Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-10 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventinei, o būtent: jis, 2016-05-05 apie 18.29 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,45 ‰ girtumas) konflikto su sugyventine I. B. metu tyčia spyrė pastarajai koja į dešinįjį šoną, tuo sukeldamas sugyventinei I. B. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais veiksmais A. Z. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

A. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamą nesunkų nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo A. Z. ikiteisminio tyrimo metu (2016-05-06) duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2016-05-05 apie 13.00 val. jis, kartu su sugyventine I. B. nuomojamame bute, pradėjo gerti degtinę. Daugiau nieko bute nebuvo, butą jie nuomoja, už butą moka jis, nes I. niekur nedirba. Kartu su jais bute, kitame kambaryje, gyvena buvo šeimininkas. Butas yra dviejų kambarių. Šeimininkas yra po insulto, vos vaikšto ir sunkiai kalba, todėl visada būna savo kambaryje. Kartu su I. B. gyvena 8 metus, veda bendra ūkį. Jie gėrė degtinę ir viskas buvo gerai, kol jis negavo žinutės iš savo senos draugės. Vardo draugės nenori sakyti. Kelintą gavo žinutę, jis nepamena. Tuo metu jis gulėjo lovoje, kambaryje. Irena išgirdo, kad jam atėjo žinutė, paėmė jo mobilųjį telefoną, kuris gulėjo ant sekcijos lentynos, pamatė, kad žinutė gauta iš nežinomo numerio, pradėjo priekaištauti, kad jam rašo kitos moterys, ji buvo labai įpykusi ir po poros minučių sviedė į jį telefoną. Telefonas pataikė jam į kairią akį, tiksliau, po akimi. Nuo smūgio po akimi atsirado mėlynė. Tuo metu tarp jo ir I. buvo 2 metrų atstumas. I. stovėjo prie sekcijos, kai sviedė telefoną. Jis supyko, kad I. į jį sviedė telefoną, pakilo iš lovos, priėjo prie I. ir sudavė I. dešinės rankos delnu į kairįjį šoną. I. nuo jo smūgio suklupo ant kelių ir pradėjo šaukti, kad jai skauda ir ji iškvies policiją. Daugiau jis I. nemušė ir jokių kitų smūgių jis jai nesudavė. Po smūgio jis išėjo į balkoną parūkyti, o I. išėjo į virtuvę. Konflikto metu kambaryje buvo tik jis ir I., niekas konflikto nematė. Savininkas buvo savo kambaryje. Jam grįžus iš balkono bute jau buvo medikai, po to atvyko pareigūnai, jį išvežė į policijos komisariatą, o I. su medikais liko bute. Labai gailis, kad taip atsitiko, pažada daugiau taip nedaryti, nori I. atsiprašyti, nėra agresyvus, tiesiog supyko, kad I. metė į jį telefoną. I. jį išprovokavo mesdama telefoną. Jei ji nemestų telefoną - jokio konflikto tarp jų nebūtų. I. buvo labai girta, kai metė telefoną, nes jie gėrė vienodai. Jie su I. nekonfliktuoja, buvo tik vienas atvejis, prieš tai, kai jis sukėlė jai fizinį skausmą. Iki ikiteisminio tyrimo pabaigos pasižada gyventi atskirai, ketina apsistoti pas savo draugą S. V., adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 36). Papildomos apklausos metu, 2016-08-08, A. Z. parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmę supranta, turinys aiškus, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2016-05-05, apie 18.30 val., kai konflikto metu, būdamas neblaivus spyrė savo sugyventinei į šoną, pripažįsta. Pirmos apklausos metu nurodė, kad sudavė jai su ranka, bet kadangi buvo neblaivus, supykęs, tai neatmeta galimybės, kad galėjo jai suduoti su koja. Gali būti, kad tuo momentu labai supykęs spyrė jai su koja. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, savo sugyventinės dėl sumušimo atsiprašė, su ja susitaikė, toliau gyvena kartu. Pretenzijų I. B. dėl paleisto į jį telefono neturi, susitaikė ir jai atleido (b. l. 42).

Nukentėjusiosios I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016-05-05 po pietų ji pradėjo gerti kartu su savo sugyventiniu A. Z. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butą jie nuomoja. Bute yra du kambariai, viename kambaryje gyvena buto savininkas, kitame gyvena ji su A.. A. yra užsiregistravęs kažkokiame internetiniame puslapyje ir jam pastoviai rašo nepažįstamos moterys. Tiksliai ji nepamena kada, bet tądien jam vėl atėjo žinutė. Jie gėrė degtinę savo kambaryje. Kai atėjo A. žinutė, ji supyko, nes jam pastoviai ateina žinutės ir naktį, ir dieną, ir tai ją erzina ir pykdo. Ji ir vėl išgirdo, kad jam atėjo žinutė, A. telefonas, kai jam atėjo žinutė, gulėjo ant sekcijos prie televizoriaus. Ji paėmė A. telefoną ir metė į jį. Ji pataikė A. į akį, tiksliau po akimi, kairėje pusėje. Tiksliau nepamena, bet A. stovėjo kambaryje, kur tiksliau stovėjo, ji nepamena, kažkur prie lovos, kai ji metė jam telefoną. Tarp jų buvo nedidelis atstumas, gal apie 1 metrą, gal du metrai, ji tiksliai nepamena. Po to, kai pataikė į A. telefonu, jis priėjo prie jos ir spyrė jai koja į kairįjį šoną, po pažastimi. Kuria koja jis spyrė, ji neprisimena. Po smūgio ji pajuto stiprų fizinį skausmą, mėlynės nesimato, bet ji pajuto ir iki šiol jautė stiprų vidinį skausmą. Daugiau A. jos nemušė. Po smūgio ji nugriuvo ant žemės, ant kelių. Po to ji atsikėlė, išėjo iš kambario ir paskambino į policiją. Iš pradžių atvažiavo medikai, ją apžiūrėjo vietoje, bet kadangi jai labai skaudėjo, vėliau ją išvežė į ligoninę, kur padarė rentgeną ir nustatė stiprų sumušimą. Tuo metu, kai ją apžiūrinėjo medikai, atvyko policijos pareigūnai ir išvežė A.. Jie su A. gyvena kartu apie 10 metų ir veda bendrą ūkį. Tai ne pirmas kartas, kai ji kreipiasi į policiją. Buto savininkas nematė konflikto, nes visada būna savo kambaryje. Jie netriukšmavo ir buto savininkas negirdėjo, kaip įvyko konfliktas, nes viskas įvyko labai greitai (b. l. 13-14).

Liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016-05-05, apie 18.29 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. S. iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyras smurtauja prieš moterį. Nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad policiją kvietė I. B. dėl to, kad jos sugyventinis A. Z. prieš ją smurtavo. Nukentėjusioji paaiškino, kad su sugyventiniu vartojo tą vakarą alkoholį, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu A. Z. sudavė vieną smūgį koja į dešinės pusės šoną. Įtariamasis paaiškino, kad sudavė sugyventinei į šoną ranka. Akivaizdžių sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno nesimatė. Nukentėjusioji paaiškino, kad po suduoto smūgio pajuto fizinį skausmą, buvo iškviesta greitoji, kuri išvežė pastarąją į ligoninę. A. Z. buvo pristatytas į Vilniaus m. 1 PK (b. l. 18).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. B. 2016-05-05 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2016-05-05, apie 18.29 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), vyras puola muštis. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatyta, kad pranešėja I. B. vartojo alkoholį su savo sugyventiniu A. Z., ko pasėkoje tarp jų įvyko konfliktas. Konflikto metu A. Z., pasak sugyventinės, jai spyrė koja į dešinės pusės šoną. Tačiau A. Z. paaiškino, kad sugyventinei trenkė į šoną ranka. Jiems moteris paaiškino, kad jaučia fizinį skausmą. GMP 0871 moterį apžiūrėjo bei išvežė į Lazdynų URL. Smurtą patyręs asmuo I. B., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė fiziniu skausmu. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad sugyventinė nuolat provokuoja konfliktą, vakar jį sumušė, trenkė į akį, bendraujant matėsi ant vyro veido mėlynės (b. l. 1-2).

2016-06-22 Įvykio vietos, papildomos įvykio vietos, lavono, vietovės, patalpų, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota garso įrašo, pateikto Bendrojo pagalbos centro, apžiūra, padaryta jo stenograma, nustatyta, kad 2016-05-05, 18.23 val. pagalbą kvietė I. B., gyv. (duomenys neskelbtini), kurią sumušė sugyventinis (b. l. 21-22). CD laikmena su garso įrašu pridėta prie baudžiamosios bylos (b. l. 23).

2016-05-05 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas kambarys bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b. 8-10).

Blaivumo patikrinimo testo rezultatais, patvirtinančiais, kad 2016-05-05, 19:19 val., A. Z. nustatytas 2.45 ‰ girtumas (b. l. 29).

2016-05-26 dokumentų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis apžiūrėjęs nukentėjusiosios I. B. apžiūros lapą iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad I. B. 2016-05-05 RVUL buvo nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, tačiau objektyvių medicininių požymių, kuo šis sumušimas pasireiškė - nekonstatuota, todėl tai, kaip sužalojimai nevertinama ir nekvalifikuojama (b. l. 25-26).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. Z. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei I. B., o būtent, kad, jis, 2016-05-05, apie 18.29 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,45 ‰ girtumas) konflikto metu tyčia sudavė koja į dešinį pilvo šoną sugyventinei I. B., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamojo A. Z. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. Z. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, bei jos dydžiu (b. l. 59).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį - sugyventinę), padarymo aplinkybes, kad pati nukentėjusioji buvo neblaivi, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi iš bylos duomenų matyti, jog A. Z. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, kai teistumas už jį nebuvo išnykęs ar panaikintas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. Z. - praeityje teistas (b. l. 47-48, 51-52), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 53-54, 55-56), dirba (b. l. 57), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 44), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 45), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 46). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis – 12 mėnesių - šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį pagrindo nėra. Prokuroro siūlomas įpareigojimas – nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Prokuroras pareiškime taip pat siūlo, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti A. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² straipsnyje, kuri, teismo vertinimu gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje, siekiant išvengti smurtavimo tiek apskritai, tiek prieš artimą giminaitį ar šeimos narį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, A. Z. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu A. Z. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-05-05, 18.56 val., iki 2016-05-06, 12.40 val. (1 para) (b. l. 31, 32, 38). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam A. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 37) – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktas su garso įrašu, saugomas prie bylos medžiagos (b. l. 23), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 91 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įskaityti į bausmę A. Z. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-05-05, 18.56 val., iki 2016-05-06, 12.40 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. Z. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktą su garso įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.