Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Alginai Giniotienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam profesinį išsilavinimą, išsiskyrusiam, nedirbančiam, turinčiam II gr. neįgalumą, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, kuriam 2011 m. balandžio 27 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kurių taikymas nutrauktas 2014 m. birželio 3 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi, 2017 m. birželio 14 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, padariusiam įstatymo uždraustą veiką, numatytą 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. 2017 m. balandžio 12 d. ir 2017 m. balandžio 13 d. (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo sugyventinę E. P.:

2017 m. balandžio 12 dieną, tiksliai nenustatytą valandą, kambaryje ant lovos sėdinčiai E. P. kelis kartus sudavė kumščiu į veidą, po to, sugriebęs už plaukų, 3–4 kartus jos galvą trenkė į sieną, kliuvo į galvos dešinę pusę, po to, pargriovęs nuo lovos ant žemės, spardė kojomis jai į kojas, suduodamas tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, ir taip smurtaudamas jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. balandžio 12 d. vakarą, tiksliai nenustatytą valandą, L. J. E. P., gulinčiai lovoje, vieną kartą delnu trenkė į kairę vaido pusę, po to, paėmęs pagalvę, bandė ją dusinti, tačiau jam suskambo telefonas ir jis E. P. paleido, ir taip smurtaudamas jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. balandžio 13 dieną, tiksliai nenustatytą valandą, L. J., sugriebęs E. P. už rūbų, nusitempė ją iš kambario į virtuvę, pasodino ant kėdės ir kumščiais trenkė į galvą ne mažiau 5 smūgių, po to, paėmęs guminius batus, trenkė jais į galvą ne mažiau kaip 3 kartus, pataikė į pakaušį, padarydamas E. P. kraujosruvas abiejų akių vokuose, galvos plaukuotosios dalies sumušimą, sukėlusį lokalų patinimą ir taip smurtaudamas jis sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.

Šioje L. J. padarytoje veikoje yra baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. P. nurodė, kad išsamius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Teismui juos pagarsinus patvirtino, kad parodymai surašyti teisingai, prašė jais remtis. Papildomai nurodė, kad šiuo metu gyvena kartu su L. J. Žino apie jo psichinę sveikatą, tačiau, jos vertinimu, šiuo momentu jo sveikata yra normali, ji gali keistis, jei jis pradės vartoti alkoholį, tuomet ji planuoja su juo nebegyventi. L. J. kas mėnesį lankosi (duomenys neskelbtini) psichikos centre, kasdien vartoja vaistus. Tačiau kai jis pradeda vartoti alkoholį, tada dažniausiai nebegeria vaistų, nors būna visaip, kad ir vaistus geria. L. J. iki šio įvykio prieš ją smurtavo porą kartų. Šis įvykis buvo trečias, jo metu buvo sunkiausiai sužalota. Kol ji gyvena su juo, jį prižiūri. Žino apie jo kliedesius jos atžvilgiu. Negalėjo pasakyti, ar jo psichinė sveikata keitėsi. Nurodė, kad kuomet jis mėnesį gydėsi ligoninėje, gydymo poveikis buvo geresnis.

Be teisme apklaustos nukentėjusiosios parodymų, L. J. padarytą veiką įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai:

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. P. nurodė, kad su savo sugyventiniu L. J. kartu gyveno apie penkis metus. Žino, kad L. J. turi psichikos problemų. Sugyventinis anksčiau taip pat yra smurtavęs prieš ją, tačiau ji niekur nesikreipdavo. 2016 metų lapkričio mėnesį, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl L. J. smurto prieš ją, ji iš L. J. namų išvyko pas dukrą į (duomenys neskelbtini). Kiek žino, kai ji buvo (duomenys neskelbtini), L. J. išvežė į (duomenys neskelbtini) psichiatrinę ligoninę, kur jis pabuvo savaitę ir grįžo namo, kadangi mirė jo tėvas. 2017 metų kovo 2 dieną ji grįžo pas L. J., kadangi šis prašė padėti ruoštis tėvo laidotuvėms. Ji sutiko ir grįžo. L. J. jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė ir toliau gyveno kaip sugyventiniai ir vedė bendrą buitį, nes ji patikėjo, kad L. J. daugiau prieš ją nebesmurtaus. Po tėvo laidotuvių L. J. pradėjo labai piktnaudžiauti alkoholiu. Kai sugyventinis būna neblaivus, ką ji bedarytų, šiam viskas yra blogai. 2017-04-12 ryte, tikslai laiko negali pasakyti, L. J. išėjo iš namų. Po kelių valandų L. J. grįžo namo, ji matė, kad sugyventinis yra neblaivus. Neblaivus L. J. pradėjo prie jos kabinėtis, ji nieko nesakiusi apsirengė ir išėjo į lauką. L. J. puolė ją vytis, sugriebęs abiem rankomis už striukės jėga parsivedė į kambarį. Kambaryje atėmė mobilųjį telefoną ir pradėjo mušti. Sėdint ant lovos jai L. J. kumščiais sudavė į veidą, kiek tiksliai sudavė smūgių, negali pasakyti, po to, sugriebęs viena ranka už plaukų, maždaug tris, keturis kartus jos galvą trenkė į sieną, labiausiai kliuvo į galvos dešinę pusę. Po to, sugriebęs už rūbų šalia krūtinės, pargriovė ją nuo lovos ant žemės ir pradėjo spardyti į kojas, kiek tiksliai smūgių sudavė, ji negali pasakyti. Po to smūgių L. J. jai daugiau nesudavė, išėjo iš namų ir ją užrakino. Ji bijodama, kad sugyventinis gali būti netoli namų ir ją stebėti, iš namų niekur nebėgo, kad nebūtų dar blogiau. Tiksliai negali pasakyti, kada L. J. vakare grįžo į namus, o grįžęs vėl pradėjo ją mušti. Jai, gulinčiai lovoje vieną kartą delnu trenkė į kairę veido pusę, po to, paėmęs pagalvę bandė dusinti. Ji kažkaip iš sugyventinio išsilaisvino ir tuo pat metu sugyventiniui suskambo telefonas ir jis jai nieko nebedarė. Netrukus į namus atėjo kaimynas. L. J. jai iš kambario išeiti neleido, liepė būti kambaryje. Vėliau, kaimynui išėjus, L. J. prisigėręs nuėjo miegoti, daugiau jos nemušė. Tą dieną iš namų ji niekur nebėgo, nes sugyventinis jautriai miega ir būtų pajutęs, kad jos nėra. Kitą rytą, t. y. 2017-04-13 L. J. atsikėlęs apsirengė ir ją užrakinęs išėjo. Grįžo po pusantros valandos namo, buvo šiek tiek išgėręs ir dar parsinešė su savimi du plastikinius butelius alaus. Išgėręs alų L. J. atėjo į kambarį, kur ji sėdėjo ant lovos, sugriebė už rūbų ties krūtine ir prievarta nusitempė ją į virtuvę. Virtuvėje nustūmė ant kėdės, ant kurios ji atsisėdo. Sėdinčią ant kėdės ją L. J. pradėjo mušti, kumščiais trenkė į galvą, kiek smūgių sudavė, tiksliai negali pasakyti, tikrai nemažiau penkių smūgių. Po to, pagriebęs virtuvėje buvusius savo guminius batus, trenkė jais kokius tris kartus jai į galvą, pataikė į pakaušį. Ji rankomis slėpė veidą. Po to sugyventinis išėjo, o ją namuose užrakino, daugiau nebemušė, tačiau visą likusią dienos dalį buvo netoli namų ir ji pabėgti negalėjo, nors jau norėjo. Vakare grįžęs namo L. J. jos nebemušė, nuėjo miegoti. Kitą rytą, t. y. 2017-04-14 L. J. apsirengęs išėjo iš namų ir ją užrakino. Ji, pažiūrėjusi pro langus, kad sugyventinio nesimato, apsirengė ir pro langą pabėgo. Bėgo laukais link (duomenys neskelbtini) kaimo. (Duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvėje paprašė pardavėjos iškviesti pagalbą. Atvykus policijai ir greitajai medicinos pagalbai buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Dėl to, kad L. J. 2017-04-12 ir 2017-04-13 dienomis prieš ją naudojo fizinį smurtą, jai labai skaudėjo, ant veido ir kitų kūno vietų buvo mėlynės (15–16 b. l.).

2017 m. balandžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) (8–11 b. l.). Prie protokolo pridėtoje nuotraukoje užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai (12 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma išvada: E. P. padarytas kraujosruvos abiejų akių vokuose, palvos plaukuotosios dalies sumušimas, sukėlęs lokalų patinimą. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais. Rasti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. E. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vertinant kiekvieną iš nustatytų kūno sužalojimų atskirai, jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ( 25 b. l.).

2017 m. balandžio 19 d. VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad L. J. yra Psichikos sveikatos centro įskaitoje. Diagnozė – (duomenys neskelbtini) (14 b. l.).

Dėl L. J. nepakaltinamumo

2017 m. birželio 7-23 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad šiuo metu L. J. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti. Nusikaltimo padarymo metu L. J. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Jis, atsižvelgiant į konkrečias įvykio aplinkybes, negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, padarydamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Su L. J. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Jis negali būti apklausiamas, dalyvauti tyrimo ir teismo procese. L. J. reikia skirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje (68–71 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas G. B. patvirtino ekspertizės akte duotą išvadą. Nurodė, kad per šiuos metus L. J. jau du kartus atliko ekspertizę. Pirmą kartą ekspertizę atliko 2017-02-15, antrą kartą – 2017-06-07. Pirmos ekspertizės metu mes L. J. rekomendavo taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros centro sąlygomis. Praėjus savaitei po ekspertizės L. J. pateko į ligoninę ir buvo neilgai gydomas. Po to jis ambulatoriškai nesigydė. Po šio įvykio jis apie mėnesį buvo gydytas ligoninėje. Stebint L. J., tiek psichiatras ekspertas, tiek jis, psichologas ekspertas, atlikdami psichologinį tyrimą matė, kad išlieka kliedesiai, nekritiškas savo ligos vertinimas, atsižvelgiant ir į tai, kad kliedesiai yra nukreipti prieš artimą asmenį, pakartotinas smurtas prieš artimą žmogų. Taip pat nustatė, kad yra socialiai pavojingo elgesio rizikos veiksniai, t. y. piktnaudžiavimas alkoholiu, nekritiškas savo būklės vertinimas, kliedesiai yra nukreipti prieš artimą asmenį ir dėl to rekomenduoja priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 17 straipsnį asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Teismas, atsižvelgdamas į Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas išvadas, kad L. J. padarydamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, teisiamojo posėdžio metu eksperto G. B. duotus parodymus, sprendžia, kad L. J. negali atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką, nes yra pripažintinas nepakaltinamu. Kadangi L. J. piktnaudžiauja alkoholiu, nekritiškai vertina savo būklę, išlieka kliedesiai, nukreipti prieš artimą asmenį, kurių kryptingumas gali kisti ir kitų asmenų atžvilgiu, siekiant užtikrinti, kad L. J. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, jam skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (Lietuvos Respublikos BPK 403 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141, 401, 403, 404 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

nutaria:

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t. y. (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus panaikinti L. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.