- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-08-11
- Bylos Nr.
- 1-1331-917/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Civilinis ieškovas
- G. G.
- Kaltinamasis
- D. P.
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė
- Kategorijos
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, registruotas darbo biržoje, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2015 m. gruodžio 2 d. apie 13.50 val. viešoje vietoje - Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini) namą esančioje autobusų stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, stotelės viduje, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, stebint ir matant kitiems asmenims – nepilnamečiams R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., įžūliu elgesiu, t. y. užsimojo dešinės rankos kumščiu taikydamas į nepilnamečio G. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. galvą, tačiau pastarajam pasilenkus ir išvengus smūgio, dešinės kojos keliu spyrė G. G. į veidą ir pataikė į kairės pusės skruostą prie akies ir nosies, taip padarydamas G. G. sužalojimus, kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš nepilnametį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais savo veiksmais D. P. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.
Be to, D. P. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, dešinės rankos kumščiu smogė į nepilnamečio G. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. galvą, tačiau pastarajam pasilenkus ir išvengus smūgio, dešinės kojos keliu spyrė G. G. į veidą ir pataikė į kairės pusės skruostą prie akies ir nosies, taip padarydamas G. G. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, apimant skruostą, kairio skruostikaulio lūžį, tokiu būdu vieno trauminio poveikio pasėkoje padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą G. G., nes dėl kairio skruostikaulio lūžio G. G. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 parų laikotarpiui.
Šiais savo veiksmais D. P. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.
Kaltinamasis D. P. teisme kaltu dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino pilnai ir parodė, kad įvykio aplinkybės buvo tokios, kaip ir pagarsino prokuroras. Visos aplinkybės yra teisingos, laikas ir pati vieta, yra nurodyta gerai, nieko neginčija. 2015-12-02 d. apie pietus važiavo į parduotuvę. Su juo automobilyje tuo metu buvo G. R.. G. R. jam buvo ankščiau sakiusi, kad G. G. prie jos kabinėjasi ir prasivardžiuoja. Jiems bevažiuojant pamatė einantį G. G. ir tuo metu sustojo su juo pasiklabėti prie autobusų stotelės Vilkijoje. G. autobusų stotelėje buvo su dar vienu asmeniu kartu. Kaltinamasis G. G. paklausė, kodėl šis kabinėjasi prie G., bet G. pasiuntė ant trijų raidžių, kaltinamasis įsižeidė ir tada jam sudavė smūgius. Kaip kaltinime nurodyta taip viskas ir buvo. Draugas, kuris buvo kartu su G. kaip stovėjo stotelėje, taip ir stovėjo, nes ten buvo sekundžių reikalas tas įvykis, tas kitas kalbėjo telefonu. Sudavęs smūgius G. sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Automobilyje kartu važiavo G. R. ir T. P.. Tomas yra kaltinamojo brolis. G. neprašė sumušti G., tai buvo kaltinamojo iniciatyva. Kaltinamasis pats nesitikėjo, kad taip viskas baigsis. Kad viešoje vietoje mušė nepilnametį suvokė. Kad buvo sulaužytas žandikaulis G. jau žino, su bylos medžiaga susipažinęs, neneigia, kad galėjo padaryti tokį sužalojimą ir dėl to labai gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino dalinai padaręs nusikaltimą dėl ieškinio sumos, nes ieškinys per didelis. Dėl pačio ieškinio tai sutinka, kad nukentėjęs turi tokią teisę jį reikšti, bet nesutinka su ieškinio suma. Mano, kad protinga ir teisinga ieškinio suma, kurią galėtų sumokėti, būtų 500 Eur. Mėgino atsiprašyti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo, bet sekėsi prastai. Su kaltinamuoju labai grubiai šnekėjo nukentėjusiojo tėvas. Su pačiu nukentėjusiuoju pasikalbėti nepavyko, nes visada šalia būdavo tėvai. Įvykio metu kaltinamajam buvo 36 metai. Automobilį vairavo jis, G. R. sėdėjo priekyje, o T. gale. G. R. yra 17 metų, ji yra pažįstama. T. P. su G. R. mama turi bendrą vaiką. G. R. neprašė nieko, ji tik pasakė, kad šis vaikinas prie jos kabinėjasi, prasivardžiuoja. Ji tai buvo sakiusi ne vieną kartą ir tą dieną, kaip pamatė einantį G., ji tai pakartojo. Tuos žodžius ar girdėjo brolis T. P., negali pasakyti. Kaltinamajam yra svarbūs G. R. santykiai su bendraklasiais. Stotelėje, kurioje įvyko incidentas, jie buvo dviese ir laukuose, atrodo, dirbo dvi moterys. Jis sustabdė automobilį tiesiai prie sustojimo, atstumas buvo gal 5 metrai. G. parodė, kad G. prie jos kabinėjasi. Kaltinamasis G. pakvietė pro automobilio langą, kad prieitų pasikalbėti, bet jis nepriėjo. Tada kaltinamasis nusprendė pats prieiti. Kiek G. tuo metu metų galėjo būti metš, jis nežino. G. eina į bendrą profesinę mokyklą. Asmuo kuris buvo kartu su G., be abejo turėjo matyti ir girdėti viską. Moterys, kurios dirbo laukuose, matyti tikrai negalėjo, nes ten užstoja tokia kolona, girdėti taip pat nemano, kad galėjo. Viskas įvyko labai staigiai ir mano, kad suduodamas smūgį ranka tikrai pataikė ir su keliu taip pat. Sudavė du smūgius. Po smūgių sudavimų G. nieko nesakė ir draugas jo taip pat nieko nesakė. Kaip grįžo į automobilį, G. kaltinamajam pasakė, kad nereikėjo taip daryti. Mano, kad G. negalėjo, matyti kaip buvo suduoti smūgiai. Kaip atėjo į automobilį, pasakė, kad sudavė G. porą smūgių. Mano, kad atsimena įvykio aplinkybes. Kad turtinę žalą jie patyrė 18 Eur. sutinka, o dėl neturtinės žalos dydžio tai nesutinka, mano, kad užtenka 500 Eur. Atsiprašė nukentėjusiojo telefonu, pakalbėti skambino G. broliui ar jam - nežino. Kalbėjo su G. tėvu. Siūlė atlyginti žalą, pasiūlė 500 Eur., bandė tartis gražiuoju. 100 Eur. pervedžiau į teismo sąskaitą atlyginti žalos dalį. Atsiprašo už padarytą nusikaltimą. Savo elgesį vertina blogai ir gailisi. Pats vienas augina nepilnametį sūnų 17 metų, sunki finansinė padėtis, uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą. Daugiau padėti gali tik močiutė iš savo pensijos. Mamos jo vaikas neturi, nes mirusi. Labiausiai gailisi, kad sudavė smūgius, nes norėjo tik pasikalbėti. Sužaloti jokių minčių neturėjo, čia buvo emocijos. Plano tikrai nebuvo jokio. Žalą stengsis atlyginti. Naujai pažada nenusikalsti.
Kaltinamajam D. P. pilnai pripažinus savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, proceso dalyviai, privalomai nurodyti BPK 273 str. 1 d. sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, be to, nukentėjusiajam, realizuojant jo procesines teises, sudaryta galimybė dėl jam neaiškių aplinkybių kaltinamajam užduoti klausimus, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be D. P. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
- 2015-12-10 nukentėjusiojo nepilnamečio G. G. parodymais nustatyta, kad jis gyvena kartu su tėvais N. ir G. G. ir 3 broliais, tai D., kuriam 17 metų, A., kuriam 13 metų, ir T., kuriam 12 metų. Kiekvieną rytą darbo dienomis iš namų važiuoja į pamokas Vilkijos žemės ūkio mokykloje ir po pamokų eina į stotelę ir važiuoja į namus. 2015-12-03, apie 13.26 val. jis išėjo iš Vilkijos žemės ūkio mokyklos su draugu R. Š., kuriam 17 metų, jis gyvena Naujienos kaime, bet jo namo numerio nežino. Jie kartu atėjo į stotelę ir sustojo stotelės pastato viduje. Jiems stovint sustojime ir laukiant autobuso iš Čekiškių į Kauną, į sustojimą atėjo vyras, kuris, kaip išsiaiškino jo brolis D., yra D. P.. Jo žiniomis D. P. gyvena Vilkijoje, jam yra 35 metai. D. P. matė pirmą kartą, nėra su juo kalbėjęs ir nėra su juo konfliktavęs. D. P. priėjo prie jo ir paklausė, ką jis „hamieliniu“ Vilkijos mokykloje ir ko kabinėjasi prie jo merginos. D. P. prie sustojimo atvažiavo juodos spalvos automobiliu „Opel“, kurio valstybinių numerių neįsidėmėjo, o kai jis išlipo iš automobilio, jo automobilyje liko sėdėti mergina, kurią jis pažįsta kaip G. R., kuriai yra 16 metų, ji mokosi taip pat Vilkijos žemės ūkio mokykloje. Jis G. R. pažįsta, nes jie mokėsi Batniavos pagrindinėje mokykloje. Jis su G. R. Vilkijos žemės ūkio mokykloje nekonfliktuoja ir su ja jokių reikalų neturi. Nesupranta ko D. P. nori iš jo. D. P. teigė, kad jis jo draugę G. R. išvadino negražiais žodžiais. Jis liepė D. P. pasižiūrėti, kaip jo mergina elgiasi mokykloje. Tarp jo ir D. P. vyko nedraugiškas pokalbis. G. R. iš automobilio išlipusi nebuvo ir prie jo priėjusi nebuvo. Pokalbio metu D. P. stovėdamas prieš jį užsimojo dešinės rankos kumščiu ir taikė jam į galvą, bet jis pasilenkė ir jis jam nepataikė. Tuo metu, kai jis buvo pasilenkęs, D. P. dešinės kojos keliu trenkė jam į veidą ir pataikė į kairės pusės skruostą prie akies ir nosies. D. P. vieną kartą jam sudavęs apsisuko ir nuėjo į savo automobilį ir išvažiavo. Po smūgio jis pajuto skausmą ir iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Vilkijoje gyvena jo močiutė V. G., tai jis nuėjo pas ją į namus nusiprausti. Pas močiutę V. nusiprausė ir ėjo į sustojimą, kad galėtų parvažiuoti į namus. Jo draugas R. Š. buvo sustojime ir viską matė, kaip jį sumušė D. P.. R. Š. išvažiavo į namus, o jis po sumušimo ėjo pas močiutę V. vienas. Kai jis sugrįžo į namus, jis viską papasakojo savo šeimos nariams. Jis po sumušimo važiuoti pas medikus nenorėjo, o ėjo miegoti. Jis manė, kad jam skausmas praeis, bet valgant labai skaudėjo sumuštą kairę veido pusę, taip pat jam skaudėjo galvą. 2015-12-04 jį tėvai nuvežė į Kauno klinikų Skubos pagalbos skyrių, kur medikai jį apžiūrėjo, darė galvos nuotraukas. Jam medikai nustatė, kad yra lūžęs skruostikaulis. Jam medikai liepė dėti šaltus kompresus ant skaudamos vietos ir jei skaudės gerti vaistus nuo skausmo. 2015-12-08 jį tėvai vežė į Kauno akių kliniką, nes ten liepė jiems važiuoti medikai iš Kauno klinikų Skubos pagalbos skyriaus. Kauno akių klinikoje medikai apžiūrėjo jo akis, bet jokių akių sužalojimų nenustatė, o kitas gydytojas atstatė skruostikaulį į vietą ir liepė laukti rezultatų. Medikai jam sakė arba viskas sugis, arba jam bus tęsiamas gydymas. Jis šiuo metu jaučiuosi gerai, skausmai liovėsi, galvos nebeskauda, gali valgyti. Po to įvykio jis daugiau nebuvo sutikęs D. P.. Jis jau pradėjo lankyti pamokas Vilkijos žemės ūkio mokykloje, bet G. R. mokykloje nesutinka. Jo niekas neatsiprašė ir sumušė jį be jokios priežasties, nes jis su G. R. nėra mokykloje konfliktavęs. Daugiau nieko papasakoti negali. (b. l. 12-13);
- 2015-12-10 liudytojos N. G. parodymais nustatyta, kad ji su vyru G. augina 4 nepilnamečius sūnus, tai D., kuriam 17 metų, G., kuriam 15 metų, A., kuriam 13 metų, ir T., kuriam 12 metų. Sūnūs D. ir G. lanko pamokas Vilkijos žemės ūkio mokykloje, o A. ir T. mokosi Batniavos pagrindinėje mokykloje. Kiekvieną darbo dienos rytą D. ir G. važiuoja į pamokas Vilkijos žemės ūkio mokykloje, o po pamokų sugrįžta į namus. 2015-12-02 sūnus G. G. apie 15. 00 val. sugrįžo į namus po pamokų sumuštas. Sūnus G. pirma viską papasakojo D., o vėliau viską papasakojo ir jiems. Ji matė, kad G. veidas kairėje pusėje prie akies yra patinęs. G. skundėsi, kad jam skauda galvą ir, kad jam skaudą visą veidą, kai jis valgo. Ji su vyru G. norėjo sūnų G. vežti pas medikus į Kauną, bet sūnus prašė palaukti, jis tikėjosi, kad kitą dieną jam nebeskaudės. Tačiau sūnui G. skausmai nesiliovė ir 2015-12-04 ji su vyru G. vežė sūnų G. į Kauno klinikų Skubos pagalbos skyrių, kur sūnų apžiūrėjo medikai, darė galvos nuotrauką. Medikai juos informavo, kad sūnui G. yra lūžęs veido skruostikaulis, kairėje veido pusėje. Kadangi sūnus G. skundėsi, kad jis blogai mato kairia akimi, tai jį užrašė pas akių gydytojus į Kauno akių klinikas. Pas akių gydytojus jie važiavo 2015-12-08 ir medikai apžiūrėjo jų sūnų G. G.. Medikai sūnui G. akių sužalojimų nenustatė, o nusiuntė pas kitą gydytoją, kuris atstatė skruostikaulį į vietą. Gydytojas juos informavo, kad viskas turėtų sugyti, bet jei bus blogiau, tai liepė vėl kreiptis. Sūnui G. medikai liepė gerti vaistus nuo skausmo ir dėti šaltus kompresus ant skaudamos vietos. Sūnus G. kelias dienas nėjo į pamokas. Sūnus G. jai sakė, kad jį sumušė jam nepažįstamas vyras, kuris pasakė, kad jis įžeidė jo draugę G. R., kuri mokosi kaip ir jos sūnus Vilkijos žemės ūkio mokykloje. Jai sūnus G. teigė, kad jis jokios mergaitės mokykloje neįžeidinėjo. Vilkijos žemės ūkio mokyklos mokytojai jos sūnaus G. G. elgesiu nesiskundžia. D. P., kuris sumušė jos sūnų G. G., ji nepažįsta, jo duomenis sužinojo sūnus D. G. per savo draugus. Šiuo metu sūnus G. jaučiasi gerai ir skausmais nesiskundžia. Ruošiasi reikšti civilinį ieškinį D. P. dėl to, kad sužalojo jos sūnų G. G. be jokios priežasties. Rašydama pareiškimą policijoje nurodė, kad jos sūnus G. G. buvo sumuštas 2015-12-03, o iš tikro buvo trečiadienis, bet diena ne 3, o 2, ji suklydo dienose (b. l. 34);
- 2015-12-17 liudytojo nepilnamečio R. Š. parodymais nustatyta, kad jis lanko pamokas Vilkijos žemės ūkio mokykloje. Kartu su juo mokosi ir G. G., kuris gyvena Kvesų kaime. 2015 m. gruodžio mėnesio pradžioje, dienos nurodyti negali, apie 13.30 val. išėjo po pamokų iš Vilkijos žemės ūkio mokyklos su draugu G. G.. Jie kartu atėjo į stotelę ir sustojo stotelės pastato viduje laukti autobuso. Jiems stovint sustojime, prie stotelės sustojo tamsios spalvos automobilis „O. Z.“, kurio valstybinių numerių nurodyti negali. Iš automobilio išlipo vyras, kuriam jis duotų apie 30 metų ir virš, jis apie 180 cm, trumpai kirptų tamsių plaukų. Jei gerai prisimena, tas vyras buvo apsirengęs sportinio tipo tamsios spalvos kelnėmis su šviesiai žalios spalvos juostelėmis kelnių šonuose išilgai kojos, vilkėjo juodos spalvos striuke, mūvėjo šviesios spalvos sportinio tipo batais. Tas vyras išlipęs iš automobilio priėjo prie jų. Jie su G. stovėjo ir šnekėjosi, stotelėje buvo dar vienas jam nepažįstamas vyras, kuris sėdėjo ant suoliuko. Tas vyras išlipęs iš automobilio kvietė ateiti G. pasikalbėti į automobilį. G. G. atsisakė eiti kalbėtis į automobilį. Tas jam nepažįstamas vyras priėjo prie G. G. ir pradėjo su juo kalbėti pakeltu tonu, kad jei jis mokykloje pravardžiuos panas, tai jam blogai baigsis. Nesuprato, apie ką šneka tas vyras. Bendraudamas su G. nepastebėjo, kad G. „kabinėtųsi“ mokykloje prie kokių merginų. G. pasakė, kad prie jo paties „kabinėjasi“ merginos. Tada tas vyras paklausė G., „ką sakei“, o G. jam atsakė „ką girdėjai“. Tas vyras priėjo prie G. ir trenkė dešinės rankos kumščiu G. į kairės pusės skruostą, G. pasilenkė ir tada tas vyras iš sulenktos kojos kelio, bet jis negali pasakyti kokios kojos, trenkė pasilenkusiam G. į veidą ir pataikė į nosį. G. pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Tas vyras nieko daugiau nesakė, o nuėjo prie automobilio, sėdo į vairuotojo vietą ir išvažiavo link Kauno pusės. Automobilyje matė sėdinčius du žmones, tai merginą, kurią jis pažįsta kaip G. R., nes ji mokosi jų mokykloje, ji sėdėjo automobilio priekyje šalia vairuotojo, o automobilio gale sėdėjo vyras, kurio amžius virš 30 metų, bet jis jo nepažįsta. Jis to vyro, kuris sumušė jo draugą G. G., nepažįsta, jo duomenų nežino, bet atpažinti galėtų. G. iš nosies bėgo kraujas ir jis nuėjo pas savo močiutę, kuri gyvena Vilkijos mstl., adreso nežino. Jis pats (R. Š.) sulaukė autobuso ir važiavo į namus. Ar buvo kokie mokykloje konfliktai tarp G. G. ir G. R. jis nežino, jis nėra matęs, kad jie mokykloje konfliktuotų. Po sumušimo G. G. kai kurį laiką nėjo į pamokas, o dabar jau lanko pamokas. Jis daugiau to vyro sutikęs nebuvo. Mokykloje buvo sutikęs G. R., kuri jo paklausė ar G. pasiskundė tėvams, jis jai atsakė, kad nežino. Paskutiniu metu G. R. mokyklos nelanko (b. l. 37-38);
- papildomais R. Š. parodymais nustatyta, kad savo ankstesnius parodymus prisimena, bet nori papildyti, kad tuo metu, kai autobusų stotelėje Vikijoje buvo sumuštas jo draugas G. G., jis neišsigando, bet jam viskas iš šono atrodė žiauriai. Kaip pasakojo pirminėje apklausoje, prie sustojimo sustojo automobilis „O. Z.“, iš jo išlipo jam nepažįstamas vyras, kuris priėjo prie jo draugo G. G. ir trumpai persimetęs keliais žodžiais dėl to, kad G. užkabinėja Vilkijos žemės ūkio mokykloje mergaitę. Vyras mergaitės vardo nepasakė, bet automobilyje jis matė sėdinčią G. R.. Vyras G. trenkė kumščiu į veidą, o G. pasilenkus jam nepažįstamas vyras kojos keliu trenkė jo draugui G. į veidą. Vyras po šio veiksmo nuėjo į automobilį ir išvažiavo, o G. pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Viskas įvyko labai greitai, jis net nespėjo sureaguoti. Sustojime buvo dar vienas vyras, tačiau jis jo nepažįsta, jo apibūti negali, nes jis į jį nekreipė dėmesio. Jis niekuo negalėjo padėti savo draugui G., o to vyro elgesys buvo žiaurus (b. l. 39);
- 2016-01-06 liudytojos nepilnametės G. R. parodymais nustatyta, kad ji lanko pamokas Vilkijos žemės ūkio mokykloje, yra pirmame kurse ir nori įgyti virėjos specialybę. Vilkijos žemės ūkio mokykloje pertraukų metu prie jos dažnai kabinėjasi berniukas, kurio vardas yra G., jo pavardės, nežino. Jį pažįsta iš matymo apie 2 metus, jie niekados nebuvo draugais ir nebuvo klasiokais. G. sutikęs ją mokykloje vadina „kekše“, nes prieš gerus 2 mėnesius tarp jų Vilkijos žemės ūkio mokykloje įvyko konfliktas, kai jos su D. B. bandė apginti vieną klasioką nuo G.. Nuo to karto, kai G. ją sutinka mokykloje, vadina negražiais žodžiais. Dėl G. kabinėjimosi ir sakomų necenzūrinių žodžių ji kalbėjosi su savo grupės auklėtoja L. P. ir mokyklos socialine pedagoge J. P., tačiau G. elgesys nepasikeitė. Ji apie problemas mokykloje pasakojo ir savo mamai R. R., kuri per tėvų susirinkimą mokykloje apie tai kalbėjosi ir su jos auklėtoja ir socialine pedagoge. Mokykloje pamokas lanko laisvu grafiku ir kiekvieną dieną į pamokas neina, nes jos mama R. yra silpnos sveikatos ir ji padeda mamai namuose buities darbuose. 2015-12-02 ji tą dieną į pamokas nėjo ir buvo namuose, o apie 13.00 val. pas jas į namus atvažiavo D. P. ir T. P., kurie yra broliai dvyniai. T. P. yra buvęs jos mamos R. R. sugyventinis ir jie turi dukrą G. S., kuria jis rūpinasi ir lanko, bet šiuo metu jos mama R. su T. P. negyvena. D. P. su broliu T. pas jas atvažiavo juodos spalvos automobiliu „OPEL Zafira“, valstybinių numerių nežino. Mama R. paprašė jų nuvažiuoti į parduotuvę Vilkijoje ir nupirkti maisto, nes jų Stanislavos kaime nėra jokios parduotuvės. Ji važiavo į Vilkiją kartu su D. ir T. P., automobilį vairavo D. P.. Jiems važiuojant Vilkijos miesteliu į parduotuvę, stotelėje pamatė stovinti G., kuris mokykloje kabinėjasi ir negražiai ją vadina ir apie tai pasakė D. ir T. P.. D. P. sustojo prie sustojimo ir pro automobilio langelį pašaukė, kad G. ateitų pasikalbėti. D. P. kelis kartus pašaukė G., bet jis nėjo prie jų automobilio pasikalbėti. Ji sėdėjo automobilio priekyje. D. P. išlipo iš automobilio ir ji pasakė D., kad jis tik nesimuštų, o D. pasakė, kad jis eina tik pasikalbėti. Ji matė, kad D. P. nuėjo prie stotelės, kurios viduje stovėjo G. ir jo klasiokas, kurio ji nežino duomenų. Ką kalbėjosi D. P. su G. stotelėje, negirdėjo, nes automobilio viduje liko ji ir T. P.. G. buvo stotelės viduje už kolonos ir ji jo gerai nematė. Ji matė, kad D. P. kalbėjosi su G., o vėliau D. P. vieną kartą trenkė G. iš kumščio į veidą, ji tą vaizdą matė iš D. nugaros, nes viskas vyko stotelės viduje, o G. buvo prieš D.. D. P. sugrįžo į automobilį. Ji paklausė D. P. kodėl jis trenkė G., jis atsakė, kad G. negražiai kalbėjo su juo, tai jis jam ir trenkė. Kai D. P. sugrįžo į automobilį, jie nuvažiavo į parduotuvę. Ji matė, kad G. kažkur ėjo iš sustojimo, bet ji nematė ir negali pasakyti, ar G. bėgo iš nosies kraujas. Po šio įvykio ji G. buvo sutikusi mokykloje ir daugiau jis prie jos nebesikabinėjo. Ji D. P. neprašė, kad jis muštų G.. D. P. norėjo pasikalbėti su G. dėl to, kad jis ją negražiais žodžiais vadina Vilkijos žemės ūkio mokykloje, o gavosi taip, kad D. P. sumušė G., kurio ji pavardės nežino (b. l. 43-44);
- 2016-01-20 liudytojo T. P. parodymais nustatyta, kad jis yra informuotas, kad gali atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį brolį D. P., bet jis sutinka būti apklausiamas ir duoti parodymus apie tai, kas jam yra žinoma. Jis turi dvynį brolį D. P., kuris dirba Norvegijoje ir šiuo metu yra išvykęs dirbti į Norvegiją. Kai brolis D. P. sugrįžta į Lietuvą iš Norvegijos, jis gyvena Kaune, adreso nežino, nes jis nuomojasi butą, bet brolis D. aplanko jį ir mamą I. P.. R. R. yra jo buvusi sugyventinė ir jie turi dukrytę G. S. R., kuriai daugiau negu 1 metai. Jis lanko savo dukrą G., padeda savo buvusiai sugyventinei R. R., kuri su vaikais gyvena Kauno r., (duomenys neskelbtini) kaime. R. R. turi dukrą G. R., kuriai apie 16 metų. Jo brolis D. pažįsta G. R., nes jį nuveža aplankyti dukros Giletos pas R. R. į Stanislavos kaimą Kauno rajone. Jo brolis D. P. turi juodos spalvos automobilį „O. Z.“, kurio valstybinių numerių nežino. 2015-12-02, apie 13.00 val. jo brolis D. P. atvežė savo automobiliu jį aplankyti dukros G. R.. R. R. paprašė nuvažiuoti į parduotuvę Vilkijoje nupirkti maisto. Į parduotuvę važiavo brolis D. P., jis pats ir kartu važiavo G. R.. Jiems važiuojant automobiliu Vilkijoje, G. R., kuri sėdėjo automobilio priekyje prie jo brolio D. pasakė, kad autobusų stotelėje stovi vaikinas, kuris ją užkabinėja mokykloje. D. sustojo prie autobusų stotelės, jis pats (T. P.) sėdėjo automobilio gale. D. atsidarė automobilio langą ir pašaukė tą vaikiną, kad jis prieitų prie jų automobilio. Tas vaikinas nėjo prie jų automobilio, o pasislėpė už stotelėje esančios sienelės. Jis to vaikino nepažįsta, jo duomenų nežino, kur jis gyvena nežino, tik žino, kad tas vaikinas mokosi su G. R. Vilkijos žemės ūkio mokykloje. Tas vaikinas prie jų nepriėjo, tai jo brolis D. išlipo iš automobilio ir nuėjo į autobusų stotelę. Kas vyko autobusų stotelėje už tos sienelės, nematė. Matė, kad stotelėje buvo dar du vaikinai, kurių jis nepažįsta. Brolis D. stotelėje užtruko trumpai ir sugrįžo į automobilį. Ar brolis D. trenkė tam vaikinui, kuris buvo pasislėpęs už sienelės stotelėje, jis nematė, nes jam sėdint automobilio gale nesimatė kas vyko stotelės viduje už sienelės. Kai brolis D. sugrįžo į automobilį, jie nuvažiavo į parduotuvę pirkti maisto. Jis daugiau nieko nežino ir nieko papasakoti negali (b. l. 51-52);
- 2016-01-20 liudytojos L. P. parodymais nustatyta, kad ji dirba Vilkijos žemės ūkio mokykloje gimnazijos skyriaus vedėja ir turi auklėjamąją klasę, kurioje mokosi G. R., tai yra 11 klasė. Mokinė G. R. yra rami pamokų metu, nedalyvauja mokyklos renginiuose, prastai lanko pamokas, bet praleistas pamokas pateisina. G. R. nėra ta mokinė, kurią galėtų kas nuskriausti, nes turi autoritetą mokykloje. Minėta mokinė turi mokykloje draugų. Mokinės G. R. elgesiu yra skundęsi mokytojai, kad ji nedirba pamokų metu ir dirba tada, kai jai yra nuotaika, taip pat linkusi pasiginčyti su mokytojais. Pas ją niekados nebuvo atėjusi G. R. kalbėtis, kad prie jos kabinėjasi ar kitaip ją užgaulioja kitos klasės mokinys G. G.. Jos žiniomis, G. G. yra ramus vaikas. 2015-11-05 socialinė pedagogė J. P. lankėsi mokinės G. R. namuose, nes mokinė nelankė pamokų. Po socialinės pedagogės apsilankymo G. R. šeimoje ir pokalbio, G. R. lankomumas mokykloje pagerėjo. Pas ją mokinės G. R. mama R. R. buvo atvykusi į mokyklą 2015-11-12, nes tvarkė dokumentus dėl pašalpų ir parašė prašymą, kad G. R. galėtų ateiti į pamokas šį pusmetį antradieniais ir ketvirtadieniais, dėl susiklosčiusių tam tikrų jų šeimoje šeimyninių priežasčių. Mokinės G. R. mama nieko jai nesakė, kad jos dukra yra skriaudžiama jų mokykloje. Mokinė ateina į pamokas ir kitomis dienomis, kai vyksta atsiskaitymai ar pradedama nauja dalyko tema. Ji kalbėjosi su socialine pedagoge ir kitomis mokyklos mokytojomis ir visi tvirtino, kad nėra niekas matęs ir girdėjęs, kad jų mokykloje vyktų patyčios tarp G. G. ir G. R.. Jos žiniomis, G. R. tyčiodavosi iš G. G. dėl nuo jo sklindančio kvapo, dėl prastų jo drabužių. Jų klasėje vyko klasės valandėlė ir jie visi šnekėjosi dėl patyčių iš kitų vaikų. G. R. jai tada yra sakiusi, kad ją G. G. yra pavadinęs „kale“, bet ji išsiaiškino, kad ji pati G. G. išprovokavo, nes pati tyčiojosi pertraukos metu iš minėto berniuko. Jos žiniomis, mokinys G. G. buvo sumuštas po pamokų prie autobusų stotelės, dienos nurodyti negali, ir jį sumušė mokinės G. R. draugas, kuris yra apie 30 metų, jo vardas Darius, bet ji jo pavardės nežino. Jos žiniomis, G. R. tuo metu pamokų mokykloje nelankė. Ji žino, kad mokinė G. R. turi vyresnį draugą ir apie tai jos kalbėjosi su mokinės mama, bet R. R. jų pokalbių metu pateisino dukros draugystę su vyresniu vyru. Kiek jai yra žinoma, Vilkijos žemės ūkio mokykloje nebuvo vykdomos patyčios mokinio G. G. iš mokinės G. R. jų mokykloje (b. l. 48-49);
- 2016-02-15 liudytojo D. G. parodymais nustatyta, kad jis gyvena kartu su tėvais N. ir G. G. ir 3 broliais, tai G., kuriam 16 metų, A., kuriam 13 metų, ir T., kuriam 12 metų. Jis yra baigęs 10 klasių ir šiuo metu mokosi Vilkijos žemės ūkio mokykloje ir eina į 11 klasę, bei mokosi automechaniko specialybės. Jo brolis G. G. lanko taip pat Vilkijos žemės ūkio mokyklą, jis mokosi tik specialybės. Jie su broliu G. G. kartu važiuoja į pamokas, o grįžta kartais atskirai, priklauso nuo to, kaip kam baigiasi pamokos. G. R. yra jo klasiokė ir jis su ja nebendrauja, nes jie nesutaria. G. R. yra „pasikėlusi“, linkusi pati kabinėtis prie kitų mokinių ir jį renkasi su kuo jai bendrauti. G. R. prie jo nesikabinėja. Kiek jis žino, kad 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos nurodyti negali, tarp jo brolio G. G. ir jo klasiokės G. R. Vilkijos žemės ūkio mokykloje, pertraukų metų, įvyko konfliktas. Kodėl kilo tas konfliktas tarp jų, jis nežino, tik žino, kad G. R. konflikto metu jo broliui G. G. trinktelėjo rankinuku per galvą. Kiek jis žino, tai buvo vienintelis konfliktas tarp jo brolio G. G. ir G. R.. Ar jo brolis G. išvadino negražiais žodžiais G. R. jis nežino, to pats negirdėjo, tik jis mokykloje girdėjo, kaip G. R. kalbėdamasi su draugėmis skundėsi, kad jo brolis G. G. ją išvadino negražiais žodžiais, kai „žiurkė, kurva, padla“. Jis žinojo, kad G. R. turi vyresnį draugą, apie tai kalbėjo visi jų klasiokai. Jis yra matęs, kaip prie Vilkijos žemės ūkio mokyklos aikštelės buvo sustojęs juodos spalvos automobilis „O. Z.“, valstybinio numerio nurodyti negali ir jis matė, kaip G. R. bendravo su automobilio vairuotoju. Jo žiniomis G. R. draugas yra D. P., kuriam apie 37 metai, jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis D. P. duomenis susižinojo, kai 2015-12-02, apie 13.50 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini), autobusų stotelėje D. P. sumušė jo brolį G. G.. Jo brolis G. G. iš pradžių nenorėjo nieko pasakoti, kai jis sugrįžo į namus sumuštas, bet vėliau jam jis papasakojo viską. Brolis G. G. pasakojo, kad jam laukiant autobuso sustojime į namus, prie sustojimo sustojo juodos spalvos automobilis „O. Z.“, iš kurio išlipo vyras, kaip išsiaiškino, tai D. P., ir kvietė ateiti pasikalbėti prie automobilio jo brolį, bet jo brolis atsisakė su juo eiti, tai tas jam ir trenkė iš kumščio į veidą, bet jo brolis smūgio išvengė pasilenkdamas, tai tada D. P. iš kelio trenkė jo broliui į veidą ir jam sužalojo kairės pusės žandikaulį. Jo broliui G. G. skaudėjo sužalotą žandikaulį, tai tėvai jį vežė pas medikus ir jam buvo skirtas gydymas. Jo žiniomis, jo brolis G. G. buvo sumuštas, nes G. R. pasiskundė savo draugui D. P., kad jo brolis ją išvadino „žiurke, kurva, padla“, tai tas ir sumušė jo brolį. Kiek jis žino, po minėto įvykio prie jo brolio G. G. daugiau niekas nesikabinėja, nei G. R., nei jos draugas D. P.. Jis žino, kad D. P. pabėgo į Norvegiją, nes bijo atsakomybės, kad sumušė jo mažesni brolį G. G., kuris turi negalią. Daugiau nieko papasakoti negali (b. l. 54-55);
- 2015-12-05 N. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., pranešimu nustatyta, kad kreipiasi į policiją dėl sumušto jos nepilnamečio sūnaus G. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., surašytas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, atlikta įvykio vietos apžiūra Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje „Vilkijos viršutinė“ ir sudaryta fotolentelė. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir niekas nepaimta (b. l. 1-2, 10);
- 2015-12-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3359/2015(02) nustatyta, kad G. G. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, apimant skruostą, kairio skruostikaulio lūžis. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairio skruostikaulio lūžio G. G. sveikata bus sutrikdyta ilgesniam kaip 10 parų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje, sužalojimai griuvimui nebūdingi ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodyti laiku – 2015-12-03 (b. l. 59);
- 2016-04-13 tarnybinis pranešimu nustatyta, kad pateikta informacija dėl pradėto ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-66855-15, dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pagal LR BK 284 str. 1 d. (b. l. 3);
-2015-12-14 pranešimu Kauno rajono VTAS dėl informacijos pateikimo apie nukentėjusįjį nepilnametį G. G. nustatyta, kad 2015-12-21 gautas atsakymas ir surinkta medžiaga iš Kauno rajono VTAS dėl informacijos pateikimo apie nepilnametį G. G. ir jo šeimą, kad minėta šeima įrašyta į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikų apskaitą. (b. l. 60-118).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo.
Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto (sunkaus, nesunkaus ar nežymaus) sveikatos sutrikdymui ) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt. (LAT 2014-11-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014).
Baudžiamojoje byloje ištyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl dviejų nusikalstamų veikų įvykdymo D. P., pasitvirtino.
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamajame akte nurodytoje vietoje ir laiku, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, stebint ir matant kitiems asmenims – nepilnamečiams R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., įžūliu elgesiu, t. y. užsimojo dešinės rankos kumščiu taikydamas į nepilnamečio G. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. galvą, tačiau pastarajam pasilenkus ir išvengus smūgio, dešinės kojos keliu spyrė G. G. į veidą ir pataikė į kairės pusės skruostą prie akies ir nosies, taip padarydamas G. G. sužalojimus, kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš nepilnametį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Taigi, tokiu būdu D. P. sąmoningai tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir taip sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš aptartais įrodymais. Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, dešinės rankos kumščiu smogė į nepilnamečio G. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. galvą, tačiau pastarajam pasilenkus ir išvengus smūgio, dešinės kojos keliu spyrė G. G. į veidą ir pataikė į kairės pusės skruostą prie akies ir nosies, taip padarydamas G. G. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, apimant skruostą, kairio skruostikaulio lūžį, tokiu būdu vieno trauminio poveikio pasėkoje padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą G. G., nes dėl kairio skruostikaulio lūžio G. G. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 parų laikotarpiui. Kaltinamasis D. P. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - jis suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog suduodamas smūgį savo kojos keliu nukentėjusiajam G. G. į veido sritį daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Dėl paminėtų aplinkybių visumos kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Abi nusikalstamos veikos įvykdytos esant idealiajai sutapčiai.
Dėl civilinių ieškinių.
BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos 52,12 Eur civilinis ieškinys. (b.l. 23-27). Civilinis ieškovas raštu palaikė ieškinį ir prašė nagrinėti jam nedalyvaujant. Kaltinamasis sutiko su šiuo ieškiniu ir jo neginčijo. Ieškinio dydis pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis, todėl dėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. D. P. pripažinus kaltu dėl nusikalstamų veikų įvykdymo, ikiteisminio tyrimo metu nurodyta žala ir teisme palaikytas šis civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).
Nukentėjęs G. G. ir jo atstovė pagal įstatymą N. G. pateikė 10 000 (dešimties tūkstančių) eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir 18 eurų dėl turtinės žalos atlyginimo. Pridedama G. G. neįgalumo lygio pažymos NL-3 Nr. 0070419 išduotos 014-07-14 registracijos Nr. 2676, kopija. (b. l. 19-20). Ieškinyje nurodoma, kad turtinę žalą sudaro vykimo išlaidos pas gydytojus, į teismą, pas advokatą, kadangi gyvena toli nuo miesto centro, t.y. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini). Dalyje dėl neturtinės žalos nurodo, kad ją sudaro G. G. patirti neigiami išgyvenimai, t.y. dėl įvykio nukentėjęs nuolatinę baimę išeiti į gatvę, į mokyklą, patyrė stresą, sumažėjusias bendravimo galimybes bei buvo sukeltas didelis fizinis skausmas.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad D. P. nusikalstamais veiksmais buvo nesunkai sutrikdyta nukentėjusiojo G. G. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. 2015-12-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3359/2015(02) nustatyta, kad G. G. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, apimant skruostą, kairio skruostikaulio lūžis. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairio skruostikaulio lūžio G. G. sveikata bus sutrikdyta ilgesniam kaip 10 parų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje, sužalojimai griuvimui nebūdingi ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodyti laiku – 2015-12-03 (b. l. 59). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjęs G. G. patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų G. G. buvo apribotos judėjimo galimybės, nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiajam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius, lankymąsi pas psichologus. Pastebėtina ir tai, jog šioje byloje kaltinamasis dėjo pastangas atsirašyti nukentėjusiojo bei su juo susitaikyti, tačiau nebuvo ikiteisminio tyrimo metu pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo dydžio. Taigi, nukentėjusiojo pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.
Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 579 eur iki 5792 eur ( atitinkamai 2 000 Lt iki 20 000 Lt)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011).
Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios kaltę pripažino iš dalies, o teisme prisipažino visiškai, teisme nukentėjusiojo atsiprašė. Jis yra darbingas, turi nepilnametį vaiką, kuriam reikalingas išlaikymas ir kurį vienas išlaiko, pastovią gyvenamąją vietą, darbą, tačiau realios darbinės pajamos yra mažos.. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 1500 eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai, nes neturtinė žala yra akivaizdi, reali, todėl laikytina pagrįsta.
Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Laikantis šio principo, neturtinė žala priteistina tiesiogiai pačiam nukentėjusiajam G. G.. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo G. G. pilnametystės nustatytina jo atstovė pagal įstatymą motina N. G..
Dėl laidavimo pagal BK 40 str. taikymo.
Kaltinamasis, jo gynėja advokatė bei V. B. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Prokuroras, nukentėjusiojo atstovė tam prieštaravo, nurodė, kad kaltinamasis nėra atlyginęs žalos.
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra visuma šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal to paties straipsnio pirmąją dalį, būtinas asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis D. P. pripažino savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pilnai, dėl įvykio nuoširdžiai gailėjosi, padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai esant idealiajai sutapčiai, D. P. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas (b.l. 134-135), psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 124-130).
Byloje civilinis ieškinys yra pareikštas dar ikiteisminio tyrimo metu, iki šiol jis nebuvo atlygintas dėl tam tikrų priežasčių, kurios buvo išsiaiškintos teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu mėgino susitaikyti su nukentėjusiuoju, bendravo su jo tėvu ir motina, tačiau nepavyko susitarti dėl žalos dydžio. Į teisiamąjį posėdį D. P. pateikė banko išrašą, patvirtinantį, kad jis pervedė į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 100 eurų žalos atlyginimui.
Pats kaltinamasis dirba, kaip nurodė šiuo metu pagal patentą bei registruojasi darbo biržoje, gauna pajamas, iš kurių turi išlaikyti save ir nepilnametį sūnų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pasižadėjo atlyginti priteistą žalą bei daugiau niekada nebenusikalsti. Byloje yra ir kitos teigiamos kaltinamojo charakteristikos. Šios aplinkybės iš esmės rodo, kad D. P. nėra asocialus asmuo, nėra linkęs nusikalsti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad D. P. ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus bei vengs atlyginti teismo priteistą žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.
Teisme posėdžio metu buvo pateiktas rašytinis prašymas V. B. perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu V. B. paaiškino, kad su D. P. jį sieja puikūs darbiniai ilgalaikiai santykiai, turi vienas kito telefonus, žino, kur gyvena. Patas V. B. vadovauja bendrovei, nėra teistas, turi šeimą. D. P. paskambina ir pasikalba telefonu su V. B., paklauso jo patarimų. Gyvena abu Vilkijoje. D. P. visiškai pasitiki.
Taigi, teismo manymu, V. B. yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, kuris iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus. Teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti V. B. tinkamumu būti laiduotoju. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, kad kaltinamojo ir jo gynėjos bei V. B. prašymas atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytinas pakankamai pagrįstu, todėl tenkintinas. Esant D. P. ir kaltinamojo gynėjos advokatės prašymui, bei atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas, kaltinamasis D. P. perduotinas pagal laidavimą be užstato vieneriems metams V. B. atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teismui nepateikta.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 110 str., 115 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,
nusprendžia:
D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., atleisti pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Išaiškinti V. B., kad jis turi teisę atsisakyti nuo laidavimo.
Išaiškinti D. P., kad jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu D. P., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Priteisti iš D. P. nukentėjusiajam G. G. 1500 eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai ir 18 eurų (aštuoniolika eurų) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo G. G. pilnametystės nustatyti jo atstovę pagal įstatymą N. G..
Į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą D. P. pervestus 100 eur (vieną šimtą eurų) įskaityti į nukentėjusiajam G. G. šiuo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio sumą ir nukreipti jo išmokėjimui.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš D. P. priteisti 52,12 Eur (penkiasdešimt du eurus 12 cnt.) civilinio ieškovo naudai.
D. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.