Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1497-668/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-04
Bylos Nr.
1-1497-668/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08106-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Edgaras Paulius Staniukaitis
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.25.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
  • 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1497-668/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08106-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.12; 1.2.25.6; 2.1.10.1; 1.1.6.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Raimundas Mikšta,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei,kaltinamajam A. S. ir jo gynėjui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui,laiduotojai B. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaunas, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ turbinų pulto mašinistu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. S. 2024 m. vasario 29 d., apie 19.00 val. Kaune, ties (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojama sankryža vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Ford C-Max“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į prieš sankryžą sustojusį automobilį „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), sukėlęs eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino, ir apie 21.00 val. rastas namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kai jam 21.12 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0714 nustatytas 1,66 promilės neblaivumas, o 21.29 val. nustatytas 1,60 promilės neblaivumas, t. y. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad vasario 29 d., apie 19 val. išvažiavo iš darbo, važiavo namo, pravažiavus (duomenys neskelbtini) tiltą reikėjo sukti į dešinę, tačiau degė raudona, stovėjo 2 automobiliai, todėl jis irgi sustojo, o užsidegus žaliam per anksti atleido stabdžio pedalą ir automobilis pariedėjo iki priešais stovinčio automobilio bei į jį atsirėmė. Įjungus avarinius signalus, tiek jis, tiek moteris iš „BMW“ automobilio išlipo, abu apžiūrėjo apgadinimus, jis pasiūlė kviesti policiją, vairuotoja nutylėjo ir pati kažkam paskambino. Skambučio metu viso pokalbio negirdėjo, nugirdo tik vieną iš frazių „prie (duomenys neskelbtini)“, tačiau nesuprato ar žodžiai buvo skirti jam, ar asmeniui su kuriuo moteris šnekėjo telefonu. Po to moteris sėdo į automobilį ir nuvažiavo, todėl kaltinamasis taip pat sėdo į savo automobilį, palaukė kol užsidegs žalia ir pasuko į kairę link namų. Moters „BMW“ automobilio pakeliui nesutiko, nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) turgavietės, gėrimų skyriuje nusipirko 31 laipsnio slyvų trauktinės, privažiavo prie namų aikštelės, pasistatė automobilį ir prie laiptinės įsipylęs į vienkartinį puodelį išgėrė nusipirktą trauktinę. Po to grįžo namo, persirengė, pavalgė ir žiūrėjo televizorių, kol po 21 val. sulaukė policijos pareigūnų skambučio į duris dėl to, kad jis neva pabėgo iš įvykio vietos. Policijos pareigūnai davė kaltinamajam pūsti į alkotesterį, kadangi jau buvo išgėręs tai įpūtė 1,6 promilės, todėl pareigūnai iškvietė pagalbą, iš aikštelės paėmė automobilį. Jis nusifotografavo apgadinimus, tačiau nematė, kad juos fotografavo ir „BMW“ automobilio vairuotoja, dėl deklaracijos pildymo tarpusavyje nesitarė. Pripažįsta, kad padarė eismo įvykį ir iki galo neišsiaiškinęs aplinkybių išvyko iš įvykio vietos, tačiau mano, kad įvyko nesusipratimas ir kartu su kito automobilio vairuotoja nesusikalbėjo. Po autoįvykio vartojo alkoholį, nes susikaupė emocijos, norėjo numalšinti įtampą dėl motinos sveikatos būklės, kadangi ji šiuo metu guli ligoninėje, jai amputuota koja, yra neįgali. Kaltinamasis alkoholį vartojo tik grįžęs namo, nes dirba budintį darbą, gamina elektros energiją, darbas susijęs su kompiuterių valdymu, todėl darbo vietoje jie turi būti blaivūs, būna vykdomi blaivumo patikrinimai. Tą dieną darbe patikrinimo nebuvo, atstumas nuo darbų iki namų yra 20 min., jei dega žali šviesoforo signalai. Vartoti alkoholį jis neturi laiko, kadangi arba dirba pamainomis, arba rūpinasi neįgalia motina, gyvenančia (duomenys neskelbtini), t. y. apiperka, veža žmonos pagamintą maistą, lanko ir kt. Prašo nekonfiskuoti automobilio, kadangi jis yra reikalingas siekiant pasirūpinti neįgalia motina, kurios neįgaliojo vežimėlis į sutuoktinės turimą automobilį netelpa.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo A. S. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, pagrindžia ir kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. B. parodė, kad 2024 m. vasario 29 d. iš darbo apie 19.00 val. važiavo namo. Vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Automobilyje važiavo viena. Buvo tamsus paros laikas. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve kryptimi link (duomenys neskelbtini), o pravažiavusi tiltą pasuko į dešinę – važiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės. Nusileidus nedidele nuokalne sustojo prieš šviesoforais reguliuojamą sankryžą. Priekyje jos stovėjo daugiau automobilių, nes tuo metu buvo gan intensyvus transporto priemonių judėjimas. Jai automobiliu stovint prieš šviesoforą, staiga pajuto atsitrenkimą į jos automobilio galinę dalį. Atsitrenkimas nebuvo iš karto sustabdžius jai vairuojamą automobilį, praėjo tikrai dar gerokai laiko. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui priekyje stovėjusios transporto priemonės nuvažiavo, o ji užtraukė rankinį stabdį, įjungė avarinius šviesos žibintus ir išlipo iš savo automobilio. Išlipusi matė, kad į jos stovinčio automobilio galinę dalį atsitrenkęs lengvasis automobilis „Ford“, juodos spalvos, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Iš vairuotojo vietos išlipo vyresnio amžiaus vyriškis, galimai apie 60 m. amžiaus. Daugiau automobilio „Ford“ salone žmonių nepastebėjo. Automobilio „Ford“ vairuotojas pasakė, kad nieko nenutiko, kad jos automobilio jo vairuojamas automobilis neapgadino. Buvo sunku įžvelgti apgadinimus, kai transporto priemonės buvo susiglaudusios. Todėl automobilio „Ford“ vairuotojas sėdo už savo automobilio vairo ir pavažiavo nedaug atbuline eiga. Tada ji nufotografavo automobilio „Ford“ priekinę dalį, kur matėsi, kad yra apgadintas priekinis bamperis ties grotelėmis (nuotrauką pateikia prie apklausos). Vairuotojas paklausė ar gali dar patraukti savo automobilį, pasakė, kad gali. Tada automobilis „Ford“ pavažiavo dar labiau atbuline eiga. Išlipusiam iš automobilio vairuotojui parodė, kad jos automobilis taip pat yra apgadintas – galinis bamperis kairėje pusėje. Pradžioje automobilio „Ford“ vairuotojas sakė, kad nėra jokių apgadinimų, pats pasiūlė kviesti policiją. Ji vyrui kelis kartus pasakė, kad jai automobilis apgadintas, parodė apgadinimus. Vyriškis priėjo, per jos automobilio galinį bamperį perbraukė pirštu būtent ten, kur ir matėsi apgadinimo žymės. Daugiau vyras nebesiūlė kviesti policijos į įvykio vietą. Bendravo su vyriškiu trumpai, tačiau jo elgesys jai buvo šiek tiek keistokas – viską darė paskubomis. Įtarimų, kad automobilio „Ford“ vairuotojas, galimai, yra neblaivus, jai nekilo. Ji paskambino savo draugui J. J. ir paprašė atvykti. Automobilio „Ford“ vairuotojui pasiūlė nuvažiuoti iki netoliese esančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir viską išsiaiškinti, susipildyti eismo įvykio deklaraciją. Automobilio „Ford“ vairuotojas sutiko nuvažiuoti iki sutartos vietos. Ji įsėdo į savo automobilį ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui atliko posūkio manevrą sankryžoje į kairę, nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Matė, kad automobilis „Ford“ kartu sankryžos nepravažiavo, liko stovėti prie šviesoforo. Tikėtina, kad tuo metu pasikeitė šviesoforo signalas ir jis negalėjo toliau važiuoti. Atvykusi į sutartą vietą laukė atvykstant automobilio „Ford“ vairuotojo. Vyras nepasirodė. Atvyko jos draugas J. J., kuris paskambino 112 ir pranešė apie įvykusį eismo įvykį. Atvykus policijos pareigūnams papasakojo, kaip įvyko eismo įvykis, pateikė trumpą raštišką paaiškinimą. Automobilio „Ford“ vairuotojas jai nėra pažįstamas, jį tą vakarą matė pirmą kartą, jo kontaktiniai duomenys jai nėra žinomi. Jai išaiškinta, kad dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu, atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kur eismo įvykio momentu buvo draustas automobilis „Ford“ (b. l. 78–79).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. vasario 29 d., apie 19.21 val. adresu (duomenys neskelbtini), reguliuojamoje sankryžoje į automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą R. B., gim. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė bei apgadino automobilis „Ford C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. 2024 m. vasario 29 d. 21.12 val. (alkotesterio rodomas laikas) alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0714, patikros sertifikato Nr. 1985624, A. S. nustatytas 1,66 prom. neblaivumas. 2024 m. vasario 29 d. 21.29 val. (alkotesterio rodomas laikas) tuo pačiu alkotesteriu pakartotinai atlikus tikrinimą, A. S. nustatytas 1,60 prom. neblaivumas. Transporto priemonė „Ford C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. A. S. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas (b. l. 1–6).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelių matyti, kad įvykio vietoje matomas asfaltuotas kelias, nuvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini), nuo tilto į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavimas į (duomenys neskelbtini) dvi juostos viena kryptimi, užkilimas į (duomenys neskelbtini) viena eismo juosta. Nuvažiavimas nuokalne, matomumas geras. Apžiūrėjus įvykio vietą nubyrėjusių transporto priemonių duženų ar detalių nerasta, kitų objektų reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui taip pat nepastebėta. Įvykio vietoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (b. l. 16–18, 19–21).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo, fotolentelių, matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Ford C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23–25, 26–37).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo, fotolentelių matyti, kad apžiūrėtas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 39–41, 41–46).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė UAB „Kauno gatvių apšvietimas“. Vaizdo įrašas spalvotas, 20 min. 01 sek. trukmės. Vaizdo įraše matoma Kaune, ties (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojama sankryža. Peržiūrėjus vaizdo įrašą ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta (b. l. 74–76).

Iš 2024 m. vasario 29 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0714 A. S. 2024 m. vasario 29 d. 21.12 val. nustatytas 1,66 promilės girtumas, o antrojo tikrinimo 21.29 val. – 1,60 promilės girtumas (b. l. 53).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Ford C-Max“, gamybos periodas 2012-2016, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 6043,50 Eur, su PVM yra 7650,00 Eur (b. l. 63).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Paties kaltinamojo A. S. prisipažinimu bei parodymais, liudytojos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, tarnybiniu pranešimu, kitų objektų apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. S. 2024 m. vasario 29 d., apie 19.00 val. Kaune, ties (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojama sankryža vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Ford C-Max“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į prieš sankryžą sustojusį automobilį „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), sukėlęs eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino, ir apie 21.00 val. rastas namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kai jam 21.12 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0714 nustatytas 1,66 promilės neblaivumas, o 21.29 val. nustatytas 1,60 promilės neblaivumas, t. y. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Tokiais veiksmais kaltinamasis A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. S. dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jo kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais liudytojos apklausos protokole, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose, kitų objektų apžiūros protokole, neblaivumo nustatymo akte ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo A. S. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. S. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo A. S. asmenybė, o būtent tai, kad jis neteistas, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (b. l. 89). Kaltinamasis į VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektorių dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (b. l. 83). A. S. į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį dėl gydymo ar konsultacijos nesikreipė (b. l. 86). A. S. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ turbinų pulto mašinistu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise. Įvertinus tai, kad padarytas vienas tyčinis nusikaltimas, kuris susijęs su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nustatytas 1,60 promilių neblaivumas, dėl nusikaltimo padarymo jis prisipažino ir gailėjosi, yra neteistas, baustas administracine tvarka, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – vienerių metų terminui. Šis terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Automobilio „Ford C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. S.. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nuolat rūpinasi neįgalia motina, o jo sutuoktinės automobilis yra nepritaikytas neįgaliojo vežimėlio transportavimui, todėl iš kaltinamojo A. S. konfiskuotina šio automobilio vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 3800 Eur.

V. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauti kaltinamojo A. S. ir laiduotojos B. S. prašymai baudžiamąją bylą A. S. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nutraukti BK 40 straipsnio pagrindu ir perduoti A. S. laiduotojos B. S. atsakomybėn.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamasis A. S. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą, yra neteistas, baustas administracine tvarka, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ turbinų pulto mašinistu. Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filialo Aleksoto skyriuje nesilankė, Respublikiniame priklausomybės centre neregistruotas. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 punktuose yra nustatytos, o atsižvelgus į aptartas aplinkybes, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užstatas neskirtinas.

Jo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, tai, jog nėra byloje neigiamai charakterizuojančių duomenų, rodančių didesnį kaltinamojo pavojingumą visuomenei, tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys nepareikštas, t. y. žala nepadaryta, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, pažada laikytis įstatymų ir gyventi pagal nusistovėjusias moralės normas, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. S. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Bylos duomenys patvirtina, jog B. S. – kaltinamojo sutuoktinė yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, su kaltinamuoju palaiko glaudžius asmeninius santykius, dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teigiamai charakterizuojama, kaltinamasis ja pasitiki, todėl gali daryti teigiamą įtaką A. S., kad ateityje jis nenusikalstų. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad B. S. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sutuoktiniui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant A. S. sutikimui ir prašymui, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą B. S. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.

VI. Kiti klausimai

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. 1. 108–110), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

A. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką ir pridedamas prie bylos, persiunčiamas VĮ „Regitra“.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2024 m. kovo 5 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas keleiviniam automobiliui „Ford C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 64–65), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Ford C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užvedimo raktelis, saugomi UAB „Augenas“, (duomenys neskelbtini), Kaunas (b. l. 59), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininko A. S. sutuoktinei B. S. atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos B. S. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą A. S. atžvilgiu nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. S., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti B. S., kad ji gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirti kaltinamajam A. S. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t y. nuo 2024 m. kovo 7 d;

- konfiskuoti automobilio „Ford C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 3800 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus eurų).

Kaltinamajam A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, A. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) persiunčiant VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą keleiviniam automobiliui „Ford C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Ford C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užvedimo raktelį, saugomus UAB „Augenas“, (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininko A. S. sutuoktinei B. S..

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Raimundas Mikšta