- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-04
- Bylos Nr.
- 2-1814-420/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00134-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- A. A.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Algirdas Misevičius
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Utenos apskrities skyriaus atstovei Jolantai Palionienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui A. A., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašė pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimu patvirtintos tarp šalių sudarytos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygas: padidinti nepilnamečiams vaikams D. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. A., gim. (duomenys neskelbtini),, periodinį išlaikymą iki 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, ir nustatyti atsakovui bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovė nurodė, kad vaikai D. A. ir R. A. jau yra moksleiviai, išlaidos jų išlaikymui po santuokos nutraukimo ženkliai padidėjo, vaikai lanko būrelius. Teismo sprendimu atsakovas šiuo metu yra įpareigotas teikti vaikam išlaikymą po 60 Eur kas mėnesį kiekvienam, tačiau suprasdamas augančius vaikų poreikius pats atsakovas pastaruoju metu vaikams teikia vidutiniškai apie 126 Eur kasmėnesinį išlaikymą kiekvienam. Atsakovas pasižadėjo teikti vaikams išlaikymą po 200 Eur kiekvienam, tačiau nenori, kad tai atsispindėtų teismo sprendime. Ieškovė atsakovu nepasitiki, todėl prašo teismo padidinti išlaikymą vaikams iki 200 Eur per mėnesį kiekvienam. Patvirtinus tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, buvo nustatyta, kad bendravimas su vaikais vyksta pagal žodinį susitarimą. Kadangi su atsakovu kyla nesutarimu dėl bendravimo su vaikais tvarkos, teismo taip pat prašo pakeisti sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių teiginį, kad bendravimas su vaikais vyksta pagal žodinį susitarimą ir nustatyti atsakovui bendravimo su vaikais tvarką: 1) atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį ir sekmadienį 10 val. ir grąžina vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą 19 val.; 2) atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiekvienos savaitės trečiadienį 18 val. ir grąžina tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą 20 val.; 3) pagal rotacijos principą kas antrus metus šalis su vaikais bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas vaikai švenčia su ieškove, o poriniais – su atsakovu; 4) konkretų vaikų paėmimo iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 5 dienoms; 5) pagal rotacijos principą kas antrus metus šalis turės teisę švęsti su vaikais jų gimtadienius (gimtadienio dieną ir pirmą savaitgalį po gimtadienio), t. y. vienais metais atsakovui suteikiama teisė švęsti kartu vaikų gimtadienio dieną, o ieškovei – pirmą savaitgalį po gimtadienio, kitais metais priešingai – ieškovei suteikiama teisė švęsti kartu vaikų gimimo dieną, o atsakovui – pirmą savaitgalį po gimtadienio. Konkretų vaikų paėmimo iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 5 dienoms; 6) atsakovas turi teisę švęsti kartu su vaikais Tėvo dieną bei savo gimtadienį, ieškovė turi teisę švęsti kartu su vaikais Motinos dieną ir savo gimtadienį.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, kuriame nurodė, kad vaikams geranoriškai teikia išlaikymą po 120-130 Eur kas mėnesį, be to, prie vaikų išlaikymo prisideda ir duodamas vaikams pinigų smulkioms išlaidoms, nupirkdamas reikiamų daiktų. Vaikams leidžiant laiką su atsakovu, tuo metu vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui ir išlaikymui rūpinasi būtent atsakovas. Atsakovo mėnesio pajamos sudaro apie 700 Eur. Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, sutiko teikti vaikams išlaikymą po 130 Eur kiekvienam kas mėnesį, likusioje dalyje prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimo į patikslintą ieškinį atsakovas nepateikė.
Teisme 2019 m. kovo 26 d. gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Utenos apskrities skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad aplankius ieškovę jos gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad šeima gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausiančiame dviejų kambarių bute. Būstas tvarkingas, vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, vaikai aprūpinti drabužiais, žaislais, ugdymo, lavinimo, higienos priemonėmis. Vaikai mokosi mokykloje, lanko būrelius. Su atsakovu buvo bendrauta tik telefonu, nes atsakovas tuo metu buvo išvykęs į darbo komandiruotę užsienyje. Atsakovas dirba, daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovas supranta, kad vaikų poreikiai auga ir jiems reikia skirti didesnį išlaikymą, todėl geranoriškai teikia didesnį išlaikymą nei teismo sprendime nustatyta, t. y. po 130 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas nurodė, kad galėtų teikti išlaikymą ir po 200 Eur kiekvienam vaikui, bet tik kol yra sveikas (darbingas) ir turi darbą. Institucija teikia preliminarią išvadą, kad atsakovas turi teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą savo skyrium gyvenantiems vaikams.
Teismo posėdžio metu šalys pateikė teismui 2019 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kurią prašė teismo patvirtinti, civilinę bylą dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, nutraukti.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį likusioje dalyje dėl išlaikymo pakeitimo palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad vaikų poreikiai auga, pinigų neužtenka, kiekvienam vaikui reiktų išlaikymui po 200 Eur. Ji pati šiuo metu dirba, jos mėnesio atlyginimas atskaičius mokesčius yra 530 Eur.
Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad iš dalies sutinka dėl materialinio išlaikymo dydžio padidinimo. Sutinka teikti vaikams po 150 Eur išlaikymą kiekvienam kas mėnesį, mano, kad tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas. Jis pats dirba tolimųjų reisų vairuotoju, grįžęs iš reiso visada stengiasi pasiimti vaikus, tuomet jais rūpinasi ir maitina, perka daiktus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Utenos apskrities skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo priteisti iš atsakovo ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymą vaikams.
Motyvuojamoji dalis
Taikos sutartis dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo tvirtintina, ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad D. A., gim. (duomenys neskelbtini),, ir R. A., gim. (duomenys neskelbtini),, tėvai yra R. A. ir A. A. (b. l. 8, 9). Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimu buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (b. l. 4). Šalys susitarė, kad A. A. nepilnamečių vaikų išlaikymui teikia po 60 Eur kas mėnesį kiekvienam, abu tėvai įsipareigoja auklėti vaikus ir su jais bendrauti pagal žodinį susitarimą. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena ir yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), (b. l. 6). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini),, jos vidutinės mėnesio pajamos yra apie 742 Eur (400 Eur darbo užmokestis, 252 Eur atsakovo teikiamas išlaikymas vaikams, ir 90,44 vaiko pinigai) (b. l. 12, 15-45). Atsakovas dirba, jo mėnesio pajamos yra apie 700 Eur (b. l. 107). D. A. ir R. A. lanko (duomenys neskelbtini) karate, baidarių ir kanojų būrelius (b. l. 88), taip pat dalyvauja (duomenys neskelbtini) vykdomoje neformaliojo vaikų švietimo programoje.
Dėl taikos sutarties patvirtinimo
Šalys teismo posėdžio metu pateikė teismui 2019 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą taikos sutartį dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kurią prašė patvirtinti, civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Utenos apskrities skyriaus atstovė susipažinusi su taikos sutartimi, nurodė, kad sutartis neprieštarauja vaikų interesams ir neprieštaravo jos patvirtinimui.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys aptarė ir taikiai išsprendė prašymą pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-527-420/2015 patvirtintą sutartį 2 dalyje dėl A. A. bendravimo su vaikais D. A., gim. (duomenys neskelbtini),, ir R. A., gim. (duomenys neskelbtini),. Šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui, neprieštarauja nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, žalos nedaro šalims, šalys patvirtino, jog joms žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, todėl taikos sutartis tvirtintina, o byla dalyje dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-527-420/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygų pakeitimo, nustatant A. A. bendravimo su vaikais D. A., gim. (duomenys neskelbtini),, ir R. A., gim. (duomenys neskelbtini),, tvarką, nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 294 straipsnis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-527-420/2015 dalyje dėl atsakovo teikiamo 60 Eur materialinio išlaikymo kiekvienam vaikui, priteisiant po 200 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Bylos duomenimis ieškovė dirba, jos gaunamos mėnesio pajamos yra apie 742 Eur. Atsakovas taip pat dirba, jo mėnesio pajamos yra apie 700 Eur, kitų išlaikytinių neturi.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus. Turi būti tinkamai įvertinta vaiko poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyra.
Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad vaikams augant būtinos papildomos išlaidos. Vaikai gyvena su motina R. A., kuriai tenka kasdieninė vaikų priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal vaikų gebėjimus jie būtų lavinami, taigi pripažintina, kad ieškovė imasi visų įmanomų priemonių įgyvendinti savo vaikų turtines teises ir interesus. Ieškovė neišvengiamai turi išlaidų vaikų maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, laisvalaikiui ir kitoms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius atsižvelgiama į tai, jog, siekiant visapusiško vaiko vystymosi, turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, buitis, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Ieškovė, nurodydama išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, įtraukė išlaidas – būreliams ir varžyboms, tačiau tokių išlaidų rašytiniais įrodymais nepagrindė. Be to, ieškovė pripažino, kad išlaidos kai kuriems būreliams dar nebuvo patirtos, tik ateityje planuojama, kad būreliai gali būti apmokestinti, todėl kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos nėra tikslios ir negali būti priskiriamos minimaliems vaikų poreikiams tenkinti.
Atsakovas pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus neneigia. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas vaikams išlaikymą moka didesnį nei sprendimu nustatyta, t. y. apie 120-130 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka mokėti vaikams išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį. Bendraujant su vaiko teisių apsaugos specialistais atsakovas nurodė, kad galėtų teikti išlaikymą ir po 200 Eur kiekvienam vaikui, bet tik kol yra sveikas (darbingas) ir turi darbą. Atsakovas jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo negalėjimą pridėti prie vaikų išlaikymo ieškovės prašoma suma ar paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikia. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo negalėjimą teikti vaikams išlaikymą – šiuo atveju didesnį išlaikymą, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis). Duomenų apie atsakovo sveikatos stovį, dėl ko negalėtų dirbti ir teikti didesnio išlaikymo vaikams byloje nėra. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pastaruoju metu pradeda susidurti su sveikatos problemomis, todėl nėra užtikrintas kiek ilgai ir kokiu intensyvumu galės toliau tęsti darbus, tačiau jokių duomenų apie savo sveikatos būklę atsakovas nepateikė. Atsakovas yra 41 metų amžiaus, darbingas asmuo, dirbantis ir gaunantis per mėnesį vidutiniškai 700 Eur atlyginimą. Bylos duomenimis, atsakovas turi nekilnojamojo turto – dalį gyvenamojo namo su priklausiniais bei du žemės sklypus (b. l. 108-113), kitų išlaikytinių neturi.
Po Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimo praėjo daugiau nei ketveri metai, vaikams šiuo metu yra vienuolika ir aštuoni metai ir jų poreikių tenkinimui šiuo metu reikia daugiau lėšų. Vaikai lanko mokyklą, būrelius, specialiųjų poreikių neturi.
Teismo nuomone, abu vaikų tėvai, būdami jauni, sveiki ir darbingi žmonės, vienodai gali imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir prisidėti prie augančių vaikų poreikių protingo tenkinimo ir būtų užtikrintos būtinos sąlygos vystytis, socializuotis ir lavintis.
Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus vaikų poreikius ir atsižvelgus į tėvų turtinę padėtį, siekiant užtikrinti bent minimalius vaikų poreikius, materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. A., gim. (duomenys neskelbtini),, ir R. A., gim. (duomenys neskelbtini),, keistinas, priteisiant mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 180 Eur kiekvienam vaikui, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.146 straipsnis, 3.148 straipsnis, 3.194 straipsnis).
Pagal CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas skubiai vykdyti.
Šalims išaiškintina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Byloje pareikštas ieškinys dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 86 Eur dydžio žyminis mokestis (apskaičiuotas nuo anksčiau priteisto išlaikymo ir šiuo teismo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumo, t. y. (180 Eur – 60 Eur = 120 Eur) × 2 vaikai × 12 mėn. × 3 proc.) už ieškovės reikalavimą pakeisti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas atsiliepime į ieškinį teismo prašė iš ieškovės jo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad teismas patirtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti priteisia tuo atveju, jeigu byloje yra bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiantys įrodymai ir jie teismui buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas advokato teisinei pagalbai skirtų išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteisiamos.
Byloje susidarė 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas didžiąja apimtimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistini 7 Eur bylinėjimosi išlaidų (apvalinta iki artimiausio sveiko skaičiaus pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Patvirtinti ieškovės R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) taikos sutartį dalyje dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-527-420/2015, patvirtintos tarp šalių sudarytos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių teiginį, kad bendravimas su vaikais vyksta pagal žodinį susitarimą ir nustatyti atsakovui bendravimo su vaikais tvarką:
1. A. A., ne savo darbo metu, turi teisę su vaikais bendrauti atsižvelgiant į vaikų motinos darbo grafiką. Šiuo atveju tėvas su vaikais bendrauja motinos darbo dienomis po dvi dienas, po to sekant dviejų dienų pertraukai. Tais atvejais, kai vaikams kitą dieną reikia eiti į ugdymo įstaigą, tėvas vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos ne anksčiau 14 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą ne vėliau nei 18 val. Tais atvejais, kai vaikams kitą dieną nereikia eiti į ugdymo įstaigą, tėvas vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos ne anksčiau 11 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą ne vėliau nei 20 val.
2. A. A. turi teisę su vaikais praleisti kas antrą mėnesio savaitgalį, tokiu atveju vaikai pasiimami atitinkamo penktadienio 18 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinami į motinos gyvenamąją vietą iki atitinkamo sekmadienio 18 val.
3. Visais atvejais apie planuojamą vaikų pasiėmimą A. A. informuoja R. A. ne vėliau kaip prieš vaikų pasiėmimą einančios dienos vakare. Informavimas vykdomas SMS žinute, nurodant planuojamą preliminarų vaikų pasiėmimo laiką.
4. Per didžiąsias šventes, t. y. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus ir Velykas nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką:
4.1. poriniais metais, t. y. 2020, 2022 ir t. t., Kūčias bei Kalėdas vaikai praleistų motinos namuose. Neporiniais metais, t. y. 2019, 2021 ir t. t., tėvas vaikus į savo gyvenamąją vietą pasiimtų iš motinos gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 18 valandos, o vaikus grąžintų gruodžio mėnesio 26 dieną iki 18 valandos.
4.2. poriniais metais, t. y. 2020, 2022 ir t.t., vaikai praleistų Naujųjų metų šventę ir Velykas tėvo namuose. Vaikus iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiims 18 valandą gruodžio mėnesio 31 dieną, o grąžins motinai sekančių metų sausio 1 dieną iki 18 valandos.
5. Nustatyti, kad tėvas gali nevaržomai bendrauti telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams.
6. Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui – kurio tėvo ar motinos – diena yra švenčiama.
7. Vaiko(-ų) ligos metu vaikas(-ai) būna motinos gyvenamojoje vietoje. Motina privalo informuoti tėvą apie vaiko ligas ar kitą įvykį, susijusį su vaiko sveikata. Motina įsipareigoja sudaryti tėvui galimybes lankyti vaiką ligos metu, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
8. Tėvas įsipareigoja bendraudamas su vaikais asmeniškai užtikrinti jų saugumą ir priežiūra.
9. Nustatyti, kad tėvas turi teisę nevaržomai domėtis vaikų pasiekimais visose jo lankomose ugdymo įstaigose.
10. Motinos gimimo dieną ir Tėvo gimimo dieną, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui – kurio tėvo ar motinos neporiniais gimimo diena yra švenčiama.
11. Tėvas su vaikais vaikų gimtadienius švenčia poriniais metais, o motina – neporiniais.
12. Motina įsipareigoja apie motinos ir vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą informuoti per trumpą laiko tarpą. Jei motina siekia pakeisti savo ir vaikų gyvenamosios vietos valstybę (išvykimas nuolatinai gyventi į užsienio valstybę), motina privalo gauti tėvo rašytinį sutikimą.
Civilinę bylą dalyje dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-527-420/2015 patvirtintos santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties pakeitimo, nustatant A. A. bendravimo su vaikais D. A., gim. (duomenys neskelbtini),, ir R. A., gim. (duomenys neskelbtini),, tvarką, nutraukti.
Išaiškinti šalims, kad nutraukus civilinę bylą, pakartotinai kreiptis į teismą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o nevykdant taikos sutarties sąlygų, jos bus įvykdytos priverstinai įstatymo nustatyta tvarka vykdomąjį dokumentą pateikus antstoliui.
Likusioje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams D. A., gim. (duomenys neskelbtini),, a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. A., gim. (duomenys neskelbtini),, a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2019 m. vasario 28 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Šiam sprendimui įsiteisėjus, išlaikymo išieškojimą pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. 2-527-420/2015, nutraukti.
Priteisti iš A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 93 Eur (devyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.