Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. I. ir jo gynėjos advokatės Liucijos Jankoitės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutarties.

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžiu M. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš M. I. priteista valstybei 53 658 Lt žalai atlyginti. 8 490 pakelių cigarečių „Cartel Red“, saugomų Panevėžio AVPK saugykloje, 10 pakelių tų pačių cigarečių ir netikrą M. I. vairuotojo pažymėjimą Nr. R 0263886, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutartimi nuteistojo M. I. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. I. nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką neteisėtai įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. 2011 m. spalio 18 d., tiksliau nenustatytu laiku, Panevėžyje, Pramonės g. 8, prie Panevėžio miesto automobilių turgaus, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 8500 pakelių cigarečių „Cartel Red“, kurių bendra vertė, įskaičius privalomus sumokėti mokesčius, yra 61 733 Lt, ir iš įgijimo vietos automobiliu „Citroen Jumper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno jas iki G. K. priklausančio garažo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kur 2011 m. spalio 18 d., nuo 20 iki 21 val., visas cigaretes kratos bei poėmio metu paėmė policijos pareigūnai.

Anot kasatorių, teismai taip pat pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą pareigą neapsiriboti tik viena arba keliomis iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, parenkant tinkamą bausmę. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą aplinkybę. Neatsižvelgdami į tai, kad nuteistasis dirbo ir turėjo legalų bei pastovų pajamų šaltinį, nepasisakė dėl faktinių aplinkybių, jog nuteistasis su bedarbe žmona augina mažametį sūnų, ir nepagrįstai atsisakė skirti baudą ir nuteisė laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, taip pažeisdami BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą teisingumo principo įgyvendinimą, nes paskirta bausmė yra neadekvati ir neteisinga padaryto nusikaltimo ir ją padariusio kaltininko asmenybės pavojingumui. Teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje iš esmės atkartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo bausmės skyrimą ir atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatas, nors iš esmės abiejų instancijų teismai padarė klaidingą išvadą, kad nuteistasis neturės finansinių galimybių susimokėti BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą baudą, todėl jam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis yra geros sveikatos būklės, jaunas ir dirbantis asmuo, gaunantis pastovias bei legalias pajamas, todėl teismai nepagrįstai padarė išvadą, kad jis negalės sumokėti teismo paskirtos baudos. Teismai, spręsdami dėl realios laisvės atėmimo bausmės vietoj baudos skyrimo, taip pat neatsižvelgė į tai, kad už nuteistąjį jo žmona R. I. yra sumokėjusi 10 000 Lt užstatą. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis neturi finansinių išteklių baudai susimokėti. Nagrinėjamu atveju teismai nuteistajam netinkamai individualizavo bausmę, tik formaliai įvertindami BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes; taigi netinkamai pritaikydami šio straipsnio nuostatas ir priimdami iš esmės neteisingus sprendimus dėl bausmės paskyrimo, taip pažeidė BK 40 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą teisingumo principą. Atsižvelgiant į teismų motyvus konstatuotina, kad teismai tinkamai neatsižvelgė į kaltininko asmenybę. Visapusiškai įvertinus byloje turimus duomenis matyti, kad nuteistasis turi legalų ir stabilų pajamų šaltinį, už padarytus galiojančius viešosios teisės pažeidimus baudas sumokėjo, bausmes atliko, teistumas išnykęs, šiuo metu su žmona augina mažametį sūnų, taigi jis nekelia tokios grėsmės, kad kiltų būtinybė jį izoliuoti nuo visuomenės ir savo šeimos. Todėl teigtina, kad realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas būtų neproporcingas jo pavojingumui visuomenei ir neigiamai paveiktų jo bei jo šeimos narių gyvenimą, nes šiuo metu nuteistojo žmona yra bedarbė ir nuo 2012 m. sausio 21 d. negauna jokių nedarbo draudimo išmokų, o vaikas turi sveikatos problemų ir reikalauja nuolatinės abiejų tėvų priežiūros. Pažymėtina, kad nuteistasis yra gerai apibūdinamas savo naujose vadybininko pareigose, todėl turi visas galimybes išlaikyti šeimą ir sumokėti baudą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, konstatuotina, kad teismai pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę ir individualizavo bausmę, todėl nepagrįstai konstatavo, jog jis neturi finansinių galimybių susimokėti jam paskirtos BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos baudos. Teismų paskirta bausmė neatitinka teisingumo principo, yra neadekvati ir neproporcinga padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumui, todėl pažeidžia nuteistojo teisę į teisingą teismą ir kitas konstitucines asmens teises, konkrečiai – teisę į laisvę ir šeimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad M. I. būtų tikslinga pakeisti bausmės rūšį ir vietoj realios laisvės atėmimo bausmės skirti BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Anot prokuroro, skirdamas bausmę M. I. pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtimi ir 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, įstatymų leidėjas numato alternatyvias bausmes - baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų. Atsižvelgus į teismo sprendime išdėstytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes - padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, M. I. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo galimybes sumokėti sankcijoje numatyto dydžio baudą, teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus M. I. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo ir jo gynėjos kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad M. I. paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams yra aiškiai per griežta. Taikyti nuteistajam BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra įstatyminio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, bet ne kitą alternatyvą – baudą, motyvuojamas tuo, kad jis praeityje buvo keturis kartus teistas, bet teistumas jam jau išnykęs, padarė sunkų, tyčinį, baigtą, savo esme – savanaudišką nusikaltimą, cigarečių, kuriomis jis neteisėtai disponavo, vertė gerokai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Be to, teismas suabejojo nuteistojo galimybėmis ir realiais ketinimais sumokėti baudą: jis daugybę kartų baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus ir nėra linkęs laiku mokėti jam paskirtų baudų; nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo, neturi legalių pajamų ir turto, anot jo paties parodymų, pinigus nelegalioms cigaretėms pirkti skolinosi, jam priteistas nemažas civilinis ieškinys.

Apeliacinės instancijos teismas, patvirtindamas paskirtos bausmės pagrįstumą, atkreipė dėmesį ir į nuteistojo nenuoširdumą proceso metu: nuteistasis prisipažino kaltu tik dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto, tačiau atsisakė duoti parodymus, iš ko ir kokiomis aplinkybėmis įsigijo tokį kiekį cigarečių, teigė, kad nežino, kam įsigijo tokį didelį kiekį cigarečių už skolintus pinigus, atsisakė aiškinti, kas jam skolino tokią pinigų sumą. Teisme nuteistasis iš esmės gailėjosi tik dėl to, kad buvo sulaikytas, nesijautė padaręs kažką nusikalstamo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti byloje esančių aplinkybių ir švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Nuteistojo įsidarbinimo ir mažamečio vaiko auginimo aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas vietoj laisvės atėmimo skirti baudą, šioje byloje negali lemti išvados, kad teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę ir paskyrė neteisingą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. I. ir jo gynėjos advokatės Liucijos Jankoitės kasacinį skundą atmesti.