Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Telšių rajono apylinkės teismo 2004-12-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 str. 1 d., 189 str. 1 d. areštu 25 paroms, pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2) Telšių rajono apylinkės teismo 2005-05-25 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. ir BK 63 str. bei 64 str. pagrindu subendrinus bausmes, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 mėnesiams, 3) Telšių rajono apylinkės teismo 2005-10-17 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 4) Telšių rajono apylinkės teismo 2006-02-13 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, BK 63 str. pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2005-10-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, 5) Telšių rajono apylinkės teismo 2006-04-07 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. ir BK 63 str. pagrindu subendrinus bausmes, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams, pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, 2007-05-28 teismo nutartimi panaikintinas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2006-04-07 nuosprendžiu paskirtą 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 6) Telšių rajono apylinkės teismo 2007-09-21 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2d. laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu prie šios bausmės dalinai pridėta pagal 2006-04-07 nuosprendį neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, 7) Telšių rajono apylinkės teismo 2007-10-17 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2006-04-07 nuosprendžiu bei pasiųsta atlikti 2007-05-28 nutartimi, dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams, 8) Telšių rajono apylinkės teismo 2007-10-19 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, 2007-12-20 nutartimi paskirta bausmė BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu subendrinta su 2007-09-21 nuosprendžiu ir 2007-10-17 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu subendrinta bausmė subendrinta su 2006-04-07 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme bei pasiųsta atlikti 2007-05-28 nutartimi, dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams, 9) Telšių rajono apylinkės teismo 2010-02-19 nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, BK 64 str.1 d., 3 d. pagrindu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2007-12-20 nutartimi, (kuria buvo subendrintos bausmės – 2007-10-19 nuosprendžiu paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrinta su 2007-09-21 nuosprendžiu paskirta ir Šiaulių apygardos teismo 2007-12-13 nuosprendžiu pakeista bausme – laisvės atėmimu 2 metams, bei su 2007-10-17 nuosprendžiu paskirtu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. bausme iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta subendrinta bausmė subendrinta su 2006-04-07 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, bei pasiųsta atlikti 2007-05-28 nutartimi, dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams), paskirtos subendrintos 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta 3 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, 10) Telšių rajono apylinkės teismo 2012-02-21 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių, BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2010-02-19 nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams, 2012-12-04 paleistas iš pataisos įstaigos atlikus bausmę, 11) Telšių rajono apylinkės teismo 2014-01-06 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, 12) Telšių rajono apylinkės teismo 2014-02-07 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, 13) Telšių rajono apylinkės teismo 2014-02-14 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, 14) Telšių rajono apylinkės teismo 2014-05-06 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. ir BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu paskirtas bausmes subendrinus su 2014-01-06, 2014-02-07, 2014-02-14 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams, 15) Telšių rajono apylinkės teismo 2014-07-22 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. ir BK 63 str. 1, 4, 9 d. pagrindu paskirtą bausmę subendrinus su Telšių rajono apylinkės teismo 2014-05-06 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams, atlieka bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, 264 straipsnio 2 dalį;

L. S., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, turinti 11 klasių išsilavinimą, dirbanti pas ūkininką (duomenys neskelbtini) rajone, gyv. (duomenys neskelbtini) m., teista: 1) 2012-11-19 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. 5 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui; 2) 2013-04-22 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4d. 6 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, 2013-08-28 nutartimi bausmė pakeista 26 paromis arešto; 3) 2014-10-22 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalyje paskiriant galutinę bausmę laisvės atėmimą 9 mėnesiams, kurios vykdymas BK 75 straipsnio 1, 2, 4 dalių pagrindu atidėtas 2 metams, kaltinama pagal BK 264 straipsnio 2 dalį;

V. S., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 kl. išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Telšių rajono apylinkės teismo 2013-08-14 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 245 str. viešaisiais darbais 2 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu; 2) Telšių rajono apylinkės teismo 2014-02-07 teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. subendrinta laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams, pritaikius BK 92 str. 1, 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 233 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. S., L. S. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 14 d., tiksliai nenustatytu laiku, bei tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su L. S. 2013 m. kovo 31 d., tiksliai nenustatytu laiku, D. M. namudiniu būdu pagaminus psichotropinę medžiagą – metkatinoną bei įtraukus į švirkštą, o L. S. suleidus nepilnametei D. U., gim. (duomenys neskelbtini), į veną namudiniu būdu gaminamos psichotropinės medžiagos – metkatinono, lenkė nepilnametę D. U. vartoti ne gydymo tikslais psichotropinę medžiagą – metkatinoną.

Taip pat jis 2013 m. gegužės 8 d., apie 16 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S., V. S. (duomenys neskelbtini), įsisodinus D. U. ir G. G. į automobilį „Hyundai lantra“ bei atvežus į savo motinos L. S. namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) m., bute, veikdamas kartu su V. S., panaudojo psichinę ir fizinę prievartą prieš nukentėjusiąją D. U. ir liudytoją G. G., t.y. V. S. grasinant D. U. ir G. G., kad „nusiveš į mišką, kad neskaudės, užmigs ramiai“, grasinant D. U. suduoti gėlių vazonu bei peiliu nupjauti rankos pirštus, nukentėjusiajai D. U. medine lazda suduodant du kartus į dešinę koją bei liudytojai G. G. vieną kartą medine lazda suduodant į kairę koją, D. M. sudavė kumščiu du kartus nukentėjusiajai D. U. į krūtinę ir vieną kartą rankos delnu į galvos sritį, du kartus ranka sudavė į veido sritį liudytojai G. G., grasino, jog užmuš ir tokiais savo bendrais veiksmais siekė paveikti nukentėjusiąją D. U. ir liudytoją G. G., kad jos ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00282-13 duotų melagingus parodymus apie L. S. ir D. M. dėl D. U. įtraukimo vartoti psichotropinę medžiagą - metkatinoną.

L. S. veikdama kartu su D. M., būdama bute adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 14 d., tiksliai nenustatytu laiku, bei tęsdama nusikalstamą veiką, 2013 m. kovo 31 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, D. M. pagaminus bei įtraukus į švirkštą, o L. S. suleidus nepilnametei D. U., gim. (duomenys neskelbtini), į veną namudiniu būdu gaminamos psichotropinės medžiagos – metkatinono, lenkė nepilnametę D. U. vartoti ne gydymo tikslais psichotropinę medžiagą – metkatinoną

V. S. 2013 m. gegužės 8 d. apie 16 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. M., V. S. (duomenys neskelbtini), įsisodinus D. U. ir G. G. į automobilį „Hyundai lantra“ bei atvežus į savo motinos L. S. namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) m., bute, veikdamas kartu su D. M., panaudojo psichinę ir fizinę prievartą prieš nukentėjusiąją D. U. ir liudytoją G. G., t. y. D. M. sudavus kumščiu du kartus nukentėjusiajai D. U. į krūtinę ir vieną kartą rankos delnu į galvos sritį, du kartus ranka sudavus į veido sritį liudytojai G. G., grasinant, jog užmuš, V. S. grasino D. U. ir G. G., kad „nusiveš į mišką, kad neskaudės, užmigs ramiai“, grasino D. U. suduoti gėlių vazonu bei peiliu nupjauti rankos pirštus , nukentėjusiajai D. U. medine lazda sudavė du kartus į dešinę koją bei liudytojai G. G. vieną kartą medine lazda sudavė į kairę koją ir tokiais savo bendrais veiksmais siekė paveikti nukentėjusiąją D. U. ir liudytoją G. G., kad jos ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00282-13 duotų melagingus parodymus apie L. S. ir D. M. dėl D. U. įtraukimo vartoti psichotropinę medžiagą – metkatinoną.

Apklaustas kaltinamuoju D. M. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad pats sunkiai kalba, todėl prašo teismo nagrinėjant bylą remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie yra teisingi. Teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, matyti, kad jis yra nurodęs, jog D. U. yra jo pažįstama. Kartu jie abu lankydavosi bute pas L. S. adresu (duomenys neskelbtini). Ten gaminosi skystį iš vaistų „Aktifed“, kalio permanganato, verdančio vandens ir acto. Jis pats ir L. S. leisdavosi šį skystį į veną. Tai pamačiusi D. U., pati prašė, kad jai būtų suleistas skystis. Jis pritraukė į švirkštą pagaminto skysčio, o į veną leido L. S.. 2013-05-08 apie 16 val. jam paskambino V. S. ir pasakė, kad pas mamą L. S. į butą parsivežė D. U. ir G. G.. Sakė, kad reikia su jomis „pakalbėti“, kad atsiimtų iš policijos pareiškimą. Tada jis atėjo į L. S. butą. Jis grasinęs merginoms, kad užmuš, jei jos neatsiims pareiškimo, kumščiu du kartus sudavė D. U. į koją, taip pat du kartus sudavė G. G. į kojas bei abiems merginoms sudavė delnu per veidą. V. S. irgi joms grasino, mušė jas pagaliu. Po to merginos pažadėjo, kad atsiims pareiškimą. (1 t., 125-126, 132-133 b. l.).

Apklausta kaltinamąja L. S. kalta prisipažino ir paaiškino, kad D. M. pagamintą skystį ji D. U. suleido vieną kartą bei nežinojo, kad šis skystis yra psichotropinė medžiaga. Taip pat ji nurodė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, jais prašo teismo remtis nagrinėjant šią bylą. Taip pat ji nurodė, kad buvo namuose, kai apie pietus į jos butą buvo atvežtos mergaitės. Nepamena tiksliai nei ką girdėjo, nei ką sakė, nes pati į nieką nesikišo, tuo metu gulėjo lovoje ir ilsėjosi. Matė, ką sūnus su D. M. darė ir sakė D. M., kad negalima taip daryti, kai jis sudavė G., tačiau niekas nereagavo į jos žodžius. Sūnaus ji nedrausmino. Visą laiką kol mergaitės buvo bute, ji nebuvo atsikėlusi iš lovos. Prieš tai ji nei su D. M., nei su V. S. nieko nebuvo kalbėjusi apie mergaičių parsivežimą bei apie tai, kad jas reikėtų pamokyti už tai, kad kreipėsi į policiją. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Apklaustas kaltinamuoju V. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad grįžusi iš policijos jo mama L. S. pasakė, kad bus blogai, nes D. parašė pareiškimą, tačiau jo nieko neprašė. Jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kai jam paskambino draugė ir pranešė, kad eina gatve D. U. ir G. G.. Tada jis nuvažiavo į nurodytą vietą ir jas pakvietė važiuoti į motinos namus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atėjo D. M. ir pradėjo mergaites pulti, joms grasinti. Tada ir jis trenkė D. U.. D. U. medine lazda – staliuko koja trenkė du kartus į dešinę koją. Iš virtuvės atnešė peilį, bet juo negrasino. D. M. sakė, kad nupjaus jai rankos pirštus. Jie abu su D. M. reikalavo, kad atsiimtų iš policijos pareiškimą, grasino, kad nusiveš į mišką ir nupjaus pirštus. Tuo metu L. S. gulėjo lovoje ir priekaištavo mergaitėms dėl pareiškimo. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, jį padarė norėdamas padėti mamai.

Apklausta nukentėjusioji D. U. paaiškino, kad susipažino su D. M. ir kartu su G. G. nuėjo į D. M. namus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten visi kartu vartojo alkoholį. Vėliau atvažiavo L. S.. Jos buvo prie kompiuterio, o nuėjusios į virtuvę matė, kaip D. M. susileido vaistus. Po to jos su G. G. nuvažiavo pas L. S. ir ten pernakvojo. G. G. nuėjusi į virtuvę, pamatė ten buvusiame švirkšte kraują ir išsigando, todėl grįžo į globos namus.

Kitą dieną pirmą kartą pagaminto skysčio jai į veną suleido D. M.. Kiek pamena tai L. S. leido tris kartus, o D. M. – keturis kartus. Po suleidimo būdavo šilta. Paskutinis buvo suleidimas, kai suleido L. S.. Kad leidžiama medžiaga yra narkotikai, sakė pats D. M.. Mokykloje ji buvo girdėjusi apie narkotikus ir žinojo, kad tai yra blogai. Jai pasiūlė susileisti D. M.. Ji atsakė, kad nori, tačiau kodėl taip pasielgė negali paaiškinti. Po šių suleidimų pateko į ligoninę iš kur telefonu bendravo su L. S..

Vieną dieną V. S. jas su G. G. nusivežė į namus pas L. S.. Ten D. M. sakė atsiimti pareiškimą, o V. S. davė per veidą. L. S. sakė, kodėl ji parašė pareiškimą, tačiau ji tylėjo ir nieko nesakė. V. S. mušė – sudavė į koją su lazda, nepamena, kiek kartų, o D. M. atsinešė peilį ir grasino nupjauti pirštus. Iki pažinties su D. M. ji narkotinių ar psichotropinių medžiagų nebuvo vartojusi, tik buvo apie jas girdėjusi.

Apklausta nukentėjusioji G. G. paaiškino, kad matė pas D. M. namuose, kaip L. S. leidosi vaistus. Ji turėjau D. M. telefoną ir kai jį atvežė D. M., pamatė švirkštą su krauju ir tada viską suprato. D. U. leidosi seniai, tik sakė niekam nesakyti, kur leidosi jos neklausė ir nežino. Jai pačiai niekas nesiūlė leistis. Žino, kad D. U. išeidavo pas L. S. į namus. Vieną dieną jos kartu su D. U. ėjo į ligoninę pas draugę. Tada sutiko V. S.. Jis pasiūlė važiuoti pas jo mamą L.. Jas V. S. įsodino į mašiną ir nuvežė pas L. S. į namus. Ten buvo D. M. ir jie priekaištavo, kodėl jos parašė pareiškimą policijai. D. M. jai sudavė per veidą, o V. S. D. U. sudavė su pagaliu per kojas. V. S. atsinešė peilį, o D. M. sakė, kad nupjaus D. U. pirštus. Jos, norėdamos, kad jų nebemuštų, pažadėjo, jog atsiims iš policijos pareiškimą ir tada jas išleido. Visą laiką L. S. gulėjo lovoje ir joms negrasino ir nemušė.

Apklausta liudytoja V. Š. paaiškino, kad yra V. S. draugė. V. S. sakė jai, jei pamatys D. U., kad pasakytų jam. D. U. su drauge pamatė prie ligoninės ir paskambino V. S.. Po to susitvarkiusi savo reikalus, nuėjo į L. S. namus. Ten matė, kaip V. S. atnešė peilį ir padėjo ant stalo, o D. M. ištiesė D. U. ranką ir grasino nupjauti pirštus. Tačiau ji nematė, kaip V. S. ir D. M. mušė D. U.. L. S. ir A. V. irgi buvo kambaryje. Dėl ko D. M. ir V. S. grasino D. U., ji nežino. Po kiek laiko nuo bendravimo su V. S. pradžios, ji sužinojo, kad jo mama vartoja narkotines medžiagas. Lankydamasi L. S. bute, ji matydavo ant stalo švirkštus, tačiau nei V. S., nei ji nesileidžia narkotinių medžiagų.

Apklausta liudytoja O. L. paaiškino, kad buvo pas V. S. mamą bute. Ten buvo ir daugiau žmonių, visi ten esantys garsiai kalbėjo, tačiau kokių nors grasinimų ji negirdėjo, taip pat negirdėjo apie ką kalbėjo tie žmonės. Matė, kad kažkas atsinešė peilį, tačiau kam tai buvo padaryta, ji nesuprato.

Apklaustas specialistas psichiatras S. N. paaiškino, kad „Actifed“ tablečių sudedamoji dalis yra pseudofidrinas – t. y. prekurisorius, naudojamas narkotikų gamybai. Jo poveikis panašus į amfetamino. Kitos medžiagos – actas, kalio permanganatas taip pat yra naudojamos narkotikų gamybai. Iš šių medžiagų pagamintas tirpalas turėtų būti narkotinė medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu neteisingai suprato jam pateiktą klausimą. Suprato, kad jo klausiama apie vaistų „Actifed“ didelio kiekio poveikį. Teisiamajame posėdyje išgirdęs iš kaltinamųjų parodymų medžiagos sudedamąsias dalis bei gamybos procesą, gali paaiškinti, kad, jo manymu, nurodytu būdu pagaminta medžiaga yra narkotinė, tačiau tiksliai kokia tai medžiaga – narkotinė, psichotropinė ar nenarkotinė apkvaišinanti, atsakyti nėra kompetentingas. Tam klausimui išspręsti reikėtų atlikti ekspertizę Teismo ekspertizės institute. „Actifed“ tablečių sudedamoji medžiaga daro didelį poveikį organizmui. Jo praktikoje keli žmonės yra mirę nuo tokios medžiagos. Jis, kaip ir kiti specialistai, kurie dirba su narkomanais žino, kad šią medžiagą vartoja narkomanai. Tai yra senas receptas. Tikriausiai taip išeina pigiau, nei pirkti narkotikus, o poveikis panašus. Gal tik šiek tiek silpnesnis, o vaikams užtenka pusės dozės ir dėl suaugusiųjų dozės iškyla didelis pavojus gyvybei.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, nukentėjusiųjų, liudytojų ir specialisto paaiškinimų kaltinamųjų kaltė taip pat yra įrodoma ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame teismo posėdyje ištirtais įrodymais:

iš 2013-05-07 kratos protokolo matyti, kad kratos L. S. bute adresu (duomenys neskelbtini), šiukšliadėžėje rastas panaudotas švirkštas, tuščia vaistų „Aktifed“ dėžutė. (1 t., 28–29 b. l.);

iš 2013-05-28 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(2560)-IS1-2818 matyti, kad ant L. S. bute rasto švirkšto narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta. (1 t., 32 b. l.);

iš 2013-05-14 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad L. S. pateikė juodos spalvos medinę lazdą ir peilį, kurie apžiūrėti ir perduoti saugojimui į Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (1 t., 65–68 b. l.);

iš 2014-04-24 Lietuvos teismo ekspertizės centro išvados Nr. 11-212(14) matyti, kad nutartyje aprašytas gamybos metodas yra paprasčiausiu namudiniu būdu gaunamos psichotropinės medžiagos – metkatinono – gamybos metodas. Teoriškai apskaičiuotas grynos medžiagos kiekis 5 ml tirpalo iš 85 (5 ml acto rūgšties, 80 ml vandens tirpalas) ml tirpalo yra 0,0343 g., 5 ml tirpalo iš 65 (5 ml acto rūgšties, 60 ml vandens tirpalas) ml tirpalo – 0,0448 g. Nustatyti faktinį pagamintos medžiagos kiekį reikia turėti tiriamosios medžiagos pavyzdį, atitinkantį laiko ir vietos aplinkybes (2 t., 67–69 b. l.).

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo pagal BK 264 straipsnio 2 dalį

Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog D. M. ir L. S. kaltė pagal BK 264 straipsnio 2 dalį yra visiškai įrodyta.

Pagal BK 264 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padėjo nepilnamečiui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų. Lenkimu vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas laikomi bet kokie kaltininko veiksmai, kuriais jis siekia, kad nukentėjusysis imtų vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Lenkimas gali būti nukentėjusiojo įkalbinėjimas, siūlymai, patarimai, apgaulė ir panašiai.

Nagrinėjamu atveju kaltinamųjų D. M. ir L. S. veiksmai kai D. M. namudiniu būdu pagaminus psichotropinę medžiagą – metkatinoną, L. S. ją 2013-03-14 ir 2013-03-31 suleido į veną nukentėjusiajai D. U., pagrįstai kvalifikuoti kaip lenkimas ne gydymo tikslais vartoti psichotropinę medžiagą, nes nukentėjusioji D. U. paaiškino, kad pamačiusi kaip D. M. gamina tirpalą ir jam pasiūlius išmėginti bei jai sutikus. L. S. jai šio tirpalo suleido į rankos veną. Po to ši psichotropinė medžiaga nukentėjusiajai taip pat buvo leidžiama į veną. Taigi šių įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, jog kaltinamieji patys vartodami šią psichotropinę medžiagą ir žinodami jos poveikį bei suprasdami, jog vartojant šią psichotropinę medžiagą atsiranda priklausomybė nuo jos ir poreikis ją vartoti nuolat, ne vieną kartą suleisdami metkatinoną nukentėjusiajai į veną, tokiais savo veiksmais siekė, kad ji pradėtų vartoti psichotropinę medžiagą.

Nusikalstama veika pagal BK 264 straipsnio 2 dalį gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad padeda asmeniui įsigyti, verčia, lenkia ar kitaip pratina jį ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, ir siekia tai daryti. Vertinant kaltinamųjų subjektyvinės pusės buvimą konkrečioje byloje, teismo nuomone, būtina įvertinti tai, kad nukentėjusioji D. U. apklausiama teisme nurodė, jog D. M. jai sakė, kad leidžiama medžiaga yra narkotikai. Taip pat liudytoja V. Š. nurodė, kad pradėjus jai draugauti su V. S. po kiek laiko sužinojo, kad jo motina L. S. vartoja narkotines medžiagas, matė pas ją bute švirkštus. Tai, kad kaltinamieji aiškiai suprato, kad jų naudojama ir nukentėjusiajai taip pat leidžiama medžiaga yra ne vaistinė, o narkotinė ar psichotropinė, patvirtina ir tai, jog jai pagaminti buvo naudojamos papildomos medžiagos – actas, kalio permanganatas, verdantis vanduo, „Aktifed“ tabletės bei atitinkamas gamybos procesas, taip keičiant vaistinės medžiagos – „Aktifed“ tablečių cheminę sudėtį ir savybes. Teismo nuomone, netinkamą kaltinamųjų veiksmų kvalifikaciją ikiteisminio tyrimo metu ir atiduodant kaltinamuosius teismui sąlygojo specialisto psichiatro ikiteisminio tyrimo metu išsakyta nuomonė, kad tirpalas iš 12 tablečių vaistų „Aktifed“, pusės kamštelio kalio permanganato, 80 ml verdančio vandens ir 5 ml acto yra apkvaišinanti nenarkotinė medžiaga. Panaudojus padaroma didelė žala organizmui (1 t., b. l. 38), tačiau tą patį specialistą psichiatrą apklausiant teisme jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ne taip suprato jam suformuluotą klausimą ir patvirtina, kad išgirdęs teisiamajame posėdyje kaltinamųjų nurodytą gamybos būdą, taip turėtų būti pagaminama narkotinė, psichotropinė ar kita kvaišinanti priemonė, tačiau konkrečiai tai turėtų nustatyti speciali ekspertizė. Atsižvelgiant į šiuos argumentus teismas konstatuoja, jog kaltinamųjų subjektyvinės pusės buvimas visiškai pagrindžiamas ir akivaizdu, kad jie suleisdami nukentėjusiajai metkatinoną, aiškiai suprato, kad tai nėra vaistas ar kita apkvaišinanti nenarkotinė priemonė.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ metkatinonas yra įtrauktas į sąrašą psichotropinių medžiagų, kurias draudžiama vartoti gydymo tikslais.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 264 straipsnio 2 dalį kyla tik tuo atveju, kai kaltininkas žino arba turi ir gali suvokti, kad asmuo, kuriam jis platina narkotines ar psichotropines medžiagas, ir kurį jis lenkia vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Ar kaltininkas žino arba turi ir gali žinoti apie nukentėjusiojo amžių, sprendžiama pagal tai, ar jie buvo pažįstami, bendravo, iš nukentėjusiojo išvaizdos ir panašiai, t. y. pagal visas konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, byloje pakanka duomenų patvirtinančių, kad kaltinamieji lenkdami nukentėjusiąją vartoti psichotropinę medžiagą visiškai suprato, jog ji yra nepilnametė, nes įvykio metu nukentėjusiajai D. U. buvo 13 metų (1 t., 17 b. l.), netgi bylos nagrinėjimo teisme metu vizualiai akivaizdžiai matoma, jog nukentėjusioji yra nesulaukusi pilnametystės, taip pat ir pats kaltinamasis apklausiant jį įtariamuoju, yra nurodęs, kad jam buvo žinoma apie nukentėjusiosios D. U. nepilnametystę, kadangi jis žinojo, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini) namuose (1 t., 138–139 b. l.). Šios aplinkybės taip pat buvo žinomos ir kaltinamajai L. S., su kuria nukentėjusioji D. U. artimai bendravo, pasilikdavo pas ją nakvoti, o (duomenys neskelbtini) namų atstovai yra ją paėmę iš kaltinamosios namų dar iki kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo (1 t., 8 b. l.).

Įstatyme įtvirtinta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką staiga kilusį susitarimą. Susitariama gali būti įvairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji D. M. ir L. S. padarė veikdami bendrininkų grupėje, t. y. D. M. pagaminus ir įtraukus į švirkštą metkatinoną, L. S. šį švirkštą paėmė ir psichotropinę medžiagą suleido nukentėjusiajai D. U. į veną, viskas vyko tuo pačiu metu ir toje pačioje patalpoje, veiksmas buvo nenutrūkstamas, todėl netgi ir nenustačius išankstinio kaltinamųjų susitarimo kas kokius konkrečius veiksmus atliks suleidžiant psichotropinę medžiagą nukentėjusiajai jų veika kvalifikuotina kaip padaryta bendrininkų grupėje.

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo pagal BK 233 straipsnio 3 dalį

Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti nukentėjusįjį, kad šis ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus. Jei poveikis nukentėjusiajam daromas panaudojant smurtą ar kitokią prievartą, atsakomybė kyla pagal BK 233 straipsnio 3 dalį. BK 233 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nusikaltimams teisingumui. Ja kėsinamasi į normalią ikiteisminio tyrimo bei teismo veiklą, vykdant teisingumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pateikti melagingą informaciją nukentėjusysis gali būti veikiamas prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan., taip pat – panaudojant smurtą ar bet kokia kitokią prievartą. Šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad darydamas poveikį nukentėjusiajam, siekia, jog šis baudžiamojoje byloje pateiktų melagingą informaciją, ir tokio nukentėjusiojo elgesio nori. Tokia veika yra siekiama, kad baudžiamojoje byloje atsirastų neteisinga informacija. Teismų praktikoje „poveikis“ suprantamas kaip psichologinis spaudimas, grasinimai sužaloti sveikatą ar sunaikinti turtą, fizinis smurtas, turint tikslą, kad asmuo duotų melagingus parodymus. Vertinant bei gretinant teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus darytina išvada, kad toks poveikis nukentėjusiosioms D. U. ir G. G. buvo padarytas, nes V. S. automobiliu nuvežus nukentėjusiąsias į L. S. priklausantį butą, V. S. grasinant D. U. ir G. G., kad „nusiveš į mišką, kad neskaudės, užmigs ramiai“, grasinant D. U. suduoti gėlių vazonu bei peiliu nupjauti rankos pirštus, nukentėjusiajai D. U. medine lazda suduodant du kartus į dešinę koją bei liudytojai G. G. vieną kartą medine lazda suduodant į kairę koją, D. M. sudavė kumščiu du kartus nukentėjusiajai D. U. į krūtinę ir vieną kartą rankos delnu į galvos sritį, du kartus ranka sudavė į veido sritį liudytojai G. G., grasino, jog užmuš ir tokiais savo bendrais veiksmais siekė paveikti nukentėjusiąją D. U. ir liudytoją G. G., kad jos ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00282-13 duotų melagingus parodymus apie L. S. ir D. M. dėl D. U. įtraukimo vartoti psichotropinę medžiagą –metkatinoną. Šių veiksmų atlikimas nukentėjusiųjų atžvilgiu patvirtinamas nukentėjusiųjų D. U. ir G. G., pačių kaltinamųjų V. S. ir D. M., L. S., liudytojos V. Š. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, liudytojos O. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., 73–74 b. l.). Tai, kad veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 233 straipsnio 3 dalį patvirtinama smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojimu – V. S. dviejų smūgių sudavimas nukentėjusiajai D. U. medine lazda į kairę koją, D. M. dviejų smūgių sudavimas kumščiu D. U. į krūtinę ir vieną kartą delnu į galvos sritį bei dviejų smūgių sudavimas G. G. į galvos sritį. Tai, kad kaltinamųjų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip siekimas, jog D. U. ir G. G. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00282-13 duotų melagingus parodymus apie L. S. ir D. M. dėl D. U. įtraukimo vartoti psichotropinę medžiagą – metkatinoną, patvirtinama bylos medžiaga apie tai, kad tuo metu kai buvo padaryta inkriminuojama nusikalstama veika, tiek D. U., tiek G. G. jau buvo apklaustos ir davusios parodymus ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00282-13 dėl D. U. įtraukimo vartoti psichotropinę medžiagą – metkatinoną. Kaltinamųjų D. M. ir V. S. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip padaryti veikiant bendrininkų grupėje, nes, net ir nenustačius jų išankstinio susitarimo veikti bendrai, matyti, kad jie nuosekliai, vienas kitą papildydami grasino tiek žodžiu, tiek naudodami fizinį smurtą, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje siekė vieno tikslo, t. y. padaryti poveikį D. U. ir G. G., kad jos ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00282-13 duotų melagingus parodymus apie L. S. ir D. M. dėl D. U. įtraukimo vartoti psichotropinę medžiagą – metkatinoną.

Dėl bausmių

D. M., L. S. ir V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamiesiems teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgiama į tai, kad D. M. padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys), L. S. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), V. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, nustatyta po vieną jų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Be to, atsižvelgiama į jų asmenybes – D. M. teistas (1 t., 148–161 b. l.), naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, yra registruotas psichikos sveikatos centro įskaitoje bei jam nustatyta diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, tačiau dėl šios diagnozės netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizės (1 t. 198–199 b. l.).

L. S. teista (1 t., 91–93 b. l.), naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, nusikalstamos veikos padarymo dirbo, bausta administracine tvarka, registruota psichikos sveikatos centro įskaitoje bei jai nustatyta diagnozė: vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu, tačiau dėl šios diagnozės netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t. 99–102 b. l.).

V. S., teistas (1 t., 114–115 b. l.), tačiau nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, baustas administracine tvarka, yra registruotas psichikos sveikatos centro įskaitoje bei jam nustatyta diagnozė: nepatikslintas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, tačiau dėl šios diagnozės netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. (1 t., 118–119 b. l.).

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, D. S. skiriamos BK 233 straipsnio 3 dalies ir 264 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis artimesnės minimaliai bausmei, L. S. skiriama BK 264 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis artimesnė minimaliai bausmei, V. S. skiriama BK 233 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu mažesnė nei numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teismas mano, jog būtinų sąlygų kaltinamųjų atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar 62 straipsnį ir jiems skirti švelnesnes nei įstatymo nustatyta, bausmes, pagrindo nėra, nes tam nėra įstatymo numatytų būtinų sąlygų bei kokių nors teismo nustatytų išimtinių aplinkybių.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias V. S. padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, ir įvertinęs kaltinamojo elgesį po įvykio, kai jis nuoširdžiai paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam V. S. teisinga bausmė už padarytą nusikalstamą veiką, atitinkanti BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis ir BK 91 straipsnyje išskirtus bausmės nepilnamečiams skyrimo ypatumus, bus laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 ir 92 straipsniais, atidėtinas dvejiems metams.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Įvykio vietos apžiūros metu paimtas vienkartinis švirkštas, dėžutė su milteliais ir tuščia vaistų pakuotė bei L. S. pateikti daiktai: juodos spalvos medinė lazda ir peilis, kurie perduoti saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (1 t., 37,69 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip beverčiai.

Teismas remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 5 d. 2 p., 304–305 str., 307–308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimą 1(vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimą 3(trims) metams;

Paskirtas bausmes vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę D. M. paskirti laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams (trims metams ir šešiems mėnesiams).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę D. M. paskirti laisvės atėmimą 5 metams ir 6 mėnesiams (penkiems metams ir šešiems mėnesiams).

Bausmę paskirti atklikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikymo laiką nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2013 m. gegužės 15 d. ir pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktą dalį.

Paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – atsižvelgiant į tai, kad D. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, panaikinti.

L. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 2 dalį ir jai paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę L. S. paskirti laisvės atėmimą 3 metams ir 3 mėnesiams (trims metams ir trims mėnesiams).

Bausmę paskirti atklikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. gegužės 6 d. iki 2013 m. gegužės 7 d. ir nuo 2014 m. spalio 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos bei pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktą dalį.

L. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą

V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimą 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę V. S. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

V. S. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2013 m. gegužės 14 d. ir nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d. bei Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktą dalį.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalis bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, uždraudžiant be elgesio apribojimą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, įsidarbinti ir dirbti, įvykdyti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus dėl žalos atlyginimo.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vienkartinį švirkštą, dėžutę su milteliais, tuščią vaistų pakuotę, juodos spalvos medinę lazdą ir peilį, saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.