Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovams A. P. ir R. P. dėl nuostolių ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

13. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių procesinius dokumentus, motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei R. Š. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9–11). 2014 m. lapkričio 1 d. tarp ieškovės (nuomotojos) ir atsakovės A. N. (nuomininkės) buvo sudaryta terminuota nekilnojamojo daikto nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovams gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. gruodžio 1 d., o atsakovai įsipareigojo 8 000 Lt (2 316,96 Eur) sumą investuoti į namo ir jo aplinkos tvarkymą bei kitus darbus (t. 1, b. l. 75–76). Atsakovai įsikėlė į gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 200 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio pradžioje, jo remonto ir įrengimo darbus pradėjo dar 2014 m. lapkričio mėn.. Nuomininkai išsikėlė iš užimamo turto 2015 m. gruodžio 7 d. (t. 1, b. l. 30). Palangos miesto apylinkės teisme (nuo 2018 m. sausio 1 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai) 2015 m. buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-970-588/2015 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovei A. N. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 14 d. teismo nutartimi byla nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

15. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė teisinį santykį ir nurodė, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai, kylantys iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties (CK 6.477 straipsnio 1–2 dalys, 6.576 straipsnis). Šioje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovų (nuomininkų) atsakomybės už (ne)tinkamos būklės nuomojamo daikto (gyvenamojo namo) grąžinimą pagal CK 6.499–6.500 straipsnius, atsiradusios žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl atsakovų civilinės atsakomybės ir pareigos atlyginti nuostolius (CK 6.245–6.249 straipsniai).

Dėl reikalavimo pripažinti atsakovą R. P. atsakovės A. N. šeimos nariu ir solidariai atsakingu skolininku

16. Ieškovė prašė pripažinti atsakovą R. P. atsakovės A. N. šeimos nariu ir solidariai atsakingu skolininku pagal CK 6.588 straipsnio 1 dalį, 6.589 straipsnio 1 dalį nuo nuomos sutarties sudarymo momento. Atsakovai šiuo aspektu dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės nurodė, jog nėra ginčo dėl to, kad atsakovas R. P. buvo atsakovės A. N. šeimos narys ir yra solidariai atsakingas skolininkas pagal šalių nuomos teisinius santykius. Atsakovas R. P. gyveno kartu su atsakove nuomojamame name visą nuomos laikotarpį ir kartu su A. N. naudojosi išsinuomotu turtu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minėtas reikalavimas yra perteklinis, dėl to jį atmetė.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad teismas ieškovės reikalavimą skundžiamame sprendime be pagrindo vertino kaip savarankišką ir atmetė kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš ieškinio turinio, jame atsakovais buvo nurodyti ir atsakovė A. N., ir atsakovas R. P.. Be to, ieškovė prašė pripažinti atsakovą solidariuoju skolininku (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Kolegijos nuomone, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo solidariai iš atsakovų, klausimas dėl atsakovo R. P. pripažinimo atsakovės A. N. šeimos nariu ir solidariosios atsakomybės vertintinas kaip ieškinio reikalavimo dėl solidaraus žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų sudėtinė dalis, kurios skyrium reikšti nereikėjo. Šeimos nario ir solidariosios atsakomybės aspektai turėjo būti išdėstyti ieškovės pateikiamuose argumentuose ir nebuvo būtina to traktuoti kaip atskiro reikalavimo. Dėl šių priežasčių kolegija ieškovės reikalavimo dėl pripažinimo šeimos nariu ir solidariosios atsakomybės nelaiko savarankišku reikalavimu ir bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto. Ši sprendimo dalis keistina nurodant, kad minėtas reikalavimas nėra atmetamas kaip perteklinis, o yra kito reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų sudėtinė dalis (CK 6.589 straipsnis).

Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti nuostolius

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą dėl žalos atlyginimo už sugadintą sanitarinį mazgą ir plyteles motyvuodamas tuo, jog į namą buvo tiekiamas blogos kokybės vanduo, filtrai buvo demontuoti. Apeliantės nuomone, atsakovai, būdami rūpestingi ir apdairūs, žinodami, kad vanduo yra blogos kokybės, filtrų nėra ir dėl to vanduo gali sugadinti sanitarinio mazgo įrangą, plyteles, privalėjo imtis priemonių, kad toks vanduo nesugadintų sanitarinio mazgo įrangos, plytelių, pvz.: valyti po kiekvieno ar po kas antro vandens panaudojimo, įsidėti tinkamus filtrus, kaip padarė virtuvėje, ir pan. Apeliantė tikina, kad atsakovai tokių veiksmų nesiėmė visiškai, tai akivaizdžiai parodo, kad jie elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai. Todėl būtent atsakovai yra kalti dėl sanitarinio mazgo ir plytelių sugadinimo.

19. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, tą teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, jog gyvenamasis namas buvo išnuomotas su svarbiu trūkumu – tiekiamu blogos kokybės vandeniu. Svarbus aspektas, kad nuomos sutartyje ieškovė šios aplinkybės nenurodė, be to, neįtraukė sąlygų dėl vandens naudojimo ir (arba) vonios plytelių valymo konkrečiomis ieškovės nurodytomis priemonėmis ir jo intensyvumo.

20. Sutiktina su teismo išvada, kad jeigu nuomos sutartis tarp šalių buvo sudaroma raštu, o namas buvo išnuomojamas su specifiniu aptartu trūkumu, ieškovė galėjo ir turėjo į sutartį įtraukti sąlygas dėl į namą tiekiamo vandens naudojimo ir sanitarinio mazgo patalpos plytelių valymo (CK 6.580 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys (ir ekspertizė) pagrindžia, kad bet koks tiekiamo vandens sąlytis su sanitariniu mazgu ir plytelėmis darė neigiamą poveikį. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atliktos ekspertizės išvadoje nurodyta, jog užtenka tik 27 maudymosi ciklų nudažyti plyteles tokia intensyvia ruda spalva ir jas sugadinti, kaip yra nustatyta. Taigi, panaudojus nekokybišką tiekiamą vandenį vėlesnis sanitarinio mazgo ir plytelių valymas vis tiek nesukeltų tokio švaros efekto, kaip mano apeliantė. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad rudą dėmę (dėl vandenyje esančios geležies ir kitų priemaišų) vizualiai galima pastebėti jau po 1 vandens lašo užlašinimo ir išdžiūvimo ciklo, o po 10 lašų ciklo dėmė yra akivaizdi. Ekspertizės išvadoje nurodyta ir tai, kad „vidutiniškai prausiantis duše rudos dėmės ant plytelių paviršiaus šalia dušo turėtų būti aptiktos ne vėliau kaip po dviejų savaičių“ (ekspertizės 7 lapas). Nors sanitarinio mazgo paviršiaus ekspertizė nebuvo atlikta, tačiau vandens tyrimai bei plytelių dangos ekspertizė rodo, kad sanitarinis mazgas ir plytelės buvo veikiamos itin užteršto vandens, dėl to pasekmės dėl jų paviršiaus buvo neišvengiamos (CPK 12, 178, 185, 197 straipsniai).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, prieš perduodama ginčo namą atsakovams nuomotis, žinodama apie tiekiamą blogos kokybės vandenį, neaptarusi naudojimo sąlygų, pati prisiėmė riziką dėl būsimų neigiamų padarinių. Dėl to atsakovai negali būti atsakinga už atsiradusius nuostolius dėl sanitarinio mazgo ir sugadintų vonios plytelių. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliantė klysta teigdama, kad atsakovai tyčia nesiėmė jokių veiksmų, kad neatsirastų žala, ir buvo nerūpestingi, nes, kaip minėta, žala buvo neišvengiama dėl pačios ieškovės prisiimtos rizikos naudojant / tiekiant didelę geležies koncentraciją turintį vandenį.

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovų kaltės dėl 28,73 Eur nuostolių, patirtų dėl sugadinto apsaugos sistemos akumuliatoriaus, nes nenustatė, jog tam tikri konkretūs atsakovų veiksmai lėmė akumuliatoriaus išsikrovimą. Apeliantė su tokiu vertinimu nesutinka ir mano, kad atsakovai turi pareigą jį pakeisti savo lėšomis.

23. Bylos duomenys patvirtina, kad gyvenamojo namo perdavimo nuomininkams metu apsaugos sistema veikė tinkamai. Nustatyta ir tai, kad taisant apsaugos sistemą išsikrausčius nuomininkams buvo būtina pakeisti akumuliatorių bei suderinti apsaugos sistemą (t. 1, b. l. 61). Kolegija pažymi, jog, atsižvelgiant į CK 6.493 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuomininkas privalo išlaikyti daiktą tvarkingą ir daryti einamąjį remontą. Ši nuostata įrašyta ir į šalių nuomos sutartį (sutarties dalis „Šalių teisės ir pareigos“, 7 pastraipa). Vertinant situaciją spręstina, jog akumuliatorius yra namo apsaugos sistemos dalis, o jo pakeitimas yra einamasis remontas. Sutiktina su apeliante, kad namo gražinimas su neveikiančia apsaugos sistema laikomas jo pabloginimu bei įstatymo ir sutarties pažeidimu. Manytina, kad atsakovai yra atsakingi už šį trūkumą, kadangi apsaugos sistema sugedo (išsikrovė akumuliatorius) per jų naudojimo laikotarpį ir jie apsaugos sistemos prieš grąžindami namą nesuremontavo. Konstatuotina ir tai, kad apsaugos sistemos sudedamosios dalies sugedimas nėra laikomas normaliu nusidėvėjimu. Byloje yra duomenys apie tai, kad saugos tarnyba ne kartą siuntė jiems pranešimus apie būtinumą pakrauti akumuliatorių, tačiau atsakovai į tai nereagavo. Dėl minėtų priežasčių ši sprendimo dalis naikintina nurodant, kad atsakovai solidariai atsakingi už akumuliatoriaus keitimą ir apsaugos sistemos suderinimą, žalos atlyginimas priteistinas iš jų.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl kambario perdažymu padarytų nuostolių atlyginimo motyvuodamas tuo, kad perdažymu jokia žala nebuvo padaryta. Apeliantė teigia, kad atsakovai minėtiems darbams atlikti privalėjo gauti ieškovės rašytinį sutikimą.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip anksčiau minėta, atsižvelgiant į CK 6.493 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuomininkas privalo išlaikyti daiktą tvarkingą ir daryti einamąjį remontą. Ši nuostata įrašyta ir į šalių nuomos sutartį (sutarties dalis „Šalių teisės ir pareigos“, 7 pastraipa). Kolegijos nuomone, kambario perdažymas, kaip faktas, negali būti vertinamas kaip žalos atsiradimas. Kolegija pritaria teismo išvadai, jog ieškovė neįrodė, kad, atsakovams perdažius kambario sienas, buvo pabloginta sienų būklė arba kad sienos buvo perdažytos nekokybiškai ir (ar) nekokybiškais dažais, dėl ko kilo būtinybė jas dar kartą perdažyti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog apeliantės argumentas nepagrįstas (CPK 178 straipsnis), todėl atmestinas.

Dėl nuomos mokesčio

26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių 692 Eur nesumokėto nuomos mokesčio. Apeliantė tikina, kad buvo pažeistos įrodinėjimo taisyklės.

27. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nekilnojamojo daikto nuomos sutartimi atsakovai įsipareigojo 8 000 Lt (2 316,96 Eur) sumą investuoti į namo ir jo aplinkos tvarkymą bei kitus darbus (t. 1, b. l. 75–76). Minėta suma šalių buvo laikoma nuomos mokesčiu. Taigi, atsakovė rašytine sutartimi įsipareigojo nuo 2014-11-01 iki 2015-11-01 sumokėti 8 000 Lt (2 316,96 Eur) nuomos mokestį, investuodama jį į namo ir jo aplinkos tvarkymą bei kitus darbus.

28. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė rašytine sutartimi įsipareigojo ne sumokėti nuomos mokestį tiesiogiai ieškovei, o investuoti 8 000 Lt (2 316,96 Eur) (kaip nuomos mokestį) į namo ir jo aplinkos tvarkymą bei kitus darbus, įrodinėjimo našta tenka būtent atsakovams. Žinant tai, kad atsakovai gyvenamajame name gyveno nuomos sutartyje aptartą laikotarpį, atsakovų pareiga yra įrodyti, kad jie investavo 8 000 Lt (2 316,96 Eur) arba kad su ieškovės sutikimu atliko už nuomos mokesčio dydį pagerinimus, patvirtintus leistinais rašytiniais įrodymais (kasos čekiai, pinigų kvitai ir pan.). Atsakovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad nuomos mokestį yra sumokėję ar kad už jo dydį yra atlikę darbų, todėl spręstina, kad atsakovai neįrodė, jog iki galo atsiskaitė už nuomą.

30. Kaip nustatyta, šalys buvo sutarusios 8 000 Lt (2 316,96 Eur) nuomos mokestį už metus, tai per mėnesį sudaro 193,08 Eur, o per savaitę 42,91 Eur. Atsakovai naudojosi namu nuo 2014-11-01 iki 2015-12-07, t. y. metus, mėnesį ir savaitę, todėl turėjo sumokėti 2 552,95 Eur nuomos mokesčio. Ieškovė prašė priteisti 692 Eur nuomos mokesčio, todėl atsakovai, tvirtindami, kad yra neskolingi nuomos mokesčio, privalėjo įrodyti, kad sumokėjo 2 552,95 Eur arba atliko darbų už tą sumą, tačiau jokių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Dėl to ši sprendimo dalis dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių pažeidimų naikintina ir ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 692 Eur nuomos mokesčio.

Dėl skolos už suteiktas komunalines paslaugas

31. Pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą dėl skolos už buitinių nuotekų valymą motyvuodamas, kad neaišku, už kokį laikotarpį apskaičiuotas mokestis. Teismas nustatė, kad atsakovai išsikraustė iš namo 2015-12-07, sąskaita už nuotekų valymą išrašyta 2015-12-29. Apeliantei akivaizdu, kad tai priteistina suma už prieš sąskaitos išrašymą suteiktas komunalines paslaugas.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantės prašoma priteisti 60,50 Eur suma už buitinių nuotekų valymą yra UAB „Raguvilė“ suteikta paslauga – asenizacija – nuotekų išvežimas iš nuotekų kaupimo rezervuarų (t. 1, b. l. 28). Manytina, kad pirmosios instancijos teismas suklydo ir sprendė, kad tai periodinė paslauga, nesusijusi su atsakovų nuomos sutartiniais santykiais.

33. Kolegijos įsitikinimu, UAB „Raguvilė“ po atsakovų išsikraustymo (2015-12-07) išvežė nuomos laikotarpiu atsakovų išleistas nuotekas ir 2015-12-29 išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Atsižvelgiant į tai, kad nuotekų išvežimas yra mokėtinų komunalinių mokesčių sudėtinė dalis, komunalinių mokesčių mokėjimas buvo aptartas nuomos sutartyje ir aiškiai nurodyta, kad nuomininkai privalo du kartus per metus valyti nuotekas ir pateikti nuomotojui tų darbų atlikimą patvirtinančius dokumentus (sutarties skyrius „Nuomos mokestis ir jo mokėjimo tvarka“), ši sprendimo dalis naikintina ir ieškovei iš atsakovės priteistina 60,50 Eur už buitinių nuotekų valymą.

Dėl procesinių palūkanų

34. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, kodėl nepriteisė procesinių palūkanų, nors ieškinyje toks reikalavimas buvo pateiktas. Apeliantės nuomone, nėra jokių priežasčių nepriteisti procesinių palūkanų.

35. Kolegija pažymi, jog iškėlus civilinę bylą skolininkui gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nustatyta, jog 2016 m. balandžio 22 d. civilinė byla buvo iškelta. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti yra būtinosios sąlygos, todėl ieškovei priteisiamos iš atsakovų penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 097,92 Eur sumą (316,69 + 28,73 + 692 + 60,50) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36. Kolegijos nuomone, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti apelianto nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad yra pagrindas jį pakeisti, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ieškovei papildomai iš atsakovų solidariai priteisiant 781,23 Eur bei procesines palūkanas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeitė skundžiamą teismo sprendimą, todėl atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai sudarė 4 303,62 Eur, iš kurių tenkinti dėl 1 097,92 Eur, t. y. tenkinta 25,51 proc. reikalavimų.

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

40. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė už ieškinio reikalavimą turėjo sumokėti 97 Eur žyminį mokestį, o sumokėjo 133 Eur, apeliacinės instancijos teisme apeliantė turėjo sumokėti 90 Eur (ginčijama suma 3 986,93 Eur), sumokėjo 165 Eur. Ieškovei grąžintina 111 Eur (36 + 75) suma.

41. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos: 751,56 Eur, sumokėti advokato padėjėjui M. K.; 317,00 Eur, sumokėti antstoliams už faktinių aplinkybių konstatavimą, ir 150 Eur, sumokėti už nuostolių įvertinimą, yra patirtos ne šioje byloje, o kitoje ieškovės inicijuotoje byloje Nr. 2-970-588/2015 atsakovams dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš ginčo gyvenamojo namo. Taigi, priešingai, negu mano apeliantė, minėtos išlaidos yra nesusijusios su šia byla ir negali būti priteistos. Aptartų išlaidų klausimą ieškovė turėjo teisę spręsti kitoje civilinėje byloje arba spręsti klausimą dėl naujos (savarankiškos) civilinės bylos inicijavimo dėl patirtų išlaidų, kaip nuostolių (žalos), iš atsakovų priteisimo.

42. Pirmosios instancijos teismas nepripažino tinkamomis bylinėjimosi išlaidomis 72,18 Eur už lėktuvo bilietą, 300 Eur už advokato susipažinimą ir dalyvavimą teismo posėdyje pagal 2017-11-22 sąskaitą, 110 Eur advokato išlaidų už dalyvavimą posėdyje ir kelionės išlaidas pagal 2018-04-05 sąskaitą, 133 Eur už atstovavimą 2016-09-26 posėdyje, motyvuodamas, kad nepateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jos nedetalizuotos. Kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų klausimus teismas sprendžia savo iniciatyva nepaisant to, ar prašymas yra, ar ne. Šiuo atveju ieškinyje aiškiai išreikštas reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kitas aspektas tas, kad nors bylinėjimosi išlaidų detalizacija nėra kruopščiai parengta, tačiau galima jas identifikuoti, be to, pateikti įrodymai, kad jos buvo realiai patirtos (mokėjimo nurodymai) (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to kolegija pripažįsta pagrįstomis išlaidas: 300 Eur už advokato susipažinimą ir dalyvavimą teismo posėdyje pagal 2017-11-22 sąskaitą, 110 Eur už advokato dalyvavimą posėdyje ir kelionę pagal 2018-04-05 sąskaitą, 133 Eur už atstovavimą 2016-09-26 posėdyje, 72,18 Eur už lėktuvo bilietą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė aktyviai dalyvavo bylos procese: rinko gausius įrodymus, sudarė teisinių paslaugų sutartį, dalyvavo teismo posėdyje ir t. t., dėl to atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gyvena Norvegijoje, pagrįstomis pripažintinos ir šios išlaidos: 174,47 Eur (2016-09-06 lėktuvo bilietas), 167,59 Eur (2017-03-24 lėktuvo bilietas), 187,11 Eur (2018-03-13 lėktuvo bilietas).

43. Esant išdėstytai situacijai konstatuotina, kad ieškovė procese patyrė šias išlaidas: 187 Eur žyminis mokestis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, 350 Eur advokatui už ieškinio parengimą, 133 Eur advokatui už atstovavimą 2016 m. liepos 5 d. parengiamajame teismo posėdyje, 200 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, 150 Eur ekspertui už Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitos parengimą, 2178 Eur už teismo ekspertizės atlikimą, 300 Eur už advokato susipažinimą ir dalyvavimą teismo posėdyje pagal 2017-11-22 sąskaitą, 110 Eur už advokato dalyvavimą posėdyje ir kelionę pagal 2018-04-05 sąskaitą, 133 Eur už atstovavimą 2016-09-26 posėdyje, 72,18 Eur, 174,47 Eur, 167,59 Eur, 187,11 Eur už lėktuvo bilietus, 800 Eur už apeliacinio skundo paruošimą, iš viso 5 142,35 Eur (t. 1, b. l. 6–7, 12–13, 58–59, 62, 114–115, 156–157, 165; t. 2, 21–32).

44. Atsižvelgiant į ieškovės tenkintų reikalavimo apimtį (25,51 procento), ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1 311,81 Eur. Bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos solidariai, kaip prašo apeliantė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

ieškovės R. Š. ieškinį atsakovams A. P. ir R. P. dėl nuostolių ir skolos priteisimo tenkinti iš dalies;

ieškovei R. Š. priteisti solidariai iš atsakovų A. P. ir R. P. 1 097,92 Eur nuostolių ir skolos atlyginimo;

kitos ieškinio dalies netenkinti;

ieškovei R. Š. priteisti iš atsakovų A. P. ir R. P. lygiomis dalimis 1 311,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei R. Š. 2016 m. kovo 17 d. sumokėto žyminio mokesčio permoką – 111 Eur, mokėjimo Nr. 894670.