Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2013-08-27 · Byla Nr. A2.9.-929-674/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-08-27
Bylos Nr.
A2.9.-929-674/2013
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00834-2013-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Nukentėjusysis
J. Š.
Administracinė byla Nr. A2.9.-929-674/2013(Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00834-2013-7)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 48.1.; 52.3.
NUTARIMAS2013 m. rugpjūčio 27d.Raseiniai
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė,Sekretoriaujant G.Liogailienei

Dalyvaujant V. J., jos atstovei S. J.

Nukentėjusiajai J. Š.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, gyv. (duomenys neskelbtini), dirančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad V. J. 2013-07-03 nuo 14 val. iki 15 val., (duomenys neskelbtini), kultūros namų kieme vykusio susirinkimo metu tarp Milašaičių kaimo bendruomenės ir Milašaičių „Dubysa“ bendruomenės kartu su Raseinių rajono savivaldybės atstovais, viešoje vietoje, dalyvaujant kitiems kaimo gyventojams išvadino J. Š. įvairiais žodžiais, sakydama, kad ji „durnė“, „kvailė“ vartojo keiksmažodį, pasakydama, kad ji „debilė“, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokiais savo veiksmais kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.

V. J. dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo kalta neprisipažino ir paaiškino, kad ji dirba Milašaičių kaimo bibliotekoje. 2013-07-03 Milašaičių kultūros namuose vyko kaimo bendruomenių pirmininkų susitikimas su rajono savivaldybės vadovais. Prie kultūros namų buvo susirinkę kaimo bendruomenių nariai. Milašaičių kaime yra dvi bendruomenės. Rajono savivaldybės atstovai nutarė susitikti tik su bendruomenių vadovais. Dėl to į salę žmonės nebuvo įleidžiami. J. Š. elgėsi labai triukšmingai, ji praktiškai visą laiką prašaukė. J. Š. pradėjo garsiai rėkti, kad blogas bibliotekos darbo laikas, kad moksleiviai negali pasinaudoti biblioteka, nes, kai grįžta iš mokyklos, biblioteka būna uždaryta. Be to garsiai reiškė priekaištus kultūros darbuotojai. Ji pati nereagavo į Š. puldinėjimus. Ji paklausė Š., kodėl ji taip kalba, nors nėra bibliotekos skaitytoja. Be to vėliau, jau išvykus rajono vadovams, o Š. ir toliau vis dar šūkaujant, ji pasiūlė išsiimti pažymą, ar ji sveika. Jokiais necenzūriniais žodžiais ji Š. nevadino. Jos su Š. gyvena kaimynystėje, tačiau nebendrauja nuo 1998 metų, nes tuo metu buvo jų namas apšaudytas, ant namo užrašyta „mirtis“, o šautuvas buvo rastas pas Š. vyrą automobilio bagažinėje. Jų šeima tada patyrė didelį stresą ir nuo to laiko neturi jokių reikalų su Š. Jie buvo parašę skundą dėl to, kad Š. laiko palaidus šunis, kurie gąsdina vaikus. Dėl to Š. dar labiau ant jos pyksta ir pasitaikius progai ją koneveikia. Būtent po šio susirinkimo Š. ją išvadino „kale“. J. Š. atžvilgiu jokių necenzūrinių žodžių ar keiksmažodžių nevartojo.

Nukentėjusioji J. Š. paaiškino, kad ji buvo nuvykusi prie Milašaičių kultūros namų, nes žinojo, kad atvyksta atstovai iš Raseinių rajono savivaldybės. Ji , pamačiusi bibliotekininkę J., pradėjo kelti klausimus - kodėl blogas gyventojų aptarnavimas bibliotekoje , kodėl moksleiviai negali ateiti po pamokų į biblioteką, nes ji jau būna uždaryta, kodėl kompiuteriai bibliotekoje būna užimti tik J. šeimos narių, kodėl kultūriniai renginiai rengiami ne visiems kaimo gyventojams, o tik kai kam, su pakvietimais.Ji į J. kreipėsi gražiai -„brangioji“. O J. ją išvadino atėjūne, kvaile, durne, berašte, kuri nesilanko bibliotekoje. O vėliau išvadino „debile“, sakė, kad išveš į durnyną. Šiame susirinkime buvo didelis triukšmas, kaimo bendruomenė susiskaldžiusi, ir kiti žmonės vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. Tačiau į kitus ji nekreipia dėmesio, bet kai J., valstybės tarnautoja, išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų, keikiasi ir ją įžeidinėja, ji negali to atleisti. J. buvo įsiaudrinusi, tačiau jos vyra keletą kartų jau buvo net burną užėmęs, kad bjauriai nekalbėtų. Ji su J. gyvena kaimynystėje daug metų, tačiau jos nebendrauja. Ji įsitikinusi, kad J. yra dėl jos parašę daug skundų į įvairias instancijas, dėl to būta daug patikrinimų. Ji buvo nubausta už šunų laikymo taisyklių pažeidimą pagal J. skundą. Ji sutaria su visais kaimynais, visur dalyvauja ir atlygio neprašo, o J. nesutaria nė su vienu kaimynu.Ji taip paaiškino, kad ji nori, jog būtų pamoka valstybės tarnautojai, kaip negalima elgtis. Nori, kad ji nekalbėtų netiesos, , kad žmonės galėtų užeiti į biblioteką. Ją labai įžeidė pavadinimas, kad ji „atėjūnė“. Ji atėjo į kolūkį dirbti kaip specialistė, dirbo, daug ką nuveikė, ir jokia ji „atėjūnė“.

Liudytoja J. K. paaiškino, kad ji dalyvavo Milašaičių kaimo bendruomenių susirinkime, kai buvo atvykę Raseinių rajono savivaldybės administracijos darbuotojai .Ji atėjo pavėlavusi. Š. kėlė klausimus dėl bibliotekos darbo laiko , kodėl nedirba , kai vaikai iš mokyklos grįžta ir kitus klausimus. J. pasakė ant Š. „eik tu, debile“ ,“ ar tu ateini į biblioteką“. J. buvo žmonai užėmęs burną, kad ji nekalbėtų.O Š. į J. kreipėsi tik „brangioji“. Tarp susirinkusiųjų vyko ginčai, kiti kaimo bendruomenės nariai taip pat šūkavo. Š. ir kiti susirinkę vadino „debile“, pavyzdžiui , J.. Ji negirdėjo, kad Š. būtų keikusi ar naudojusi necenzūrinius žodžius J. atžvilgiu. Dėl paaiškinimo surašymo , tai ji gali paaiškinti, kad paaiškinimą surašė Š., o ji tik pasirašė. Ji taip pat paaiškino, kad gal ir sumaišė, kad ant Š. sakė „debilė“, gal tik J..

Liudytoja L. K. paaiškino, kad ji girdėjo pokalbį lauke , prie kultūros namų. Ji tikrai atsimena, kaip Š. ant J. sakė „kvaile“, taip pat girdėjo, kaip kažkas Š. „debile“ vadino, bet kas, negali pasakyti. Kai sėdėjo koridoriuje, tai Š. buvo atėjusi ir klausė J., kodėl ji darbo laiku sėdi ne darbo vietoje, o koridoriuje. J. Š. liepė „eiti iš akių“.

Liudytoja P. D. paaiškino, kad ji dalyvavo 2013-07-03 Milašaičių bendruomenių susirinkime prie kultūros namų. Ji buvo atėjusi į biblioteką apie 13 val., o apie 14 val. išėjo į kiemą. Buvo susirinkę daug žmonių.Kad J. būtų keikusi , ji negirdėjo. Ji tik girdėjo, kaip J. liepė Š. pasitikrinti sveikatą, o Š. pavadino J. „kale“. Prieš susirinkimą Š. tiesiog provokavo konfliktą , Š. mėgsta problemas.

Liudytoja M. A. paaiškino, kad ji iš pradžių buvo bibliotekoje, „Carito“ narių susirinkime, atėjo į susirinkimą vėliau. Buvo susirinkę daug žmonių. Gražiuoju nekalbėjo niekas, visi buvo pikti, šūkavo. Š. sakė, kad blogas bibliotekos darbo laikas, kad gerai būtų , kad dirbtų nuo 17 val.. Tada J. liepė Š. pažymą išsiimti, ar ji sveika, kad tokiu laiku niekas nedirba. Š. rėkė, jos balsas buvo kaip gaisrinės. Visi žmonės šaukė, ir „depiliavosi“ ir „rupūžiavosi“.

Šalies argumentai

D. M. paaiškino, kad ji buvo susirinkime, buvo daug žmonių susirinkę. Visas kiemas šaukė, rėkė dėl tų pačių bėdų. Ji pati buvo iki galo. Konfliktas vyko tarp visų kaimo gyventojų. Tačiau ji negirdėjo, kad kas būtų keikęsis ar koliojęsis.

Liudytojas R. D. paaiškino, kad jis yra kaimo bendruomenės pirmininkas, kitą bendruomenę Milašaičiuose įsteigė J. ir tapo jos pirmininku. Milašaičių bendruomenė yra susiskaldžiusi, vyksta konfliktai tarp dviejų kaimo bendruomenių. Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovai buvo atvykę susitikti su bendruomenių vadovais ir išspręsti kai kuriuos patalpų klausimus. Prieš susitikimą jis girdėjo, kaip J. išvadino Š. „debile“, „bemoksle“, „atėjūne“. J. buvo net burną J. uždengęs, kad ji daugiau ko neprišnekėtų. Daug įvairių žodžių tuo metu buvo išsakyta, buvo didelis šurmulys. Jis pats J. po susitikimo su rajono atstovais pabaigai palinkėjo „kad jį perkūnas nutrenktų“, tai buvo tik vaizdingas posakis, juk dėl žodžių perkūnas netrenkia. Jam buvo pikta, kad jis kartu su kaimo gyventojais pradėjo kurti kaimo bendruomenę, savo rankomis daug ką padarė, o dabar J. suskaldė bendruomenę, įkūrė naują ir pretenduoja į patalpas. Po to visi išsiskirstė.

Liudytojas N. J. paaiškino, kad jis dalyvavo renginyje visą laiką, buvo šalia žmonos. Jo žmona jokių bjaurių žodžių nesakė. Š. dar prieš renginį atvažiavo ir pradėjo rėkti, kad žmonės į biblioteką neįleidžiami. Vėliau atvyko rajono vadovai. Vicemerė R. pageidavo, kad susitikime būtų tik bendruomenių vadovai. Todėl dalyvavo jis ir D. .Buvo sprendžiamas klausimas dėl patalpų suteikimo naujai įsikūrusiai Milašaičių kaimo bendruomenei.Jis yra šios bendruomenės pirmininkas. Išvykus savivaldybės atstovams, pasidėjo riksmų banga, Š. išvadino jo žmoną „kale“, D. palinkėjo “kad perkūnas jį nutrenktų“. Tada žmona pasiūlė Š. pasitikrinti sveikatą. Kažkas dar pavadino žmoną „kale“, tačiau kas, jis nežino. O iš kaimo gyventojų Š. irgi kažkas pavadino „debile“. Jis jokių veiksmų nesiėmė, žmonai burnos delnu nebuvo uždengęs, renginio nefilmavo. Taip pat paaiškino, kad su Š. gyvena kaimynystėje, tačiau nuo 1998 metų neturi jokių reikalų.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 174 straipsnis numato, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pažymėtina, kad iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 straipsnio nuostatas.

Išnagrinėjus byloje surinktą medžiagą, išklausius paaiškinimus, teismas nustatė, kad V. J. iš J. Š. tarpusavio konfliktas kilo dėl asmeninių priežasčių, kad tai yra įsisenėjęs konfliktas, besitęsiantis nuo 1998 metų. Teismas daro išvadą, kad V. J. veiksmuose nėra būtinojo ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio – viešosios tvarkos sutrikdymo, todėl V. J. veiksmuose nėra ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, kad V. J. veiksmuose nėra ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo, V. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aurelija Petkevičienė