Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešeja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite Baudžiamoji byla Nr. 1A – 10/2010

Teisejas Vytautas Antanelis Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.2.2; 1.1.8.2; 1.2.19.4; 2.4.6.4.2.

2010 m. sausio 25 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Virginijos Pakalnytes-Tamošiunaites,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo Z. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turincios nusikaltimo požymiu.

Aprašomoji dalis

nustate:

Z. P. buvo kaltinamas tuo, kad budamas statutiniu valstybes tarnautoju, dirbdamas Priešgaisrines apsaugos ir gelbejimo departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalu ministerijos (toliau tekste - PAGD prie LR VRM) direktoriaus pavaduotojo pareigose, 2004 m. gruodžio 31 d. PAGD prie LR VRM direktoriaus isakymu Nr. 296 patvirtinto savo pareigybes aprašymo II skyriaus 4 punkte itvirtintu pagrindu atlikdamas vyriausiojo valstybines priešgaisrines priežiuros inspektoriaus pareigas, ir tokiu budu budamas tiesiogiai atsakingas už vyriausiosios valstybines priešgaisrines priežiuros inspekcijos darbo koordinavima ir kontroliavima, iš esmes grubiai pažeisdamas 2002-04-23 redakcijos Nr. IX-855 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo nuostatas, konkretizuojant 2003-04-29 Lietuvos Respublikos istatymu Nr. IX-1538 patvirtinto vidaus tarnybos statuto I skyriaus 3 straipsnyje itvirtintus pagrindinius istatymo viršenybes, lygiateisiškumo, skaidrumo, nuolatinio bendruju pareiguno pareigu vykdymo vidaus tarnyboje principus, grubiai pažeisdamas 2002-12-05 Lietuvos Respublikos priešgaisrines saugos istatymo Nr. IX-1225 I skyriaus 3 straipsnio 2 dalyje itvirtinta pagrindini priešgaisrines saugos užtikrinimo sistemos tiksla – apsaugoti žmogu ir turta nuo gaisru, grubiai pažeisdamas 2005-07-29 PAGD prie LR VRM direktoriaus isakymu Nr. 1-233 patvirtinto PAGD prie LR VRM darbo reglamento I skyriaus 3 straipsnyje, be jau aukšciau minetu, itvirtintus nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitus demokratinio administravimo principus, taip pat II skyriaus 11 straipsnio 3 punkte nustatyta tiesiogine pareiga tinkamai organizuoti ir igyvendinti valstybine priešgaisrine priežiura, grubiai pažeisdamas savo pareigybes aprašymo nuostatas, sulaužydamas duota vidaus tarnybos pareiguno priesaika, 2003-06-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 739 patvirtintu Valstybines priešgaisrines priežiuros nuostatu XI skyriaus 21 straipsnyje itvirtintu pagrindu budamas asmeniškai atsakingas už savo priimamus sprendimus, susijusius su pareigu vykdymu, 2005 metu liepos menesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta diena, vyriausiosios valstybines priešgaisrines priežiuros inspekcijos (toliau tekste - VVPPI) vyriausiajam specialistui E. T., atsakingam už objekto – prekybos ir pramogu centro „B“, esancio (duomenys neskelbtini), Panevežyje, statybu priežiura, nepagristai žodžiu nurode nuo 2005 m. liepos 18 d., šiam išeinant kasmetiniu atostogu, del aukšciau mineto objekto statybos priežiuros susikeisti su VVPPI vyriausiuoju specialistu L. S.. Tesdamas savo kryptinga veikla, Z. P., 2005 m. rugpjucio 11 d. ryte, iš savo tarnybinio kabineto Nr. 302, esancio adresu Švitrigailos g. 18, Vilnius, fiksuotojo ryšio tarnybiniu telefonu paskambino L. S., kuriam nurode 2005 m. rugpjucio 12 d., apie 11.00 val., vykti i Panevežio miesta, dalyvauti prekybos ir pramogu centro „B“ pripažinimo tinkamu naudoti komisijos darbe, taciau L. S., atlikus irengtu priešgaisrines saugos priemoniu patikrinima ir del objekte nustatytu akivaizdžiu priešgaisrines saugos priemoniu trukumu atsisakius pasirašyti Panevežio prekybos ir pramogu centro „B“ pripažinimo tinkamu naudoti akta, 2005 m. rugpjucio 16 d., apie 11.00 val., L. S. kasmetiniu atostogu metu, apie tai žinodamas, Z. P., iš savo tarnybinio kabineto Nr. 302, esancio adresu Švitrigailos g. 18, Vilniuje, paskambines pastarajam mobilaus ryšio telefonu, grubiai piktnaudžiaudamas tarnyba, tycia dave neteiseta ir nepagrista nurodyma šiam piktnaudžiaujant tarnyba pasirašyti prekybos ir pramogu centro „B“ objekto pripažinimo tinkamu naudoti akta, nors žinojo ir suvoke, kad šiame objekte yra padaryti esminiai priešgaisrines saugos priemoniu pažeidimai bei nukrypimai nuo projektines dokumentacijos praktinio igyvendinimo metu. Ta pacia diena, apie 14.00 val., Utenoje, šalia prekybos centro „Senukai“, esancio J. Basanaviciaus g. 52, Z. P. iniciatyva, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pristacius dokumenta, L. S., vykdydamas neteiseta ir nepagrista Z. P. nurodyma, piktnaudžiaudamas tarnyba, pasiraše 2005 m. rugpjucio 12 d. datuota prekybos ir pramogu centro „B“ statinio pripažinimo tinkamu naudoti akta. Tesdamas savo iš anksto suderinta, kryptinga nusikalstama veika, siekiant formaliai iš esmes itvirtinti ir pripažinti besalygiška prekybos ir pramogu centro „B“ tinkamuma naudojimui, paprašytas savo seno draugo, AB „O“, kuris buvo vienas iš objekto užsakovu, generalinio direktoriaus pavaduotojo B. S., savo kasmetiniu atostogu metu, ju nenutraukdamas ir neperduodamas savo funkciju vykdyti kitam PAGD prie LR VRM pareigunui, tokiu budu tycia grubiai pažeisdamas 2005-07-29 PAGD prie LR VRM direktoriaus isakymu Nr. 1-233 patvirtinto PAGD prie LR VRM darbo reglamento X skirsnio 129 straipsni, bei 2003-04-29 Lietuvos Respublikos istatymu Nr. IX-1538 patvirtinto vidaus tarnybos statuto šeštojo skirsnio 33 straipsni, Z. P., 2005 m. rugsejo 19 d., 14.13 val., vykusio telefoninio pokalbio su E. T. metu, tycia nurode pastarajam, piktnaudžiaujant tarnyba, pasirašyti prekybos ir pramogu centro „B“ priešgaisrines saugos signalizacijos priemimo eksploatacijai akta, kuriuo patvirtinamas priešgaisrines signalizacijos atitikimas priešgaisrines saugos bei statybu techniniu reglamentu reikalavimams, nors realiai žinojo, kad projekte numatytas automatines adresines gaisrines signalizacijos jutikliu skaicius yra nepakankamas, be to, ju išsidestymas neatitinka respublikiniu statybos normu reikalavimu, o taip pat yra ir kitu esminiu, su tuo tiesiogiai susijusiu priešgaisrines saugos priemoniu pažeidimu. Esant tokioms aplinkybems, ta pacia diena, t. y. 2005 m. rugsejo 19 d., apie 15.00 val., E. T. savo tarnybiniame kabinete Nr. 502, esanciame adresu Pamenkalnio g. 30, Vilnius, vykdydamas akivaizdžiai tycini, neteiseta ir nepagrista Z. P. nurodyma, pastarojo iniciatyva AB „O“ atstovui, technikos direktoriui, J. H. T. pristacius dokumenta, piktnaudžiaudamas tarnyba, pasiraše 2005 m. rugsejo men. akta Nr. 45041/GSI „Del priešgaisrines signalizacijos pramogu ir prekybos centre „B“ (duomenys neskelbtini), Panevežyje, patalpose priemimo eksploatacijai“, tokiu budu vykdant tycinius, neteisetus ir nepagristus Z. P. nurodymus, buvo esmingai pažeistas Statybos techninis reglamentas STR 2.01.04:2004 „Gaisrine sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomenines paskirties statiniai“, Statybos techninis reglamentas STR 2 01.01(2): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrine sauga“, Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vedinimas ir oro kondicionavimas“, Respublikine statybos norma RSN 138-92 „Pastatu ir statiniu priešgaisrine automatika“, Respublikine statybos norma RSN 136-92 „Pastatu vidaus priešgaisrinis vandentiekis“, Elektros irenginiu irengimo taisykles bei Bendrosios priešgaisrines saugos taisykles, taip sukeliant, o nelaimes ar gaisro atveju neišvengiant, realios gresmes visuomenes saugumui, žmoniu sveikatai bei gyvybei. Tokiu budu Z. P., tycia viršydamas savo igaliojimus bei neteisetai pasinaudodamas užimama tarnybine padetimi, tycia duodamas akivaizdžiai neteisetus ir nepagristus nurodymus savo tiesioginiams pavaldiniams, grubiai diskreditavo ir sumenkino PAGD prie LR VRM, kaip institucijos, autoriteta, iškraipe ir pažeide nustatyta teisine bei valdymo vykdymo tvarka, piktnaudžiavo tarnybine padetimi, del ko dideles neturtines žalos patyre valstybe.

Apelianto manymu, nuosprendis naikintinas del teismo išvadu neatitikimo bylos aplinkybems ir del esminiu Lietuvos Respublikos BPK pažeidimu, kurie sukliude teismui išsamiai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi. Prokuroro manymu, teismas padare esminius Lietuvos Respublikos BPK pažeidimus: vertino kaltinamojo, liudytoju parodymus, specialisto išvada, rašytinius irodymus išsamiai neišnagrinejus bylos aplinkybiu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., kas sukliude teismui išsamiai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi. Nepaisant irodymu vertinimo reikalavimu, nuosprendyje kai kurie irodymai visai neaprašyti ir nevertinti, o kiti irodymai vertinti atskirai vienas nuo kito, kas salygojo, jog buvo priimtas neteisetas ir nepagristas išteisinamasis nuosprendis.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neaptare ir neivertino Z. P. parodymu dalyje del automatines gaisrines signalizacijos sistemos priemimo eksploatuoti ir neteiseto nurodymo davimo E. T. aplinkybiu, kuriuos visiškai paneigia liudytojo E. T. parodymai. Teismas taip pat nevertino tarpusavyje kaltinamojo Z. P. ir liudytoju E. T. bei L. S. parodymu, nenurode, kodel minetu liudytoju parodymus, paneigiancius Z. P. parodymus, atmete, o Z. P. parodymus pripažino irodymais.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog skundžiamame nuosprendyje neaptartos ir nevertintos 2006 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos VRM tarnybinio patikrinimo del PAGD prie VRM pareigunu veiksmu išvados, kuriose konstatuojama, kad Z. P. B. S. prašymu 2005 m. rugpjucio 16 d. telefonu skambindamas atostogaujanciam L. S. ir nurodydamas pasirašyti PPC „B“ pripažinimo tinkamu naudoti akta, žinojo, jog duoda neteiseta nurodyma bei veikia priešingai tarnybos interesams. Be to, pasak prokuroro, Z. P., budamas informuotas, kad L. S. nesuraše trukumu sarašo, privalejo iš pastarojo pareikalauti tinkamo pareigu atlikimo ir privalejo žinoti, jog atostogaujantis pareigunas neturi igaliojimu vykdyti tarnybines funkcijas. Apelianto manymu, Z. P. veiksmai, 2005 m. rugsejo 19 d. savo atostogu metu skambinant E. T. ir prašant priimti užsakovo atstova bei pasirašyti automatines gaisrines signalizacijos priemimo akta, vertintini taip pat kaip neteisetas nurodymas, kadangi Z. P. pavedimai L. S. ir E. T. buvo suprantami kaip aukštesnio vadovo privalomi nurodymai, kuriuos pavaldiniai privalo besalygiškai vykdyti.

Prokuroro teigimu, teismas, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos BPK 269 str., 284 str. reikalavimu, specialistus V. K., V. B., K. L., K. S., kurie ikiteisminio tyrimo metu pateike 2005 m. lapkricio 30 d. specialisto išvada Nr. 6-100 „Del „B“ atitikties esminiams gaisrines saugos reikalavimams“, teisiamojo posedžio metu prisaikdino ir apklause kaip liudytojus, tuo pažeisdamas ju teises. Taip pat teismas nuosprendyje nurode, kad išvadoje nera atsakyta i pagrindini klausima, kokia neturtine žala patyre del to valstybe, taciau toks klausimas specialistams ir nebuvo užduotas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BPK 89 str. 5 d. numato, kad specialistas privalo pateikti nešališka išvada ar paaiškinimus jam pateiktais klausimais. Be to, Lietuvos Respublikos BK 228 str. l d. numatytas dideles žalos požymis yra vertinamasis ir kiekvienu atveju spresti klausima ar padaryta didele žala yra teismo prerogatyva, o šiuo atveju šio klausimo sprendima teismas perkele specialistams.

Taip pat skunde pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje neaptarti ir nevertinti Panevežio apskrities administracijos vyr. specialisto liudytojo E. P. parodymai.

Skunde pažymima, kad PPC „B“ statinyje buvo priešgaisrines saugos trukumai ir liudytojai E. T. bei L. S. teisetai nepasiraše atitinkamu aktu, be ju paciu parodymu, telefoninio pokalbio garso irašo, liudytoju E. P., J. P. parodymu, 2006 m. sausio 16 d. LR VRM tarnybinio patikrinimo del PAGD prie VRM pareigunu veiksmu išvados, tokia aplinkybe patvirtina ir 2005 m. lapkricio 30 d. specialisto išvada Nr. 6-100 „Del „B“ atitikties esminiams gaisrines saugos reikalavimams“. Atsižvelgiant i nustatytus esminius trukumus, komisija išvadoje konstatavo, kad PPC „B“ pastatas neturejo buti pripažintas tinkamu naudoti, taciau teismas šia išvada vertino kritiškai, iš esmes nenurodydamas jokiu motyvu, tik darydamas faktiniu bylos aplinkybiu neatitinkancia išvada, jog komisijos nariai buvo neobjektyvus, kadangi tuo paciu metu vykde savo tiesioginio viršininko nurodymus ir STT Kauno valdybos užduoti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurode, kad negalima neatsižvelgti ir i liudytojo V. S. parodymus, kuris nurode daug prieštaravimu del aukšciau pateiktu išvadu. Taciau teismas mineto liudytojo parodymu neaptare, neanalizavo nurodytu prieštaravimu, nevertino ju kartu su kitais irodymais, su 2005 m. lapkricio 30 d. specialisto išvada Nr. 6-100, todel iš nuosprendžio neaišku, kokias bylai turincias reikšmes aplinkybes šie parodymai patvirtina ar paneigia.

Prokuroro teigimu, neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu pirmosios instancijos teismo išvados, jog byloje nera surinkta jokiu irodymu, kad kaltinamasis Z. P. butu norejes Lietuvos Respublikos BK 228 str. numatytu pasekmiu, kad bylos nagrinejimo metu nenustatyta, jog del Z. P. veiksmu butu kilusios kokios nors pasekmes, t.y. padaryta didele turtine ar neturtine žala. Priešingai, liudytoju E. T., L. S. parodymais, iš dalies paties Z. P. parodymais, telefoninio pokalbio garso irašu negincijamai nustatyta, kad Z. P. žinojo, jog jam pavaldus pareigunai nustate statinio trukumus, del kuriu atsisake pasirašyti atitinkamus aktus, žinojo, kad tie trukumai nera ištaisyti ir kad tu aktu negalima pasirašyti, taip pat žinojo, kad L. S. veikos padarymo metu buvo atostogose ir negalejo priimti jokiu sprendimu, o duodant nurodyma E. T., atostogavo pats Z. P. ir todel negalejo atlikti jokiu su tarnyba susijusiu veiksmu, taciau nepaisant šiu aplinkybiu, dave savo pavaldiniams nurodymus pasirašyti atitinkamus aktus, suvokdamas, kad šie jo nurodymai yra neteiseti ir nepagristi, suvokdamas, kad veikia priešingai tarnybos interesams, taciau norejo taip veikti, numate, kad del jo veikimo gali atsirasti BK 228 str. l d. numatyti padariniai, ir nors ju nenorejo, bet samoningai leido jiems atsirasti. Tokiais savo veiksmais Z. P., užimdamas svarbias ir aukštas pareigas valstybes tarnyboje, diskreditavo valstybes tarnautojo varda, sumenkino valstybines institucijos – PAGD prie LR VRM autoriteta, iškraipe ir pažeide nustatyta teisine bei valdymo vykdymo tvarka, del ko buvo padaryta didele žala valstybei. Taip pat pažymima, kad nors teismas nuosprendyje padare nepagrista išvada, jog nenustatyta, kad Z. P. savo veiksmais butu siekes kokios nors naudos sau, taciau siekimas turtines ar kitokios asmenines naudos yra Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymis, o Z. P. pareikšti kaltinamai del Lietuvos Respublikos BK 228 str. l d. numatyto nusikaltimo, kuris nereikalauja tokio požymio buvimo kaltininko veikoje, padarymu.

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartis buvo apskusta Lietuvos Aukšciausiajam Teismui. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2008 m. liepos 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutarti panaikino ir perdave byla iš naujo nagrineti apeliacine tvarka.

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkricio 10 d. nutartis buvo apskusta Lietuvos Aukšciausiajam Teismui. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2009 m. gegužes 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. lapkricio 10 d. nutarti panaikino ir perdave byla iš naujo nagrineti apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija nurode, kad tiesioginiai irodymai, galintys patvirtinti – dave ar nedave Z. P. kokius nors nurodymus savo pavaldiniams del pastato priemimo akto pasirašymo ir ar buvo informuotas apie priešgaisrines saugos trukumus, yra L. S. ir E. T. parodymai. Del to ypac svarbus ju patikimumo patikrinimas tiek vertinant subjektyvias priežastis, tiek ir objektyvius duomenis. Apeliacines instancijos teismas nepalygino minetu liudytoju parodymu su kitais bylos irodymais, tarp ju – Priešgaisrines apsaugos ir gelbejimo departamento komisijos 2005 m. lapkricio 30 d. išvada del gaisrines saugos priemoniu atitikties teises aktu esminiams reikalavimams (statybos techniniams reglamentams, respublikinems statybos normoms).

Kolegija atkreipe demesi i tai, kad nebuvo analizuotos priežastys, kodel L. S. (šio liudytojo parodymai turejo buti tikslinami) ir E. T. iš pradžiu atsisake pasirašyti pastato priemimo akta ir kodel veliau ji pasiraše, nors, pastaruju manymu, egzistavo trukumai, neleidžiantys to daryti.

Nutartyje taip pat nurodyta, kad apeliacines instancijos teismas nepasisake del specialistu V. K., V. B., K. L., K. S. apklausu, ju procesines padeties. Liudytoju B. S., E. P., J. P., K. B. parodymai buvo vertinami atsietai nuo liudytoju L. S., E. T. ir paties išteisintojo parodymu. Be to, apeliacines instancijos teismas neivertino priemimo komisijoje dalyvavusius priešgaisrines apsaugos pareigunus kontroliuojancio Z. P. pareigos pareikalauti atitinkamo elgesio ir nepasisake del jo atsakomybes šiuo aspektu.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos isitikinimu, apeliacines instancijos teismas neišsamiai ivertino liudytojo V. S. parodymus, nepalygino E. T. parodymu su liudytojo J H. T. parodymais apie akto pasirašymo aplinkybes, taip pat neišsamiai išanalizavo telefoninio pokalbio tarp Z. P. ir E. T. turini. Be to, teismas netyre ir visiškai nepasisake del galimu Z. P. telefoniniu kontaktu su asmenimis, suinteresuotais pastato priemimo akto pasirašymu (statybos užsakovu ir statytoju atstovais).

Kasacines instancijos teismo nutartyje teigiama, kad teismas nepasisake ir apie tai, kaip vertina kaltinime ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes del Z. P. veiksmu jo atostogu metu bei del išteisintojo užduociu L. S., pastarajam atostogaujant. Apeliacines instancijos teismas taip pat neanalizavo tarnybinio patikrinimo išvados del Priešgaisrines apsaugos ir gelbejimo departamento pareigunu veiksmu.

Nutartyje pastebeta, kad apeliacines instancijos teismas neivykde Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008 m. liepos 15 d. nutarties nurodymu del išteisinimo pagrindu.

Teismo posedyje prokuroras praše apeliacini skunda tenkinti.

Išteisintasis Z. P. ir jo gynejas praše prokuroro apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Valstybines priešgaisrines priežiuros darbo organizavimo instrukcijos 41.11 p. nustatyta, kad VVPPI pareigunai dalyvauja statiniu bei bendruju ar atskiruju statinio inžineriniu sistemu pripažinimo tinkamomis naudoti komisiju darbe. Šiu komisiju darbe turi teise dalyvauti vyriausiasis valstybines priešgaisrines priežiuros inspektorius, jo pavaduotojas, VVPPI skyriu viršininkai. Kiti VVPPI pareigunai turi teise dalyvauti statiniu, taip pat bendruju ar atskirtuju statinio inžineriniu sistemu pripažinimo tinkamomis naudoti komisiju darbe, tik vyriausiajam valstybines priešgaisrines priežiuros inspektoriui pavedus. Byloje nekyla gincu del to, kad Z. P. žinojo, jog 2005 m. rugpjucio menesio pradžioje prekybos ir pramogu centras „B“ bus pateiktas komisijai del jo pripažinimo tinkamu naudoti. Z. P., budamas PAGD prie VRM direktoriaus pavaduotoju, o kartu ir vyriausiuoju valstybines priešgaisrines priežiuros inspektoriumi, žinojo, jog už šio objekto statybos valstybine priešgaisrine priežiura atsakingas pareigunas E. T. tuo metu atostogaus, todel žodžiu komisijos darbe dalyvauti pavede VVPPI vyriausiajam specialistui L. S.. Siekdamas, kad L. S. susipažintu su kontroliuojamu objektu, pastarajam pavede kartu su E. T. atlikti objekto priešgaisrini patikrinima. Šis pavedimas buvo ivykdytas 2005 m. liepos menesi. Taigi, nagrinejamu atveju nera jokio pagrindo teigti, jog Z. P. veike pažeisdamas teises aktu reikalavimus. Toki teigini patvirtina ir tarnybinio patikrinimo del PAGD prie VRM pareigunu veiksmu išvada, iš kurios matyti, jog, išnagrinejus faktines aplinkybes, išteisintajam inkriminuoti veiksmai pavedant statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijoje dalyvauti L. S., nebuvo ivertinti kaip tarnybinis nusižengimas. Pažymetina, kad tokiu išvadu nepaneigia ir jokie byloje esantys irodymai.

Iš L. S. parodymu, duotu pirmosios instancijos teisme matyti, jog 2005 m. rugpjucio 12 d. jis dalyvavo prekybos ir pramogu centro „B“ pripažinimo tinkamu naudoti komisijos darbe. Po pastato apžiuros komisijos nariai buvo nuvežti i restorana, ten dalis komisijos nariu, neturejusiu pastabu, pasiraše objekto pripažinimo tinkamu naudoti akta. Liudytojas tokio akto nepasiraše, kadangi turejo pastabu ir apie tai praneše komisijos pirmininkui. L. S. teige, jog truko automatines gaisro gesinimo signalizacijos davikliu, neirengta automatine gaisro gesinimo sistema, nebuvo sumontuotos iejimu-išejimu durys. Liudytojui pietaujant, jam paskambino Z. P., pastarasis teiravosi apie situacija objekte, taip pat ar liudytojas buvo vienintelis komisijos narys, kuris nepasiraše akto. Liudytojas nurode, kad dalis komisijos nariu taip pat nepasiraše akto. 2005 m. rugpjucio 16 d. liudytojui vel paskambino Z. P., jis pasake, jog visi komisijos nariai yra pasiraše prekybos ir pramogu centro „B“ pripažinimo tinkamu naudoti akta. Išteisintasis liudytojui nurode, kad ir jam reiketu pasirašyti akta, nes statybininkai pasižada užbaigti neužbaigtus darbus. Pristacius statinio pripažinimo tinkamu naudoti akta, liudytojas ji pasiraše (pasiraše visus jam pateiktus egzempliorius). L. S. teige, jog jeigu ne Z. P. skambutis, tai jis nebutu pasirašes akto. Akta pasiraše, nes pasitikejo išteisintuoju, tikejo, jog statybininkai ištaisys trukumus. Liudytojas taip pat paaiškino, jog nustatytu trukumu jis raštu nenurode. To nepadare, kadangi nebuvo tinkamu salygu (t. 4, b. l. 50-51). Iš esmes analogiškus parodymus liudytojas dave ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 32-34).

Apklausiamas apeliacines instancijos teisme, L. S. iš esmes dave analogiškus parodymus kaip ir viso proceso metu. Liudytojas nurode, jog jis Z. P. nurodymu dalyvavo prekybos ir pramogu centro „B“ pripažinimo tinkamu naudoti komisijos darbe. Toks pavedimas buvo duotas, kadangi E. T. tuo metu atostogavo. Liudytojas komisijos pirmininkui nurode, jog pasirašyti akto negali, kadangi nepabaigti statybos darbai, susije su priešgaisrinemis sistemomis. L. S. taip pat paaiškino, kad pastabu neišdeste raštu, kadangi pagal tuo metu nusistovejusia praktika pastabas iprastai susakydavo žodžiu. Pietu metu skambino Z. P., teiravosi, kokia padetis objekte ir ar dar kas nors nepasiraše akto. Pastarajam buvo paaiškinta, kokia yra situacija, t. y., kad buvo nebaigti statybos darbai ir kad akto nepasiraše ir daugiau asmenu. Rugpjucio 16 d. liudytojui jau atostogaujant ir bunant Utenoje, jam vel paskambino išteisintasis, kuris pasake, jog visi komisijos nariai pasiraše ant statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto. Z. P. sake, kad ir jiems reikia pasirašyti, o statytojai pasižada objekto neatidaryti ir tuos trukumus pašalinti. Aiškino, jog visos sistemos bus priduotos E. T.. Neužilgo jam paskambino vyras, su kuriuo susitare, jog pastarasis akta jam atveš i Utena. Pristacius akta, L. S. ji pasiraše, nors žinojo, jog yra trukumu. Taip pat apeliacines instancijos teisme buvo paaiškinta, jog su Z. P. nebuvo jokios kalbos apie trukumu užfiksavima raštu, buvo priduodama didžioji dalis pastato.

Aptarti liudytojo parodymai yra nuoseklus, nera prieštaringi, ju nepaneigia jokie kiti byloje esantys patikimi irodymai, todel jais netiketi nera jokio pagrindo.

L. S. parodymus iš dalies patvirtina liudytojo E. P. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme. Šis liudytojas patvirtino, jog žino, kad priduodant pastata buvo nustatyti trukumai, tame tarpe ir iš gaisrines puses. Liudytojas negalejo konkretizuoti, kokie butent trukumai buvo nustatyti (t. 4, b. l. 101). Liudytojas J. P. taip pat nurode, jog L. S. nustate tam tikrus trukumus ir butent del ju nepasiraše statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto. Apie nustatytus trukumus L. S. informavo komisijos pirmininka, taciau trukumu nedetalizavo (t. 2, b. l. 26-28). J. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti teisminio bylos nagrinejimo metu ir šis liudytojas patvirtino ju teisinguma (t. 4, b. l. 82) Aplinkybe, jog buvo nustatyti realus trukumai patvirtina ir Komisijos del statinio, prekybos ir pramogu centro „B“, atitikties esminiams gaisrines saugos reikalavimams išvada Nr. 6-100, kurioje be kitu trukumu yra nurodyta, kad patalpose sumontuota nepakankamai jutikliu (t. 1, b. l. 129-133). Pažymetina, kad specialistai, atlike tyrima ir pateike išvada Nr. 6-100, joje užfiksuotus duomenis patvirtino, ju kompetencija teismui abejoniu nekelia, todel teismas vadovaujasi išvadoje užfiksuotais duomenimis. Taip pat atkreiptinas demesys, kad pirmosios instancijos teismo padaryti procesiniai pažeidimai apklausiant specialistus (specialistai buvo apklausti kaip liudytojai) buvo ištaisyti pirma karta byla nagrinejant apeliacine tvarka, t. y. specialistai buvo apklausti, laikantis Lietuvos Respublikos BPK 269 str., 284 str. nustatytos tvarkos (t. 4, b. l. 170-172). Atkreiptinas demesys ir i tai, kad V. S., pateikes atsiliepima del komisijos išvadu, ju nepaneige, o tik nurode, jog jo nuomone, jos turetu buti konkretesnes. Be to, dalis trukumu galejo buti pašalinta dar iki jam tikrinant statini (t. 4, b. l. 105). Taigi, vien del šios priežasties nera jokio pagrindo teigti, jog išvadoje Nr. 6-100 užfiksuoti rezultatai yra nepatikimi.

Vertinant byloje surinktus irodymus teigtina, kad nepasitvirtina Z. P. pateikta versija, jog jis sužinojes, kad L. S. galimai netinamai atlieka savo pareigas, pastarajam paskambino ir liepe laikytis teises aktu reikalavimu bei tinkamai atlikti savo tarnybines funkcijas. Tokia išteisintojo versija prieštarauja nuosekliems L. S. parodymas, o taip pat jos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys patikimi irodymai.

Iš liudytojo B. S. parodymu matyti, jog jis buvo informuotas apie tai, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas nebuvo pasirašytas. Liudytojas teige, jog dave nurodyma K. B., kad šis gautu prieraša, ka daryti (t. 4, b. l. 52-53). K. B. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog L. S. reikejo gaisrines sistemos pridavimo akto. Tokiu dokumentu liudytojas tuo metu pateikti negalejo, todel pažadejo sukomplektuoti reikiamus dokumentus ir juos pristatyti L. S.. Reikalautus dokumentus 2005 m. rugpjucio 16 d. pristate L. S. (t. 4, b. l. 83-84). Teismo isitikinimu šiu liudytoju parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems irodymams, yra nelogiški, todel teismas jais nesivadovauja. K. B. parodymai leidžia daryti išvada, jog apie akto nepasirašymo priežastis jis žinojo jau PPC „B“ pridavimo metu, todel visiškai nelogiškas B. S. paaiškinimas, jog nebuvo aišku, kodel L. S. nepasiraše statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto. Vertinant B. S. ir K. B. parodymus, taip pat darytina išvada, jog B. S. apie akto nepasirašymo priežastis galejo nežinoti tik iki pokalbio su K. B., t. y. iki neva duoto pavedimo gauti prieraša apie butinus atlikti veiksmus. Kolegija mano, kad visiškai neitiketina, jog K. B. žinodamas apie akto nepasirašymo priežastis ir gaudamas pavedima išsiaiškinti, kodel aktas nebuvo pasirašytas, nebutu suteikes B. S. šios informacijos. Aplinkybe, jog K. B. negalejo 2005 m. rugpjucio 16 d. pateikti L. S. neva reikalaujamu dokumentu irodo tai, kad tokie dokumentai tuo metu dar nebuvo pasirašyti (šiu dokumentu pasirašymo aplinkybes bus analizuojamos žemiau).

Apeliacines instancijos teisme, apklausiant liudytoja B. S., jis nurode, jog girdejo pokalbi, vykusi tarp Z. P. ir L. S., kadangi tuo metu buvo išteisintojo kabinete. Liudytojas paaiškino, kad Z. P. praše priimti statytoju atstova. Dar karta patvirtino, jog buvo informuotas, kad gaisrininkai nepasiraše, kadangi nebuvo visu reikiamu dokumentu, apie šias aplinkybes informavo Z. P.. Pastebetina, jog B. S. net neužsimena apie tai, kad Z. P. iš L. S. butu reikalaves išdestyti nustatytus trukumus raštu.

Taigi, remiantis aptartais liudytojo parodymais galima teigti, jog Z. P. buvo informuotas apie tai, kad nebuvo pateikti visi butini dokumentai. Taip pat darytina išvada, jog Z. P. negalejo iš L. S. reikalauti pasirašyti akto, kadangi trukumas buvo vienintelis ir akivaizdus, t. y. nepilna dokumentacija, apie ši trukuma Z. P. žinojo. Kolegija daro išvada, jog Z. P. su L. S. galejo kalbeti ne apie faktine statinio bukle ir apie realius trukumus, o apie butinu dokumentu nepateikima ir šios problemos sprendima. Be to, konstatuotina, jog B. S. parodymai leidžia teigti, kad liudytojas negalejo pranešti Z. P. apie joki netinkama L. S. elgesi, o tik informuoti apie tai, kad pastarasis prašo pateikti visus reikiamus dokumentus. Vertinant visa, kas aptarta, teigtina, jog vien tik aptariamo trukumo buvimas, net ir esant formaliam pažeidimui (raštu neišdestytiems motyvams del akto nepasirašymo), negalejo pateisinti reikalavimo pasirašyti akta, kai buvo akivaizdžiai žinoma apie mineto trukumo egzistavima.

Pastebetina, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro isakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statiniu pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 21 punkte nustatyta, kad statinys nepripažistamas tinkamu naudoti, jeigu nors vienas komisijos narys, nustates nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normu pažeidimus, nesutinka pasirašyti komisijos akto. Prieštaravimu motyvai išdestomi raštu ir iteikiami komisijos pirmininkui. Ivykdžius komisijos nario teisetus reikalavimus, jis pasirašo kitu komisijos nariu anksciau pasirašyta akta. Iš liudytojo E. T. parodymu matyti, jog priešgaisrines saugos signalizacijos priemimo eksploatacijai aktas turi buti pasirašytas dar prieš statini pripažistant tinkamu naudoti, tokia aplinkybe patvirtina ir L. S. bei K. B. parodymai. Taigi, nagrinejamu atveju, nepateikus visos dokumentacijos statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedura apskritai buvo negalima. Apie tokia aplinkybe Z. P. be jokios abejones pagal savo turima informacija (ja gavo iš B. S.) bei užimamas pareigas žinojo.

Pats Z. P. teige, jog B. S. informavo ji apie netinkama L. S. pareigu atlikima. Todel siekdamas išsaugoti tarnybos prestiža paskambino L. S. ir liepe jam taisyti klaidas, ivertinti dokumentus ir jei jie atitinka teises aktu reikalavimus – pasirašyti akta, jei ne – nurodyti konkrecius trukumus, kaip to reikalauja teises aktai. Išteisintasis neige, kad butu nurodes pasirašyti faktines padeties neatitinkancio statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto (t. 4, b. l. 109). Taciau tokiu išteisintojo nurodytu aplinkybiu nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti patikimi irodymai. Visu pirma, išteisintojo parodymai aptariamoje dalyje prieštarauja jau anksciau aptartiems liudytojo L. S. parodymams, kuriu patikimumu iš esmes nera jokio pagrindo abejoti. Pažymetina tai, kad net jei L. S. iš karto (2005 m. rugpjucio 12 d.) neinformavo Z. P. apie akto nepasirašymo priežastis tai, apie jas ar bent jau dali iš ju išteisintasis turejo sužinoti iš B. S., kuris, kaip jau anksciau aptarta, jas turejo sužinoti iš K. B.. Galima daryti prielaida, kad Z. P. galejo buti suklaidintas B. S., taciau tokia prielaida paneigia nuoseklus ir patikimi liudytojo L. S. parodymai bei faktas, jog pastarajam negalejo buti pateikti jo reikalaujami dokumentai, kadangi jie paprasciausiai tuo metu dar nebuvo pasirašyti, su tokiais dokumentais negalejo susipažinti ir pats Z. P.. Kita vertus, abejotina ar L. S., nustates tam tikrus trukumus bei vadovo klausiamas apie juos, butu nuslepes šiu trukumu egzistavima, tuo labiau, kad kaip jau mineta anksciau, apie trukumus jis jau buvo informaves kitus asmenis, tame tarpe komisijos pirmininka E. P.. Taigi, kolegijos isitikinimu, byloje yra pakankamai irodymu, leidžianciu negincytinai teigi, jog Z. P. tycia dave neteiseta ir nepagrista nurodyma L. S., piktnaudžiaujant tarnyba pasirašyti prekybos ir pramogu centro „B“ objekto pripažinimo tinkamu naudoti akta, nors žinojo ir suvoke, kad šiame objekte yra padaryti esminiai priešgaisrines saugos priemoniu pažeidimai bei nukrypimai nuo projektines dokumentacijos praktinio igyvendinimo.

Apeliacini skunda nagrinejanciam teismui nekyla jokiu abejoniu, kad Z. P. žinojo, jog neteisetus nurodymus duoda L. S. bunant atostogose, t. y. tuo metu, kai L. S. pagal teises aktu reikalavimus negalejo atlikti, jokiu su tarnyba susijusiu veiksmu. Taigi, tokie jo veiksmai vertintini kaip neteiseti. Tas pats pasakytina ir apie nurodymu davima E. T., paciam Z. P. bunant atostogose.

Liudytojas E. T. pirmosios instancijos teisme parode, kad jam buvo iškile abejoniu del davikliu skaiciaus, abejones buvo išsakytos, aktas nepasirašytas. Po pirmos apžiuros jam paskambino J H. T. ir informavo, jog trukumai ištaisyti bei papraše atvykti su aktu. Liudytojas, noredamas isitikinti ar trukumai ištaisyti, neoficialiai nuvyko i prekybos centa. Liudytojo nuomone, trukumai nebuvo ištaisyti. Veliau liudytojui paskambino Z. P., kuris pasake, jog jis priimtu J. H. T.. Pastarajam su dokumentais atvykus pas liudytoja, jie kartu diskutavo del dokumentu turinio, veliau buvo pasirašyti dokumentai, dokumentai buvo tvarkingi. E. T. taip pat paaiškino, jog telefoninio pokalbio su Z. P. metu pastarasis jam pasake, kad sistema sutvarkyta, o dokumentai turetu buti pasirašyti. E. T. Z. P. prašyma suprato kaip nurodyma pasirašyti akta, laikantis teises aktu reikalavimu. Teige, jog pasirašydamas akta, jis laikesi teises aktu reikalavimu, pažymejo, jog butent tuo aktu nepažeide teises aktu. Aiškino, jog dokumentu turini vertino formaliai, t. y. laikydamas teises normu (t. 4, b. l. 48-50).

Apeliacines instancijos teisme apklaustas liudytojas E. T. patvirtino anksciau duotus savo parodymus. Liudytojas nurode, jog pramogu ir prekybos centre „B“ buvo nustatyti trukumai, kurie nebuvo ištaisyti, akta del signalizacijos pasiraše Z. P. prašymu, nors jo isitikinimu trukumai egzistavo.

Iš telekomunikaciju (elektroniniu ryšiu) tinklais perduodamos informacijos, atliekant operatyvini tyrima, kontroles protokole užfiksuoto pokalbio tarp Z. P. ir E. T. turinio matyti, jog Z. P. domisi, kodel nebuvo pasirašytas aktas. E. T. paaiškina, kad ne viskas yra tinkamai sutvarkyta. Telefoninio pokalbio metu aiškinamasi, kokie trukumai yra nustatyti, kokia ju reikšme bei galimybe juos pašalinti. Galiausiai Z. P. pasako „jei pas tave užbegtu tai tu ten uždek parašiuka ant to akto“. O E. T. duoda preliminaru sutikima pasirašyti akta, nurodydamas, jog žiures formaliai. Z. P. dar karta išsako savo nuomone, kad esantys trukumai saugumui reikšmes neturi „pavojaus jeigu taip normaliai žiurint nera iš tikruju“. Cia pat aiškina, jog „jeigu žiurint i raides, tai taip, turi buti atstumai, plotai padengti“ (t. 1, b. l. 63-64).

Iš aptartu E. T. ir Z. P. pokalbiu turinio teigtina, kad išteisintasis žinojo, jog PPC „B“ yra trukumu. Toki teigini akivaizdžiai patvirtina tai, kad telefoninio pokalbio metu E. T. nurodo, jog yra trukumai, apie juos buvo informuoti atitinkami asmenys, taciau jie nebuvo ištaisyti. Pažymetina, kad Z. P. su tokiais teiginiais nesigincija ir iš esmes jiems pritaria, taciau išreiškia nuomone, jog priemoniu, kuriu buvo imtasi iš esmes pakanka užtikrinti saugumui, E. T. su pastaruoju teiginiu taip pat iš esmes sutinka. Taigi, iš aptartu irodymu akivaizdžiai matyti, jog Z. P. žinojo apie PCC „B“ esancius trukumus ir sieke, kad E. T. pasirašytu faktines padeties neatitinkanti akta.

Vertinant visa, kas aptarta, apeliacini skunda nagrinejancio teismo isitikinimu, Z. P. L. S. jo kasmetiniu atostogu metu ir E. T. savo atostogu metu nurodydamas atlikti neteisetus veiksmus, piktnaudžiavo tarnyba.

Pažymetina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. butina nustatyti, kad del piktnaudžiavimo tarnyba dideles žalos patyre valstybe, tarptautine viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi, butina nustatyti ar del Z. P. veiksmu, nagrinejamu atveju, valstybe patyre dideles žalos.

Tai ar buvo padaryta didele žala, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Sprendžiant ar buvo padaryta didele žala, butina atsižvelgti i padarytos veikos pobudi: ar padaryti teiseti ar aiškiai neteiseti veiksmai, kokiais teises aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentejusiuju skaiciu, ju vertinima pareiguno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukme, kaltininko einamu pareigu svarba, rezonansa visuomeneje del padarytos veikos ir to itaka valstybes institucijos autoritetui ir pan. Akivaizdu, kad šiuo atveju valstybe nepatyre dideles turtines žalos, todel sprestinas klausimas ar valstybe patyre dideles neturtines žalos.

Z. P. piktnaudžiavo tarnyba, užimdamas aukštas pareigas Priešgaisrines apsaugos ir gelbejimo departamente prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalu ministerijos, t. y. budamas PAGD prie VRM direktoriaus pavaduotoju. Be jokios abejones, Z. P. užimdamas vadovaujanti posta, pasinaudodamas savo padetimi ir autoritetu, dare poveiki pavaldiems pareigunams, t. y. praše juos atlikti neteisetus veiksmus. Z. P. veiksmai vertinti kaip aiškiai neteiseti, kadangi jis žinojo apie statinyje esancius pažeidimus, neatitikimus, taciau nekreipdamas demesio i bendradarbiu išsakytas pastabas vis tiek sieke, kad butu pasirašytas prekybos ir pramogu centro „B“ objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktas, pastarojo akto pasirašymas nuleme kito neteiseto reikalavimo, t. y. pasirašyti prekybos ir pramogu centro „B“ priešgaisrines saugos signalizacijos priemimo eksploatacijai akta, kilima. Ivertintina ir tai, kad Z. P., budamas atsakingu už tinkama valstybines priešgaisrines priežiuros organizavima ir igyvendinima, visiškai ignoravo šia savo pareiga, iš esmes veike prieš savo institucijos tikslus (apsaugoti žmogu ir turta), tokiais veiksmais buvo pažeisti ne tik poistatyminiu teises aktu reikalavimai, bet ir kaltinime nurodytu istatymu reikalavimai, kurie konkretizuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintas normas bei bendruosius teises principus, užtikrinancius tinkamas bendro sugyvenimo salygas, laisva bei lygu teisiu bei interesu igyvendinima. Be jokiu abejoniu, Z. P. elgesys su tarnybos darbuotojais menkino pacios tarnybos, o tuo paciu ir valstybes autoriteta, sudare ispudi, jog valstybes institucijos nevykdo savo pagrindines funkcijos – tarnauti žmonems. Apie tokius Z. P. veiksmus buvo žinoma ne tik L. S. bei E. T., kurie suvoke, kad iš ju reikalaujama neteisetu veiksmu, bet ir J. H. T., K. B. bei B. S. (pastarasis buvo tiesioginis Z. P. dalies nusikalstamu veiksmu atlikimo liudytojas). Atsižvelgtina ir i tai, kad Z. P. neteisetu nurodymu palikti statinyje buve pažeidimai kuri laika nebuvo ištaisyti, taip kele gresme visuomenei.

Taigi ivertinus visa, kas aptarta, darytina išvada, jog neteisetais Z. P. veiksmais padaryta žala valstybei laikytina didele.

Pažymetina, jog prokuroras visiškai teisus nurodydamas, kad turtines ar kitokios asmenines naudos siekimas nera Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymis. Šis požymis yra butinas, nustatinejant ar buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d.

Tokiu budu, darytina išvada, kad bylos irodymais negincytinai nustatyta, kad kaltinamasis Z. P. budamas statutiniu valstybes tarnautoju, dirbdamas Priešgaisrines apsaugos ir gelbejimo departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalu ministerijos (toliau tekste - PAGD prie LR VRM) direktoriaus pavaduotojo pareigose, 2004 m. gruodžio 31 d. PAGD prie LR VRM direktoriaus isakymu Nr. 296 patvirtinto savo pareigybes aprašymo II skyriaus 4 punkte itvirtintu pagrindu atlikdamas vyriausiojo valstybines priešgaisrines priežiuros inspektoriaus pareigas, ir tokiu budu budamas tiesiogiai atsakingas už vyriausiosios valstybines priešgaisrines priežiuros inspekcijos darbo koordinavima ir kontroliavima, iš esmes grubiai pažeisdamas 2002-04-23 redakcijos Nr. IX-855 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo nuostatas, konkretizuojant 2003-04-29 Lietuvos Respublikos istatymu Nr. IX-1538 patvirtinto vidaus tarnybos statuto I skyriaus 3 straipsnyje itvirtintus pagrindinius istatymo viršenybes, lygiateisiškumo, skaidrumo, nuolatinio bendruju pareiguno pareigu vykdymo vidaus tarnyboje principus, grubiai pažeisdamas 2002-12-05 Lietuvos Respublikos priešgaisrines saugos istatymo Nr. IX-1225 I skyriaus 3 straipsnio 2 dalyje itvirtinta pagrindini priešgaisrines saugos užtikrinimo sistemos tiksla – apsaugoti žmogu ir turta nuo gaisru, grubiai pažeisdamas 2005-07-29 PAGD prie LR VRM direktoriaus isakymu Nr. 1-233 patvirtinto PAGD prie LR VRM darbo reglamento I skyriaus 3 straipsnyje, be jau aukšciau minetu, itvirtintus nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitus demokratinio administravimo principus, taip pat II skyriaus 11 straipsnio 3 punkte nustatyta tiesiogine pareiga tinkamai organizuoti ir igyvendinti valstybine priešgaisrine priežiura, grubiai pažeisdamas savo pareigybes aprašymo nuostatas, sulaužydamas duota vidaus tarnybos pareiguno priesaika, 2003-06-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 739 patvirtintu Valstybines priešgaisrines priežiuros nuostatu XI skyriaus 21 straipsnyje itvirtintu pagrindu budamas asmeniškai atsakingas už savo priimamus sprendimus, susijusius su pareigu vykdymu, 2005 metu liepos menesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta diena, vyriausiosios valstybines priešgaisrines priežiuros inspekcijos (toliau tekste - VVPPI) vyriausiajam specialistui E. T., atsakingam už objekto – prekybos ir pramogu centro „B“, esancio (duomenys neskelbtini), Panevežyje, statybu priežiura, nepagristai žodžiu nurode nuo 2005 m. liepos 18 d., šiam išeinant kasmetiniu atostogu, del aukšciau mineto objekto statybos priežiuros susikeisti su VVPPI vyriausiuoju specialistu L. S.. Tesdamas savo kryptinga veikla, Z. P., 2005 m. rugpjucio 11 d. ryte, iš savo tarnybinio kabineto Nr. 302, esancio adresu Švitrigailos g. 18, Vilnius, fiksuotojo ryšio tarnybiniu telefonu paskambino L. S., kuriam nurode 2005 m. rugpjucio 12 d., apie 11.00 val., vykti i Panevežio miesta, dalyvauti prekybos ir pramogu centro „B“ pripažinimo tinkamu naudoti komisijos darbe, taciau L. S., atlikus irengtu priešgaisrines saugos priemoniu patikrinima ir del objekte nustatytu akivaizdžiu priešgaisrines saugos priemoniu trukumu atsisakius pasirašyti Panevežio prekybos ir pramogu centro „B“ pripažinimo tinkamu naudoti akta, 2005 m. rugpjucio 16 d., apie 11.00 val., L. S. kasmetiniu atostogu metu, apie tai žinodamas, Z. P., iš savo tarnybinio kabineto Nr. 302, esancio adresu Švitrigailos g. 18, Vilniuje, paskambines pastarajam mobilaus ryšio telefonu, grubiai piktnaudžiaudamas tarnyba, tycia dave neteiseta ir nepagrista nurodyma šiam piktnaudžiaujant tarnyba pasirašyti prekybos ir pramogu centro „B“ objekto pripažinimo tinkamu naudoti akta, nors žinojo ir suvoke, kad šiame objekte yra padaryti esminiai priešgaisrines saugos priemoniu pažeidimai bei nukrypimai nuo projektines dokumentacijos praktinio igyvendinimo metu. Ta pacia diena, apie 14.00 val., Utenoje, šalia prekybos centro „Senukai“, esancio J. Basanaviciaus g. 52, Z. P. iniciatyva, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pristacius dokumenta, L. S., vykdydamas neteiseta ir nepagrista Z. P. nurodyma, piktnaudžiaudamas tarnyba, pasiraše 2005 m. rugpjucio 12 d. datuota prekybos ir pramogu centro „B“ statinio pripažinimo tinkamu naudoti akta. Tesdamas savo iš anksto suderinta, kryptinga nusikalstama veika, siekiant formaliai iš esmes itvirtinti ir pripažinti besalygiška prekybos ir pramogu centro „B“ tinkamuma naudojimui, paprašytas savo seno draugo, AB „O“, kuris buvo vienas iš objekto užsakovu, generalinio direktoriaus pavaduotojo B. S., savo kasmetiniu atostogu metu, ju nenutraukdamas ir neperduodamas savo funkciju vykdyti kitam PAGD prie LR VRM pareigunui, tokiu budu tycia grubiai pažeisdamas 2005-07-29 PAGD prie LR VRM direktoriaus isakymu Nr. 1-233 patvirtinto PAGD prie LR VRM darbo reglamento X skirsnio 129 straipsni, bei 2003-04-29 Lietuvos Respublikos istatymu Nr. IX-1538 patvirtinto vidaus tarnybos statuto šeštojo skirsnio 33 straipsni, Z. P., 2005 m. rugsejo 19 d., 14.13 val., vykusio telefoninio pokalbio su E. T. metu, tycia nurode pastarajam, piktnaudžiaujant tarnyba, pasirašyti prekybos ir pramogu centro „B“ priešgaisrines saugos signalizacijos priemimo eksploatacijai akta, kuriuo patvirtinamas priešgaisrines signalizacijos atitikimas priešgaisrines saugos bei statybu techniniu reglamentu reikalavimams, nors realiai žinojo, kad projekte numatytas automatines adresines gaisrines signalizacijos jutikliu skaicius yra nepakankamas, be to, ju išsidestymas neatitinka respublikiniu statybos normu reikalavimu, o taip pat yra ir kitu esminiu, su tuo tiesiogiai susijusiu priešgaisrines saugos priemoniu pažeidimu. Esant tokioms aplinkybems, ta pacia diena, t. y. 2005 m. rugsejo 19 d., apie 15.00 val., E. T. savo tarnybiniame kabinete Nr. 502, esanciame adresu Pamenkalnio g. 30, Vilnius, vykdydamas akivaizdžiai tycini, neteiseta ir nepagrista Z. P. nurodyma, pastarojo iniciatyva AB „O“ atstovui, technikos direktoriui, J. H. T. pristacius dokumenta, piktnaudžiaudamas tarnyba, pasiraše 2005 m. rugsejo men. akta Nr. 45041/GSI „Del priešgaisrines signalizacijos pramogu ir prekybos centre „B“ (duomenys neskelbtini), Panevežyje, patalpose priemimo eksploatacijai“, tokiu budu vykdant tycinius, neteisetus ir nepagristus Z. P. nurodymus, buvo esmingai pažeistas Statybos techninis reglamentas STR 2.01.04:2004 „Gaisrine sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomenines paskirties statiniai“, Statybos techninis reglamentas STR 2 01.01(2): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrine sauga“, Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vedinimas ir oro kondicionavimas“, Respublikine statybos norma RSN 138-92 „Pastatu ir statiniu priešgaisrine automatika“, Respublikine statybos norma RSN 136-92 „Pastatu vidaus priešgaisrinis vandentiekis“, Elektros irenginiu irengimo taisykles bei Bendrosios priešgaisrines saugos taisykles, taip sukeliant, o nelaimes ar gaisro atveju neišvengiant, realios gresmes visuomenes saugumui, žmoniu sveikatai bei gyvybei. Tokiu budu Z. P., tycia viršydamas savo igaliojimus bei neteisetai pasinaudodamas užimama tarnybine padetimi, tycia duodamas akivaizdžiai neteisetus ir nepagristus nurodymus savo tiesioginiams pavaldiniams, grubiai diskreditavo ir sumenkino PAGD prie LR VRM, kaip institucijos, autoriteta, iškraipe ir pažeide nustatyta teisine bei valdymo vykdymo tvarka, piktnaudžiavo tarnybine padetimi, del ko dideles neturtines žalos patyre valstybe. Tokiu budu, Z. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nera.

Skiriant Z. P. bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. teismas atsižvelgia i tai, kad Z. P. padare viena tycini apysunki nusikaltima, taciau jis administracine tvarka nebaustas, anksciau nera teistas, del nusikalstamu veiku turtine žala nebuvo padaryta, jo atsakomybe sunkinanciu ar lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Ivertinus minetas aplinkybes bei tai, kad padarytas nusikaltimas yra susijes su Z. P. darbine veikla, jam skirtina teises dirbti valstybes tarnyboje bausme, nustatant jos termina, atitinkanti istatyme (BK 45 str. 2 d.) numatyta bausmes vidurki.

Taigi, del paminetu aplinkybiu Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007 m. spalio 22 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro apeliacini skunda tenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007 m. spalio 22 d. nuosprendi panaikinti ir priimti nauja apkaltinamaji nuosprendi.

Z. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir paskirti bausme – atemima teises dirbti valstybes tarnyboje trejiems metams.

Kardomaja priemone Z. P. - rašytini pasižadejima neišvykti, uždraudžiant bendrauti su asmenimis, nurodytais Kauno apygardos prokuraturos 2005 m. lapkricio 21 d. nutarime, nuosprendžiui isiteisejus panaikinti.

Nuosprendžiui isiteisejus, daiktinius irodymus - kompaktini diska Nr. 1 (priedas prie 2005-11-21 protokolo apie telekomunikaciju, (elektroniniu ryšiu) tinklais perduodamos informacijos, atliekant operatyvini tyrima, kontrole), palikti saugoti byloje, dažu meginius ir lyginamuosius pavyzdžius, saugomus Lietuvos Respublikos STT daiktiniu irodymu saugojimo kameroje, perduotus saugoti Lietuvos Respublikos STT Kauno valdybos pareiguno 2006-07-12 nutarimu, sunaikinti.