- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-26
- Bylos Nr.
- II-1298-583/2007
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pažeidėjas
- I.S.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I.S. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos rajono policijos komisariatui dėl 2007 m. spalio 2 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos rajono policijos komisariato VP Viešosios tvarkos skyriaus 2007-10-02 nutarimu (b.l.15) I.S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda - 200 Lt bauda, pagal ATPK 123 straipsnio 6 dalį paskirta administracinė nuobauda - 100 Lt bauda, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, subendrinus nuobaudas, skirta galutinė administracinė nuobauda - 200 Lt bauda. I.S. nubaustas už tai, kad 2007-09-15, 19.10 val. Vilniaus g. ir Daukanto g. sankryžoje, Šiauliuose, vairuodamas automobilį „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kuriam neatlikta techninė apžiūra, sukdamas į kairę, nepraleido sankryžoje tiesiai važiavusio automobilio „Lexus“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su juo susidūrė ir jį apgadino. Šiais veiksmais I.S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 61.2, 61.3 ir 199 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Skundu (b.l. 6-7) I.S. prašo nutarimą panaikinti. Nurodo, kad įvykio schema nubraižyta neteisingai, priešpriešiais atvažiuojantis automobilis važiavo vidurine juosta, iš kurios leidžiama tik sukti į kairę, šis automobilis staiga persirikiavo, suklaidino jį ir dideliu greičiu įvažiavo į sankryžą, todėl jis vairuojamu automobiliu nespėjo baigti manevro ir įvyko susidūrimas. 2007-11-15 teismui pateiktas I.S. prašymas, kuriuo prašoma bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Institucija, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą – Šiaulių miesto VPK VP Eismo priežiūros skyrius prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti galioti, nurodo, kad bylos nagrinėjime nedalyvaus (b.l.37).
Institucija, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - Klaipėdos rajono policijos komisariatas nurodo, kad skundas netenkintinas, nes nutarimas yra teisingas ir atitinka padarytą pažeidimą, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l.36).
Nukentėjusysis A. M. į bylos nagrinėjimą neatvyko, jam 2007-10-31 išsiųstas pranešimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l.30), todėl vadovaujantis ABTĮ 123 straipsnio 1 dalimi, kliūčių bylos nagrinėjimui nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 79 straipsnio 5 dalimi, į posėdį neatvykus nei proceso šalims, nei jų atstovams, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, teismas nusprendė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
ATPK 123 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą be techninės apžiūros, o ATPK 123 straipsnio 6 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu.
I.S. skunde (b.l. 6-7) šių pažeidimų neginčija, jokių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybes, susijusias su šiais pažeidimais, nepateikė. Tai įvertinęs, teismas konstatuoja, kad I. S. 2007-10-02 nutarimo dalyje dėl veikų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 6 dalyje inkriminavimo neginčija, teismas taipogi nenustatė, kad nutarimas šioje dalyje būtų nepagrįstas ir neteisėtas, todėl šioje dalyje nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
2007-09-15 Šiaulių miesto VPK VP EPS pareigūno surašytame protokole (b.l.14) nurodyta, kad I.S. pažeidė ir kelių eismo taisyklių 199 punktą, kuris reglamentuoja važiavimą per sankryžas ir jo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir jam inkriminuota veika, numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, numatanti administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, teismas, šioje dalyje tikrindamas nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi nustatyti, ar yra I.S. kaltė, t.y. ar jis pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, jei pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, tai ar eismo įvykio kilimas, kurio metu apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo įvykdytu kelių eismo taisyklių pažeidimu.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2007-09-15 19.10 val. Vilniaus g. ir Daukanto g. sankryžoje, Šiaulių mieste, įvyko dviejų automobilių: „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo I.S., ir „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo A. M. susidūrimas, eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I.S. skunde (b.l. 6, 7) teigia, kad automobilio “Lexus“ vairuotojas A.M.s važiavo Daukanto gatve (nuo Aušros al.) link Vytauto gatvės, važiuojamąja kelio juosta, kuria eismas sankryžoje leidžiamas tik pagal rodyklę į kairę Vilniaus gatve, link Valančiaus gatvės, o jis važiavo Daukanto gatve, kryptimi nuo Vytauto gatvės ir Daukanto/Vilniaus gatvių sankryžos ir sankryžoje iš vidurinės eismo juostos suko į kairę, į Vilniaus gatvę, kryptimi link Kudirkos gatvės. I.S. teigimu, jam automobiliu “Ford Eskort“ sukant į kairę, Daukanto gatve, važiuojamąja kelio juosta, kuria eismas sankryžoje leidžiamas tik pagal rodyklę į kairę į Vilniaus gatve, link Valančiaus gatvės, “Lexus“ vairuotojas staiga persirikiavo į dešinę kraštinę eismo juostą per ištisinę kelio ženklinimo liniją ir dideliu greičiu važiuodamas per sankryžą tiesiai, neleido jam užbaigti manevro ir trenkėsi į jo vairuojamą automobilį. I.S. mano, kad šis klaidinantis A.M. manevras tapo eismo įvykio priežastimi, todėl jo kaltės dėl eismo įvykio nėra.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 14), tarnybinių pranešimų (b.l. 16, 17), eismo įvykio vietos schemos (b.l. 18), nukentėjusiojo paaiškinimo (b.l. 19), eismo įvykio liudytojo V. R. paaiškinimo (b.l.20), bei teismo papildomai pareikalautų eismo įvykio vietos schemos duomenų, bei fotolentelės, nustatyta, kad A.M. vairuojamas automobilis važiavo Daukanto gatve, dešiniąja kraštine eismo juosta, link Vytauto gatvės (nuo Aušros al. link Pietinio rajono) tiesia kryptimi ir kirto sankryžą degant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui. Kaip nustatyta iš eismo įvykio schemos (b.l.18) ir 2007-11-10 teismo prašymu pateiktos išsamios eismo įvykio schemos, A.M. į sankryžą įvažiavo iš dešinės kraštinės eismo juostos, iš kurios pagal kelio ženklinimą galimos važiavimo kryptys tiesiai Daukanto gatve arba į dešinę Vilniaus gatve. Aplinkybes, kad A.M. važiavo sankryžoje tiesiai, leidžiama judėjimo kryptimi patvirtino ir įvykio liudytojas V.R., pateikęs paaiškinimą iš karto po eismo įvykio (b.l.20). Iš bylos medžiagos ir aukščiau paminėtų eismo įvykio dalyvių paaiškinimų, taip pat nustatyta, kad I.S. važiavo Daukanto gatve, kryptimi nuo Vytauto gatvės ir Daukanto/Vilniaus gatvių sankryžoje iš vidurinės eismo juostos suko į kairę, į Vilniaus gatvę, kryptimi link Kudirkos gatvės ir sankryžoje nedavė kelio tiesiai važiuojančiam automobiliui “Lexus“, automobilių važiavimo trajektorijos kirtosi ir įvyko susidūrimas. Kelių eismo taisyklių XVIII skyriaus “Važiavimas per sankryžas“ 199 punktas numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi teisiai arba į dešinę, o sankryžoje, kur važiavimo kryptimi ne daugiau kaip viena eismo juosta, - ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje. Taigi akivaizdu, kad I. S. veiksmai važiuojant per Daukanto/Vilniaus gatvių sankryžą prieštaravo kelių eismo taisyklių 199 punkto reikalavimams ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.
I. S. skunde išdėstė abejonę dėl automobilio “Lexus“ vairuotojo A.M. veiksmų atitikimo kelių eismo taisyklių reikalavimams, nurodant, kad jis įvažiavo į sankryžą iš dešinės eismo juostos leidžiančios eismą tiesiai, tačiau prieš tai staiga persirikiavęs iš vidurinės eismo juostos leidžiančios tik posūkį į kairę ir dėl to buvo suklaidintas ir tai įvardina eismo įvykio kilimo priežastimi. Šios versijos pagrindimui pateikė schemą (b.l.8). Tačiau netgi įvertinus šias schemoje nurodytas transporto priemonių judėjimo kryptis akivaizdu, kad A.M. vairuojamas automobilis “Lexus“ į sankryžą įvažiavo iš dešinės eismo juostos, leidžiančios eismą tiesiai kaip tai numato kelio ženklai. Be to schemoje nurodyta, kad juostoje, iš kurios galimas posūkis į kairę stovėjo automobilis ir A.M.persirikiavo iš vidurinės eismo juostos į dešinę prieš šį automobilį. Iš schemos ir pateiktų eismo įvykio vietos fotografijų, akivaizdu, kad esant tokiai situacijai, kurią savo schemoje nurodo I.S., juostoje iš kurios važiuojant Daukanto gatve galimas tik posūkis į kairę į Vilniaus gatvę link Valančiaus gatvės, stovint automobiliui, šis automobilis I.S. turėjo užstoti Daukanto gatvės, kuria atvažiavo automobilis “Lexus“ vaizdą, todėl jo manevras sukant sankryžoje į kairę turėjo būti atliekamas apdairiai, tik įsitikinus ar tai bus saugu.
Teismas konstatuoja, kad I.S. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų skunde išdėstytas aplinkybes apie tai, kad A.M. vairuojamas automobilis persirikiavo į kitą juostą prieš pat sankryžą. Pažymėtina ir tai, kad po eismo įvykio I.S. atsisakė paaiškinti bet kokias aplinkybes susijusias su eismo įvykiu, susipažinti su protokolu, pasirašyti eismo įvykio schemoje (b.l. 16, 17, 21). Be to, teismas pažymi, kad iš byloje esančios fotolentelės Nr.1, kurioje užfiksuotas Daukanto g., žiūrint nuo Aušros al., vaizdas, matyti, jog dešinioji ir vidurinė juostos prieš pat sankryžą yra atskirtos siaura brūkšnine linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas. Vadovaujantis KET 3 priedo 1.7 p., šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas konstatuoja, kad net ir pripažinus, kad A.M. persirikiavo prieš pat sankryžą į dešinę eismo juostą, jo veiksmai neprieštaravo kelių eismo taisyklių reikalavimas ir negalėjo būti eismo įvykio kilimo priežastimi. Taigi, nustačius, kad A.M. šio įvykio metu važiavo, nepažeisdamas KET reikalavimų, teismas konstatuoja, kad pagal KET 199 p. I.S. sukdamas į kairę, turėjo praleisti priešpriešiais parvažiuojantį A.M. vairuojamą automobilį. I.S. vairuojamo automobilio „Ford Escort“ eismo įvykio nulemti dešinio automobilio šono sugadinimai, kuriuos patvirtina teismui pateikta fotolentelė Nr.4, taip pat leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykis kilo tuo metu, kai šis automobilis suko į kairę ir nepraleido priešpriešiais atvažiuojančio automobilio.
Įvertinus šias aplinkybes, konstatuojama, kad I.S. pažeidė KET 199 punkto reikalavimus ir tuo savo kaltais veiksmais sukėlė eismo įvykį, nulėmusį kitam asmeniui priklausančių transporto priemonių apgadinimą. Kadangi institucija, priimdama nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe, nutarimas laikomas pagrįstu. Pažeidimas kvalifikuotas teisingai, nuobaudos paskirtos sankcijų ribose ir teisingai subendrintos. Taip pat teismas pažymi, kad administracinė nuobauda skirta pagrįstai įvertinus I.S. anksčiau padarytus KET pažeidimus, už kuriuos jis baustas administracine tvarka, kaip sunkinančią atsakomybę aplinkybę – pakartotinumą, nuobauda paskirta pagal nuobaudų skyrimą reglamentuojančias taisykles, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, todėl nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Nustačius, kad Klaipėdos rajono policijos komisariato VP Viešosios tvarkos skyriaus 2007-10-02 nutarimas (b.l. 10, 15) yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Klaipėdos rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus 2007-10-02 nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistu ir I. S. skundo nepatenkinti.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.