Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2013-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-337-907/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-01-23
Bylos Nr.
1-337-907/2013
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00695-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-337-907/2013Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00695-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.;1.1.8.6.2.; 1.2.4.8.2.; 2.10.1.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, susipažinusi su Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu randasi Lukiškių TI- kalėjime (Vilniaus 3- ojo miesto apylinkės teismo nutartimi suimtas nuo 2012-12-12 iki 2013-03-09 pagal LR BK 260 str. 1, 3 d.), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2012-08-19, apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), sumušė savo sugyventinę D. V., suduodamas ne mažiau 4 kartų rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai D. V. kraujosruvas veide, nugaroje, šonuose, kas sukėlė nukentėjusiajai D. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. K. tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-08-19, apie 20 val., tarp jo ir jo sugyventinės D. V., esant abiems neblaiviems, kilo tarpusavio konfliktas. Konfliktas įvyko dėl girtavimo. D. virtuvėje iš stovo išsitraukė peilį ir jam ėmė grasinti. Jis jos išsigando, nes ji jau buvo teista už žmogaus sužalojimą peiliu, todėl, norėdamas išvengti sužalojimo, jis kumščiu sudavė D. vieną kartą į veidą ir atėmė peilį. Po to, ją, paėmęs už rankos, nuvedė iki lovos ir paguldė. Apklausiamas papildomai, A. K. parodė, kad 2012-08-19 jis delnu trenkė D. į kaktą ir spyrė į užpakalį, po ko paguldė ją į lovą. Apklausiamas dar kartą papildomai, A. K. nurodė, kad 2012-08-19 jis D. V. smogė kumščiu į kaktą. Galėjo būti, jog jis sudavė jai ir dar kelis smūgius, bet, kur pataikė, neprisimena. Prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi (18-19, 78-79, 88-89, 159-160 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. prisipažinimo, jo kaltė įrodoma kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji D. V. parodė, kad 2012-08-20, apie 20 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tarp jos ir jos sugyventinio, A. K., kilo tarpusavio konfliktas, kurio metu A. jai kumščiu trenkė kelis kartus į veidą bei kelis kartus spyrė kojomis į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių buvo suduota, ji neprisimena dėl girtumo. A. K. buvo taip pat girtas. Apie sumušimą policijai ji pranešė tik ryte. Paneigti bei patvirtinti, kad ji peiliu puolė A. K., negali, kadangi buvo labai girta (80-82 b. l. ).

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad jos ir jos sesers D. V. santykiai nebuvo artimi, kadangi pastaroji gyveno asocialiai, savo vaikais nesirūpino. Apie tai, kad ji buvo sumušta savo sugyventinio, ji nieko nežinojo (140-141 b. l.).

Liudytojas E. V. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, apie 20 val., jis pjovė žolę prie namo, kur gyvena jis ir D. V. Prie D. V. lango jis išgirdo triukšmą, o pro langą pamatė, kad D. V. sugyventinis, A. K., spardo ir muša D. V. Kiek smūgių buvo jai suduota, jis nežino. Kadangi jis nenorėjo kištis į šeimyninį konfliktą, policijos nekvietė. Ryte po šio įvykio jis matė sumuštą D. V., nes matėsi mėlynės po akimis. Buvo atvažiavę policijos pareigūnai (85 b. l.).

2012-08-20 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, jog 2012-08-20, apie 10 val., buvo gautas telefoninis pranešimas iš D. V., jog (duomenys neskelbtini), yra smarkiai sumušta moteris. Nuvykus į įvykio vietą, pasitiko pareiškėja, kuri paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis A. K. Atvykus medikams, ji atsisakė vykti į gydymo įstaigą. Pareiškėja nurodė, kad ji buvo mušama kumščiais į įvairias kūno vietas ir veidą. Buvo matomos sumušimo žymės akių srityse bei buvo patinusios lūpos. A. K. iš įvykio vietos buvo pasišalinęs (10-11 b. l.).

2012-08-20 alkoholio matuoklio parodymų kvite nurodyta, jog 11.24 val. buvo patikrintas A. K. apsvaigimas nuo alkoholio, kuriam nustatytas 2,46 promilių girtumas (12 b.l.).

2012-08-20 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2012-08-20, 9.51 val., pagal iškvietimą išvyko medicinos pagalbos ekipažas pas D. V., kuriai nustatyta, kad vakar ją sumušė sugyventinis. Ji skundėsi viso kūno skausmais, veido sumušimu. Buvo matomos kraujosruvos veide, nugaroje, šonuose. Į ligoninę vykti D. V. atsisakė (130-131 b. l.).

2012-10-30 mirties įraše nurodyta, kad D. V. mirė 2012-10-28 nuo kepenų cirozės (137 b. l.).

2012-12-19 specialisto išvadoje konstatuota, kad D. V. kūne rastos kraujosruvos veide, nugaroje, šonuose, kurios galėjo atsirasti nuo 4 ir daugiau trauminių poveikių. Sužalojimai vertinami nežymius sveikatos sutrikdymu, ir jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (155 b. l.).

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnis). Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsnyje numatytos išimtys, kai procesas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje nurodytos veikos vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka: 1) kai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba 2) kai ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Šiuo atveju žala padaryta nukentėjusiajai – D. V., buvusiai kaltinamojo sugyventinei. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis numato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Atsižvelgiant į minėtas teisės normas, darytina išvada, kad nusikaltimas padarytas šeimos nario atžvilgiu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (Valstybės žinios, 2011-06-14, Nr. 72-3475; 2011 m. gegužės 26 d. redakcija Nr. XI-1425) 6 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji D. V. 2012-10-28 mirė, nukentėjusiojo asmens teisinis statusas suteiktas D. V. seseriai A. B. Byloje nustatyta, kad A. K. žodinio konflikto metu mušdamas savo sugyventinę nukentėjusiąją D. V., t. y. daugkartiniu fiziniu poveikiu į žmogaus kūną- suduodamas ne mažiau 4 kartų rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajai D. V. kraujosruvas veide, nugaroje, šonuose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į A. K. atliktus smurtinius veiksmus, tikslą ir nukentėjusiajai sukeltas pasekmes – padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą – kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1478 redakcija) numatytas sąlygas, kurioms esant baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos kelios alternatyvinės bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog A. K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokurorės siūloma bausme (181 b. l.); civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nepareikšti.

Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, A. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą siūlo skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 40 val. per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kaltinamasis sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (181 b. l.).

Skirdamas kaltinamajam A. K. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą. A. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, kas, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

A. K. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi 1 galiojančią administracinę nuobaudą (100 b. l.), įrašytas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės registrą: laikotarpiu nuo 1975 m. iki 1992 m. jam nustatyta diagnozė – priklausomybės sindromas alkoholiui, o nuo 2004 m. pakartotinai diagnozuotas priklausomybės sindromas alkoholiui (90 b. l.), niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas (96-97 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, todėl laisvės atėmimo bausmė jam neskirtina. Nukentėjusioji nereiškia civilinio ieškinio, kaltinamasis kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, neteistas, pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė- viešieji darbai jam negali būti paskirta, nes A. K. šiuo metu randasi Lukiškių TI- kalėjime, pagal Vilniaus 3- ojo miesto apylinkės teismo nutartį jam nuo 2012-12-12 iki 2013-03-09 skirtas suėmimas, todėl, įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. K. už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei baudžiamajame įstatyme numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalis), arčiau bausmės minimumo, mažesnis, nei prašo prokurorė, nustatant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytą įpareigojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-08-20 10.09 val. (3 b. l.) iki 2012-08-22 10.00 val. (22 b. l.) (2 paros) ir nuo 2012-08-24 18.40 val. iki 2012-08-25 (44 b. l.) (1 para) bei suėmime išbūtas laikas nuo 2012-08-25 (57 b. l.) iki 2012-10-25 (62 dienos).

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu po jo paleidimo iš suėmimo jokia kardomoji priemonė nebuvo paskirta, o jis šiuo metu yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, todėl jokia kardomoji priemonė jam iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įpareigoti A. K. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, A. K. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-08-20 10.09 val. iki 2012-08-22 10.00 val. (2 paras) ir nuo 2012-08-24 18.40 val. iki 2012-08-25 (1 parą) bei suėmime išbūtą laiką nuo 2012-08-25 iki 2012-10-25 (62 dienas) ir laikyti, kad A. K. jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę yra atlikęs.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėja Asta Čebatoriūtė