- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-25
- Bylos Nr.
- AS-442-137-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pamario apdaila“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pamario apdaila“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pamario apdaila“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr.S-373-(7-356/09), kuriuo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr.69-261.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui restruktūrizavimo bylą ir restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui pareiškėjo administratoriumi paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įmonės valdymo organų veiklą restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu prižiūri teismo paskirtas įmonės administratorius. Vadovaujantis šia nuostata, skundą pareiškėjo vardu galėjo paduoti teismo nutartimi paskirtas įmonės administratorius arba jo įgaliotas asmuo. Pareiškėjo paduotame skunde nėra nurodytas asmuo, pasirašęs skundą, bei prie skundo nėra pateikti įgaliojimai vesti bylą teisme pareiškėjo vardu. Todėl skundą atsisakytina priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju keliamas ginčas nėra teismingas administraciniam teismui. Vadovaujantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi, 9 straipsnio 1 dalimi ir 17 straipsnio 5 dalies 4 punktu, Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 5 punktu ir 166 straipsnio 2 dalimi, Specialiosios teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktika (Specialiosios teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 5 d. nutartis, priimta byloje UAB „Spora” v. Kauno teritorinė muitinė; 2003 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta byloje UAB „Oruva” v. Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija; 2006 m. vasario 20 d. nutartis, priimta byloje BUAB „Vitava” v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija), nagrinėjamu atveju keliamas ginčas yra teismingas pareiškėjo restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti paduotą skundą tenkinančiu visus keliamus reikalavimus, laikyti jį paduotu ir perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartyje nėra numatytų jokių pareiškėjo valdymo organų veiklos apribojimų, todėl pareiškėjui gali atstovauti pagal jo įstatus veikiantis jo valdymo organas (įmonės vadovas). Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, teismo paskirtas administratorius prižiūri įmonės valdymo organų veiklą, bet neperima įmonės valdymo. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 16 straipsnio 6 dalį, restruktūrizuojamos įmonės vadovas savo įgaliojimus restruktūrizavimo metu įgyvendina visa apimtimi tol, kol jie nėra teismo ar kitokiu būdu apribojami. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog keliamas ginčas yra teismingas pareiškėjo restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju negali būti vadovaujamasi, nes pirmosios instancijos teismo nurodytose nutartyse Specialioji teisėjų kolegija pasisakė dėl įmonių, kurioms iškeltos bankroto bylos. Tuo tarpu bankrotas ir restruktūrizavimas yra skirtingi dalykai, todėl jų negalima tapatinti ir remtis bankroto atvejais susiklosčiusia teismų praktika įmonės restruktūrizavimo atveju.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Kaip galima suprasti iš bylos duomenų, nagrinėjamu atveju skundą teismui pareiškėjo vardu siekia paduoti pareiškėjo įmonės vadovas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui yra iškelta restruktūrizavimo byla, skundo pareiškėjo vardu įmonės vadovas paduoti negali, ir kad skundą turi paduoti teismo paskirtas pareiškėjo administratorius ar jo įgaliotas asmuo. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija negalima sutikti.
Įmonių restruktūrizavimo įstatymas nenumato, kad iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, nutrūksta įmonės valdymo organų įgaliojimai ir įmonės valdymo organai nebegali atstovauti įmonę teisme. Priešingai, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje yra numatytas restruktūrizuojamos įmonės valdymo organų įgaliojimų tęstinumas. Įmonės valdymo organams gali būti taikomi tam tikri apribojimai, jeigu jie yra nustatomi restruktūrizavimo plane ar teismo nutartyje, tačiau nagrinėjamu atveju byloje duomenų apie apribojimų, susijusių su kreipimusi į teismą, nustatymą pareiškėjo valdymo organams nėra.
Taip pat Įmonių restruktūrizavimo įstatymas nenumato, kad įmonės valdymo organui kreipiantis įmonės vardu į teismą, turi būti gautas konkretus paskirto įmonės administratoriaus pritarimas tokiam veiksmui. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, paskirtas įmonės administratorius tik prižiūri įmonės valdymo organų veiklą. Šią priežiūros funkciją nėra pagrindo traktuoti kaip paties įmonės administratoriaus vykdomą įmonės valdymo veiklą ar kaip įmonės administratoriaus veikimą kartu su įmonės valdymo organais. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 16 straipsnio 5 - 8 dalis, įmonės administratoriaus priežiūrinė funkcija iš esmės pasireiškia tik netiesiogiai, tai yra įmonės veiklos stebėjimu ir, esant reikalui, nurodymų įmonės valdymo organams dėl įmonės veiklos davimu; įmonės valdymo organams nevykdant šių nurodymų, gali būti keliamas klausimas dėl žalos atlyginimo ar įmonės valdymo organų narių įgaliojimų sustabdymo (nutraukimo).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat konstatavo, jog keliamas ginčas turėtų būti nagrinėjamas ne administraciniame, o pareiškėjo restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiame teisme. Tačiau daryti tokią išvadą šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui paduoto skundo turinio, šiame skunde nėra reikiamai apibūdintas skundžiamas sprendimas. Skunde yra tik nurodytos skundžiamo Mokestinių ginčų komisijos sprendimo ir juo patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimo datos ir numeriai, tačiau neatskleista šių sprendimų esmė, tai yra neaišku, dėl kokių konkrečių mokestinių klausimų šie sprendimai priimti, ar jais patvirtinti kokie nors konkretūs nurodymai pareiškėjui sumokėti mokesčius, kokių konkrečių mokesčių ir kokias konkrečias sumas nurodyta pareiškėjui sumokėti ir pan.. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog paduotame skunde nėra pakankamai konkrečiai nurodytas skundžiamas sprendimas ir jog skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų skundo turiniui. Be to, kaip matyti iš bylos, prie skundo nebuvo pridėtas skundžiamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, nors to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis.
Dėl paminėtų skundo trūkumų nėra galimybės tiksliai apibrėžti keliamo ginčo esmę, o tiksliai nežinant ginčo esmės, negali būti daroma jokių išvadų apie keliamo ginčo teismingumą. Todėl pirmosios instancijos teismas pirmiausia šiuo atveju Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka turėjo išspręsti skundo trūkumų pašalinimo klausimą ir tik po to spręsti dėl ginčo teismingumo.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ir pirmosios instancijos teismo pateikta teisinė argumentacija negalėtų būti laikoma pakankama padaryti išvadai, kad tam tikri mokestiniai ginčai turėtų būti nagrinėjami restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiame teisme. Teismo nurodytos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos nenumato reikalavimo tam tikrus mokestinius ginčus nagrinėti restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiame teisme. Teismo nurodytos Civilinio proceso kodekso nuostatos reglamentuoja civilinių bylų sustabdymą ir jos negali būti taikomos administracinėms byloms. Teismo nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktika yra susijusi su bankroto teisiniais santykiais ir ja nėra pagrindo vadovautis vykstant įmonės restruktūrizavimo procesui, kuris turi savo specifiką ir reglamentuojamas atskiru įstatymu. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme, skirtingai nei Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje, nėra konkrečių normų, įpareigojančių bylas, kuriose restruktūrizuojamai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduoti restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.
Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai sprendė skundo priėmimo klausimą, todėl ši teismo nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pamario apdaila“ skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.