- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-04
- Bylos Nr.
- 2K-63/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Olegas Fedosiukas (pran.), Aldona Rakauskienė
- Nuteistasis
- D. B.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutarties.
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nuosprendžiu D. B. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį keturiasdešimties parų areštu, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams, ją atliekant pataisos namuose.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 23 d. nutartimi nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmetė.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
D. B. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 1 d., apie 7.30 val., neteisėtai laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 3,2237 g kanapių ir jų dalių, neturėdamas tikslo jų parduoti, kurios minėtu laiku buvo surastos jo vairuojamame automobilyje ,,Volkswagen Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), sulaikytame (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu laiku, neturėdamas leidimo šių medžiagų gabenti per Lietuvos Respublikos sieną, jas gabeno iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Kasatorius, nesutikdamas su teismų sprendimais, nurodo, kad nuosprendis ir nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas skundo iš esmės neišnagrinėjo, o tik atkartojo jo kritiškai vertintus pirmosios instancijos teismo motyvus, nepateikdamas į juos argumentuotų atsakymų. Jis nurodo, kad teismai byloje surinktus įrodymus išnagrinėjo pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, o nuosprendį ir nutartį surašė nesilaikydami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.6, 3.1.8 punktų nuostatų.
Kasatorius savo kaltės nepripažįsta ir reiškia nepasitenkinimą, kad teismas, grįsdamas jo kaltę, remiasi nuosekliais, išsamiais ir logiškais liudytojų (teritorinės muitinės pareigūnų) V. Z. ir A. Š. parodymais, tačiau nesiremia jo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu duotais nuosekliais parodymais (apie įrengtą automobilyje slėptuvę, rastas narkotines medžiagas ir jų atsiradimą nieko nežinojo), kurie pareigūnų buvo nepatikrinti ir neištirti (BPK 20 straipsnis). Kasatoriaus manymu, teismų procesiniai sprendimai grindžiami spėjimais ir prielaidomis, o ne įrodymais. Šiuos savo teiginius jis argumentuoja tuo, jog pareigūnai padarė neteisingą išvadą, kad jis įrengė slėptuvę automobilio benzino bake, neatsižvelgdami į tai, kad jis tik apie metus laiko naudojosi automobiliu, kuris buvo išregistruotas 2008 m. birželio 23 d. Vokietijoje, o jo motinos įsigytas 2008 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdos turguje. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad slėptuvę galėjo įrengti ir prekyba narkotinėmis medžiagomis užsiimti buvęs šio automobilio savininkas arba nenustatytas asmuo, kuris Lietuvoje pusantro mėnesio naudojosi automobiliu iki jį įsigijo motina. Pasak kasatoriaus, liudytojų V. Z. ir A. Š. parodymai neobjektyvūs, nes jie nėra specialistai. Todėl jų padaryta išvada, kad būtent jis automobilio benzino bake padarė negamyklinius pertvarkymus, yra neteisinga. Taip pat kasatorius nurodo, kad nuo benzino bako ir kitų vietų nebuvo nuimti pirštų antspaudai, neapklaustas asmuo, pas kurį jis lankėsi Rusijoje. Be kita ko, kasatorius mano, kad specialisto išvada dėl alyvos, esančios ant įrankių, įrankių dėžės ir ant slėptuvėje (kuro bake) rasto skuduro bei polietileninio maišelio su narkotine medžiaga tapatumo, su juo negali būti siejama. Kasatorius pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, t. y., kad jis žinojo apie automobilyje laikomas narkotines medžiagas, jas gabeno iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką. Savo argumentams pagrįsti kasatorius cituoja Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalis, BPK 1 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 5 dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo D. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Sergejus Stulginskis prašo skundą atmesti. Prokuroras teigia, kad skunde išdėstyti argumentai ir prašymas yra nepagrįsti, teismai esminių BPK pažeidimų nepadarė, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Skundo argumentus, kuriais kasatorius ginčija faktus, savaip aiškina ir vertina įvykius, nesutinka su nuosprendyje ir nutartyje išdėstytomis išvadomis dėl atskirų faktų, prokuroras siūlo palikti nenagrinėtus, nes tai ne teisės taikymo, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Priešingai negu nurodo kasatorius, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuteistojo D. B. kaltę pagrindė surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Teismai, motyvuotai atmesdami nuteistojo pateiktą įvykio versiją, kad jis nežinojo apie automobilyje įrengtą slėptuvę, kad narkotines medžiagas paslėpti ir slėptuvę įrengti galėjo ankstesni savininkai, įvertino visus teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtus įrodymus (liudytojų V. Z. ir A. Š. parodymus, specialisto išvadas, automobilio patikrinimo aktą, kitą rašytinę medžiagą). Ginčijami bylos duomenys taip pat buvo įvertinti pateikiant motyvuotas išvadas dėl jų, todėl kasatoriaus teiginiai dėl kaltinančių liudytojų parodymų yra nepagrįsti ir deklaratyvūs.
Prokuroras nurodo, kad teismo buvo padaryta motyvuota išvada, jog D. B. sąmoningai ir tyčia laikė narkotines medžiagas ir jas neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Dėl įrodymų pakankamumo sprendžia tik teismas, nagrinėjantis bylą. Kasatoriaus teiginiai dėl privalomo piršto spaudų ištyrimo ar nurodyto asmens apklausos, nepagrįsti. Priešingai nei nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visus nuteistojo skundo esminius argumentus, palygino su byloje surinkta medžiaga, pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Dėl faktinių bylos aplinkybių, nuteistojo kaltės, įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo, veikų kvalifikavimo, atribojimo nuo administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 210 straipsnio 1 dalyje, 44 straipsnio 1 dalyje, bei dėl turto konfiskavimo ir bausmės dydžio, pasisakyta išsamiai, todėl kasatoriaus skundo argumentai yra nepagrįsti, juolab visi įrodymai yra gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, o jų patikimumas – BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio nagrinėjimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl įrodymų vertinimo
Bylos medžiaga rodo, kad D. B. kaltumas gabenant narkotines medžiagas per valstybės sieną nustatytas remiantis leistinais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais, kurių visumos pakako nuteistojo kaltumui konstatuoti. Teismas, darydamas išvadą dėl D. B. kaltumo, rėmėsi 2009 m. lapkričio 1 d. (duomenys neskelbtini) kelio poste muitinės pareigūnų surašytu automobilio Volkswagen Passat (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimo aktu, taip pat (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės pareigūnų parodymais, patvirtinančiais narkotinių medžiagų D. B. vairuojamame automobilyje įrengtoje slėptuvėje radimo aplinkybes; specialisto išvada, pagal kurią nustatyta rastų narkotinių medžiagų rūšis ir kiekis. D. B. versiją, pagal kurią jis nežinojo apie gabenamas narkotines medžiagas, teismas motyvuotai atmetė. Anot teismo, tai, kad D. B. veikė tyčia, t. y. žinojo, kad gabena narkotines medžiagas, rodo kelios aplinkybės: 1) tai, kad jis įsigijo automobilį daugiau negu prieš metus iki įvykio ir kad nėra jokio pagrindo manyti, jog automobilis buvo pirktas su įtaisyta specialia slėptuve ir su paslėptomis narkotinėmis medžiagomis; 2) liudytojas V. Z., kuris pats nuodugniai tyręs įrengtą slėptuvę, neabejodamas parodė, kad kuro bako tvirtinimo varžtai buvo sukti šviežiai, akivaizdžiai prieš pat įvykį, nes sukimo vietos tepaluotos, kad slėptuvėje buvo rastas tepalu išteptas skuduras, o rastame polietileno maišelyje – tepalu ištepta popieriaus skiautė; 3) kaltinamasis nesugebėjo paaiškinti tikrųjų važiavimo į užsienį ir greito grįžimo iš ten tikslų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo argumentus, įrodymus vertino taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas. Į visus apeliacinio skundo argumentus motyvuotai atsakyta. Tai, kad teismas, grįsdamas savo išvadas, nurodė ir kaltinamojo nesugebėjimą paaiškinti tikrųjų važiavimo į užsienį ir greito grįžimo iš ten tikslų, yra tik vienas iš motyvų, paaiškinančių, kodėl atmesta kaltinamojo versija, ir netraktuotina kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas kaltinamajam.
Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Bylos medžiaga nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad teismai vadovautųsi neleistinais įrodymais ar netinkamai juos vertintų. Kasacinio skundo teiginiai, kad teismai byloje surinktus įrodymus išnagrinėjo pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, o nuosprendį ir nutartį surašė nesilaikydami įstatymo reikalavimų, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti konkrečiais argumentais. Nesutikimas su teismo atliktu įrodymu vertinimu ir išvadomis nėra bylos kasacinio nagrinėjimo pagrindas. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties pakeitimo bei panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o skundžiami teismų procesiniai sprendimai pripažintini teisėtais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Nuteistojo D. B. kasacinį skundą atmesti.