- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-06-11
- Bylos Nr.
- 1A-344-60-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Emilija Akelienė (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- K. S., S. T.
- Advokatai
- Violeta Naujokienė
- Kategorijos
Teisėjas Arturas Rauktys Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.3.2.
Kaunas, 2008 m. birželio 11 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam K. S., jo ir nuteistojo S. T. gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. S. ir S. T. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su dalimi neatliktos bausmės pagal Šakių rajono apylinkės 2007-08-09 nuosprendį ir paskirta subendrinta bausmė –laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams, S. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. ir S. T. nuteisti už tai, kad 2007 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupe, išdauždami gyvenamojo namo langą, įsibrovė į N. J. gyvenamąjį namą Valenčiūnų kaime Kidulių seniūnijoje, iš kur pagrobė A. M. 370 litų vertės daiktus, nuplėšė ir pagrobė N. J. priklausančius 130 litų vertės elektros laidus, tęsdami nusikalstamą veiką, įsibrovė į ūkinį pastatą, iš kur pagrobė A. M. 30 litų vertės dviratį.
Šalies argumentai
Apeliacinius skundu nuteistasis K. S. prašo nuosprendį pakeisti, paskirtą bausmę sušvelninti. Apeliantas nurodo, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į eilę svarbių aplinkybių, o būtent: nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atskleidė visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, remiantis jo parodymais rasta ir nukentėjusiajam A. M. gražinta dalis daiktų, tačiau teismas to nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistojo manymu, teismas, neįvertinęs visų aplinkybių, be pagrindo skyrė jam bausmę, didesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. T. taip pat prašo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios materialinės padėties, nes neturi dokumentų, negali pradėti dirbti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, nes jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo gailisi, be to, pagrobto turto vertė yra nedidelė, nes ieškinys neviršija 300 litų.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis K. S. ir abiejų nuteistųjų gynėja skundus palaikė, prašė švelninti paskirtąsias bausmes. Prokuroras neprieštaravo, kad nuteistajam K. S. bausmė būtų sušvelninta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. S. apeliacinis skundas tenkintinas, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas. Nuteistojo S. T. apeliacinis skundas atmestinas.
K. S. ir S. T. pagrįstai pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, po to, kai pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą. Už šios nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje numatytos keturių rūšių bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Skirdamas bausmes K. S. ir S. T., pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgia į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje išdėstytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, o būtent į tai, kad nuteistieji padarė tyčinį apysunkį, baigtą nusikaltimą, turėdami tikslą pasipelnyti, o taip pat į nuteistųjų asmenybes ir jų socialinį statusą- K. S. teistas septynis kartus, S. T. teistas dvylika kartų, pripažintas itin pavojingu recidyvistu, kas naujojo Baudžiamojo kodekso galiojimo laiku atitinka pavojingo recidyvisto statusą. Be to, abu nuteistieji nedirba, nesumoka priteistų civilinių ieškinių, nusikaltimų darymas yra jų gyvenimo būdas.
Tokie teismo argumentai, paskiriant K. S. griežčiausią iš sankcijoje numatytų keturių bausmių rūšių ir nustatant šios bausmės dydį didesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis yra tik iš dalies teisingi. Nors Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis iš tikro numato, jog skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą, veikos motyvus ir tikslus, šios įstatymo normos nereikėtų suprasti vien formaliai. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, esant bet kokioms šio nusikaltimo padarymo aplinkybėms, visada bus tyčinis apysunkis savanaudiškas nusikaltimas. Šio nusikaltimo negalima įvykdyti neatsargiai, sunkumo laipsnį apsprendžia sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės viršutinė riba, savanaudiškumą lemia pats nusikaltimo pobūdis. Tačiau nežiūrint šių aplinkybių, užprogramuotų nusikaltimo sudėtyje, už jo padarymą įstatymų leidėjas numato net keturias bausmių rūšis, be to, nenumato griežčiausios bausmės rūšies-laisvės atėmimo- minimumo. Todėl skiriant bausmes už šių nusikaltimų padarymą teismas turi itin kruopščiai įvertinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant bausmę.
Teismas nuosprendyje teisingai nustatė, kad viena iš tokių aplinkybių yra kaltininko asmenybė ir teisingai konstatavo, kad abu nuteistieji yra daug kartų teisti, neturintys oficialaus pragyvenimo šaltinio, nepadarė išvadų dėl anksčiau paskirtų bausmių. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai paskyrė jiems griežčiausią bausmės rūšį- laisvės atėmimą. K. S. yra recidyvistas, nes turėdamas neišnykusius teistumus už tyčinių nusikaltimų padarymą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalis). Tačiau, nustatydamas K. S. laisvės atėmimo bausmės trukmę, teismas visų bylos aplinkybių neįvertino ir paskyrė neteisingą bausmę, todėl nuosprendis jo atžvilgiu turi būti pakeistas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 2 punktas).
Skirdamas bausmę S. S., teismas neįvertino tokių svarbių aplinkybių, kad nuteistieji įsibrovė į patalpą, kuri faktiškai buvo negyvenama, kad iš ten pagrobė nelabai vertingus senus rūbus, puodus, senus elektros prietaisus, kurių daugelis vargu ar buvo nukentėjusiojo naudojami. Visų A. M. pagrobtų daiktų vertė, įskaitant dviratį, sudaro tik 400 litų, N. J.- 130 litų. Nors nuteistieji daiktų vertės neginčijo, jų vertė nustatyta tik iš nukentėjusiųjų žodžių, be to, nukentėjusiajam V. M. daiktai, kurių vertė 150 litų, grąžinti. Esant tokioms aplinkybėms, skiriant bausmę pagrindinę reikšmę turėtų turėti ne tiek kaltinamojo asmenybė, jo teistumų skaičius, o konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei pagrobtojo turto vertė, o bausmė K. S. skirtina žymiai mažesnė, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Dėl bausmių K. S. subendrinimo būdo ir dydžio skundų nėra, subendrinimo principas nekeistinas.
Nors S. T. jam inkriminuotą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje su K. S. tokiomis pat aplinkybėmis, jo teisinė padėtis yra kitokia negu K. S.. S. T. 1996 m. kovo 14 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu yra pripažintas itin pavojingu recidyvistu, teistumas pagal šį nuosprendį S. T. neišnykęs ir nepanaikintas. Sutinkamai su 2002 m. spalio 29 d. įstatymo Nr. IX-1162 dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 9 straipsnio 2 dalimi, S. T. po naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo laikomas pavojingu recidyvistu, kol šio statuso neteks Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, tai yra, išnykus teistumui arba jį panaikinus. Kadangi S. T. teistumai neišnykę ir nepanaikinti, bausmė už tyčinio nusikaltimo padarymą jam turi būti skiriama atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą, tai yra, griežtesnė negu straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tokią, kiek griežtesnę negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, bausmę ir paskyrė S. T. pirmosios instancijos teismas. Kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik nustačius pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnyje, tačiau S. T. atveju tokių pagrindų nėra. Nuteistojo S. T. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
nuosprendį pakeisti. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį K. S. paskirti 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtąją bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirtąja bausme ir paskirti subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.
Kitos nuosprendžio dalies nekeiti.
Nuteistojo S. T. apeliacinį skundą atmesti.