekto neįgyvendinimo laiku tikrai nebūtų iškilusios teisinės pasekmės, nes ir kitos Europos valstybės nebuvo pasirengusios, reglamentas dėl CPDLC projekto įgyvendinimo iki šiol nėra užbaigtas. Informavus Europos komisiją apie tokio projekto neįgyvendinimo laiku priežastis, tikrai Lietuva nebūtų buvusi nubausta. Jam žinoma, kad A. R. su J. bendravo šeimomis, kartu atostogaudavo. Apie tai pasakojo įmonės (duomenys neskelbtini) Finansų ir ekonomikos direktorė J. V.. Ji sakė, kad A. R. ir įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius V. J. palaiko draugiškus santykius – kartu su šeimomis yra vykę į kelionę, kurioje plaukiojo laivu. Jam žinoma, kad V. J. lankydavosi Lietuvoje, neformalioje aplinkoje bendraudavo su A. R.. Kažkurio V. J. apsilankymo VĮ (duomenys neskelbtini) metu V. J. ( pastaba: dalyvavo A. J.) dalyvavo bendrame susirinkime, kuris vyko jo, G. M., kabinete dėl automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais diegimo projekto (CPDLC). Susirinkime A. R. nebuvo. Jie (susirinkimo dalyviai) pradėjo V. J. klausinėti techninių dalykų. V. J. pasakė labai aiškiai ir trumpai – viskas jau aptarta su direktoriumi A. R. ir į jokius klausimus jis neatsakinės. Tada tapo aišku, kad pirkimas vyks bet kokiu atveju.

Liudytojas G. M. tokias pat aplinkybes dėl netinkamo CPDLC projekto diegimo vykdymo nurodė savo 2016-10-24 pranešime, rašytame Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministrui A. Š. (t. 7 b.l. 7-10).

Liudytojas M. R., aktualiu laikotarpiu dirbęs VĮ (duomenys neskelbtini) skrydžio valdymo technologinių sistemų skyriaus viršininku, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 6 b.l. 2-7, 8-32, 33-59), tiek teisme parodė, kad 2013-09-23 A. R. įsakymu buvo paskirtas grupės CPDLC projekto vadovu. Nariai buvo N. M. ir A. P.. Išnagrinėję aplinkybes, jie A. R. pateikė 2013-10-15 tarnybinį pranešimą, kuriame buvo išvardinti būdai, kuriais yra galimybė įdiegti CPDLC funkcionalumus. Kadangi skrydžių valdymo sistema buvo sena, prieš diegiant CPDLC sistemą būtų reikėję ją keisti arba atnaujinti. Jau tada buvo žinoma, kad CPDLC funkcionalumai privalomai turės būti naujoje ATM sistemoje, buvo pranešama, kad CPDLC diegimas atskiroje nuo pagrindinės skrydžių valdymo sistemos būtų tik laikinas sprendimas. Minėtas tarnybinis pranešimas buvo pateiktas A. R., kuris vizavo ,,R. pritariu laikinam sprendimui, parengti įsakymo projektą“. Tada jau buvo žinoma, kad ateityje, kuriais metais, nepamena, bus diegiama nauja ATM sistema su CPDLC, tačiau pagal Europos komisijos reglamentą terminas įdiegti CPDLC funkcionalumus buvo nustatytas iki 2015-02-05. Iki minėto termino nebuvo galimybės pakeisti ar atnaujinti skrydžių valdymo sistemos, kurioje būtų galima įdiegti CPDLC funkcionalumus, kadangi ji buvo per brangi, be to, buvo numatyta nutraukti įrangos eksploataciją ir diegti naują. 2013 metais, dar prieš 2013-09-23 darbo grupės sukūrimą, įvyko pasitarimas su (duomenys neskelbtini) atstovais dėl CPDLC funkcionalumų diegimo. Pasitarimas vyko VĮ (duomenys neskelbtini) techninėje salėje. Iš VĮ (duomenys neskelbtini) dalyvavo jis, M. R., dar apie septynetas darbuotojų, kurių pavardžių nepamena. G. M. atlydėjo (duomenys neskelbtini) atstovus, tarp kurių buvo A. J. jaunesnysis, dar keletas žmonių, kurių pavardžių nepamena. (duomenys neskelbtini) atstovai pristatė savo galimybes, paaiškino, kad jie gali įdiegti CPDLC funkcionalumus, kad toks produktas jiems būtų pirmas, iki to laiko jie nėra tokio produkto niekam diegę. Jie, (duomenys neskelbtini) atstovai, turėjo daug klausimų, jie diskutavo. Tuo metu CPDLC jam, M. R., taip pat buvo naujas produktas, jis apie tai taip pat nelabai daug ką žinojo. Tuomet jis, M. R., nežinojo, kad VĮ (duomenys neskelbtini) privalomai teks diegti CPDLC projektą, nežinojo, kad jam teks būti šio projekto vadovu. VĮ (duomenys neskelbtini) dažnai lankydavosi (duomenys neskelbtini) atstovai, kadangi nemažai įrangos iš jų buvo pirkta, jie vykdė priežiūrą. Lankydavosi vienas iš (duomenys neskelbtini) atstovų A. J., jo tėvas J., kurio vardo nepamena. Jis, M. R., kalbėdavosi su A. J., su jo tėvu nesikalbėdavo, J. (tėvas), lankydavosi pas aukštesnius VĮ (duomenys neskelbtini) vadovus, pas generalinį direktorių A. R.. Su A. J. pasikalbėdavo apie CPDLC projekto eigą. Netrukus po minėto susirinkimo su (duomenys neskelbtini) atstovais jis, M. R., buvo paskirtas CPDLC projekto vadovu. Jis manė, kad (duomenys neskelbtini) ir diegs CPDLC funkcionalumams reikiamą įrangą, nes prieš tai su jų atstovais buvo susirinkimas, bet manė, kad vyks konkursas, ir (duomenys neskelbtini) nebus vieninteliai. Jis su komanda parengė techninius reikalavimus, viešųjų pirkimų komisija organizavo viešąjį pirkimą. Viešųjų pirkimų posėdžiuose jis nedalyvavo, kas ten buvo svarstoma, nežino. 2014 metais jam kažkas, kas, nepamena, atsiuntė ,,T.“ pasiūlymą dėl CPDLC diegimo, kuriame buvo numatyta pradinė kaina 1.358.000 eurų, o bendra projekto kaina virš 2 milijonų eurų. Jis, M. R., neprisimena, kad būtų dalyvavęs derybose su (duomenys neskelbtini). Pas juos yra tokia tvarka, kai pasirašoma sutartis, projekto vadovui, šiuo atveju jam, M. R., per dokumentų administravimo sistemą Doclogix buvo pateikta sutartis su (duomenys neskelbtini) dėl CPDLC diegimo. Pagal sutartį (duomenys neskelbtini) kūrė ir diegė naują produktą Tuo metu ne tik jam, M. R., vienam, bet ir kitiems VĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojams buvo žinoma, mano, kad ir A. R. buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) tokios sistemos niekada nėra diegusi, kad nėra visiškai aiškūs jų pajėgumai įdiegti tokią sistemą su CPDLC visais funkcionalumais. 2013 m. rugsėjo 22 – 24 dienomis jis buvo Briuselyje komandiruotėje, kurioje buvo aptariamas Europos Komisijos reglamento Nr. 29/2009 reikalavimų įgyvendinimas. Seminaro metu buvo aptariama, kad reglamento vykdymo terminas greičiausiai bus atidėtas, kalbos nebuvo oficialios. Eurokontrolės atstovas informavo, kad jei šalys tinkamai informuos apie vėlavimą diegti DLS (Duomenų ryšio paslaugos, kas apima CPDLC ir AGDL), sankcijos joms nebus taikomos. Seminaro metu buvo pasisakoma, kad yra nustatytos technologinės problemos, dėl kurių paslaugos teikiamos nekokybiškai. A grupės šalys deklaravo, kad jos nespės nustatytu terminu įdiegti DLS. B grupės šalys taip pat teigė, kad atsižvelgiant į A. grupės šalių patirtį, taip pat gali nespėti įsidiegti DLS nurodytu terminu – iki 2015-02-05. Lietuva yra B grupės šalis. 2014-05-30 komandiruotės ataskaitą Nr. 9-88 pateikė kanceliarijai, kuri dokumentą įdėjo į dokumentų valdymo sistemą ,,DocLogix“. Ar šią ataskaitą matė A. R., nežino. Šią informaciją jis papasakojo G. M., taip pat yra minėjęs projekto pristatymo metu dalyvaujant A. R.. Europos komisija po to paskelbė, kad terminas CPDLC diegimui yra pratęstas iki 2018-02-05, ši informacija buvo gauta 2015-03-03 raštu. Europos komisijai atidėjus CPDLC projekto įgyvendinimo terminą, laikinas sprendimas CPDLC diegti atskiroje nuo pagrindinės skrydžių valdymo sistemos, tapo neaktualiu, nes atidėtu laikotarpiu įmonėje buvo numatyta įdiegti naują ATM sistemą (skrydžio valdymo sistemą, kurioje privalomai turėjo būti įdiegti CPDLC funkcionalumai. Derybų metu buvo svarstomi keli sprendimo būdai, buvo tartasi ir dėl sutarties su (duomenys neskelbtini) nutraukimo, tačiau, vykstant deryboms, pastaroji teigė, kad buvo atlikusi apie 60-90 procentų darbų, todėl norėjo, kad bendrovė apmokėtų už jų darbą. (duomenys neskelbtini) parengus CPDLC įrangą, buvo pakviesti atlikti gamyklinius bandymus. 2015 m. spalio 14-17 dienomis jis – M. R., – ir V. O. dalyvavo Suomijoje gamykloje atliekamuose bandymuose. Gamyklinių bandymų metu viskas veikė taip, kaip parašyta bandymų procedūrose. Po gamyklinių bandymų turėjo pradėti ir pradėjo CPDLC diegimą. 2015 m. gruodžio mėnesį VĮ (duomenys neskelbtini) sudarė papildomą susitarimą su (duomenys neskelbtini), kuriuo sutarė sutarties vykdymo laiką pratęsti iki 2016-06-27. Mano, šio susitarimo pasirašymui įtakos turėjo Europos komisijos termino atidėjimas iki 2018-02-05. Buvo sudarytas darbų atlikimo grafikas. Jis kontroliavo projekto vykdymą ir pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo nesilaikyti darbų atlikimo grafiko, apie ką jis informuodavo vadovybę pristatydamas projekto vykdymo ketvirtines ataskaitas, kurias teikdavo vadovybei raštu. Įranga VĮ (duomenys neskelbtini) buvo įdiegta 2016 metų vasario – balandžio mėnesiais. Po to turėjo vykti personalo mokymai, pilni bandymai. Tačiau iš (duomenys neskelbtini) gavo vietos bandymų procedūras, kurios buvo identiškos gamykliniams bandymams – nebuvo numatyti visi techniniuose reikalavimuose bei standartuose numatyti privalomi bandymai (buvo numatytos tik uždaro ciklo bandymų procedūros). Jis, M. R., parašė keletą raštų (duomenys neskelbtini), kad netinkamos bandymų procedūros, išreiškė kitus priekaištus dėl mokymų, dėl įrangos diegimo. (duomenys neskelbtini) jam nieko neatrašė, nebebendravo. Tuomet apie 2016 metų gegužės pradžioje tarp gegužės 9 dienos ir gegužės 16 dienos, jį, M. R., išsikvietė A. R. ir pasakė kažką panašaus į priekaištą: ,,tai ką, R., kelsim į orą lėktuvus?“ Jis suprato, kad A. R. žino apie jo raštus (duomenys neskelbtini), kuriuos jis, M. R., rašė neoficialiuose VĮ (duomenys neskelbtini) blankuose, o susirašinėjo elektroniniu paštu su projekto vadovu A. D. (kopiją siųsdavo A. J. jaunesniajam), A. R. šių laiškų nebuvo siuntęs. Paskutiniai laiškai buvo tokie, kuriuose A. D. jo klausė, ar jis kalbėjo su generaliniu direktoriumi, M. R. pasakė, kad kalbėjo. A. D. 2016-05-16 laiške parašė, kad įrangą atgabens ketvirtadienį, M. R. klausė, kada atvyks į Vilnių pasikalbėti. 2016-05-16 jis, M. R., surašė tarnybinį pranešimą Nr. T-432 A. R.. Tarnybiniame pranešime išdėstė aplinkybes, paminėdamas susirašinėjimo su (duomenys neskelbtini) raštus, kuriuose pastarieji kvietė į derybas dėl tolimesnio sutarties vykdymo. Tarnybiniame pranešime siūlė kviesti (duomenys neskelbtini) atstovus į derybas dėl įrangos perdavimo VĮ (duomenys neskelbtini) ir sutarties nutraukimo, dėl vietos bandymų papildymo ir tęsti sistemos bandymus pagal (duomenys neskelbtini) pateiktas procedūras (analogiškas gamyklinėms procedūroms). Šį tarnybinį pranešimą derino su A. P. ir N. M., kurie pasirašyti atsisakė, tačiau pareiškė, kad pritarė tarnybiniame pranešime išdėstytoms aplinkybėms bei siūlymams. A. R. vizavo jo, M. R., tarnybinį pranešimą atlikti tik antrame punkte nurodytus darbus – tęsti vietos bandymus, nepaisant jo parašytos pastabos, kad bandymų procedūros neapima visų techniniuose reikalavimuose bei standartuose numatytų bandymų: bandymų su orlaivių įranga standarto, sistemos patikimumo, radijo ryšio padengimo bandymų ir kt. Jis, M. R., paklausė A. R. nurodymų ir tęsė darbą. Buvo atlikti vietiniai bandymai ne pagal standartus ir techninius reikalavimus, kaip jo, M. R., buvo minėta 2016-05-16 tarnybiniame pranešime. 2016-05-25 įvyko derybos dėl 2014 m. sutarties su (duomenys neskelbtini) keitimo (surašytas protokolas). Derybose dalyvavo jis, M. R., teisininkės T. H., T. P., iš (duomenys neskelbtini) pusės – A. J. ir A. D.. Derybos vyko pasitarimų kambaryje prie direktoriaus A. R. kabineto. A. R. kabineto durys buvo atidarytos, jis galėjo girdėti derybų eigą. Jis, M. R., nepamena, kur jie susitiko su (duomenys neskelbtini) atstovais, jis nežino, ar jie prieš derybas vieni kalbėjosi su A. R.. Kodėl nedalyvavo kiti darbo grupės nariai, nežino. Šiaip kviečiami viešųjų pirkimų komisijos atstovai, teisininkai, projekto vadovai. Vykstant deryboms, derybų protokolas jau buvo parengtas, jam, M. R., davė tik pasirašyti. Kas konkrečiai parengė 2016-05-25 protokolą, nežino – greičiausiais T. H.. (duomenys neskelbtini) sumažino sutarties kainą 40.000 eurų, sumažino sutarties apimtis (neatliko atitinkamų darbuotojų mokymų) ir terminus bei atlikti vietos bandymus pagal susitarimą. Jis, M. R., daugiau bandymų atlikimo su (duomenys neskelbtini) nebederino, kadangi ant jo, M. R., 2016-05-26 tarnybinio pranešimo Nr. T-432 buvo A. R. viza dėl 2 punkto įgyvendinimo – tęsti vietinius bandymus, kurie neapima visų standartuose ir techniniuose reikalavimuose numatytų bandymų. Bandymuose dalyvavo darbuotojai L. P., V. A., A. V., bandymai buvo atlikti pagal procedūras, kurios neapima visų jo jau minėtų techniniuose reikalavimuose bei standartuose numatytų bandymų. Pagal atliktus nepilnus bandymus, įranga veikė. Jis parengė 2016-09-30 aktą dėl sistemos pripažinimo tinkama naudoti. Aktas yra beveik standartinis. Akte parašė, kad rekomenduojama pradėti AGDLS bandomąją eksploataciją uždaru režimu. Tai reiškia, kad sistema neveikia, ji nenaudojama pagal savo paskirtį. Ši sistema galėjo būti panaudota tik mokymo tikslams. Aktą pasirašė, buvo derintas su G. M., N. M., V. A., A. P., R. M.. Aktą su visa medžiaga (dokumentais, susijusiais su aptartu projektu) su lydimuoju raštu pateikė A. R.. Ar jis matė ir skaitė ją, nežino. Ant akto yra A. R. viza ,,V., M.“. Ant jo, M. R., lydimojo rašto buvo viza ,,Į archyvą“. CPDLC projektas yra neįgyvendintas, kadangi jis niekada neveikė, nebuvo galimybės su juo dirbti, kadangi nebuvo atlikti tinkami bandymai, kurių metu būtų reikėję pajungti įrangą darbiniu režimu taip, kad ji naudotų ,,S.” arba ,,A.” antžeminių radijo stočių identifikavimo kodus pranešimų tarp orlaivių ir antžeminės įrangos perdavimui. Jo, M. R., manymu, generalinis direktorius A. R. pagal savo užimamas pareigas turėjo suprasti iš jo, M. R., 2016-05-16 tarnybinio pranešimo Nr. T-432, kad jei bandymai bus atlikti neapimant techniniuose reikalavimuose bei standartuose numatytų bandymų, įrangos nebuvo galima naudoti, ji bus, bet ji nefunkcionuos pagal paskirtį. Be to, jis, M. R., jam, A. R. paaiškino savo tarnybinio pranešimo turinį, tiesiai taip nesakė, kad neatlikus reikiamų bandymų, įranga neveiks. bet jis turėjo žinoti, kad neatlikus tinkamų bandymų, VĮ (duomenys neskelbtini) negali naudoti įrangos skrydžių valdymui, kadangi yra rizika, kad orlaiviai gali susidurti. Sprendimą dėl CPDLC funkcionalumų diegimo AGDL sistemoje priėmė A. R.. Be to, tuo metu VĮ (duomenys neskelbtini) daug įrangos, sistemų buvo įrengusi ir įdiegusi būtent įmonė (duomenys neskelbtini). Ši įmonė neturėjo autoriteto, nes daugumą jos įdiegtų ar įrengtų sistemų perdarinėjo/modifikavo pati (duomenys neskelbtini), kai kurie projektai VĮ (duomenys neskelbtini) net nebuvo tuo metu reikalingi, pavyzdžiui ADS-B, kurio vykdymas buvo sustabdytas. Pagal tai, kaip (duomenys neskelbtini) diegė projektus, pavyzdžiui, AIMS, ADS-B, galima buvo suprasti, kad A. R. protegavo įmonę (duomenys neskelbtini).

Liudytojas A. P., VĮ (duomenys neskelbtini) dirbantis nuo 1985 metų, nuo 2013 metų iki 2018-01-01 dirbęs Ryšių skyriaus viršininku, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 6 b.l. 61-64), tiek teisme parodė, kad jo vadovaujamas skyrius užsiėmė skrydžių valdymo balso ir aviacijos pranešimų įrenginių technine priežiūra. Jis buvo įtrauktas į CPDLC projekto grupę, kurioje nariais buvo jis ir N. M., vadovas - M. R.. Jo, A. P., darbas grupėje buvo kartu su kitais nariais parengti šio projekto technines specifikacijas. 2013-10-15 tarnybiniu pranešimu siekė paaiškinti vadovybei, kokiais etapais, kokiais būdais turi būti vykdomas CPDLC projektas. Šiuo tarnybiniu pranešimu buvo pateikta rekomendacinė informacija, kaip turi būti diegiamas CPDLC projektas. Buvo nurodyti visi galimi realūs diegimo būdai, tarp jų ATM (Eurocat-X) sistemoje, kurią būtų reikėję iš esmės atnaujinti, nes ji buvo sena ir diegti CPDLC funkcionalumus nebūtų galimybės. Kiek jam žinoma, minėtos sistemos atnaujinimui būtų reikėję keisti techninę ir programinę įrangą, iš esmės tai būtų naujos sistemos pirkimas. Kitas nurodytas būdas buvo CPDLC funkcionalumus diegti atskiroje nuo pagrindinės skrydžių valdymo sistemos. Dar kitas būdas – diegti iš viso naują ATM sistemą. Tarnybiniame pranešime buvo išaiškinta, kad priimtiniausias CPDLC projekto diegimo būdas būtų įgyjant naują ATM sistemą, tačiau būtina atsižvelgti į Europos komisijos nustatytą CPDLC įdiegimo terminą – 2015-02-05. Tarnybiniame pranešime jie konkrečiai nesiūlė pasirinkti vieno būdo, minėtame rašte jie siūlė kelis variantus vadovybei apsispręsti, kokį būdą parinkti CPDLC projekto diegimui. VĮ (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius uždėjo vizą, pritariančią laikinam sprendimui. Jis, A. P., neprisimena, kas parinko konkretų laikinąjį CPDLC diegimo būdą. Mano, kad jį nurodė vadovybė, kas konkrečiai, kam nurodė, negali pasakyti. Vėliau jis nelabai domėjosi šio projekto eiga, kadangi CPDLC projekto įranga nepateko į jo vadovaujamo skyriaus įrangos priežiūrą. Jis atlikdavo tuos darbus, kuriuos jam pavesdavo projekto vadovas M. R.. Kaip, kokiu būdu, kokiomis aplinkybėmis vyko viešasis pirkimas, jis, A. P., nežino. Jis, A. P., nežino, su kokiomis įmonėmis buvo deramasi, todėl nieko konkretaus pasakyti negali. Jo žiniomis buvo pasirinktas mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas įmonė (duomenys neskelbtini), apie kurią praktiškai nieko nežino, nepažįsta ir nežino nė vieno jų atstovo (gal kažkada yra girdėjęs pavardes, bet šiuo metu neprisimena), kiek pamena, kad ji yra Rusijos ar Suomijos įmonė. Jis, A. P., dalyvavo CPDLC projekto įrangos vietiniuose bandymuose kaip stebėtojas, Bandymai vyko pagal iš anksto su tiekėju suderintą bandymų procedūrą. Mano, kad bandymų procedūrų reglamentas yra tarptautinio lygio, tačiau jis, A. P., jo pavadinimo nepamena, gal Eurokontrolės. Kiek jam žinoma, bandymų procedūras derino grupės vadovas M. R. ir A. R. su tiekėjais. Taip pat M. R. šį klausimą derino ir su VĮ (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi A. R., tai įprasta. Taip pat jam, A. P., yra žinoma, kad bandymai buvo atlikti nepilnai, kadangi nebuvo atliktos bandymų procedūros su orlaiviais, o tik uždaru ciklu. Atlikus nepilnus bandymus, nėra galimybės sistemą naudoti realiame darbe, negalima jos naudoti pagal paskirtį, kadangi Civilinės aviacijos administracija nesuteikia tinkamumo naudoti pažymėjimo šiai įrangai naudoti. Administracija yra išleidusi įsakymą, kuriuo reglamentuojama tinkamumo naudoti pažymėjimų išdavimo tvarka. Techninių reikalavimų 2.19.3. punktas numato, kad AGDL (oras žemė duomenų ryšys) sistemos bandymai turi atitikti jiems taikomus reikalavimus, išdėstytus dokumentuose ETSI EN301 841-1 [14] ir ETSI EN303 214-1 [15]. Jo manymu, A. R. visas aplinkybes dėl CPDLC projekto įrangos žinojo, kiek pamena, buvo kilęs klausimas, ką toliau daryti su įranga, kad būtų patirti kuo mažesni nuostoliai, kadangi pasikeitė Europos komisijos reglamento nustatytas terminas – jis buvo pratęstas iki 2018-02-05. Iš jam pateikto M. R. 2016-05-16 tarnybinio pranešimo Nr. T-432 gali pasakyti, kad pranešimo 2 punkte yra nurodyta, kad bandymų procedūros neapima techniniuose reikalavimuose bei standartuose numatytų reikalavimų. A. R. viza šiame dokumente yra siūlymas įgyvendinti 2 punktą – tai yra tęsti toliau CPDLC projekto įrangos diegimą, nors bandymų procedūros ir neapima techniniuose reikalavimuose bei standartuose numatytų reikalavimų. Mano, kad generalinis direktorius A. R. pagal raštą suprato, kad bandymų procedūros neapima techniniuose reikalavimuose bei standartuose numatytų reikalavimų, ir, kad atlikus bandymus nepilna apimtimi, CPDLC projekto įrangos nebus galima naudoti. Testuojant CPDLC įrangą uždaru režimu (bandymų procedūrų aprašymo 4-5 punktuose, kuriuose nurodoma, kad bandymai atliekami su orlaivio stimuliatoriumi, o kitas žingsnis turėjo būti realus orlaivis, tačiau procedūrose tai nenumatyta), ji veikė, gal buvo minimalių neatitikimų, viskas turi būti aprašyta bandymų protokole. Be to, kad CPDLC įranga veiktų, (duomenys neskelbtini) turėjo ją konfigūruoti taip, kad siunčiami signalai iš orlaivių eitų per centralizuotų ryšio paslaugų tiekėjus S. arba A., tačiau (duomenys neskelbtini) tokio ryšio negalėjo įdiegti. Būtent dėl to ir nebuvo galima atlikti bandymų su orlaiviais. Mano, kad ši situacija turėjo būti žinoma A. R.. Jis, A. P., buvo paskirtas komisijos nariu dėl įrangos priėmimo. 2016-09-30 akte buvo įrašyta, kad rekomenduojama pradėti ADGLS bandomąją eksploataciją uždaru režimu, o tai reiškia, kad sistema gali būti naudojama mokymo tikslais, sistemos testavimo tikslais, bet negali būti naudojama pagal tai, kokia ji turėjo būti pagal techninius reikalavimus – duomenų CPDLC ryšys tarp orlaivio ir žemės negalimas, nes neišbandytas. Aktas pasirašytas tinkamai, kadangi įranga buvo tinkama naudoti pagal bandymų procedūras, atliktas uždaru režimu. Dėl 2018-03-09 rašto Nr. 10-296 gali paaiškinti, kad išvadų 3.4 punkte yra rašoma, kad tolimesnis (duomenys neskelbtini) duomenų ryšio AGDL sistemos panaudojimas pagal paskirtį neįmanomas, kadangi, kaip ir minėjo, dėl priimtos vietos bandymų procedūros nebuvo atlikti tinkami bandymai ir sistema tinkama naudoti tik uždaru režimu. Jam nėra žinoma apie A. R. sąsajas su (duomenys neskelbtini), žinoma tik tiek, kiek buvo minėta viešoje erdvėje.

Liudytojas N. M., VĮ (duomenys neskelbtini) dirbantis nuo 1992 metų, nuo 2006 metų iki 2018 m. dirbęs Regiono skrydžių valdymo centro viršininku, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 6 b.l. 108-111), tiek teisme parodė, kad jis 2013 metų VĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. R. įsakymu buvo įtrauktas į darbo grupę dėl CPDLC diegimo. Darbo grupėje dar buvo M. R. – vadovas, ir A. P. – narys. Jis, N. M., buvo atsakingas už vartotojų techninių reikalavimų sukūrimą, tai yra už techninių reikalavimų, kuriais įdiegus projektą, naudotųsi skrydžių vadovai, sukūrimą. Šis projektas buvo diegiamas pagal 2009-01-16 Europos komisijos reglamentą. Projektas pagal Europos komisijos reglamentą turėjo būti įgyvendintas iki 2015-02-05. Projekto CPDLC esmė – pilotų ir skrydžių vadovų tarpusavio ryšys naudojantis duomenų perdavimo linija ne įprastiniu radijo ryšiu, o kitokiu duomenų perdavimu – žinučių pavidalu, ne balsu. CPDLC ryšį turėjo įsidiegti visi oro navigacijos paslaugų tiekėjai, tokie kaip VĮ (duomenys neskelbtini) ir aviakompanijos orlaiviuose. Jie- darbo grupės nariai, nustatė, kad siekiant įvykdyti CPDLC projektą, VĮ (duomenys neskelbtini) privalėjo atnaujinti tuo metu, 2013 metais, naudojamą skrydžių valdymo įrangą ,,Eurocat X“ (Prancūzijos įmonės ,,T.“ įranga). Atnaujinant minėtą įrangą būtinai turėjo būti įdiegta CPDLC funkcija. Apie tai jie 2013-10-15 tarnybiniu pranešimu Nr. T-831 informavo generalinį direktorių A. R., taip pat prašė į grupės sudėtį įtraukti daugiau specialistų bei darbų atlikimo terminą pratęsti. A. R. 2013-11-04 įsakymu darbo grupė buvo papildyta G. P., A. K., A. V.. Šiuo įsakymu iki 2014-01-10 buvo pavesta parengti techninius reikalavimus dėl CPDLC projekto įgyvendinimo. Minėtas projektas turėjo būti įgyvendintas tik Regioniniame skrydžių valdymo centre, tai yra neįskaitant Palangos ir Kauno aerodromų, kadangi ši sistema pagal Europos komisijos reikalavimą turėjo būti taikoma tik orlaiviams, skrendantiems beveik 9000 metrų aukštyje (virš 285 skrydžių lygio). A. R. 2013-11-15 įsakymu į darbo grupės sudėtį buvo įtrauktas P. P., kuris buvo atsakingas už naujos funkcijos diegimo (CPDLC projekto) saugos vertinimą. 2013-12-02 A. R. įsakymu buvo patvirtinta diegimo darbų programa ir kalendorinis grafikas. Taip pat 2014-01-31 S. S. (pavaduojantis generalinį direktorių) įsakymu patvirtino projektų sąrašą, kuriame buvo numatyta 2014 metais vykdyti CPDLC projektą. 2014-02-28 M. R. tarnybiniu pranešimu A. R. buvo pateikta CPDLC projekto techninė užduotis bei reikalavimai. Prie techninių reikalavimų rengimo jis, N. M., prisidėjo technine dalimi. Rengiant šią dalį vadovavosi ICAO (tarptautinė civilinės aviacijos organizacija), Eurokontrolės reikalavimais ir gairėmis. Techninių reikalavimų dalyje, kurią rengė jie su G. P., buvo smulkiai numatyta, kad yra reikalinga tokia įranga, kurios pagalba būtų užtikrintas pilotų ir skrydžių vadovų tarpusavio ryšys naudojantis duomenų perdavimo linija ne įprastinių radijo ryšiu, o kitokiu duomenų perdavimu – žinučių pavidalu, ne balsu. Reikalavimai, kaip minėjo buvo perkelti ir pritaikyti griežtai vadovaujantis ICAO (tarptautinė civilinės aviacijos organizacija), Eurokontrolės reikalavimais ir gairėmis. 2014-03-17 (anglų kalba) bei 2014-03-25 (lietuvių kalba) A. R. įsakymu buvo patvirtinti CPDLC projekto techniniai reikalavimai. 2014-04-24 A. R. įsakymu buvo patvirtinti patikslinti techniniai reikalavimai, turbūt atsižvelgiant į Civilinės aviacijos administracijos pastabas. 2013-10-15 tarnybiniame pranešime Nr. T-831 direktoriui A. R., buvo išvardinti galimi variantai CPDLC projekto įgyvendinimui skrydžių valdymo sistemoje. Kaip minėjo anksčiau, vienas iš būdų – atnaujinti tuo metu, 2013 metais, naudojamą skrydžių valdymo įrangą ,,Eurocat X“. Šis būdas būtų pats tinkamiausias. Be to, buvo nurodytas būdas kurti visiškai naują ATM sistemą, kas yra daroma šiuo metu. Taip pat kaip vienas iš būdų buvo nurodytas CPDLC projekto įgyvendinimas automatizuotoje informacinėje meteorologinėje sistemoje (AIMS). Minėta sistema – AIMS buvo įdiegta Rusijos įmonės (duomenys neskelbtini), registruota Suomijoje. Sistema buvo veikianti, ji funkcionavo iki šių metų, galimai rugsėjo mėnesio. Rengiant 2013-10-15 pranešimą, jam asmeniškai niekas nenurodė įtraukti vieną iš alternatyvių būdų diegiant CPDLC projektą nurodyti, kad jį galima diegti naudojantis AIMS sistema. Direktorius A. R. pasirinko laikiną variantą: diegti CPDLC funkcijas AIMS sistemoje, kas įtakojo tokį jo sprendimą, jam nėra žinoma. AIMS buvo (duomenys neskelbtini) įrenginys, jis buvo naudojamas skrydžių valdymui kaip informacinė sistema iš metereologinės pusės, tai buvo galimybė panaudoti šią sistemą ir ją išplėsti. 2014-04-28 įvyko viešųjų pirkimų komisijos posėdis. Tuo metu jis, N. M., buvo viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas. Viešųjų pirkimų komisijos nariai buvo T. P. (sekretorė), M. G. (ekonomistas), T. H. (teisininkė), J. M. (teisininkė, viešųjų pirkimų administratorė). VĮ “(duomenys neskelbtini) buvo gautas 2014-01-31 ,,T.“ raštas/pasiūlymas, kuriame siūloma CPDLC projekto kaina 1.358.000 eurų. Kas ir kada rašė raštą ,,T.“ prašant pateikti pasiūlymą, nežino. Minėto viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu buvo pristatytas ,,T.“ pasiūlymas, kuris buvo per brangus VĮ (duomenys neskelbtini), nes jų įmonė CPDLC projektui buvo numačiusi skirti 900.000 litų. ,,T.“ pasiūlymas ženkliai neatitiko VĮ (duomenys neskelbtini) biudžeto. Posėdžio metu buvo nuspręsta CPDLC projektą vykdyti pasinaudojant AIMS sistema, įrangą pirkti iš Rusijos įmonės, (duomenys neskelbtini), registruotos Suomijoje. Iš tiesų, iki posėdžio buvo aišku, kad VĮ (duomenys neskelbtini) neturės tokios pinigų sumos, kurios prašo ,,T.“. Be to, nesuspės pagal terminus, nes ,,T.“ būtų įdiegusi CPDLC projektui reikiamus segmentus jau po 2015-02-05. Jo nuomone, VĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. R. nurodymu buvo pasirinkta CPDLC projektą diegti per AIMS sistemą, reikiamą įrangą ir kita perkant iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasirinkimas dėl techninių sąlygų nebuvo pats geriausias variantas, bet laikinam sprendimui jiems tiko, be to tiko ir jų prašoma kaina. 2014-06-13 viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu nuspręsta sudaryti sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl oro ir žemės duomenų (AGDL) pirkimo. 2014 metų pabaigoje, kada tiksliai, nepamena, tapo žinoma, kad Europos komisijos direktyvos įgyvendinimo terminas nuo 2015-02-05 atidėtas iki 2018-02-05. Po sutarties pasirašymo su (duomenys neskelbtini) šiame projekte nebedalyvavo, kadangi CPDLC projekto diegimas nepasiekė jo, N. M., srities – bandymų, kaip sistema veikia, kaip su ja gali dirbti skrydžių valdymo vadovai. Žino, kad sutartis su (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, bet kada, nežino. Mano, kad jei sutartis nebūtų nutraukta, CPDLC projektas būtų įgyvendintas, sistema būtų veikusi. Už kokią pinigų sumą (duomenys neskelbtini) atliko darbų, kokią įrangą, daiktus ar paslaugas suteikė, nežino. Įranga iš (duomenys neskelbtini) buvo priimta techniškai, bet jos naudoti pagal tiesioginę paskirtį negalima. Šiai dienai CPDLC projektas neįgyvendintas, šiuo metu projekto įgyvendinimas dar nėra užbaigtas.

Liudytojas M. G., valstybės įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbęs nuo 2005 metų gegužės mėnesio įvairiose pareigose, o nuo 2017 metų vasario mėn. ėjęs laikinai generalinio direktoriaus pareigas, nuo 2017 m. gruodžio mėnesio einantis VĮ (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigas, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 5 b.l. 159-162), tiek teisme, parodė, kad įmonėje buvo vykdomas CPDLC projektas, jis buvo vykdomas vadovaujantis Europos komisijos reglamento (EB) Nr. 29/2009 nuostatomis. Projektą buvo reikalinga įgyvendinti iki 2015 metų, tačiau reglamento įgyvendinimo terminas buvo atidėtas iki 2018 metų vasario. Iki 2015 m. projekto įgyvendinimo galimybės buvo ribotos dėl terminų, nes įmonė per vėlai ėmėsi priemonių tokį projektą realizuoti. Be to, įmonė pasirinko ne tą kelią tokio projekto įgyvendinimui, ji pasirinko bendrovę, kuri to negalėjo padaryti. Projektas pradėtas vykdyti 2013 metais. Projekto vykdymo vadovas buvo M. R.. Buvo nupirkta įranga, kuri šiai dienai yra išmontuota. Jis, kaip nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos narys, gali pasakyti, kad pagal Europos komisijos reikalavimą, skrydžių valdymo sistemoje buvo reikalinga turėti CPDLC funkcionalumą. Kadangi Lietuvoje skrydžių valdymo sistemoje buvo ,,T.“ įranga, VĮ (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ,,T.“ klausiant, kiek kainuotų reikalinga įranga CPDLC funkcionalumui. ,,T.“ pareiškė, kad tai kainuotų apie 1,9 milijono eurų. Atsižvelgiant į VĮ (duomenys neskelbtini) planus keisti skrydžių valdymo sistemą į naują, kurioje CPDLC funkcionalumai turėjo būti įdiegti, buvo įvertinta, kad sprendimas įgyvendinti ,,T.“ siūlomą sprendinį būtų ekonomiškai neefektyvus. Tada (duomenys neskelbtini) finansininkai ir ekonomistai (iš principo jis, M. G. ir J. V.) pasiūlė kreiptis į oro erdvės naudotojus dėl jų paramos Lietuvai atidėti Europos komisijos reglamento reikalavimo vykdymą. Šis pasiūlymas buvo išsakytas A. R. žodžiu. Ką pasakė A. R., nepamena, bet raštai buvo išsiųsti oro erdvės naudotojams. Pagrindiniams dešimt oro erdvės naudotojų buvo išsiųsti raštai dėl jų paramos Lietuvai atidėti Europos komisijos reglamento reikalavimo vykdymą. Kiek pamena, buvo gauti 4-5 atsakymai su parama. Tai buvo daroma tikslu kreiptis į Europos komisiją atidėti minėto reikalavimo vykdymą ryšium su tuo, kad bus keičiama skrydžių valdymo sistema į naują, kad tuo metu, esant tokiems planams, būtų neefektyvu ir nenaudinga investicija į CPDLC funkcionalumo įgyvendinimą. Tačiau į Europos komisiją nebuvo kreiptasi, kadangi A. R. iniciatyva buvo pasirinktas laikinas sprendimas: inicijuotas pirkimas CPDLC funkcionalumui įgyvendinti. Kodėl buvo pasirinktas toks sprendimas, o ne sprendimas kreiptis oficialiai į Europos Komisiją, kad būtų atidėtas Reglamento įgyvendinimo terminas, jis nežino, nes pats tuose sprendimuose nedalyvavo. Jam atrodo, kad tai buvo būtent A. R. sprendimas. Jis nepamena, ar buvo raštiškas tarnybinis raštas A. R., kad reikalinga kreiptis į Europos komisiją, kad CPDLC funkcionalumo įrangos pirkimas netikslingas, greičiausiai nebuvo, bet visiems ir taip turėjo būti aišku, kad rengiamasi kreiptis į Europos Komisiją. Be to, A. R. pasirašė raštus oro erdvės naudotojams, jis, A. R., turėjo matyti ir matė, koks raštų turinys ir tikslas. Jis, M. G., mano, kad A. R. nurodymą pirkti CPDLC funkcionalumo įrangą iš (duomenys neskelbtini) davė žodžiu, o ne raštu. Kam konkrečiai jis davė šį nurodymą, nežino. Kadangi buvo toks nurodymas, nuolatinė viešųjų pirkimų komisija atliko pirkimo procedūrą ir buvo pasirašyta sutartis su (duomenys neskelbtini) dėl CPDLC funkcionalumo įrangos pirkimo, įrangos kaina sutartyje numatyta 495.000,00 eurų. Pirminis (duomenys neskelbtini) pasiūlymas derybose buvo didesnis, tačiau derybų metu jiems pavyko nusiderėti kainą apie 5.000 eurų. Jis nežino, ar pasirinkta įmonė (duomenys neskelbtini) buvo kompetentinga pateikti reikalingą įrangą, žino, kad ši įmonė buvo pasirinkta dėl to, kad kažkokią jos montuotą įrangą (duomenys neskelbtini)turėjo. Mano, kad iš (duomenys neskelbtini) gauta įranga buvo sumontuota, tačiau ji niekada neveikė. 2017-2018 metais įranga buvo išmontuota, kai kurios įrangos dalys buvo naudojamos kitų paslaugų pagerinimui. Mano, kad VĮ (duomenys neskelbtini) patyrė apie 455.000,00 eurų turtinę žalą. Įmonės specialistų nuomone, (duomenys neskelbtini) pateiktos įrangos pagal tą paskirtį, kam ji buvo daroma, panaudoti negalima. Šiuo metu (liudytojas apklausiamas 2020-01-06) aptariamo Reglamento taikymas dar nėra užbaigtas, yra baigiama diegti nauja skrydžių valdymo įranga su funkcionalumais, yra sudaryti kontraktai su sistemomis, atlikti realūs bandymai su realiais orlaiviais, funkcionalumas veikia gerai, planuojama sistemą paleisti artimiausiu metu. 2013-2017 m. visus sprendimus dėl finansinių klausimų, jei nereikėjo valdybos pritarimo, priimdavo vienasmeniškai generalinis direktorius. Strateginiame plane dėl CPDLC projekto įgyvendinimo buvo numatytos lėšos apie 900 000 Litų, dar buvo numatyta pinigų suma kitam projektui, bet sutarus su vieninteliu derybose dalyvavusiu pirkėju dėl CPDLC įrangos pirkimo už ženkliai didesnę kainą, pinigai buvo pridėti iš pinigų, skirtų kitam projektui. Iki 2015 m., jo nuomone, nei viena Europos valstybė neįgyvendino projekto, nukėlus terminą iki 2018-02-05, irgi ne visos tai padarė. Lietuva nėra įgyvendinusi šio projekto, tačiau sankcijų dėl to nėra gavusi. Jam asmeniškai nieko nėra žinoma apie tai, kad A. R. ar kiti asmenys būtų gavę kažkokios naudos iš (duomenys neskelbtini). Apie A. R. ir (duomenys neskelbtini) atstovo J. sąsajas jam, M. G., žinoma iš žiniasklaidos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio, kuris vyko 2018 metų pavasarį .

Liudytojas K. J., VĮ (duomenys neskelbtini) dirbęs nuo 1974 metų, nuo 2013 metų iki 2017 metų dirbęs Strateginės plėtros direktoriumi, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 6 b.l. 155-157,197-198), tiek teisme, parodė, kad jo darbas buvo užsiimti strategine įmonės plėtra, strateginių planų sudarymu. Kiekvienais metais pagal Europos Sąjungos reglamentus (reikalavimus) VĮ (duomenys neskelbtini) buvo rengiami strateginiai veiklos planai penkeriems metams. Plane, tarp kitų sudedamųjų dalių, buvo planuojamos pagrindinės įmonėje vykdomos investicijos. Į šią plano dalį buvo įtraukiami projektai pagal Europos Komisijos reglamentų reikalavimus. 2012-2016 VĮ (duomenys neskelbtini) strateginio veiklos plane tarp pagrindinių įmonėje vykdomų investicijų buvo įtrauktas projektas „Duomenų kanalo ,,žemė-oras“ diegimas“ (su CPDLC funkcionalumais), nurodyti Europos komisijos reglamentai, kurių pagrindiniai yra Nr. 29/2009 ir Nr. 30/2009, projekto įgyvendinimo trukmė – 2014-2015 metai. Nustatant terminus, planą sudarantys darbuotojai bendradarbiaudavo su kitų sričių vidaus bei išorės specialistais, tardavosi, koks laikotarpis turėtų būti nurodytas strateginiame plane projektų įgyvendinimui. Strateginiai įmonės veiklos planai su lydimuoju raštu, pasirašytu generalinio direktoriaus A. R., būdavo siunčiami susisiekimo ministrui, kuris tvirtindavo strateginius veiklos planus. Ministro patvirtinti strateginiai veiklos planai būdavo keliami į dokumentų valdymo sistemą ,,DocLogix“, taip VĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojai buvo supažindinami su šiais planais. 2013-2017 VĮ (duomenys neskelbtini) strateginio veiklos plane numatytas projekto ,,Duomenų kanalo ,,žemė-oras“ diegimas“ (su CPDLC funkcionalumais). 2014-2018 VĮ (duomenys neskelbtini) strateginio veiklos plane, patvirtintame susisiekimo ministro 2014-01-24 įsakymu, 13 priedo ,,Pagrindiniai įmonės projektai ir jų įtaka veiklos efektyvumo rodikliams“ 1 punkte toliau numatomas projekto ,,Duomenų kanalo ,,žemė-oras“ diegimas“ (su CPDLC funkcionalumais), o šio priedo 4 punkte yra numatomas projektas ,,Naujas regiono skrydžių valdymo centro pastatas“. Šis projektas apima ir skrydžių valdymui reikalingos įrangos įsigijimą/perkėlimą su (su CPDLC funkcionalumais), kas yra Baltijos FAB diegimo programos projekto dalis. 2015-2019 VĮ (duomenys neskelbtini) strateginio veiklos plano, patvirtinto susisiekimo ministro 2015-01-15 įsakymu, 14 priede ,,Pagrindiniai įmonės projektai ir jų įtaka veiklos efektyvumo rodikliams“ ,,Investicija1“ ir ,,Investicija2“ yra numatytas naujo regiono skrydžių valdymo centro pastato su skrydžių valdymui reikalingos įrangos įsigijimu/perkėlimu (su CPDLC funkcionalumais) projektas. Šiame strateginiame veiklos plane nebėra projekto ,,Duomenų kanalo ,,žemė-oras“ diegimas“ (su CPDLC funkcionalumais), nes šį projektą apjungė stambesnis projektas naujo skrydžių valdymo centro statyba. 2016-2020 VĮ (duomenys neskelbtini) strateginio veiklos plano, patvirtinto susisiekimo ministro 2016-01-15 įsakymu, 17 priede ,,Pagrindiniai įmonės projektai ir jų įtaka veiklos efektyvumo rodikliams“ ,,Investicija1“ ir ,,Investicija2“ yra numatytas naujo regiono skrydžių valdymo centro pastato su skrydžių valdymui reikalingos įrangos diegimu (su integruotais CPDLC funkcionalumais) projektas. Jam yra žinoma įmonė (duomenys neskelbtini), kadangi ji diegė įrangą VĮ (duomenys neskelbtini). Jam tai yra žinoma labai paviršutiniškai, kadangi projektuose jis nedalyvavo. Kažkada, gal 2009 metais, A. R. kažkokiomis aplinkybėmis jam ir kitiems darbuotojams pristatė V. J.. Aplinkybių smulkiau papasakoti negali, nes nepamena. Su V. J. asmeniškai bendrauti neteko, jam, K. J., nieko nėra žinoma apie A. R. ir V. J. asmeninius santykius. A. R. atostogaujant ar nesant darbe dėl kitų priežasčių, jis, K. J., yra buvęs paskirtas laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas. Taip pat būdavo skiriami laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas ir kiti VĮ (duomenys neskelbtini) direktoriai G. M., S. S.. Pagal nusistovėjusią praktiką, pavaduojant generalinį direktorių strateginių sprendimų nepriimdavo, laukdavo, kol grįš A. R.. Jis su A. R. yra labai seniai pažįstamas, jis į VĮ (duomenys neskelbtini) atėjo dirbti apie 1976 metus. Jie, K. J., ir A. R., galima sakyti buvo draugai, yra kartu leidę laisvalaikį, bendravo šeimomis. Kai A. R. išėjo iš darbo, su juo santykius jis, K. J., palaikė minimaliai, jokių finansinių reikalų su juo neturėjo ir neturi. Jis su A. R. susiskambina tik per šventes, kuo jis, A. R., dabar užsiima, nežino. Laisvalaikiu bendraujant su A. R., V. J. niekada nėra buvęs kartu. Jam 2014 m. pavaduojant generalinį direktorių A. R., buvo pateikta 2014-05-30 komandiruotės ataskaita Nr. 9-88, kurioje jis 2014-05-30 uždėjo vizą Juridinio ir personalo skyriaus viršininkui V. B., kuris duoda nurodymą įkelti dokumentą į dokumentų administravimo sistemą atitinkamiems darbuotojams susipažinti. Jis, K. J., po pavadavimo visada, grįžus A. R. į darbą, jį žodžiu informuodavo apie esminius įvykius (duomenys neskelbtini). Jis A. R. informavo apie 2014-05-30 komandiruotės ataskaitą Nr. 9-88, pasakė, kad tokia ataskaita buvo, kad darbuotojai buvo nuvykę į seminarą apie Europos Komisijos reglamento vykdymą dėl CPDLC diegimo. Jis A. R. sakė, kad reglamento vykdymas neatšauktas, bet paminėjo, kad už sistemos diegimo vėlavimą yra galimybė išvengti finansinių sankcijų. A. R. nieko nekomentavo.

Liudytoja T. H., VĮ (duomenys neskelbtini) teisininkė, aktualiu laikotarpiu buvusi Viešųjų pirkimų komisijos nare, parodė, kad dėl CPDLC projekto buvo vykdomas viešasis pirkimas neskelbiamų derybų būdu. Buvo pasirinkta įmonė (duomenys neskelbtini), kuri pasiūlė mažiausią kainą. ,,T.” bendrovės, kuri galėjo irgi užsiimti šio projekto įrengimu, jie nepasirinko, nes šios bendrovės pasiūlyta kaina buvo keturis kartus didesnė, nei (duomenys neskelbtini) įmonės pasiūlyta kaina. Pastaroji bendrovė buvo įdiegusi kažkokią įrangą bendrovėje (duomenys neskelbtini), todėl papildomų funkcionalumų diegimas, pasirenkant tą pačią įmonę buvo patogiausias. Tiekėjo tinkamumu rūpinosi techniniai darbuotojai, ruošę techninę specifikaciją. Bendrovės (duomenys neskelbtini)reikalavimus atitiko (duomenys neskelbtini) pasiūlymai, todėl ir buvo pasirinkta pastaroji bendrovė, su jais buvo sudaryta sutartis dėl tokių paslaugų pirkimo. Pasirenkant tiekėją dėl CPDLC funkcionalumų įrengimo, su A. R. tai nebuvo derinama. Viešieji pirkimai buvo atliekami, derinant juos su bendrovės investiciniais planais. Tiekėjo dėl CPDLC funkcionalumų įdiegimo pasirinkimą ribojo terminas, iki kurio reikėjo juos įdiegti, taip pat riboti finansiniai ištekliai. Vėliau ji iš R. girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) bendrovė kažko laiku neatlieka, dėl to buvo keičiama sutartis, mažinama sutarties kaina.

Liudytojas A. K., 2007-2018 metų laikotarpyje bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbęs įvairiose pareigose, kurios buvo susijusios su informacinėmis ir ryšių technologijomis, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 7 b.l. 81-83), tiek teisme parodė, kad CPDLC įrangą bendrovė pirko iš įmonės (duomenys neskelbtini). Jis bendravo su šios bendrovė specialistais, įranga atitiko techninius reikalavimus, ji buvo patikrinta ir veikė tinkamai. Įrangos aviacijoje priėmimą naudojimui nulemia ne tik jos atitikimas techniniams reikalavimams, bet ir procedūriniai dalykai. Funkcinius reikalavimus (duomenys neskelbtini) paruošta įranga atitiko. Techniniuose reikalavimuose buvo nurodyta, kad reikia atlikti bandymus su orlaiviais, o ar tokie bandymai buvo atlikti, jam nėra žinoma. Apie tai, kad įranga yra tinkama naudojimui, jis žino iš pokalbių derinimų su (duomenys neskelbtini) atstovais, be to žino, kad buvo surašytas aktas dėl įrangos pripažinimo tinkama naudotis. Įrangos priėmimo procese dalyvavo tik epizodiškai, pilnai nėra susipažinęs su projekto dokumentacija. Jis patvirtino, kad po dalyvavimo Briuselyje 2013-09-22-24 vykusiame seminare apie Europos Komisijos reglamento Nr. 29/2009 įgyvendinimą, su M. R., buvusiu kartu, paruošė komandiruotės ataskaitą, šioje ataskaitoje informavo, kad be kitų klausimų seminare buvo kalbama apie galimas finansines sankcijas, jei šalys vėluos laiku įdiegti CPDLC funkcionalumus, bet šalims, tinkamai informavusioms apie vėlavimą, sankcijos nebus taikomos.

Kaltinamasis A. R. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. birželio 15d. įsakymu Nr. 50 buvo paskirtas Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, šias pareigas jis ėjo iki jo atšaukimo iš šių pareigų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 3P-28 (t. 5 b.l. 81, 82).

Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-08-31 įsakymu Nr. 3-979 patvirtintų Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) įstatų VI.29 p., kaltinamasis A. R., būdamas įmonės generaliniu direktoriumi, buvo vienasmenis įmonės valdymo organas, pagal šių įstatų VI.32 p., jis turėjo organizuoti įmonės veiklą ir veikti įmonės vardu santykiuose su kitais asmenimis, pagal įstatų VI.33 p., turėjo teisę vienvaldiškai sudaryti įmonės sandorius, kurių vertė be PVM ne didesnė kaip 3 000 000, 00 litų (ekv. 868 860 eurų) be valdybos pritarimo. Taip pat jis, pagal šių įstatų VI.34.1 p., buvo atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, pagal šių įstatų VI.34.8 p. buvo atsakingas už įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo. Pagal šių įstatų II.9.5 p., organizuojant įmonės veiklą, buvo atsakingas už įmonės tikslų įgyvendinimą: įgyvendinti Europos Sąjungos bendrojo Europos dangaus koncepciją, pagal įstatų II.9.6p užtikrinti Europos Sąjungos ir Europos saugios oro navigacijos (Eurokontrolės) plėtros strategijų ir programų įgyvendinimą.(t. 4 b.l. 138-139)

Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004-12-31 įsakymu Nr. 3-602 patvirtintus Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigybės nuostatus, galiojusius iki 2017-02-13, be kitų pareigų, atsako už įmonės veiklos organizavimą (V skyriaus 12.1 p.), įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo (to paties skyriaus 12.8 p.), įmonės ūkinę ir finansinę veiklą, šios veiklos rezultatus, efektyvų finansinių išteklių išsaugojimą (to paties skyriaus 12.10 p.).

2009 m. sausio 16 d. Europos Bendrijų komisijos reglamentas Nr. 29/2009, realizuodamas 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 549/2004, nustatantį bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą, 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 552/2004 dėl Europos oro eismo valdymo tinkle sąveikos, nustatė bendro Europos dangaus duomenų ryšio paslaugų reikalavimus skrydžio vadovų ir pilotų ryšio efektyvumą papildant duomenų perdavimu ryšiu oras-žemė, t.y. lakūno ir skrydžių vadovo duomenų perdavimo ryšiu (CPDLC). Ryšys, numatytas šiame Reglamente, Lietuvoje, priskirtoje B grupės valstybėms, turėjo būti taikomas nuo 2015 m. vasario 5 d. bendrojo oro eismo skrydžiams. Šio reglamento taikymo pradžia nuo 2013 m. vasario 7 d. (t. 1 b.l. 144-151, 152-160)

2015 m. vasario 26 d. Europos Bendrijų komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2015/310 iš dalies buvo pakeistas Reglamentas Nr. 29/2009, nustatantis bendro Europos Dangus duomenų ryšio paslaugų reikalavimus, pakeičiant Lietuvai, kaip B grupei priskirtai valstybei, Reglamento įgyvendinimo datą iki 2018 m. vasario 5 d.

Vykdant Europos Bendrijų komisijos Reglamento Nr. 29/2009 reikalavimus iki 2015 m. vasario 5 d. diegti automatinį lakūno ir skrydžių vadovo duomenų perdavimo ryšį (CPDLC) kaltinamojo A. R. 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-276 buvo sudaryta darbo grupė, kurios vadovu buvo paskirtas M. R., grupės nariais paskirti A. P., N. M. (t. 5 b.l. 156). Šiuo įsakymu darbo grupė buvo įpareigota iki 2013 m. spalio 7 d. parengti CPDLC diegimo įmonėje veiksmų planą, atitinkantį SESAR tarpinės diegimo programos (IDP) reikalavimus, iki 2013 m. lapkričio 4 d. parengti reikalingos CPDLC diegimui naujos įrangos techninius reikalavimus. Šio įsakymo kontrolė buvo pavesta technikos direktoriui G. M..

Darbo grupė, vykdydama generalinio direktoriaus – kaltinamojo A. R. – įsakymą, 2013 m. spalio 15d. tarnybiniu pranešimu Nr. T-831 dėl automatinio lakūno ir skrydžių vadovo duomenų perdavimo ryšio (CPDLC) diegimo pateikė galimą CPDLC diegimo įmonėje veiksmų planą, adresuotą VĮ (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui A. R.. Dokumente yra dėstoma: ,,Darbo grupė, vykdydama 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. V-276, vadovaudamasi Europos Komisijos reglamento Nr.29/2009 nuostatais ir SESAR Tarpinės diegimo programos (IDP) reikalavimais, atliko automatinio lakūno ir skrydžio vadovo duomenų perdavimo ryšio analizę ir nustatė, kad paslauga diegiama šiais etapais:

1.1.1. Oro ir žemės duomenų perdavimo radijo įrangos diegimas.

1.1.2. Žemės ir žemės duomenų perdavimo tinklo įrangos diegimas.

1.2.1. Oro ir žemės duomenų ryšio sąsaja.

1.2.2. FDPS modifikavimas.

1.2.3. OLDI modifikavimas.

1.2.4. CPDLC funkcijų diegimas skrydžių valdymo sistemoje.

1.2.5. Įrangos atitikimo reikalavimams testavimas.

2. Operacinių procedūrų, susijusių su duomenų ryšiu, pakeitimų diegimas:

2.1. Sutartys su kaimyninių šalių skrydžių valdymo centrais.

2.2. Informacijos paskelbimas oro navigacinės informacijos žinyne.

2.3. Duomenų ryšio paslaugos įteisinimas.

3.1. Saugos vertinimas.

3.2. Priimamieji bandymai.

3.3. Personalo mokymai.

I. Ryšio infrastruktūros, apimančios oro ir žemės bei žemės ir žemės infrastruktūrą, diegimas galimas šiais būdais:

• Duomenų ryšio paslaugų pirkimas iš Europos centralizuoto teikėjo.

• Bendras diegimas su Europos centralizuoto duomenų ryšio paslaugų teikėju.

• Bendras diegimas pasirašant sutartį su paslaugos tiekėju bei trečios šalies įrangos diegėju.

• Bendras diegimas funkciniame oro erdvės bloke (toliau FOEB).

Darbo grupė mano, kad duomenų ryšio paslaugų pirkimas iš Europos centralizuoto tiekėjo galėtų būti priimtiniausias. Jeigu šios paslaugos pirkimas būtų per brangus arba sudėtingas, bendras diegimas su Europos centralizuoto duomenų ryšio paslaugų teikėju būtų kaip alternatyva.

II. CPDLC diegimas skrydžių valdymo sistemoje galėtų būti:

• ATM (Eurocat-X) sistemoje.

• Kauno SVC skrydžių valdymo įrangoje (ALS 2.1).

• Palangos AIRCON 2100 skrydžių valdymo įrangoje.

• Automatizuotoje informacinėje meteorologinėje sistemoje (AIMS).

• Bendras diegimas VĮ (duomenys neskelbtini) Eurocat-X sistemoje ir PANSA PEGASUS sistemoje FOEB mastu.

• Naujoje ATM sistemoje.

Atsižvelgiant į tai, kad Eurocat-X sistema yra sena (2004 metų gamybos), CPDLC funkcijų diegimas, nepakeitus techninės įrangos, netikslingas. CPDLC funkcijų diegimas yra tiesiogiai susijęs pagrindinės skrydžių valdymo sistemos funkcijomis (FDPS, OLDI ir kt.). CPDLC diegimas atskiroje nuo pagrindinės skrydžių valdymo sistemos būtų tik laikinas sprendimas, nes CPDLC funkcijos privalomai turės būti naujoje ATM sistemoje.

Darbo grupės nuomone, CPDLC funkcijų diegimas įsigyjant naują ATM sistemą būtų priimtiniausias. Ribotų galimybių alternatyva galėtų būti CPDLC funkcijų diegimas atskiroje sistemoje (ALS2.1, AIRCON 2100, AIMS ir kt.).

Darbo grupė siūlo galutinai apsispręsti dėl ryšio infrastruktūros ir CPDLC skrydžių valdymo sistemoje diegimo būdų.

Siekiant parengti atskirus ryšio infrastruktūros ir CPDLC diegimo skrydžių valdymo sistemoje techninius reikalavimus, prašome papildyti darbo grupę įmonės specialistais ir nustatyti jai darbų atlikimo terminą iki š.m. gruodžio 20 dienos.“

Dokumentą pasirašantys asmenys yra nurodomi M. R., A. P., N. M..

Kaltinamasis A. R. vizavo šį tarnybinį pranešimą užrašu „R. pritariu laikinam sprendimui, parengti įsakymo projektą” (t. 6 b. l. 17-18)

Tai, kad laikino sprendimo pasirinkimo metu, iki sutarties sudarymo su (duomenys neskelbtini), buvo duomenų, jog CPDLC įgyvendinimo terminas gali būti atidėtas ir, kad apie tai kaltinamasis A. R., buvo ne kartą informuotas ne tik žodžiu, bet ir raštu, patvirtina liudytojai M. R., A. M., A. P., K. J., apie tai nurodę savo parodymuose. Tokius jų parodymus patvirtina liudytojų M. R. ir A. K. 2014-05-30 pateikta komandiruotės ataskaita Nr. 9-88, kurioje nurodyta, kad 2013-09-17 susitikimo dėl Europos reglamento Nr. 29-2009 įgyvendinimo metu buvo kalbama, kad A grupės šalys (Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Airija, Italija, Ispanija ir kt.), turėjusios CPDLC projektą įgyvendinti iki 2013-02-5, vėluoja, B grupės šalys (jų tarpe – Lietuva) taip pat gali vėluoti. Šio susitikimo metu Europos Komisijos atstovas M. C. patikino, kad šalims, tinkamai informavusioms apie vėlavimą, sankcijos nebus taikomos (t. 6 b.l. 25-27). Liudytojo M. R. 2014-03-26 pateiktoje komandiruotės ataskaitoje apie 2014-03-06 susitikimą dėl Europos Tarybos reglamento Nr. 29/2009 diegimo, nurodyta, kad aptarimo metu buvo diskutuojama, jog reglamento Nr. 29/2009 diegimas šiuo metu vėluoja daugumoje A grupės šalių, numatoma, kad reglamente B grupės šalims numatytas 2015 m. vasario 5 d. reikalavimų įgyvendinimo terminas taip pat vėluos. (t. 6 b.l. 24, komandiruotės ataskaita pateikta 2014-03-24).

Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) aptariamo reglamento Nr. 29-2009 įgyvendinimo laikotarpiu (nuo reglamento įsiteisėjimo 2013-02-07 iki jo įgyvendinimo 2015 m. vasario 5 d., po to šio reglamento pratęsimo laikotarpiu) įmonės strateginiuose planuose, kurie buvo patvirtinti susisiekimo ministro įsakymais, pasirašyti generalinio direktoriaus – kaltinamojo A. R. – buvo numatyta:

2012-2016 metų strateginio plano 15 priede „Pagrindinės įmonėje vykdomos investicijos” buvo numatytas projektas „Duomenų kanalo „Žemė-oras” diegimas, projekto įgyvendinimo pagrindimui nurodyti reglamentai Nr.29/2009, 30/2009, 549/2004, 552/2004, 1592/2002, 1032/2006, 592/2009, įgyvendinimo terminas – 2014-2015 m. Toks pat projektas numatytas 2013-2017 m. įmonės strateginiame plane (t. 4 b.l. 144-198);

2014-2018 metų strateginiame veiklos plane, 13 priede „Pagrindiniai įmonės projektai ir jų įtaka veiklos efektyvumo rodikliams“ 1 p. buvo numatytas projektas „Automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais diegimas”. Aprašymas: skrydžių valdymui Vilniaus SIR (maršrutuose virš 285 skrydžio lygio) įdiegti CPDLC vartotojo sąsają ir užtikrinti, kad antžeminio ryšio sistemoms ir jų sudedamosioms dalims, skirtoms CM ir CPDLC duomenų mainams, būtų naudojamas kanalas „žemė-oras”, atsižvelgiant į tuo tikslu naudotinas ATN/VDL-2 arba alternatyvias komunikacijų technologijas. Diegimo laikas – 2014-2015. Priedo 4 p. buvo numatytas projektas „Naujas regiono skrydžių valdymo centro pastatas”. Šio projekto pagrindas nurodytas Baltijos FAB diegimo programos projekto dalis. Projekto esmė: naujo regiono skrydžio valdymo centro pastato kartu su administracinėmis patalpomis statyba. Projektas apima ir skrydžių valdymui reikalingos įrangos įsigijimą/perkėlimą. Diegimo laikas numatomas 2014-2017 metai;

2015-2019 metų strateginio veiklos plano. 15 priedo ,,Pagrindiniai įmonės projektai ir jų įtaka veiklos efektyvumo rodikliams“ I dalyje numatytas projektas ,,Konsoliduotas projektas (ATS). skrydžių valdymo sistemų modernizavimas Lietuvos ONP teikėjo skrydžių valdymo centruose, užtikrinant SESAR reikalavimų atitikimą ir vieningą SVC tarpusavio sąveikos sprendimą Baltijos FAB“. Planuojama naujo pastato statyba, naujausiomis technologijomis grįsta skrydžių valdymo sistema, skrydžių valdymo įranga pakeis dabartinę Eurocat-X. Šis konsoliduotas projektas yra Baltijos FAB įgyvendinimo programos projekto dalis. Įgyvendinimo terminas numatomas 2015-2019 metai. Šiame strateginiame veiklos plane nėra duomenų apie projekto ,,Duomenų kanalo ,,žemė-oras“ diegimas“ eigą, jo vykdymą;

2016-2020 metų strateginio veiklos plano. 17 priedo ,,Pagrindiniai įmonės projektai ir jų įtaka veiklos efektyvumo rodikliams“ I dalyje numatytas projektas ,,Konsoliduotas projektas (ATS). skrydžių valdymo sistemų modernizavimas Lietuvos ONP teikėjo skrydžių valdymo centruose, užtikrinant SESAR reikalavimų atitikimą ir vieningą SVC tarpusavio sąveikos sprendimą Baltijos FAB“. Planuojama naujo pastato statyba, naujausiomis technologijomis grįsta skrydžių valdymo sistema, skrydžių valdymo įranga pakeis dabartinę Eurocat-X. Šis konsoliduotas projektas yra Baltijos FAB įgyvendinimo programos projekto dalis. Įgyvendinimo terminas numatomas 2015-2019 metai. Šiame strateginiame veiklos plane nėra duomenų apie projekto ,,Duomenų kanalo ,,žemė-oras“ diegimas“ eigą, jo vykdymą (t. 4, b. l. 138-182).

Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius A. R. 2014 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-87 patvirtino automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais diegimo (CPDLC) paslaugų (Air ground data link system) techninius reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad įmonė planuoja įdiegti AGDL (duomenų perdavimas ryšiu „Oras-Žemė“ paslaugas, vadovaujantis ES Komisijos Reglamentu Nr. 29/2009. Šiame dokumente pateikiami techniniai aspektai ir reikalavimų specifikacija, susiję su CPDL ir CM funkcijų bei keleto duomenų perdavimo ryšio paslaugų (DLIC, ACM, ACL ir AMC) diegimu (duomenys neskelbtini) valdomoje oro erdvėje. Laikant CPDLC funkcijas ir jas lydinčią CM funkciją kaip visumą, sistema, leidžianti įdiegti duomenų perdavimą ryšiu „oras-žemė”, yra bendrai vadinama „Oro ir žemės duomenų perdavimo sistema“ (AGDL).(t. 2 b.l. 29-48).

Bendrovė ,,T.” pateikė pasiūlymą modernizuoti turimą įmonės (duomenys neskelbtini) skrydžio valdymo sistemą, kad ji galėtų dirbti su CPDLC pajėgumais ir tvarkyti duomenų ryšio paslaugas už 1 358 000,00 eurus, be to pasiūlė papildomus 4 variantus, kurių kaina svyravo nuo 234 000,00 eurų iki 302 000,00 eurų (t. 10 b.l. 21-63).

Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) Viešųjų pirkimų komisijos 2014-04-28 posėdžio protokole Nr. 1-12 užfiksuota, kad buvo svarstomas oro-žemės duomenų (AGDL) sistemos pirkimo vykdymas, sistema turi būti įdiegta iki 2015-02-05, numatoma pirkimo vertė – 900 000 litų. Šio posėdžio metu buvo svarstytas 2014-02-13 gautas tiekėjo ,,T. A. S.” pasiūlymas (2014-02-13 iš jų gautas raštas Nr. 5-12 dėl CPDLC ryšio diegimo. Tiekėjas pasiūlė įdiegti reikiamus funkcionalumus, integruojant juos į Regiono skrydžių valdymo centre naudojamą Eurocat X sistemą visa apimtimi, modifikuojant minėtą sistemą, išsprendžiant funkcijų sąveikos, ryšio paslaugų teikimo klausimus už 1 358 000 eurų. Šio pasiūlymo komisija atsisakė, nutarusi, kad šis tiekėjas nespės iki Reglamentu nustatyto termino (iki 2015-02-05) to padaryti, be to ir pasiūlymo kaina viršija šiam pirkimui skirtas lėšas. Komisija priėmė sprendimą svarstomą pirkimą atlikti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu iš tiekėjo (duomenys neskelbtini) , nes perkant iš šio tiekėjo AGDL sistemą, ją galima integruoti į jo gamybos AIMS įrangą ir tą galima padaryti iki 2015-02-05, o jos kaina būtų mažesnė už tiekėjo ,,T.” pasiūlymo kainą. Priėmus tokį sprendimą, pavesta komisijos narei T. H. parengti pirkimo dokumentus ir kvietimą tiekėjui (duomenys neskelbtini) Group OY dalyvauti pirkime (t. 2 b.l. 49-50).

Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) Viešųjų pirkimų komisijos 2014-05-13 posėdžio protokole Nr. 1-13 užfiksuota, kad buvo svarstomos oro ir žemės duomenų (AGDL) sistemos pirkimo sąlygos. Svarstymo metu buvo pasisakyta, kad pirkimo sąlygose turi būti nustatyta, kad AGDL sistema turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, turi būti pristatyta ir įdiegta per 12 mėnesių nuo pirkimo sutarties pasirašymo. Taip pat buvo aptarta dėl pasiūlymo kainos, jos sudėtinių dalių, sutarties mokėjimo tvarkos. Tokioms pirkimo sąlygoms buvo pritarta , taip pat buvo nutarta išsiųsti (duomenys neskelbtini) kvietimą dalyvauti pirkime (t. 2 b.l. 52-53).

Bendrovė (duomenys neskelbtini), 2014-05-13 gavusi įmonės (duomenys neskelbtini) raštišką kvietimą dalyvauti Oras-žemė duomenų ryšio sistemos pirkime, 2014-05-26 pateikė techninį pasiūlymą (t. 10 b.l. 64-106).

Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) Viešųjų pirkimų komisijos 2014-06-04 posėdžio protokole Nr. 1-21 užfiksuota, kad darbotvarkėje buvo klausimas dėl oro ir žemės (AGDL) sistemos pirkimo vykdymo Šio posėdžio metu buvo pranešta, kad tiekėjas (duomenys neskelbtini) priėmė jų kvietimą ir 2014-05-28 elektroniniu paštu pateikė savo pasiūlymą, kurio kaina 520 000 eurų be PVM. Buvo nutarta kviesti tiekėją (duomenys neskelbtini) 2014-06-13 12 val. atvykti deryboms dėl Oro ir žemės duomenų (AGDL) sistemos pirkimo sąlygų.(t. 2 b.l. 54-55).

Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) Viešųjų pirkimų komisijos 2014-06-13 posėdžio protokole Nr. 1-23 užfiksuota, kad posėdyje buvo svarstomi derybų su (duomenys neskelbtini) (jų naujas pavadinimas nuo 2014-04-14 (duomenys neskelbtini) dėl oro ir žemės duomenų vykdymo sąlygų pirkimo supaprastinta neskelbiamų derybų būdu, gauti rezultatai: buvo aptartos ir suderintos techninės pasiūlymo sąlygos, sutarties įvykdymo terminas – iki 2015 m. birželio 23d., pasiūlymo kaina – 495 000 eurų be PVM. Posėdyje nutarta sudaryti su tiekėju (duomenys neskelbtini) ir žemės duomenų (AGDL) sistemos pirkimo sutartį. (t. 2 b.l. 56-57).

2014-06-20 tarp įmonės (duomenys neskelbtini) ir bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis dėl „žemė-oras” duomenų ryšio (AGDL) sistemos pirkimo už 495 000 eurų be PVM. Ją tiekėjas ((duomenys neskelbtini)) įsipareigoja įvykdyti iki 2015 m. birželio 23 d. Tiekėjas įsipareigoja klientui pristatyti “žemė-oras” duomenų ryšio (AGDL sistemą, atlikti sistemos įdiegimą ir paleidimą, apmokyti personalą, teikti kitas paslaugas, išvardintas sutarties priede Nr. 1, o klientas įsipareigoja priimti sistemą ir su ja susijusias paslaugas bei už jas sumokėti sutarties kainą sutartyje nurodytais terminais, tvarka ir sąlygomis. Sutartį pasirašė įmonės (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius – kaltinamasis A. R. – ir bendrovės (duomenys neskelbtini) vykdantis direktorius A. Y. (t. 10 b.l. 107-122, 123-126).

Valstybės įmonė (duomenys neskelbtini) 2015-03 03 raštiškai kreipėsi į Suomijos bendrovę (duomenys neskelbtini), siūlydama peržiūrėti sutarties sąlygas ir terminus dėl tos aplinkybės, kad Komisijos Reglamento Nr. 2/2009 taikymo data buvo pakeista į 2018-02-05 (t. 10 b.l. 128).

Įmonė (duomenys neskelbtini) 2015-04-09 informavo įmonės generalinį direktorių A. R., kad (duomenys neskelbtini) yra įvykdžiusi 60 procentų sutartyje numatytų darbų ir pasiekė gamybinių bandymų etapą, planuojamą 2015 m. balandžio mėn. Atliktų darbų vertė 297 000 eurų, įmonė (duomenys neskelbtini) yra sumokėjusi 247 500 eurų. Sutarties nutraukimo atveju įmonė (duomenys neskelbtini) turėtų dar sumokėti 50 000 eurų, o (duomenys neskelbtini) įsipareigotų perduoti techninę programinę įrangą, nupirktą sutarties apimtyje (t. 10 b.l. 130).

Įmonė (duomenys neskelbtini) 2015-06-16 raštu, adresuotu įmonės generaliniam direktoriui A. R., pateikė pasiūlymą pakeisti tarp jų sudarytą sutartį, pašalinti sutarties 1 priedo 2 d. punktą. Tokiu atveju bus galima atlikti projekto perkonfigūravimą iš Oras-žemė duomenų ryšio sistemos į Oras- žemė maršrutizatorių, taip sumažinant sutarties kainą (t. 10 b.l. 162-164).

Valstybės įmonė (duomenys neskelbtini) 2015-08-12 raštu informavo (duomenys neskelbtini), kad pasiūlymą priima, raštą pasirašė įmonės generalinis direktorius A. R. (t. 10 b.l. 168).

2016-01-13 Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius A. R., (duomenys neskelbtini) vykdantis direktorius A. Y. pasirašė sutarties dėl ,,Žemė-oras” duomenų ryšio (AGDL) sistemos pirkimo pakeitimą, pakeisdami sutarties įvykdymo terminą iki 2016-06-27 bei pakeisdami sutarties priedą Nr. 2 „AGDL projektas ir apmokėjimo grafikas” nauju priedu Nr. 2, pridedamu prie pakeitimo (t. 8 b.l. 94-92). Pakeistame priede ties įrašu SAT skliausteliuose yra nurodyta bandymai vietoje, o pirmoje priedo Nr. 2 versijoje yra įrašas SAT.

Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) 2016-04-29 direktorių, dalyvaujant generaliniam direktoriui A. R., pasitarimo protokole užfiksuota, kad buvo svarstomas automatinių duomenų apsikeitimo su orlaiviais (CPDLC)paslaugų diegimo klausimas. Pranešėjas M. R. pateikė išsamią informaciją apie sutarties, sudarytos su Suomijos bendrovė (duomenys neskelbtini), vykdymą. Jis nurodė, kad yra atsiliekama dviem mėnesiais nuo sutarties vykdymo terminų, kyla sunkumų, planuojant diegimo eigą, personalą. Yra potenciali rizika, kad ateityje bus problemų dėl sertifikavimo, techninės priežiūros ir sistemos vystymo. Pasirinktame (duomenys neskelbtini) diegimo modelyje CPDLC HMI, OLDI funkcionalumų diegimas tapo neaktualus. Buvo nutarta: pavesti skrydžių valdymo technologinių sistemų skyriaus viršininkui M. R. parengti raštą bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl įsipareigojimų netinkamo vykdymo (t. 5 b.l. 123-124).

Valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)” direktorių pasitarimo, įvykusio 2016-05-03, metu buvo svarstytas automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais (CPDLC) paslaugų diegimas, kur grupės vadovas M. R. pateikė išsamią informaciją, pažymėdamas, kad (duomenys neskelbtini) turi vykdymo problemų, atsilieka nuo darbų grafiko dviem mėnesiais, kyla sunkumų planuojant diegimo eigą ir personalą, yra potenciali rizika, kad ateityje bus problemų dėl diegiamos sistemos sertifikavimo, techninės priežiūros ir vystymo. Taip pat M. R. nurodė, kad pasirinktame (duomenys neskelbtini) diegimo modelyje CPDLC HMI, OLDI funkcionalumų diegimas tapo neaktualus. Pasitarimo metu nutarta pavesti skrydžių valdymo technologinių sistemų skyriaus viršininkui M. R. parengti raštą bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl netinkamo sutarties vykdymo (t. 2 b.l. 178-179O.

Valstybės įmonė (duomenys neskelbtini) 2016-05-09 raštu, kurį pasirašė įmonės generalinis direktorius A. R., kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl netinkamo 2014-01-14 sutarties su pakeitimais vykdymo, nurodydami, kad sutarties pakeistame priede Nr. 2 nurodyti darbai nebuvo atlikti (t. 8 b.l. 100).

(duomenys neskelbtini) 2016-05-10 raštu atsakė, kad sutarties vykdymui įtakos turėjo Europos teisės aktų pakeitimai ir jų nuomone, sutartos programos tolesnis vykdymas be atitinkamų pakeitimų techniniams reikalavimams yra beprasmis Jie buvo siūlę iš sutarties priedo Nr. 1 pašalinti prekę 2 dalyje. Toks pašalinimas iš esmės reikštų projekto perkonfigūravimą iš žemės-oras duomenų ryšio sistemos į Oras-žemė maršrutizatorių. Dėl to buvo siūlyta tartis. Iš susirašinėjimo su projektų vadovais, jie supratę, kad įmonė (duomenys neskelbtini) nori pilno sutarties įvykdymo, todėl jie siūlo derybas (t. 8 b.l. 102).

Darbo grupės vadovas M. R. 2016-05-16 tarnybiniu pranešimu T-342, adresuotu įmonės (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui A. R., darbo grupės narių vardu informavo, kad atsižvelgus į Europos Komisijos reglamento Nr. 29/2009 pakeitimą, padarytą Komisijos 2015-02-26 įgyvendinimo Reglamentu Nr. 2015/310, taip pat atsižvelgiant į aeronautikos telekomunikacinio tinklo, bendro Europos tinkle, centralizuotų paslaugų vystymo perspektyvas, įmonėje vykdomas programas bei projektus, nebėra aktualus įmonės ir (duomenys neskelbtini) sutarties vykdymas. Darbo grupė rekomendavo šiuos sprendimo būdus:

1. Kviesti (duomenys neskelbtini) atstovus deryboms dėl įrangos perdavimo įmonei bei sutarties nutraukimo;

2. Tęsti sistemos diegimą pagal gautas derinimui vietos bandymų procedūras. Pastaba: šios vietos bandymų procedūros yra supaprastintos ir neapima visų techniniuose reikalavimuose bei standartuose numatytų bandymų: bandymų su orlaivių įranga pagal ETSI EN 303 214 standartą, sistemos patikimumo, radijo ryšių padengimo bandymų, bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 standartą ir kt.

3. Kviesti (duomenys neskelbtini) atstovus deryboms dėl vietos bandymų priėmimo papildyti. Tarnybinį pranešimą Nr. T-432 vizavo kaltinamasis A. R., užrašydamas ,,R. siūlau p. 2 įgyvendinti” (t. 5 b.l.41)

2016-05-25 derybose tarp pirkėjo – Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos M. R., T. H. ir T. P., ir tiekėjo – bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos A. J., A. D., buvo diskutuojama dėl 2014 m. oro ir žemės duomenų (AGDL) sistemos pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo. Derybų metu, atsižvelgus į tai, AGDL sistemos diegimo terminas pratęstas iki 2018 m. vasario 5 d., taip pat į tai, kad pirkėjui nei techniniais, nei operaciniais sumetimais nėra tikslinga užbaigti AGDL sistemos diegimą visa apimtimi, t. y. pradėti ją naudoti 2016 metais, buvo susitarta: 40 000 eurų sumažinti sutarties kainą, kuri bus – 455000 eurų ir pakeisti sutarties 1 priedą ,,AGDL System breakdown” nauju, pakeisti AGDL sistemos diegimo apimtis ir terminus, pakeičiant sutarties 2 priedą ,,AGDL Project and payment schedule” nauju (t. 2 b.l. 183-184).

2016-05-25 Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini), atstovaujama generalinio direktoriaus A. R. ir (duomenys neskelbtini), atstovaujama vykdančio direktoriaus A. J., susitarimu Nr. S-81 (P) padarė antrą 2014-06-20 sutarties dėl žemė-oras duomenų sistemos pirkimo pakeitimą. Šiuo pakeitimu buvo pakeistas sutarties priedas Nr. 1 ,,AGDL” sistemos kainos detalizavimas: nauju priedu Nr. 1, kur nurodyta sumažinta sutarties kaina iki 455 000 eurų. Taip pat buvo nutarta pakeisti sutarties priedą Nr. 2 ,,AGDL projektas ir apmokėjimo grafikas” nauju priedu Nr. 2. Šiame naujame priede nurodyta sumažinta kaina nuo 99 000 eurų iki 59 000 eurų už darbus, nurodytus šio priedo IV dalyje (už pristatymą, įrengimą vietoje, apmokymą darbo metu, SAT, paleidimą, sertifikavimą, (t. 8 b.l. 104-106,107-110).

Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus A. R. sudaryta komisija, susidedanti iš G. M., technikos direktoriaus, N. M., Oro eismo vadybos direktoriaus pavaduotojo, Regiono skrydžių valdymo centro viršininko, V. A., Mokymo centro skrydžių vadovo instruktoriaus, A. P., Ryšių skyriaus viršininko, R. M., Navigacijos skyriaus viršininko, M. R., Skrydžių valdymo technologinių sistemų skyriaus viršininko, 2016-09-30 patikrino automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais (CPDLC) sistemos įrangą, kurią pristatė Suomijos bendrovė (duomenys neskelbtini). Komisija padarė sekančias išvadas:

1. AGDLS įranga įdiegta ir išbandyta vietoje pagal supaprastintas vietos bandymų procedūras ,,AGDL System A. T. Procedures”, Rev.1.1, 19.04.2016, kurios neapima visų techniniuose reikalavimuose numatytų bandymų. AGDLS įranga buvo išbandyta uždaru režimu, nespinduliuojant radijo signalo ir netikrinant sistemos su realia orlaivių įranga, tinkamai parodė reikalaujamą funkcionalumą.

2. AGDLS įranga buvo suprojektuota kaip laikinas sprendimas teikti CPDLC paslaugas atskiroje nuo pagrindinės skrydžių valdymo sistemos aplinkoje. Siekiant pilnai įdiegti standartus bei reikalavimus atitinkančius CPDLC funkcionalumus, papildomai reikėtų įdiegti OLDI/FDPS sąsajas su skrydžių valdymo įranga, sąsajas su ATN, naudoti kitas atitinkamas technologijas.

3. Produkto tinkamumui įvertinti komisija, įvertindama aplinkybes, kad:

3.1. AGDLS sistema yra nauja, anksčiau nenaudota, diegimo metu atsirado nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių, gamintojas atlikto AGDLS įrangos vietos bandymus uždaru režimu, Sistema parodė reikalaujamą funkcionalumą,

3.2. Rekomenduoja pradėti AGDLS bandomąją eksploataciją uždaru režimu (t. 5 b.l. 39-41).

Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) 2018-03-09 specialistų ataskaitos Nr.10-296 dėl Automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais sistemos diegimo projekto, kurią pasirašė Ryšių navigacijos ir stebėjimo tarnybos vadovas L. M., Ryšių navigacijos ir stebėjimo tarnybos paslaugų koordinatorius A. P., skrydžių valdymo sistemų priežiūros skyriaus vadovas M. R., išvados:

,,- dėl priimto generalinio direktoriaus sprendimo išbandyti iš bendrovės (duomenys neskelbtini) gautą AGDL sistemą pagal supaprastintą bandymų programą, sistema nebuvo išbandyta realiomis sąlygomis;

- įranga neturi sąsajų su ATN tinkle maršrutizatoriumi, negali siųsti ir priimti AOC pranešimų, neturi sąsajų su skrydžio valdymo įranga privalomiems NAN, LOF OLDI pranešimams siųsti (o tai privaloma pagal Komisijos reglamentą 552/2004 ,,Dėl Europos oro eismo valdymo tinkle sąveikos“);

- atsižvelgiant į pateiktas išvadas, (duomenys neskelbtini) įdiegta AGDL duomenų ryšio įranga netinkama naudotis kaip sudėtinė skrydžių valdymo sistemos dalis duomenų ryšiui;

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad greitai bus diegiama nauja skrydžių valdymo sistema ITEC, pasirašyta sutartis su bendrove ,,S. O. A.” ir duomenų ryšio paslaugoms CPDLC ir AOC per VDL2 ir bus įvykdyti, nors ir pavėluotai, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/310 reikalavimai, tolesnis (duomenys neskelbtini) duomenų ryšio AGDL sistemos panaudojimas pagal paskirtį – neįmanomas;

Kadangi (duomenys neskelbtini) patiekta AGDL sistema susideda iš įvairių komponentų (radijo siųstuvų, imtuvų, antenų, kabelių, LAN komutatorių, monitorių ir kt.) ji gali būti panaudota kaip atsarginės dalys kitoms mūsų turimoms sistemoms, mokslinių tyrimų tikslais ar kitiems naudingiems tikslams” (t.5 b.l. 62-64).

Valstybinė įmonė (duomenys neskelbtini) už CPDLC projektą (duomenys neskelbtini) sumokėjo bankiniais pavedimais 455 000,00 Eur: 2014-06-30 – 148 500,00 Eur, 2015-02-12 – 99 000,00 Eur, 2015-10-29 – 148 500,00 Eur, 2016-10-10 – 59 000,00 Eur (t. 3 b.l. 116-118, 119127).

Kaltinamas A. R. yra kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį:

pagal BK 228 straipsnio dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo;

pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

Teismas, pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs aukščiau aptartus duomenis, mano, kad kaltinamojo A. R. veiksmai aptariamoje situacijoje buvo nusikalstami. Jie kvalifikuojami pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį: jis, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu, būdamas valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko iššvaistė jam patikėtą didelės vertės įmonės turtą 55 000 eurų.

Kaltinamasis A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu dirbo įmonės generaliniu direktoriumi, jo pareigybė vertinama kaip valstybės tarnautojo pareigybė, nes jis pagal savo užimamas pareigas turėjo administracinius įgaliojimus (BK 230 str. 1 d.). Iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-08-31 įsakymu Nr. 3-979 patvirtintų VĮ (duomenys neskelbtini) įstatų matyti, kad kaltinamasis A. R. buvo atsakingas už efektyvų finansinių išteklių naudojimą, už teisėtą teisių ir suteiktų įgaliojimų panaudojimą bei tinkamą priskirtų funkcijų atlikimą, pareigų vykdymą, už įmonės veiklos organizavimą, už įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, už įmonės tikslų įgyvendinimą. Jis kaip įmonės vadovas privalėjo organizuoti įmonės veiklą ir veikti įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis, turėjo teisę vienvaldiškai sudaryti įmonės sandorius be valdybos pritarimo, kurių vertė be PVM ne didesnė kaip 3 000 000 litų (ekv. 868 860,00 eurų). A. R. taip pat kaip įmonės vadovas buvo atsakingas už Europos Sąjungos bendrojo Europos dangaus koncepcijos įgyvendinimą bei už Europos Sąjungos ir Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolės) plėtros strategijų ir programų įgyvendinimą.

Pagal kaltinamojo A. R. pareigybės nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004-12-31 įsakymu Nr. 3-602, jis, be kitų nurodytų pareigų, kurios dubliuojasi su aukščiau paminėtuose įstatuose, nustatytas jo, kaip vadovo, teises ir pareigas, buvo atsakingas už efektyvų finansinių išteklių naudojimą.

Esant tokiam norminiam reglamentavimui, akivaizdu, kad kaltinamasis A. R. nagrinėjamoje situacijoje buvo atsakingas už Europos Komisijos Reglamento Nr. 29-/2009 tinkamą įgyvendinimą, šio įgyvendinimo organizavimą jo vadovaujamoje įmonėje.

Kaltinamasis A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė, teigdamas, kad realizuojant Europos Komisijos Reglamentą Nr. 29/2009 dėl CPDLC projekto įgyvendinimo, 2013 m. buvo pasirinktas laikinas sprendimas CPDLC funkcijas diegti AIMS sistemoje tik dėl riboto biudžeto, termino, tokį sprendimą priėmė ne jis, o tai buvo padaryta darbo grupės pasiūlymu. Sutartis su Suomijos bendrove (duomenys neskelbtini) dėl CPDLC sistemos pirkimo buvo sudaryta, atsižvelgus į jų pasiūlytą ženkliai mažesnę nei kito galimo tiekėjo kainą bei sutikimą sistemą paruošti iki Reglamente nustatyto įvykdymo termino.

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. R. versija, jog tuometinis laikinas sprendimas dėl CPDLC funkcijų įdiegimo būdo ir sprendimas tokią sistemą pirkti iš (duomenys neskelbtini), buvęs vienintelis ekonomiškas ir racionalus sprendimas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Teismas neginčija, kad aptariamu laiku, t.y. 2013 m., sprendžiant Europinio Reglamento Nr. 29/2009 realizavimą, Valstybės įmonei (duomenys neskelbtini) buvo iškilusios problemos: šiuo Reglamentu buvo reikalaujama įdiegti CPDLC sistemą iki 2015 m. vasario 5 d., jos įdiegimas, jas perkant iš Europos centralizuoto tiekėjo, buvo įmonei per brangus (bendrovės „T.“ pasiūlymas už 1358000 eurų, o su papildomomis paslaugomis apie 2 mln. eurų), jos įdiegimas įmonės turimoje Eurocat -X sistemoje (ATM), nepakeitus techninės įrangos, taip pat buvo neracionalus. Be to, apsisprendimo dėl CPDLC sistemos diegimo būdo metu, buvo žinoma, kad 2014 m. įmonės strateginiame plane buvo numatytas naujas projektas – naujo regiono skrydžių valdymo centro pastato statyba. Šio projekto įgyvendinimas turėjo būti atliekamas 2014-2017. Vykdant šį projektą, naujame skrydžių valdymo centre turėjo privalomai būti įdiegta CPDLC sistema, tačiau, priimant sprendimą dėl CPDLC diegimo būdo, buvo žinoma, kad naujas skrydžių centras su jame įdiegtais CPDLC funkcionalumais iki 2015 m. vasario 5 d. nebus pastatytas.

Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) panašiu laikotarpiu buvo numatytas projektas statyti naują skrydžių valdymo centrą, kur turėjo būti įdiegta CPDLC sistema, daro išvadą, kad laikinas sprendimas įdiegti CPDLC atskiroje sistemoje, buvo neekonomiškas ir įmonei finansiškai nenaudingas, jis, įvertinus tuometinę susidariusią situaciją, buvo priimtas skubotai, neįvertinus aplinkybės, kad yra galimas Reglamento įgyvendinimo termino realus atidėjimas, kad vėluojant įdiegti CPLDC sistemą, sankcijos įmonei nebus taikytos. Bylos duomenimis (tą patvirtina liudytojai M. R., K. J., A. K., A. P., G. M., komandiruočių ataskaitos) yra nustatyta, kad Europos valstybės aptariamu metu vėlavo įgyvendinti aptariamą Reglamentą, todėl buvo oficialios kalbos apie galimą įgyvendinimo datos atidėjimą. Liudytojas M. G., tuo metu dirbęs įmonėje finansininku, parodė, kad raštu buvo kreiptasi į valstybes, turėjusias įgyvendinti Reglamento nuostatas, dėl termino atidėjimo ir, kad buvo gauti šių valstybių pritarimai, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių, į Europos komisiją Lietuva, gavusi valstybių pritarimus, dėl termino atidėjimo nesikreipė, buvo priimtas laikinas sprendimas dėl CPDLC sistemos diegimo AIMS sistemoje, kurią buvo diegusi bendrovė (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis A. R., kaip ir neneigia girdėjęs kalbas apie galimą Reglamento įgyvendinimo datos atidėjimą, tačiau teigia, kad įmonė nebūtų galėjusi nurodyti pateisinamos priežasties. Šį kaltinamojo argumentą paneigia aukščiau aptarti įmonės 2014 m.-2019 m. strateginiai planai, kuriuose buvo numatyta naujo skrydžių centro statyba, tokio projekto įgyvendinimo terminas 2014-2019 m., tokio dokumento pateikimas, teismo nuomone, būtų svari priežastis Reglamento įgyvendinimo vėlavimui pateisinti. Be to pažymėtina, kad aptariamoje situacijoje kaltinamasis A. R. iki laikino sprendimo priėmimo dėl CPDLC diegimo ne tik nekreipė dėmesio į darbuotojų pranešimus apie galimą Reglamento įgyvendinimo atidėjimą, bet ir pats ar jo nurodymu per pavaldinius nesiėmė jokių priemonių to išsiaiškinimui, nors įmonės darbuotojai šiuo klausimu dirbo, tačiau būtent kaltinamasis A. R. priėmė laikiną sprendimą dėl CPDLC diegimo, nelaukus galutinio sprendimo dėl Reglamento įgyvendinimo termino atidėjimo. O šiuo atveju, pasirenkant CPDLC funkcijų diegimo būdą, buvo itin svarbu šią aplinkybę išsiaiškinti.

Kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų, CPDLC sistemos pirkimui įmonė (duomenys neskelbtini) pasirinko Suomijos bendrovę (duomenys neskelbtini), kuri anksčiau buvo tiekusi kai kurią įrangą, tarp jų ir įrangą AIMS, kur neva turėjo būti įdiegta CPDLC sistema. Teismas sprendžia, kad tokio tiekėjo pasirinkimas buvo rizikingas ir tą žinojo kaltinamasis A. R.. Iš liudytojų G. M., M. R. parodymų yra žinoma, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) iki tol nebuvo kūrusi tokios sistemos, neturėjo patirties, nėra duomenų, kad tokia jos veikla buvo sertifikuota, jos anksčiau tiekta įranga dažnai būdavo nekokybiška. Bylos duomenimis ši bendrovė buvo pasirinkta neva dėl to, kad ji pasiūlė įmonei (duomenys neskelbtini) priimtiną kainą ir priimtinus užsakymo atlikimo terminus, tačiau byloje nėra duomenų, kad prieš išsiunčiant šiai bendrovei kvietimą dalyvauti derybose, įmonei oficialiai būtų pranešta apie šios bendrovės pasiūlymus dėl kainos ar terminus, todėl šios bendrovės pasirinkimas iki 2014-05-28 pranešimo apie jų sutikimą priimti kvietimą, šiuo aspektu kelia abejones. Liudytojas G. M. savo parodymuose patvirtino, kad šią bendrovę kaip CPDLC sistemos tiekėją, pasirinko A. R., apie tai jis jam pats sakė tarnybiniame kabinete. Taip pat, šis liudytojas patvirtino, kad prieš sutarties sudarymą kalbantis su atvykusiu (duomenys neskelbtini) atstovu A. J., pastarasis pasakė, kad su A. R. dėl šio projekto yra viskas sutarta. Liudytojas G. M. taip pat savo parodymuose teigė, kad ne kartą A. R. sakė, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) bus nepajėgi atlikti šį projektą, į ką A. R. jam sakydavo, kad A. J. jį yra užtikrinęs, jog bendrovė bus pajėgi šį projektą atlikti. Liudytojas M. R. taip pat savo parodymais patvirtino, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) buvo pasirinkta CPDLC projekto įgyvendinimui dar iki laikino sprendimo diegti CPDLC AIMS sistemoje priėmimo. Jo parodymais, dar iki 2013-09-23, jam dar nežinant, kad jis bus paskirtas CPDLC projekto grupės vadovu, vieno iš pasitarimo, kur buvo aptarinėjamas CPDLC funkcionalumų diegimas, dalyvavo (duomenys neskelbtini) atstovas A. J., įmonės darbuotojai, A. J. pristatė bendrovės galimybes sukurti CPDLC sistemą, pristatymo metu kalbėjo, kad tai bus pirmas jų projektas. Šios aplinkybės rodo, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) buvo pasirinkta CPDLC projekto įgyvendinimui, ją proteguojant jos vadovus gerai pažįstančiam kaltinamajam A. R., neatsižvelgiant į bendrovės galimybes tinkamai įvykdyti prisiimtą pagal sutartį pareigą: pateikti numatytais terminais CPDLC sistemą, atitinkančią tokios sistemos techninius reikalavimus, patvirtintus įmonės generalinio direktoriaus A. R. 2014-04-24 įsakymu, neatsižvelgiant į tai, kad CPDLC diegimo terminas galėjo būti atidėtas, o jį atidėjus per tą laiką galėjo būti pastatytas naujas skrydžių valdymo centras su jame įdiegta CPDLC sistema.

Bylos duomenys, to iš dalies neneigia ir kaltinamasis A. R., patvirtina, kad jis ir bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovai V. ir A. J. jam buvo gerai pažįstami, jie bendravo ne tik darbiniais klausimais, bet ir laisvalaikiu, yra kartu atostogavę.

Vėlesni kaltinamojo A. R. sprendimai, susiję su CPDLC projekto vykdymu, taip pat patvirtina, kad jie buvo palankūs bendrovei (duomenys neskelbtini), tačiau nepalankūs įmonei (duomenys neskelbtini).

2015 m. vasario 26 d. Europos Bendrijų komisijos įgyvendinimo Reglamentu Nr. 2015/310 pakeitus Reglamento Nr. 29/2009 įgyvendinimo terminą iki 2018 m. vasario 5d., kaltinamasis A. R. nesiėmė priemonių nutraukti su bendrove (duomenys neskelbtini) įmonei nebeaktualios ir tuo pačiu nenaudingos sutarties. Tuo metu jau buvo vystomas projektas dėl naujo skrydžių valdymo centro statybos ir buvo aišku, kad laikinas sprendimas įdiegti CPDLC funkcijas AIMS sistemoje nebėra reikalingas. Kaltinamasis A. R., kaip įmonės generalinis direktorius, po Reglamento įgyvendinimo termino atidėjimo, 2015 m. kovo 3 d. raštiškai kreipėsi į (duomenys neskelbtini), pasiūlydamas peržiūrėti sutarties sąlygas ir terminus. Pastarajai pranešus, kad bendrovė sutinka nutraukti sutartį, jei įmonė (duomenys neskelbtini) sumokės už tame etape atliktus darbus – 297 000 eurų, nebuvo imtasi jokių priemonių nutraukti sutartį ir taip sumažinti piniginės įmonės išlaidas. Šis bendrovės (duomenys neskelbtini) 2015-04-09 raštiškas pranešimas paneigia kaltinamojo A. R. teiginius, kad bendrovė atsisakė nutraukti sutartį, be to, sutarties vykdymo eigoje dalyvavo dvi pusės, todėl vienos pusės atsisakymas nutraukti sutartį, nėra privalomas kitai sutarties šaliai.

Po tokio bendrovės (duomenys neskelbtini) pranešimo kaltinamasis A. R. ne tik nesiėmė jokių priemonių dėl sutarties nutraukimo, taip sumažinant įmonės turtines išlaidas, bet priešingai, jis savo veiksmais – papildomais sprendimais nulėmė tolesnį sutarties vykdymą, kai tai įmonei ne tik nebebuvo reikalinga, bet ir nuostolinga:

- kaltinamasis A. R., kaip įmonės vadovas, priėmė palankius bendrovei (duomenys neskelbtini) sprendimus dėl sutarties vykdymo tęsimo, pasirašydamas 2016-01-13 ir 2016-05-25 šios sutarties pakeitimus, kurie buvo naudingi tik bendrovei (duomenys neskelbtini) nes šiais sutarties pakeitimais buvo sumažinta (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų pagal sutartį apimtis, tokiais sutarties pakeitimais buvo sąlygotas jos tolesnis vykdymas, tuo pačiu pratęsiant įmonės prievolę vykdyti turtinius įsipareigojimus. Vienu iš sutarties pakeitimų buvo 40 000 eurų sumažinta kaina, tačiau toks sumažinimas buvo sąlygotas tik to, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) neatliks tam tikrų įsipareigojimų pagal sutartį.

- liudytojas M. R. 2015-05-16 tarnybiniu pranešimo Nr. T-342 informavo A. R., kad po Reglamento termino atidėjimo ir kt. aplinkybių, nurodytų pranešime, sutarties, sudarytos su (duomenys neskelbtini) vykdymas nebėra aktualus ir siūlė dėl sutarties pasirinkti sprendimo būdus: kviesti (duomenys neskelbtini) atstovus deryboms dėl įrangos perdavimo įmonei bei nutraukti sutartį arba tęsti sistemos diegimą pagal gautas derinimui bandymų procedūras su pastaba, kad vietos bandymų procedūros yra supaprastintos ir neapima visų techniniuose reikalavimuose bei standartuose numatytų bandymų – bandymų su orlaivių įranga pagal ETSI EN 303 214 standartą, sistemos patikimumo, radijo ryšių padengimo bandymų, bandymų pagal ETSI EN 301 841-1 standartą ir kt. Kaltinamasis A. R., nežiūrint pastabos, kad (duomenys neskelbtini) AERO Oy ruošiama įranga neatitinka techninių reikalavimų, priėmė sprendimą tęsti sistemos diegimą, užrašydamas vizą ,,R. siūlau p.2 įgyvendinti”. Toks kaltinamojo A. R. sprendimas paneigia jo gynybinę poziciją, kad po Reglamento įgyvendinimo termino atidėjimo buvo pratęstas sutarties vykdymas, nes tuo jį įtikino įmonės specialistai, teigdami, kad taip yra galimybė gauti tinkamą produktą, kurį ateityje būtų galima panaudoti ir tiesioginei paskirčiai, jei kartais būtų dėl kokių nors priežasčių sustojusios naujo skrydžių valdymo centro pastato statybos, be to sumontuota įranga galėjo būti panaudota testavimo ar mokymo tikslais. Tokią jo gynybinę poziciją paneigia ir duomenys, užfiksuoti įmonės (duomenys neskelbtini) 2016-05-03 direktorių pasitarimo protokole Nr. 10-224. Protokole užfiksuota, kad buvo svarstomas klausimas dėl automatinio duomenų apsikeitimo su orlaiviais (CPDLC) paslaugų tiekimo. Šio posėdžio metu darbo grupės vadovas M. R. informavo, kad Suomijos bendrovė (duomenys neskelbtini) dviem mėnesiais atsilieka nuo sutarties vykdymo terminų, kyla sunkumų planuojant diegimo eigą ir personalą, yra potenciali rizika, kad ateityje bus problemų dėl diegiamos sistemos sertifikavimo, techninės priežiūros ir vystymo (t. 2 b.l. 178-179). Liudytojas G. M., taip pat dalyvavęs šiame pasitarime, patvirtino, kad jo metu buvo diskutuojama, jog (duomenys neskelbtini) yra nepajėgi užbaigti šio projekto;

- toks kaltinamojo A. R. priimtas sprendimas tęsti CPDLC sistemos diegimą pagal gautas derinimui bandymų procedūras sąlygojo 2014 m. sutarties pakeitimą 2016-05-25, kuriuo sutarties vykdymas buvo pratęstas, tuo pačiu ir įmonės įsipareigojimai mokėti už papildomus darbus.

Tai, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) pateikė įmonei (duomenys neskelbtini) rangą, kuri negali būti naudojama pagal savo paskirtį, t.y. ji negali būti naudojama kaip sudėtinė skrydžių valdymo sistemos dalis duomenų ryšiui, ji neatitinka CPDLC sistemai numatytų techninių reikalavimų, patvirtina įmonės specialistų Komisijos 2016-09-30 patikrinimo akto išvados, taip pat tai nustatyta ir įmonės (duomenys neskelbtini) specialistų 2018-03-09 ataskaitoje Nr. 10-296 dėl automatinio duomenų apsikeitimo orlaiviais diegimo projekto, nurodžius, kad (duomenys neskelbtini) įdiegta AGDL duomenų ryšio įranga netinkama naudotis kaip sudėtinė skrydžių valdymo sistemos dalis duomenų ryšiui, jos panaudojimas pagal paskirtį neįmanomas.

Dėl aukščiau paminėtų kaltinamojo A. R., kaip įmonės vadovo, sprendimų, įmonė (duomenys neskelbtini) įgijo jai nereikalingą įrangą, dėl ko įmonė patyrė 455 000 Eurų turtinę žalą, tai vertinama kaip įmonės didelės vertės turto, patikėto A. R., kaip įmonės vadovui, iššvaistymas. Kaltinamasis A. R. savo veiksmais pažeisdamas kaltinime nurodytas pareigas, kurios numatytos tiek įmonės įstatuose, tiek jo pareiginiuose nuostatuose, tiek Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, atstovavo įmonę netinkamai, įmonės finansinius išteklius naudojo neefektyviai, sudarydamas įmonei nenaudingą sandorį su bendrove (duomenys neskelbtini), su įmonės turtu elgėsi akivaizdžiai neapdariai, nesąžiningai ir neprotingai, tai patvirtina, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Teisminėje praktikoje piktnaudžiavimas tarnyba aiškinamas analogiškai, kaip valstybės tarnautojo savo tarnybinės padėties, įstatymais ar kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-187/2019).

Įmonė (duomenys neskelbtini) yra valstybinė įmonė, todėl inkriminuotina, kad turtinę žalą, kaip šios įmonės savininkė, per įmonę patyrė valstybė, tokią žalą valstybė patyrė, tiek inkriminuojant kaltinamajam A. R. piktnaudžiavimą tarnyba, tiek tokį turtą iššvaistant. Šios įmonės įstatuose numatyta, kad jos savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybinė institucija- Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija (IV.15 p.). Įmonė (duomenys neskelbtini) turtą valdo patikėjimo teise, jai perduotą turtą ji valdo, naudoja ir juo disponuoja (( IV.37 p.).

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) gauta įranga šiuo metu yra saugojama įmonėje, ji turi tam tikrą vertę, nes gali būti panaudota kitai paskirčiai, tačiau, vertinant turtinės žalos dydį, kaip kaltinamajam A. R. inkriminuotų nusikaltimo pasekmes (BK 228 straipsnio 1 dalis) ar dalyką (BK 184 straipsnio 2 dalis), ši aplinkybė neturi reikšmės. Įmonė, sudariusi sutartį su bendrove (duomenys neskelbtini), kad pastaroji sumontuotų CPDLC sistemą pagal pateiktus techninius reikalavimus ir to bendrovei nepadarius, gavo jai visai netinkamą įrangą, kuri, kaip neatitinkanti reikalavimų, įmonei nebuvo reikalinga, todėl, vertinant kaltinamojo A. R. nusikalstamus veiksmus, ,inkriminuojama visa padaryta turtinė žala, nevertinant to, kad perduota įranga turi tam tikrą vertę.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis A. R., neigdamas savo kaltę, menkino savo kaip įmonės vadovo galimybes, parodė, kad jis buvo pavaldus Susisiekimo ministerijai, Vyriausybei, kad jo sprendimai priklausė nuo jų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje situacijoje jis turėjo norminiais aktais (įmonės įstatais, pareiginiais nuostatais) nustatytą kompetenciją ir jo priimti sprendimai, susiję su CPDLC sistemos diegimu, nuo aukštesnių institucijų visiškai nepriklausė.

Analizuojant kaltinamajam A. R. inkriminuotą kaltinimą, buvo vertinami Darbo grupės 2013 m. spalio 15 d. tarnybinis pranešimas Nr. T-831, kurį vizavo kaltinamasis A. R., užrašydamas „pritariu laikinam sprendimui (CPDLC funkcijas diegti AIMS sistemoje), taip pat kaltinamasis A. R. vizavo darbo grupės vadovo M. R. 2016-05-16 tarnybinį pranešimą, įrašydamas „R. siūlau p. 2 įgyvendinti (šiame punkte kaip vieną iš variantų darbo grupės vadovas siūlė tęsti sistemos diegimą pagal gautus derinimui vietos bandymų procedūras). Kaltinamasis A. R. neigia, kad tokios vizos nebuvo jo kaip vadovo nurodymas, tai buvo tik nieko nereiškianti jo nuomonė, o sprendimai buvo kolektyviniai. Tokie kaltinamojo argumentai vertintini kritiškai, bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo A. R. vizuoti dokumentai buvo jo kaip vadovo neginčytini sprendimai, kurie buvo vykdomi, tą patvirtina kiti aukščiau aptarti įrodymai.

Kaltinamasis A. R. yra teisiamas už vieno sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą. Anksčiau jis nebuvo teistas, per pastaruosius trejus metus baustas 1 kartą administracine tvarka (t. 7 b.l. 117-118). Jis yra vedęs, dirba, taip pat užsiima visuomenine veikla: vadovauja sodų bendrijos „L.” valdybai, (duomenys neskelbtini) valdybai, yra (duomenys neskelbtini) namų bendrijos valdybos narys.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam A. R. bausmes, atsižvelgiama į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, nusikalstamų veiksmų pavojingumą, į jo asmenį apibūdinančias aplinkybes, kad nebuvo anksčiau teistas, anksčiau susikompromitavęs. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad po kaltinamojo A. R. padarytų nusikaltimų padarymo praėjo beveik 4 metai, per tą laiką kaltinamasis A. R. naujų teisės pažeidimų nepadarė. Į tai atsižvelgus, kaltinamajam A. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje skiriama bauda. Bauda skiriama, taikant BK 47 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2017 m. spalio 6 d., taip pat taikant tuo metu iki 2018 m. sausio 1d. galiojusį MGL dydį-37,66 Eur, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr.897 dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje jam skiriama bausmė – laisvės atėmimas, nes tik tokios rūšies bausmė yra numatyta šio įstatymo sankcijoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, skiriamos bausmės kaltinamajam A. R. bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, nes jis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė idealiąja sutaptimi.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas, jog bausmės, paskirtos kaltinamajam A. R., tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija Nr. XII-1554, galiojusi nuo 2015-03-24, įstatymo redakcija Nr. XIII-653, įsigaliojusi nuo 2017-10-06 ), jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, šiuo metu draudžiančios atidėti visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įsigaliojo po to, kai A. R. savo nusikalstamas veikas buvo užbaigęs, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo BK 75 straipsnio nuostatos, kur buvo numatyta, kad esant pagrįstam manymui, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo, tokios bausmės vykdymą galima atidėti ir asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą. Dėl tokių aplinkybių, taikant BK 3 straipsnio 2 d. nuostatas, šiuo metu galiojanti griežtesnė BK 75 straipsnio redakcija kaltinamajam A. R. netaikytina, o taikytina jo veikų padarymo metu galiojusi švelnesnė šio įstatymo redakcija. Atsižvelgus į tai, kad po nusikaltimų padarymo praėjo beveik keturi metai, kaltinamajam A. R. skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas minimaliam įstatyme numatytam terminui – 1 metams (BK 75 straipsnio 2 dalis). Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaltinamajam A. R. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė: įmoka į nukentėjusiųjų fondą (BK 68 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Kaltinamasis A. R. yra teisiamas už nusikalstamų veikų, padarytų iki 2016-07-06, todėl nustatant įmokos į nukentėjusiųjų fondą dydį, jam taikytina tuo metu galiojusi BK 71 straipsnio. numatyta įstatymo redakcija ( galiojo iki 2017-10-06), taip pat taikytinas tuo metu galiojęs MGL dydis-37, 66 Eur.

Kaltinamajam A. R. skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ( BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybės įmonė (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 455 000, 00 eurų turtinės žalos atlyginimui (t. 7, b.l. 102-105). Teisminio nagrinėjimo metu buvo gautas įmonės ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo A. R. priteisti to paties dydžio 455 000, 00 Eurų turtinei žalai atlyginti.

Teisminio nagrinėjimo metu civilinio ieškovo atstovas prašė priteisti iš kaltinamojo A. R. 441 000 eurų, nurodydamas, kad iš gautos įrangos buvo panaudota tik dalis – 14 000 eurų, o likusi dalis yra nenaudojama ir įmonei yra nereikalinga.

Valstybės įmonė (duomenys neskelbtini) 2020-05-27 raštu Nr. 2-432 patvirtino ieškovo atstovo argumentus, taip pat nurodė, kad nenaudojama įranga nėra pripažinta nereikalinga ir netinkama naudotis, kaip tai numato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 1250 „Dėl pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudotis valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatos.

Tokiam įmonės raštui prieštarauja 2016-09-30 įmonės specialistų komisijos akto išvados, kuriose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pateikta AGDL sistema susideda iš įvairių komponentų, todėl ji gali būti panaudota, kaip atsarginės dalys, kitoms įmonės turimoms sistemoms, mokslinių tyrimų tikslais ar kitiems naudingiems tikslams, įmonės specialistų komisijos 2018-09-06 ataskaitos Nr. 10-1131 išvados, kuriomis nustatyta, kad iškomplektavus gautą įrangą, ją galima panaudoti įmonės reikmėms.

Esant tokiems prieštaravimams, ieškinio dydis nėra aiškus, be papildomo aplinkybių tyrimo ieškinio dydžio nustatyti nėra galimybės. Be to nėra išaiškinta kaltinamojo A. R. nurodyta aplinkybė, kad jis, dirbant generaliniu direktoriumi, buvo apdraustas. Šią aplinkybę būtina patikrinti, jei ji pasitvirtintų, į procesą turėtų būti įtrauktas draudimo įstaigos atstovas.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškinio klausimas, priimant nuosprendį nespręstinas. Civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, nes bylos įrodymais yra nustatyta, kad valstybės įmonei turtinė žala buvo padaryta, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka ( Baudžiamojo proceso kodekso, (toliau tekste ir – BPK) 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

2019-03-26 prokuroro nutarimais buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. R. piniginėms lėšoms, esančioms AB ,,Luminor bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei AB ,,Citadele“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 119-121, 122-124, 125-126), žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., ir šiame žemės sklype esančiam pastatui - sodo namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam nekilnojamam turtui: butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 6/115 patalpoms – poilsio apartamentams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., Vilniaus apygardos teismo 2019-09-30 nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. R. jo turtui buvo pratęstas (t. 7, b. l. 129-131, 132-134, 135-136, t.11 b.l. 67-68).

Priimamu procesiniu dokumentu – nuosprendžiu – sprendimas dėl civilinio ieškinio iš esmės lieka neišspręstas, todėl nuosavybės teisės apribojimas A. R. turtui paliekamas, nes nėra išnykę nuosavybės teisės apribojimo pagrindai, numatyti BPK 151 straipsnyje.

Perduodant baudžiamąją bylą teismui, kartu buvo perduoti daiktiniai įrodymai – 2 vnt. paketų su tyrimui reikšmingais daiktais ir dokumentais (plombos Nr. 6414, 6415).

Teisminio nagrinėjimo metu prokuroras teismo pavedimu atliko kaltinamojo A. R. prašomų dokumentų poėmį įmonėje (duomenys neskelbtini) (t. 11 b.l. 177-183) ir juos pateikė teismui.

Tiek dokumentai, pateikti teismui, perduodant baudžiamąją bylą, tiek dokumentai, pateikti teismui teisminio nagrinėjimo metu, yra įmonės (duomenys neskelbtini) dokumentai, todėl jie, įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžintini įmonei (BPK 94 straipsnio 1 dalies. 3 punktas).

Dėl proceso išlaidų

Teisminio nagrinėjimo metu civilinio ieškovo – įmonės (duomenys neskelbtini) – atstovas prašė iš kaltinamojo A. R. priteisti įmonės atstovavimo išlaidas 4537,49 Eurus., pateikė rašytinį prašymą ir tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (t. 11 b.l. 136-151).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo A. R. priteistina dalis civilinio ieškovo atstovo prašomų išlaidų. Priteisdamas dalį prašomų išlaidų, teismas atsižvelgia, kad atstovas teikė teisinę pagalbą įmonei, dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, ruošė dokumentus, vykdė teismo nurodymus dėl papildomų dokumentų pateikimo. Priteisdamas tik dalį prašomų išlaidų, teismas atsižvelgia į tai, kad klausimas dėl civilinio ieškinio priteisimo nebuvo išspręstas iš esmės, priimamas sprendimas ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį ir nubausti :

pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, A. R. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę: laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio. 1 dalimi, 2 dalimi (įstatymo redakcija Nr. XII-1554, galiojusi nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06), paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymą A. R. atidėti 1 (vieneriems ) metams, paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę –25 MGL dydžio (941,50 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžią A. R. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

piniginėms lėšoms, esančioms AB ,,Luminor bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei AB ,,Citadele“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 119-121, 122-124, 125-126), žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., ir šiame žemės sklype esančiam pastatui – sodo namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam nekilnojamam turtui: butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 6/115 patalpoms – poilsio apartamentams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., iki civilinio ieškinio išnagrinėjimo.

Daiktinius įrodymus: 2 vnt. paketų, pažymėtų plombomis Nr. 6414, 6415, prokuroro pateiktus teisme įmonės (duomenys neskelbtini) dokumentus (t. 11, b.l. 177-183) grąžinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, VĮ (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. R. Valstybės įmonei (duomenys neskelbtini) 2000 eurų atstovavimo išlaidų.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, per Vilniaus apygardos teismą.