Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R.R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis UAB darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, teistas:

1) 2006 m. balandžio 13 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2008 m. kovo 20 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme;

3) 2011 m. kovo 10 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 2011 m. gegužės 18 d. pakeistu Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, galutine 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2015 m. gegužės 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

5) 2015 m. spalio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį ir 290 straipsnį galutine 8 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo, BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

6) 2019 m. liepos 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio programoje, ją atliekant per 4 mėnesius, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje.

G.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Pakruojyje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vykdanti individualią veiklą, teista 2015 m. spalio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant 3 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22 iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R.R. siekė paveikti liudytoją K.T., kad ji ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duotų melagingus parodymus, o būtent: laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. sausio 23 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su G.M., jam prašant ir G.M. susitikus su liudytoja K.T., rašė jai SMS žinutes, siūlė pinigų už ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pakeitimą ir taip prašymais paveikė liudytoją K.T., kad ji ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)duotų melagingus parodymus, nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) apie 23:30 val. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), ji nematė, kad jis tyčia smurtavo prieš savo sugyventinę G.M..

Kaltinamasis R.R. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad

Nežino, kodėl taip pasielgė, turėjo gerą darbą, tai nenorėjo jo prarasti. Norėjo paveikti K.T., kad duotų kitus parodymus. Tiesiogiai su K. T. nebendravo, paprašė, kad G. M. pasikalbėtų su ja, ko tiksliai prašė, nepamena. G. M. pasikalbėjo su K. T.. Jos susirašinėjo SMS žinutėmis, kad K. T. pakeistų parodymus, siūlė jai atlygį. Į namus buvo atėjęs P., jos tėvas, prašė duoti K. T. pinigų, pasakė, kad G. M. duotų. G. M. buvo susitikus su K. T., pasikalbėjo. K. T. turėjo nurodyti, kad nematė, kaip jis trenkė G. M.. Mano, kad blogai pasielgė, gailisi. G. M. persivedė iš jo sąskaitos į draugo sąskaitą pinigus ir juos nusiėmė. Su G. M. dėl šio įvykio bendravo telefonu, SMS žinutėmis.

Kaltinamoji G.M. siekė paveikti liudytoją K.T., kad ji ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duotų melagingus parodymus, o būtent: laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. sausio 23 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, veikdama bendrininkų grupėje su R.R., kuriam prašant, ji susitiko su liudytoja K.T., rašė jai SMS žinutes, siūlė pinigų už ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pakeitimą ir taip prašymais paveikė liudytoją K.T., kad ji ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duotų melagingus parodymus, nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) apie 23:30 val. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), ji nematė, kad R.R. tyčia smurtavo prieš savo sugyventinę GG.M..

Be to, kaltinamoji G.M., ikiteisminio tyrimo metu būdama apklausta kaip liudytoja, davė melagingus parodymus, o būtent: atliekant ikiteisminį tyrimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariate iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo fakto pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, būdama pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjui D.K. adresu: Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), apklausiama liudytoja 2019 m. sausio 8 d. laikotarpiu nuo 11:10 val. iki 11:33 val.; adresu: (duomenys neskelbtini) Pakruojo r. 2019 m. sausio 10 d. laikotarpiu nuo 18:29 val. iki 18:55 val. apklausiama liudytoja Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V.A. bei atliktos akistatos metu su liudytoja K.T. 2019 m. sausio 23 d. laikotarpiu nuo 13:28 val. iki 14:29 val. apklausiama Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos D.K. Pakruojo rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, melagingai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 23:30 val. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), sugyventinis R.R. jai smūgio į veidą nesudavė, o veidą ji susižalojo pati, griūdama ant žemės, užkliuvusi už durų slenksčio, nors ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad R.R. tyčia jai smūgiavo kumščiu į veidą.

Kaltinamoji G.T. teisiamajame posėdyje kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad bendravo su K. T., ji buvo atėjus į jos namus, klausė, kas jai iš to, jeigu ji pakeis parodymus. Tai nusprendė su R. R. pasiūlyti jai pinigų. Po to atėjo jos tėtis P. ir pasakė - jei nori, kad K. T. pakeistų parodymus, duokit jai 200 Eur, bet jie nesutiko su tokia suma. Kitą dieną K. T. parašė jai SMS žinutę, kad sutinka jog jai duotų 150 Eur. R. R. pervedė 100 Eur, o ji 50 Eur pridėjo iš savų. R. R. žinojo, kuriam tikslui perveda pinigus. Nuvyko pas tyrėją, prie tyrėjos durų padavė K. T. pinigus. Ji nuėjo pašnekėjo, tada jos išėjo pasivaikščioti ir ji suprato, kad K. T. jau pati nesupranta, ką tyrėjai sakė, todėl pinigus atsiėmė. Norėjo, kad K. T. liudytų kaip susitarė, nes nenorėjo papildomai problemų. Norėjo padėti R. R.. Jis išlaiko šeimą, norėjo, kad išvengtų atsakomybės ir galėtų išvykti i užsienį dirbti. Savo tokį poelgį vertina blogai, nereikėjo taip elgtis, gailisi. Dėl kitos veikos –melagingų parodymų, buvo įspėta dėl atsakomybės, nurodė, kad griuvo pati, nors iš tikrųjų taip nebuvo. Akistatos metu irgi nurodė, kad griuvo, taip nurodė dėl tų pačių priežasčių, norėjo padėti R. R. išvengti atsakomybės. Turi du mažamečius vaikus. Jos pajamos – tai, ką gauna už vaikus ir uždirba pas ūkininką pagal paslaugų kvitus, dirba kasdien. Gailisi dėl abiejų padarytų veikų.

Po kaltinamųjų R.R. ir G.M. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir sutinkant kaltinamiesiems, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų veikos jų prisipažinimais ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodytos ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, nes R.R. ir G.M., veikdami bendrininkų grupėje, siekė paveikti liudytoją, kad ji ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje duotų melagingus parodymus. Be to, kaltinamosios G.M. veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nes ji, būdama pasirašytinai įspėta pagal baudžiamojo kodekso 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu, būdama apklausta kaip liudytoja, davė melagingus parodymus.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamojo R.G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamosios G.M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino, padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje bei nusikalstamas veikas padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis R.R. anksčiau teistas šešiskart, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu jo teistumas buvo išnykęs (2 t., b. l. 5–43), metų laikotarpiu administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 44–148), dirbantis, charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 50, 52), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 49), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. R.R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) R.R. atžvilgiu bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam trumpesnės nei vidutinė trukmės (BK 48 straipsnio 2 dalis) laisvės apribojimo bausmę. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu Ričardui Ruginiui paskirta laisvės apribojimo bausmė, prieš tai ją, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu, ją iš dalies pridedant prie Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Atsižvelgdamas į tai, kad R.R. dėl savo veikos gailisi, nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas buvo išnykęs, dirba, teismas sprendžia esant pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo R.R. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, įvertinus ir valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės poziciją, R.R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamoji G.M. anksčiau teista vieną kartą, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 107–116), administracine tvarka bausta (1 t., b. l. 117–125), vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 131), psichiatro ir priklausomybė ligų įskaitose neįrašyta (1 t., b. l. 128), gyvenamosios vietos seniūnija charakterizuoja patenkinamai (1 t., b. l. 129), yra jos atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės. G.M. padarė du nesunkius nusikaltimus, prisipažino padariusi nusikalstamas veikas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) G.M. atžvilgiu bus pasiekti už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 233 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jai trumpesnės nei vidutinės trukmės ir vidutinės trukmės (BK 48 straipsnio 2 dalis) laisvės apribojimo bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos už atskirus nusikaltimus, subendrintinos iš dalies jas sudedant.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamoji G.M. prisipažino esanti kalta, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) bei paskirtini įpareigojimai: visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6 dalies 1 punktas, 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–310 straipsniais,

nusprendžia:

R.R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ričardui Ruginiui bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę, prieš tai ją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ją iš dalies pridedant prie Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktų, 4 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją atliekant per 4 (keturis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G.M. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį – 9 (devyniais) mėnesiais laisvės apribojimo;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneriais) metais laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies taisyklėmis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant:

– visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir

– per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.