Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių J. T. ir A. Š. patikslintą ieškinį atsakovams A. B., V. N., E. P. ir N. A. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovės patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad M. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 1966 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 691, įgytas nekilnojamasis turtas: 1) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 3) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 4) bei pagal 1996 m. gegužės 6 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P19/96-1685 įgytas 0,1518 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, M. N., a. k. (duomenys neskelbtini), yra (buvo) įgytas (priklauso) asmeninės nuosavybės teise.

Byla išnagrinėta atsakovams A. B., V. N., E. P. ir N. A. nedalyvaujant, jiems apie teismo posėdį pranešta teismo šaukimais, atsiliepime į ieškinį atsakovai prašė bylą nagrinėti iš esmės atsakovams teismo posėdyje nedalyvaujant. Taip pat pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jiems žinoma apie byloje paskirtą teismo posėdį ir prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (el. byla, b. l. 126–127).

Byla išnagrinėta nedalyvaujant ieškovėms J. T. ir A. Š.. Teismo posėdyje dalyvavo jų atstovė adv. Audronė Žemeckė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėja M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 12). Po jos mirties palikimą priėmė ieškovės A. Š. ir J. T., Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarė išdavė ieškovėms liudijimus gauti dokumentus paveldėjimo byloje (el. byla, b. l. 13–17). Palikėja M. N. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su K. N. (el. byla, b. l. 18). Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno m. Požėlos rajono liaudies teismo sprendimu (el. bylos kopija, b. l. 14, e. byla, b. l. 19, 61–62). Teismo sprendime konstatuota, kad atsakovas (K. N.) 1948 m. spalio mėnesį buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs pas M. N. negrįžo, todėl ji prašo nutraukti santuoką. Teismo sprendime padaryta išvada, kad M. N. santuoka yra nutrauktina, nes atsakovas (K. N.) sukūręs kitą šeimą, yra gimę vaikai, su ieškove gyveno labai trumpai ir jie vienas kitam liko svetimi. (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše Nr. 18 sutuoktinių Marijonos ir Kosto pavardės nurodytos „N.“ ir „N.“ (el. byla, b. l. 20). Šio civilinės būklės akto registravimo įrašo pastabose nurodyta, jog: santuokos įraše atžymos apie ištuoką nėra, rastas tik (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas, sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytas 2002 m. gruodžio 2 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos CMS, sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini), mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytas 2016 m. birželio 3d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Gyventojų registro tarnybos duomenimis palikėja M. N. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle, nurodyta data 2002 m. lapkričio 30 d. (el. byla, b. l. 21–22). 2002 m. gruodžio 2 d. K. N. mirties įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra K. N. mirties data, mirusiojo šeimyninė padėtis nurodyta „našlys“. Tuo tarpu M. N. mirties liudijime nurodyta, kad ji mirė (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 12). Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – miręs santuokoje, jo sutuoktinė – A. B., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai – V. N., gim. (duomenys neskelbtini), E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. A., gim. (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 34, 86–90, 91, 92–93). Santuokos liudijimu AF Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad K. N. ir A. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Angos apylinkės Taryboje (el. byla, b. l. 107). Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad nei K. N. (N.), nei jo sutuoktinė ar vaikai nedeklaravo savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (el. byla, b. l. 35–38). Mirus M. N., a. k. (duomenys neskelbtini), jos vardu liko įregistruotas nekilnojamasis turtas (el. byla, b. l. 24–25, 26): 1) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune; 2) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune; 3) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Kaune; 4) 0,1518 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Statiniai įgyti 1996m. gruodžio 23 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 691 pagrindu (el. byla, b. l. 39–42). Žemės sklypas įgytas 1996 m. gegužės 6 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P19/96-1685. 2016 m. rugpjūčio 29 d. CMS išvadoje Nr. 05-14-734/2016 nurodė, kad nėra teisinio pagrindo santuokos sudarymo įraše pavardžių N., Novickienė taisyti į N., N. (el. byla, b. l. 27–28). Ieškovių atstovė kreipėsi į Kauno miesto civilinės metrikacijos skyrių su prašymu, kuriuo prašė atkurti / įregistruoti M. N., a. k. (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo su K. N. (N.), a. k. (duomenys neskelbtini) įrašą pagal 1966 m. lapkričio 14 d. Kauno m. Požėlos rajono liaudies teismo sprendimą (el. byla, b. l. 29–31). 2017m. rugsėjo 7 d. CMS išvadoje Nr. 05-14-758 nurodė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl santuokos nutraukimo įrašo atkūrimo/įregistravimo (el. byla, b. l. 32–33).

Teismo argumentai ir išaiškinimai

M. N. (N.) ir K. N. (N.) santuokos nutraukimo momentu ((duomenys neskelbtini)) santuokos nutraukimo tvarką reglamentavo RTFSR Santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodeksas, veikęs Lietuvos TSR teritorijoje su Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1946 m. rugpjūčio 3 d. įsaku „Dėl veikiančių Lietuvos TSR teritorijoje Santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodekso ir Civilinio proceso kodekso pakeitimų“ padarytais pakeitimais. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo santuokos nutraukimo įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje. Teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka, įsiteisėjimas savaime jos nenutraukė, t. y. iki ištuokos įregistravimo santuoka buvo laikoma galiojančia. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu preziumuojama, kad pastatas - gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Kaune bei 0,1518 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra įgyti santuokos metu.1969 m. gruodžio 2 d. Lietuvos TSR aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsako Nr. 34-313 „Dėl Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad santuokiniuose ir šeiminiuose teisiniuose santykiuose, atsiradusiuose iki 1970 m. sausio 1 dienos, Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras iš šių teisinių santykių po kodekso įsigaliojimo, išskyrus išimtis, nustatytas kituose šio įsako straipsniuose.Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnis numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Analogiška prezumpcija buvo įtvirtinta iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 25 straipsnio 1 dalis numato, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – ir SŠK) bei šiuo metu galiojančio CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos (SŠK 22 str., CK 3.89 str.) įtvirtina galimybę įrodyti turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktą, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė, turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kauno m. Požėlos rajono liaudies teismo sprendimu, kuriuo nutraukta M. N. ir K. N. santuoka, konstatuota, jog atsakovas (K. N.) 1948 m. spalio mėnesį buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs pas M. N. negrįžo, todėl ji prašė nutraukti santuoką, padaryta išvada, kad M. N. santuoka yra nutrauktina, nes atsakovas (K. N.) sukūręs kitą šeimą, yra gimę vaikai, su ieškove gyveno labai trumpai ir jie vienas kitam liko svetimi (el. bylos kopija, b. l. 14, e. byla, b. l. 19, 61–62). Santuokos liudijimu AF Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad K. N. ir A. B. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Angos apylinkės Taryboje (el. byla, b. l. 107). Jiems santuokoje gimė trys vaikai. Gyventojų registro tarnybos duomenimis nustatyta, kad nei K. N. (N.), nei jo sutuoktinė ar vaikai nedeklaravo savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (el. byla, b. l. 35–38). Byloje taip pat nustatyta, kad pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, palikėjos M. N. vardu įgyti 1966 m. gruodžio 23 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 691 pagrindu, o tuo pačiu adresu esantis žemės sklypas – 1996 m. gegužės 6 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P19/96-1685 pagrindu, t. y. jau po to, kai K. N. (N.) buvo sukūręs kitą šeimą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad jau nuo 1948 m. M. N. su K. N. (N.) nevedė bendro ūkio, kartu negyveno, santuokinių ryšių nepalaikė. 1966 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 691 nuosavybės teisės į namų valdą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pripažintos M. N.. Žemės sklypas esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune įgytas 1996 m. gegužės 6 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. P19/96-1685. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pati palikėja M. N. buvo įsitikinusi, kad turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise. Galiojančio CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad minėti statiniai bei žemės sklypas buvo įgyti už asmenines M. N. lėšas, o M. N. aiškiai išreiškė valią aptariamą nekilnojamąjį turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Pažymėtina, kad atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad K. N. (N.) jokia forma neprisidėjo prie minėto nekilnojamojo turto įsigijimo, todėl jie pagrįstai mano, jog egzistuoja abi aplinkybės, kad visas ieškovių patikslintame ieškinyje nurodomas nekilnojamasis turtas būtų pripažintas M. N. asmenine nuosavybe: turtas buvo įgytas tik iš M. N. lėšų ir tik jos vardu.Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir išsakytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovių ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 str., 185 str.). Ieškovės neprašė iš atsakovų priteisti jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl, tenkinus patikslintą ieškinį, jos tarp šalių nepaskirstytinos. Valstybė šioje byloje turėjo 12,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, tenkinus pilnai ieškovių ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovai su ieškiniu sutiko, taip pat į šių bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, t. y. civilinė byla iškelta ne todėl, kad atsakovai kokiu nors būdu pažeidė ieškovių teises, tačiau ieškovės kitokia tvarka, nei pasirinktas teisių gynimo būdas, negali iki galo realizuoti paveldėjimo teisės po palikėjos M. N. mirties. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo teisės principais, teismas sprendžia esant tikslinga nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir šių bylinėjimosi išlaidų nepriteisti (CPK 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad M. N., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu 1966 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 691, įgytas nekilnojamasis turtas: 1) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 2) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 3 ) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bei pagal 1996 m. gegužės 6 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P19/96-1685 įgytas 0,1518 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra (buvo) įgytas (priklauso) M. N., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.