Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), skundą, dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 58-125, kuriuo nutarta jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. S. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 1 dalį – devynių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį – septynerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 13 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis paskirta subendrinta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas A. S. laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2010 m. spalio 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos laikotarpis (Pastaba. Nuosprendyje nurodyta data 2010 m. spalio 15 d., tačiau esant apsirikimui, ši data buvo patikslinta ir laikoma nuo, kad A. S. laikiname sulaikyme ir suėmime išbuvo nuo 2010 m. spalio 14 d.). Minėtas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. įsiteisėjo 2018 m. spalio 25 d.

2. Bausmės pradžia – 2021 m. spalio 14 d., bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 14 d. Neatlikta bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. buvo dveji metai, penki mėnesiai ir penkiolika dienų. Nuteistasis 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2020 m. vasario 14 d.

3. Skundžiamu Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 58-125 nutarta netaikyti A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

3.1. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog A. S. Komisijai teikiamas ketvirtą kartą, tačiau Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas pirmą kartą. Nuteistojo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2020 m. balandžio 29 d. – dveji metai penki mėnesiai ir penkiolika dienų. Nurodyta, kad nėra gauta duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais adaptaciniais sunkumais, bet laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje buvo pasireiškęs nuteistojo nepakankamai disciplinuotas elgesys, nustatytų taisyklių ir rėžimo reikalavimų pažeidimai. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Laisvės atėmimo bausmę A. S. atlieka paprastoje grupėje.

3.2. Taip pat nurodyta, jog Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 81/04-1242 A. S. netaikė lygtinio paleidimo bei pateikė rekomendacijas (tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų, dirbti bei įsitraukti į nemokamus darbus) (a. b., d. 1, t. II, b. l. 140-144). Nuteistasis vykdydamas šias rekomendacijas pradėjo mokintis anglų kalbos, atliko gerbūvio darbą (įstaigos bibliotekoje klijavo knygas), dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse.

3.3. Socialinio tyrimo išvados duomenimis bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tik tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į išsilavinimo (įgytas pagrindinis ir vidurinis išsilavinimai, keturios profesinės kvalifikacijos, mokosi anglų kalbos), emocinės gerovės stiprinimą (dalyvavimas relaksacijos užsiėmimuose), tam tikrų mąstymo ir elgesio (dalyvavimas motyvacinėje programoje, bendravimo įgūdžių lavinimo, tiksliniuose užsiėmimuose), nuostatų ypatumų valdymo prielaidų kūrimą. Tačiau pažymi, kad išliko probleminės sritys, susijusios su gyvenimo stiliumi, draugais, darbu, mąstymu ir elgesiu, kurios reikalauja nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. A. S. elgesys šiuo metu struktūruotoje aplinkoje išskirtiniais sunkumais nepasižymi.

3.4. Be to, nurodyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Nuteistasis selektyviai įsitraukia į jam rekomenduojamų socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą.

3.5. Komisija, kurios sudėtyje dalyvavo keturi komisijos nariai įvertinę visas aplinkybes vienbalsiai konstatavo, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Komisija pateikė nuteistajam rekomendacijas: dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksmų valdymą bei įsitraukti į užimtumo veiklas.

Motyvuojamoji dalis

6. Teismas išnagrinėjęs bylą konstatuoja, kad komisijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimas Nr. 58-125 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. S. yra teisėtas ir pagrįstas.

7. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja BVK 157-164 straipsniai. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

8. BVK 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje nustatyti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

9. Nuteistasis A. S., kuriam paskirta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė du trečdalio paskirtos bausmės dalį atliko 2020 m. vasario 14 d. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (a. b. d. 1, t. II, b. l. 172). Nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Jis formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas.

10. Tačiau sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, svarbu įvertinti ne tik formaliuosius pagrindus, bet tuo pačiu privalo būti įvertinti ir materialieji lygtinio paleidimo taikymo kriterijai, t. y. taip pat svarbu įvertinti ir nuteistojo asmenybę, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialines reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankama manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.

11. Be kita ko, nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, paties nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktai nenumato baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, dėl to nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

12. Iš skundo turinio matyti, jog nuteistasis iš esmės nesutinka su komisijos nutarime padarytomis išvadomis. Nurodo, jog priimtas sprendimas nemotyvuotas, neargumentuotas.

13. Teismas pažymi, kad komisija nutarimu A. S. lygtinio paleidimo netaikė, dėl to, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė, be kita ko, komisija įvertino ir aplinkybę, kad nuteistasis selektyviai įsitraukia į jam rekomenduojamų socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą, t. y. komisija tokį sprendimą priėmė įvertinusi socialinio tyrimo išvados duomenis, iš kurių matyti, jog nuteistasis vykdo tik tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į išsilavinimo, emocinės gerovės stiprinimą, tam tikrų mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumų valdymo prielaidų kūrimą. Nepaisant to, komisija nurodė, jog išlieka probleminės sritys, susijusios su gyvenimo stiliaus ir draugų, darbine, mąstymo ir elgesio sritimis. Šios išlikusios probleminės sritys vis dar išlieka aktualios ir reikalauja A. S. tęstinių ir tikslingų veiksmų. Taigi, nuteistojo skundo argumentas, kad skundžiamame nutarime nenurodyti motyvai, kodėl nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas, yra nepagrįstas.

14. Nuteistasis savo skunde akcentavo, jog komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai. Nurodė, kad lygtinį paleidimą nuteisto asmens teise įvardina ne tik Europos Tarybos rekomendacijos Rec.(2003)22 (Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec(2003)22 „Valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo (parolio)) nuostatos, tačiau ir BVK komentaro 157 straipsnis, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus ir įvykdžius visais pirmesniais Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimais pateiktas rekomendacijas, yra teisėti lūkesčiai. Be to, nuteistasis nurodo, jog Europos Tarybos rekomendacijos nuostatose, nurodoma – lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimą kalinio neatitikimą tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos privalo įrodyti.

15. Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jei jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei ateity nenusikals. Be to, teismas pabrėžia, kad skunde nurodytos Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. Rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“ apibrėžia tik valstybių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo ar Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros būtų pažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

16. Teismas, įvertinęs komisijos nutarimo turinį, skundo argumentus, asmens bylos duomenis, pritaria komisijos padarytai išvadai, iš kurios matyti, kad nepaisant to, jog nuteistasis vykdo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pateiktas rekomendacija, tačiau visgi iki šiol išlieka probleminės sritys, kurios reikalauja tolesnių nuteistojo pastangų, kartu taip mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

17. Teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos duomenimis, A. S. 2015 m. kovo 30 d. Marijampolės pataisos namuose atliktas pirminis jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys 2 metodiką, kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistajam buvo atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai: 2016 m. rugsėjo 14 d., 2020 m. sausio 6 d., 2021 m. vasario 11 d., 2021 m. liepos 20 d, kurių metu nustatyta, jog A. S. elgesio rizika išliko vidutinė, tačiau užfiksuoti teigiami pokyčiai išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje, nes nuteistasis patvirtino įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistajam pakartotinis rizikos įvertinimas atliktas 2022 m. balandžio 26 d. Vilniaus pataisos namuose pagal OASys 1 metodiką, kurio metu nustatyta taip pat vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. balandžio 26 d. socialinio tyrimo išvadoje atkreiptas dėmesys, jog pirmiau atliktų įvertinimų rizikos taškų įverčiai nebuvo lyginti su 2022 m. balandžio 26 d. įvertinimo rezultatais, nes buvo taikomos skirtingos OASys metodikos versijos, tačiau paskutinio įvertinimo metu nustatytas rizikos lygis nepakito ir nuteistojo elgesio rizika išliko vidutinė (a. b., d. 1, t. II, b. l. 172). Taigi, šios nustatytos aplinkybės paneigia, skunde nurodytas nuteistojo aplinkybes, kad jam bausmę atliekant Marijampolės pataisos namuose, nustatant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ji nuosekliai mažėjo, o Vilniaus pataisos namuose atlikus pakartotinį rizikos įvertinimą, kai buvo nustatyta vidutinė jo nusikalstamo elgesio rizika, jį tai labai nustebino bei neatitiko jo lūkesčių. Šie duomenys patvirtina, jog nepaisant to, kad per visą, beveik dvylikos metų bausmės atlikimo laikotarpį, buvo fiksuoti tam tikri teigiami pokyčiai, tačiau nuteistojo elgesio rizika išliko vidutinė.

18. Bylos duomenimis, A. S. Marijampolės pataisos namuose buvo paskatintas septynis kartus: 2016 m. kovo 25 d.; 2017 m. kovo 7 d.; 2018 m. kovo 27 d.; 2018 m. spalio 25 d.; 2019 m. lapkričio 6 d.; 2021 m. vasario 24 d.; 2021 m. liepos 8 d. (a. b., t. III, d. 2, b. l. 122), tačiau nuteistajam buvo skirtos ir 8 nuobaudos: 2013 m. vasario 8 d.; 2014 m. sausio 24 d.; 2014 m. kovo 26 d.; 2014 m. rugsėjo 26 d.; 2015 m. balandžio 22 d.; 2017 m. gegužės 26 d.; 2017 m. birželio 29 d.; 2020 m. sausio 22 d. (a. b., t. III, d. 2, b. l. 3, b. l. 60). Paskutinį kartą A. S. nuobauda buvo paskirta prieš daugiau nei dvejus metus.

19. 2022 m. balandžio 26 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis turi gyvenamąją vietą. Be to nurodoma, jog A. S. laisvėje neturėjo išskirtinių sunkumų dėl gyvenamosios vietos ar jos pastovumo. Nurodyta, jog nuteistasis pateikė 2022 m. vasario 10 d. V. S. išduotą raštą dėl nuteistojo įdarbinimo. Išvadoje atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu save realizavo mokymosi procese (2014 m. Kauno suaugusiųjų mokymo centre įgijo pagrindinį, 2017 m. – vidurinį išsilavinimus. 2017 m. Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo elektros įrenginių remontininko kvalifikaciją; 2018 m. – suvirintojo elektra rankiniu būdu; 2020 m. – ožinių ir tiltinių kranų mašinisto; 2021 m. – mūrininko padėjėjo, betonuotojo padėjėjo profesines kvalifikacijas). 2022 m. sausio 28 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu nuteistajam leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – teikti paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims (namų projektavimo veikla) bei turėti šiai veiklai reikalingą priemonę – asmeninį kompiuterį. Tačiau minėtoje išvadoje akcentuojama, kad nepaisant to, jog A. S. įgijo daug profesinių kvalifikacijų, tačiau laisvės atėmimo vietose savęs realizuoti darbinėje veikloje motyvacijos neišreiškia. Be to, atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, A. S. 2021 m. kovo 17 d., kreipėsi į įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, bet nebuvo įdarbintas. Taip pat atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, A. S. taip pat nedirba. Pats nuteistasis interviu metu nurodė, kad nesutiktų dirbti valytoju ar tvarkytoju bei prieš priimdamas pasiūlymą dirbti pataisos įstaigoje, jis atsižvelgtų į siūlomą atlyginimą. Be kita ko, minėtoje socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog A. S., analizuodamas savo kriminalinę patirtį, vengia prisiimti atsakomybę už savo destruktyvius poelgius. Praeities teistumus nuteistasis taip pat vertina, kaip ne nuo jo priklausiusius. Taip darytinos prielaidos apie nuteistajam būdingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas bei priimtinų taisyklių ignoravimą, todėl jo nuostatų ypatumai gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška.

20. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami šie A. S. kriminogeniniai veiksniai: statiniai veiksniai – didelis bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nubaustas šiame teismo procese, skaičius; ankstesnis teistumas už nusikaltimą įsibraunant; didelis teistumų skaičius, sulaukus pilnametystės (3); ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo patirtys; vengimas prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamą elgesį; nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis; stebima sunkėjanti nusikaltimų dinamika; dinaminiai veiksniai – oficialios darbinės patirties stygius; ambivalentiška nuostata į darbinę veiklą; nusikalstamas elgesys siejamas su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio raiškos; nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo destibilizuojančios aplinkos įtakos (pastarojo nusikaltimo įvykdymas priklausant nusikalstamam susivienijimui); savęs pažinimo įgūdžių bei objektyvaus savo elgesio bei asmenybės ypatumų analizavimo ir vertinimo stoka; nepakankamas gebėjimas pasimokyti iš ankstesnės negatyvios patirties; tam tikros kontroliuojančio elgesio apraiškos; nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; apsauginiai veiksniai – palaiko ryšius su artimaisiais ir sulaukia iš jų paramos bei pagalbos; formaliai patvirtino įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš pataisos įstaigos (a. b., t. II, d. 1, b. l. 173).

21. Be kita ko teismui nekyla abejonių dėl teigiamų A. S. asmenybės pokyčių, kurie nurodyti socialinio tyrimo išvadoje bei, kuriuos akcentavo pats nuteistasis. Nuteistasis nuo 2021 m. birželio 2 d. įgijo teisę vykdyti individualią veiklą meninės kūrybos, architektūros, specializuoto projektavimo, informacinių technologijų, kompiuterių paslaugų, kompiuterių programavimo srityse. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu tris kartus dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Relaksacija“ (programa skirta atsipalaidavimo pratyboms, siekiant suteikti relaksacijos, savikontrolės savęs valdymo galimybes, ugdyti pozityvų mąstymą, išmokti valdyti stresą ir įtampą); nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. nesistemingai dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Kitoks“, tačiau nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. kovo 18 d. dalyvavimas įvertintas kaip sistemingas; nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. dalyvavo programos „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ užsiėmimuose; nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2021 m. sausio 25 d. dalyvavo „Bendravimo įgūdžių ir emocijų valdymo“ programoje; realizavo save mokymosi procese ir įgijo pagrindinį ir vidurinį išsilavinimus; dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonės (2014 m. dalyvavo Prison SMART programos užsiėmimuose. Iš to matyti, kad iš esmės nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nukreiptas teigiamo elgesio koregavimo linkme.

22. Tačiau, teismas, įvertinęs komisijos nutarimą, A. S. asmens byloje esančią informaciją, teismui pateiktą skundą bei pataisos procesui reikšmingas aplinkybes, pažymi, kad nors nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, stebimos nuteistojo pastangos spręsti galimus integracijos į visuomenę trukdžius laisvėje, vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri šiuo metu nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kadangi nuteisto asmens elgesys, jo nuostatos darbo srityje, kriminalinės nuostatos, išlikusios probleminės sritys dėl nuteistojo mąstymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus reikalauja tikslesnės intervencijos.

23. A. S. galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas, dalyvavimas mokymuose bei programose ir kt., neabejotinai laikomos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis bei veikia, kaip apsauginiai veiksniai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. tačiau teismas išanalizavęs visus teismui pateiktus duomenis atkreipia dėmesį, jog nuteistojo nusikaltimas padarytas pasipelnymo tikslais, todėl nagrinėjamu atveju ypatingai svarbus yra paties nuteistojo požiūris į darbą, tačiau asmens byloje nėra duomenų, rodančių, kad nuteistasis siektų susirasti darbą. Atsižvelgtina ir į tai, jog nuteistasis pakankamai ilgą laikotarpį atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, įgijo išsilavinimą, profesijų, tačiau nedirba. Be to socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistas nurodė, jog nesutiks dirbti valytoju bei priimdamas darbo pasiūlymą žiūrės į siūlomą atlygį už jį, todėl turimas alternatyvus darbo pasiūlymas, kurį, beje, pateikė nuteistojo brolis, kelia abejonių, kadangi pasiūlyme nurodyta, kad įdarbins nuteistąjį pagalbiniu darbuotoju bei mokės jam minimalaus dydžio užmokestį, nes, matyti, kad nuteistajam svarbus darbo užmokesčio dydis. Taip pat, alternatyvus darbo pasiūlymas negarantuoja, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju dirbs. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę nuo 2020 m. spalio 14 d., tačiau pasak nuteistojo, jis 2021 m. kovo 17 d. būdamas Marijampolės pataisos namuose, kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau matyti, kad kreiptasi buvo tik atlikus daugiau nei 10 metų bausmės. Atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadoje nurodytus kriminogeninius poreikius, matyti, kad A. S. nuostata į darbinę veiklą yra dviprasmiška, todėl reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų veiksmų. Be kita ko, nuteistasis savo skunde nurodė, jog atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jį išlaiko valstybė bei artimieji, kai tuo tarpu, jei būtų paskirtas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jis dirbtų, tokiu būdu prisidėtų prie motinos išlaikymo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog iš asmens byloje pateiktų duomenų, matyti, kad nuteistojo motina mirė 2016 m. birželio 1 d. (a. b., t. III, 2 d., b. l. 160), todėl 2016 m. birželio 3 d. jam buvo suteikta trumpalaikė išvyką iš Lukiškio tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (a. b., t. III, d. 2, b. l. 163). Taigi, matyti, kad nuteistojo skunde nurodytos aplinkybes kodėl jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas kelia abejones dėl jo nuoširdumo.

24. Svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo institutą nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt.

25. Be kita ko, teismas itin svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nepareikšta. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir juo labiau, kad jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Taip pat, nuteistasis iki šiol dviprasmiškai pasisako vertindamas savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, kalbėdamas stengiasi sumenkinti savo vaidmenį, todėl manytina, kad nors skunde deklaruoja apgalvojęs savo neteisėtus poelgius ir padaręs atitinkamas išvadas, tačiau savo vaidmens menkinimas padarius nusikalstamas veikas, rodo priešingai.

26. Įvertinus išdėstytą, darytina pagrįsta išvada, kad nėra pagrindo nuteistojo dedamų pastangų laikyti akivaizdžiai pakankamomis, jos nebuvo nuoseklios, būtent todėl nuteistasis, toliau vykdydamas komisijos teikiamas rekomendacijas, gali įrodyti, kad šios pastangos nėra trumpalaikės bei turi toliau dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, dėti pastangas darbinėje veikloje, mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

27. Apibendrinus konstatuotina, jog nors ir yra teigiami nuteistojo taisymosi pataisos namuose procesai, tačiau jie yra nepakankami, kad būtų skirtas lygtinis paleidimas, todėl dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų A. S. adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nuteistasis pataisos namuose privalo ir toliau mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, šiuo metu A. S. paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl A. S. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 58-125, kuriame nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.