Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Proc. Nr. 3-61-3-01688-2011-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 38; 74

2011 m. spalio 24 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams R. R., E. R. ir A. S., atsakovės atstovui Remigijui Vytautui Bujevičiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kuisys“ skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovei Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo R. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Kuisys“ (toliau - ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame kelia reikalavimus panaikinti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 06 15 patikrinimo aktą Nr. 7VS-11-143-68 ir 2011 06 15 sprendimą Nr. 3VS-732, panaikinti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Inspekcija) 2011 07 12 sprendimą Nr. 7R-684.

Paaiškina faktines aplinkybes. Pareiškėja 2011 06 23 Inspekcijos Vilniaus skyriaus patalpose buvo supažindinta su 2011 06 15 patikrinimo aktu pagal vartotojos R. B. 2011 05 16 prašymą (skundą) dėl antibakterinio rankų gelio „Sveix“. Vilniaus skyrius nustatė, kad antibakterinis rankų gelis „Sveix“ yra priskiriamas biocidiniams preparatams ir prekyba geliu gali vykti tik autorizavus ar registravus, turint autorizacijos ar registracijos liudijimą, bei tinkamai paženklinus gelį.

Vilniaus skyrius nei viename iš raštų nenurodė jų apskundimo tvarkos. Pareiškėja 2011 06 27 pateikė skundą Nr. 1-07/2011 Inspekcijos viršininkui. Inspekcija pateikė pareiškėjai 2011 07 12 atsakymą Nr. 7R-684.

Patikrinimo akte visiškai neatsižvelgta į pareiškėjos paaiškinimus. Patikrinimo akte remiamasi Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (toliau – ir Tarnyba) raštu. Pareiškėja mano, kad šis raštas grindžiamas vien biocido sąvoka ir nepateikta jokių objektyvių faktų ir teisės normų reikalavimų. Pareiškėja pateikė paklausimą Tarnybai ir gavo atsakymą, kuris nesutampa su tuo, kuris pateiktas atsakovei. Rašte pareiškėjai Tarnyba nurodė, kad remiasi tik prielaida. Mano, kad Vilniaus skyriaus sprendimas, įpareigojantis antibakterinį gelį „Sveix“ registruoti kaip biocidą, yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, parengtas remiantis Tarnybos nuomone, nors į šios Tarnybos funkcijas neįeina kosmetikos gaminių kontrolė rinkoje.

Inspekcijos Vilniaus skyrius nenurodė konkrečiai nei vienos teisės akto normos, kurią pareiškėja pažeidė. Nurodė tik teisės aktus – Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatus, taisykles, Vartotojų teisių apsaugos įstatymą.

Inspekcija 2011 07 12 atsakyme Nr. 7R-684 netyrė visų pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, o tik formaliai atsakė, kad Vilniaus skyrius rėmėsi sprendimuose nurodytais teisės aktais. Nepasisakė dėl biocido sąvokos teisinio įvertinimo.

Pareiškėja remiasi ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, t. y. tuo, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus. Pareiškėja turi informacijos, kad skundą pateikęs asmuo R. B. galimai yra tiesiogiai susijusi su Lietuvoje platinamu antibakteriniu rankų geliu RUTH ir PAUL. Teigia, kad nurodytas asmuo pristatinėjo naują prekę, antibakterinį rankų gelį. Taip pat internetiniame tinklapyje Facebook siūlo įsigyti šį produktą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundą ir jame išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti. Aiškino, kad, jų manymu, skundžiami raštai jiems sukelia teisinius padarinius, nes įpareigoja atlikti tam tikrus veiksmus, nors nenurodo, kokia medžiaga, esanti gaminyje, yra biocidas. Dėl to, pareiškėjo manymu, nurodymai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Paaiškina, kad 2011 05 16 Inspekcijos Vilniaus skyrius gavo vartotojos R. B. 2011 05 16 prašymą dėl iš internetinės svetainės www.labainoriu.lt 2011 04 21 įsigyto „Sveix“ antibakterinio rankų gelio rinkinio (toliau – gelis). Gelio gamintojas - Turkuaz Medikal Kozmetik ve Tiscort Ltd. Sti, esantis Stambule, Turkijoje, platintojas – pareiškėja UAB „Kuisys“, esanti (duomenys neskelbtini),Vilniuje, ir pardavėja - UAB „Labainoriu.lt“, esanti (duomenys neskelbtini), 18 korpusas, Vilniuje. Vartotoja norėjo sužinoti, ar importuotojas gali rašyti produkto pavadinime "antibakterinis rankų gelis“ bei "sunaikina 99.9% bakterijų" ir klausė „Ar buvo atlikti biocidiniai tyrimai patvirtinantys informaciją ant etiketės? Ar galima sudėtį pateikti lietuvių kalba?“.

Inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjas vartotojos prašymo tyrimą 2011 05 17 pavedimu Nr. 5VS-750 pavedė atlikti Vilniaus skyriaus vyriausiajam valstybiniam inspektoriui Remigijui Vytautui Bujevičiui. Inspektorius, tirdamas vartotojos prašymą, nustatė, kad gelio ženklinimo etiketėje pateikta informacija valstybine kalba: "Sveix“ antibakterinis gelis su Aloe vera ir vitaminu E; sunaikina 99,9% bakterijų; švarios rankos bet kur ir bet kada. Nebereikia ieškoti vandens, muilo, rankšluosčių. Sunaikina 99,9% žinomų bakterijų. Vitaminas "E" ir alijošius minkština bei drėkina rankų odą; sudėtis: vanduo, glicerinas, etilo alkoholis, karbomeras ir kt.; degus“ ir kita saugos informacija.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 12 23 įsakymu Nr. V-757 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 62:2003 „Kosmetikos gaminiai: bendrieji reikalavimai, draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ 4.1 punktas nurodo, kad „kosmetikos gaminys – medžiaga ar preparatas, skirtas išorinėms kūno dalims (epidermiui, plaukams, nagams, lūpoms ir išoriniams lyties organams) arba dantims, burnos ertmės gleivinei tik-/-ar daugiausia valyti, kvėpinti, pakeisti išvaizdą tik-/-ar koreguoti kvapą, apsaugoti tik-/-ar palaikyti jų gerą būklę“, o Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 07 08 įsakymu Nr. 358 4.2 punktas nustato, kad "biocidas - veikliosios medžiagos ir (ar) preparatai, skirti sunaikinti, sulaikyti, nukenksminti, išvengti poveikio arba kitokiu būdu kontroliuoti bet kurį kenksmingą organizmą cheminėmis arba biologinėmis priemonėmis".

Inspekcijos Vilniaus skyrius, vadovaudamasis pastarosiomis teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad gelis pagal pavadinimą galimai nėra kosmetikos gaminys ir priklauso biocidų grupei, dėl vartotojos prašymo 2011 05 25 raštu Nr. 3VS-626 kreipėsi į pareiškėją, prašydamas, pateikti informaciją, gautą iš Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ar šiam gaminiui taikomi biocidinių gaminių ar kosmetikos gaminių reikalavimai.

Pareiškėja 2011 05 30 raštu atsakė, kad 2011 05 13 raštu pateikė paklausimą Tarnybai, tačiau atsakymo dar negavo.

Inspekcijos Vilniaus skyrius 2011 05 31 raštu Nr. 3VS-648 kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pateikti pagal kompetenciją išvadą dėl gelio priskyrimo ar biocidams, ar kosmetikos gaminiams.

Tarnyba 2011 06 13 raštu Nr. S-1352 atsakė, kad Inspekcijos pateiktoje gelio „nuotraukoje (etiketėje) įrašai „Antibakterinis rankų gelis“ ir „Sunaikina 99,9 % bakterijų“ aiškiai nurodo paskirtį kontroliuoti kenksmingus organizmus (bakterijas), todėl produktas turi būti priskiriamas biocidams ir autorizuojamas prieš tiekiant jį į rinką.“.

Inspekcijos Vilniaus skyrius 2011 06 15 raštu Nr. 3VS-732 informavo pareiškėją apie gautas Tarnybos 2011 06 15 raštu Nr. S-1352 išvadas ir nurodė pareiškėjai vykdyti prekybą geliu tik autorizavus ar registravus gelį ir turint autorizacijos ar registracijos liudijimą bei tinkamai paženklinus gelį.

Inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius R. V. Bujevičius, išnagrinėjęs vartotojos prašymą ir įvertinęs į rinką pateiktą gelį, 2011 06 15 surašė patikrinimo aktą Nr. 7VS-11-143-68, kuriame pateikė išvadą, kad gelis yra priskiriamas biocidiniams preparatams (1 tipo asmens higienos biocidui) ir prekyba geliu gali būti vykdoma turint autorizacijos ar registracijos liudijimą ir tinkamai gelį paženklinus. Inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjas 2011 06 15 raštu Nr. 3VS-334 informavo vartotoją apie patikrinimo metu nustatytus pažeidimus.

Pareiškėja 2011 06 21 raštu „Dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus priimtų sprendimų ir veiksmų“ ir 201106-27 raštu Nr. 1-07/2011 kreipėsi į Inspekcijos viršininką, prašydama įvertinti Inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnų veiksmus ir padarytas išvadas, sustabdyti nepagrįstą, nemotyvuotą Vilniaus skyriaus 2011 06 15 raštu Nr. 3VS-732 pateiktą reikalavimą autorizuoti gelį kaip biocidinį preparatą ir prašė panaikinti Vilniaus skyriaus 2011 06 15 patikrinimo aktą Nr. 7VS-11-143-68.

Inspekcijos Gaminių kontrolės skyrius išnagrinėjo pareiškėjos 2011 06 21 ir 2011 06 27 raštuose nurodytas aplinkybes ir Inspekcijos viršininko pavaduotojo, pavaduojančio Inspekcijos viršininką, 2011 07 12 raštu Nr. 7R-684 atsakė pareiškėjai.

Paaiškina, kad pagal Pranešimo (notifikavimo) apie į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamus kosmetikos gaminius tvarkos aprašą, verslo subjektas, tiekiantis į rinką kosmetikos gaminius, pateikia atitinkamą informaciją Tarnybai, kuri pateiktą atitinkamą informaciją per 3 darbo dienas nuo duomenų gavimo visais atvejais įveda į kosmetikos duomenų bazę ir paskelbia (notifikuoja) interneto svetainėje www.vvspt.lt. Pažymi, kad informacijos priėmimas ir paskelbimas nėra leidimo tiekti į rinką suteikimas.

Verslo subjektas, gaminantis ar tiekiantis į rinką kosmetikos gaminius Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atsakingas, kad jo gaminami ir/ar tiekiami gaminiai būtų saugūs žmonių sveikatai bei atitiktų Lietuvos higienos normos HN 62:2003 reikalavimus.

Pažymi, kad pareiškėjos pateiktas į rinką gelis pagal pavadinime pateiktus teiginius „antibakterinis rankų gelis; sunaikina 99,9 % bakterijų“, pagal preparato etiketės nuorodas „...palaikyti rankų švarą...drėkina odą...galima naudoti kaip prevenciją prieš įvairias ligas, kurios plinta per nešvarias rankas...“ ir pagal saugos duomenų lapuose nurodomą paskirtį – skirtas rankų plovimui bei internetiniuose puslapiuose deklaruojamą paskirtį, priskiriamas 1 tipo asmens higienos biocidui. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir pagal Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-07-08 įsakymu Nr. 358, 6 punkto nuostatas, pareiškėja gaminti, tiekti į Lietuvos rinką ir naudoti biocidus gali tik Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka autorizavusi ar registravusi biocidus ir turėdama autorizacijos ar registracijos liudijimą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 8 straipsnis nustato gamintojui pareigą užtikrinti gaminių saugą, tinkamai ženklinti gaminius ir teikti vartotojams reikiamą informaciją.

Prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal pareiškėjos naujai pateiktus dokumentus apie prekę (laboratorinius tyrimus), galima daryti išvadą, kad užrašas etiketėje apie tai, kad gaminys sunaikina 99,9 procentus bakterijų, neatitinka tikrovės. Prašė skundo netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens R. B. atsiliepimas į skundą nepateiktas. Teismo posėdyje R. B. palaikė Inspekcijos nuomonę. Neigė, kad ji platina kitą panašų gaminį.

Skundas atmetamas.

Iš esmės ginčas yra dėl prekės, kurią pareiškėjas teikia į Lietuvos rinką, pobūdžio ir dėl to, ar tai prekei turėtų būti taikomi reikalavimai, kuriuos teisės aktai numato biocidams. Skundžiamais raštais ir Patikrinimo aktu atsakovė konstatavo (ir rekomendavo pareiškėjai), kad prekė priskirtina biocidams, todėl nepakanka ją notifikuoti kaip kosmetikos gaminį, bet dar būtina prekę autorizuoti ir registruoti, gauti atitinkamą liudijimą, tinkamai paženklinti, nes priešingu atveju ateityje galimas prekės teikimo į rinką ribojimas.

Nustatyta, kad Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie ūkio ministerijos 2011 05 16 gavo R. B. prašymą (skundą), (b. l. 38), kuriame nurodoma, kad R. B. 2011 04 21 per www.labainoriu.lt įsigijo SVEIX antibakterinį rankų gelį, nurodomas gamintojas Turkuaz Medikal Kozmetik ve Tiscort Ltd, , Istambulas, Turkija, platintoja pareiškėjos įmonė. R. B. rašo, kad nusiskundimų nėra, tačiau ji prašo informacijos, ar importuotojas (tai reiškia pareiškėja) gali rašyti produkto pavadinime „Antibakterinis rankų gelis“ bei „sunaikina 99,9 procentus bakterijų“. Klausia, ar buvo atlikti biocidiniai tyrimai, taip pat domisi, ar galima sudėtį gauti lietuvių kalba. Prašo išsiaiškinti, ar buvo atlikti biocidiniai tyrimai, patvirtinantys informaciją ant etiketės. Į šį prašymą Inspekcija reagavo atlikdama patikrinimą, 2011 06 15 surašytas Patikrinimo aktas Nr. 7VS-11-143-68 (b. l. 35-37) (toliau – Aktas). Iš akto turinio matyti, kad patikrinimas atliktas dėl vartotojo 2011 05 16 skundo, nurodomas skundo turinys. Toliau Akte aprašomos Inspekcijos nustatytos aplinkybės. Nurodyta, kas parašyta gaminio etiketėje, todėl daroma išvada, kad pagal pavadinimą gaminys galimai nėra kosmetikos gaminys ir priklauso biocidų grupei. Teismas daro išvadą, kad toks teiginys, kuriame yra žodis „galimai“, rodo, kad Inspekcija nėra įsitikinusi, ar gaminyje yra medžiagų, vadinamų biocidais, priklausančių biocidų grupei. Iš esmės, duodama suprasti prekės teikėjui į rinką, kad šis klausimas turi būti išsiaiškintas. Akto turinys tai patvirtina. Tos Inspekcijos abejonės grindžiamos sveikatos apsaugos ministro 2003 12 23 įsakymu Nr. V-757 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 62:2003 „Kosmetikos gaminiai: bendrieji reikalavimai, draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ 4.1. punktu. Šiame punkte tik pateikiama kosmetikos gaminio sąvoka, nurodoma, kad kosmetikos gaminių grupių pavyzdinis sąrašas pateiktas šios higienos normos 1 priede. Toliau remiamasi Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2002 07 08 įsakymu Nr. 358, 4.2. punkte duodamu biocido sąvokos apibrėžimu. Iš tiesų, nurodytame teisės akte duodamas biocido sąvokos apibrėžimas, nurodyta, kad biocidas – veikliosios medžiagos ir preparatai, savo sudėtyje turintys vieną arba daugiau veikliųjų medžiagų, tokio pavidalo, kokio jie tiekiami vartotojui, skirti sunaikinti, sulaikyti, nukenksminti, išvengti poveikio arba kitokiu būdu kontroliuoti bet kurį kenksmingą organizmą cheminėmis arba biologinėmis priemonėmis. Nurodyta, kad šių nuostatų 3 priede pateikiamas išsamus biocidų pagrindinių grupių ir jų tipų sąrašas (2006 02 06 įsakymo Nr. V-91 redakcija).

Toliau Akte nurodyta, kad Inspekcija 2011 05 31 raštu kreipėsi į Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, gautas 2011 06 13 raštiškas įvertinimas Nr. S-1352 dėl produkto „Sveix“. Tarnybos nuomone, jis priskiriamas biocidams ir autorizuojamas prieš tiekiant jį į rinką.

Akte daroma išvada, kad gaminiu pažeidžiami teisės aktai: Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatai, patvirtinti sveikatos apsaugos ministro 2002 07 08 įsakymu Nr. 358 (toliau – Biocidų nuostatai), 6 punktas; Biocidų autorizacijos ir registracijos taisyklės, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2002 08 14 įsakymu Nr. 421; Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas, 5 straipsnio 1 punktas.

Akte patikrinimo išvada surašyta taip: dėl antibakterinio gelio „Sveix“ savybių nustatyta, kad gelis yra priskiriamas biocidiniams preparatams, prekyba geliu gali būti vykdoma tik autorizavus ar registravus, turint autorizacijos ar registracijos liudijimą bei tinkamai paženklinus gelį.

Kadangi kiti ginčijami sprendimai priimti vadovaujantis šiuo patikrinimo aktu, pirmiausiai tirtina, ar Aktas yra teisėtas ir pagrįstas, ar jis sukelia kokias nors teisines pasekmes pareiškėjai.

Atsižvelgiant į Inspekcijos turėtus dokumentus, remiantis kuriais padarytos tokios išvados, į teisinį reguliavimą, galima teigti, kad Inspekcija tik pasisakė, kad preparatas priskirtinas biocidiniams preparatams dėl užrašo etiketėje „antibakterinis“. Nors nei dėl vieno iš šio preparato sudėties elementų nėra pateikta įrodymų, kad jie gali būti priskirti biocidams, kuriems taikomas sveikatos apsaugos ministro 2007 07 10 įsakymas Nr. V-571, kuriuo patvirtintas Biocidų veikliųjų medžiagų sąrašas“, tačiau pagal Biocidų nuostatų 3 priedą gali būti 1 tipo Asmens higienos biocidai, kurių paskirtis – naudoti asmens higienos tikslams. Pagal Biocidų nuostatų 22 punktą įgaliota institucija dėl biocidų tiekimo į rinką reikalavimams vykdyti yra Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Inspekcija kreipėsi 2011 05 31 raštu Nr. 3VS-648 į Tarnybą, rašte nurodomas gaminio aprašymas etiketėje, nurodyta, kad galimai tai kosmetikos gaminys, nes importuotojas pateikė 2011 03 30 paraišką gaminio notifikavimui. Tačiau rašte keliamas klausimas, kad galimai tai yra asmens higienos biocidas. Inspekcija prašė pateikti išvadą, ar šį gaminį realizuojant kaip kosmetikos gaminį, nepažeidžiami Biocidų nuostatai ir Biocidų autorizacijos ir registracijos taisyklės (b. l. 45). Tarnyba 2011 06 13 raštu Nr. S-1352 atsakė, pateikdama biocido apibrėžimą, bei pasisakė, kad pagal etiketę aiškiai nurodoma paskirtis kontroliuoti kenksmingus organizmus (bakterijas), todėl produktas turi būti priskiriamas biocidams ir autorizuojamas prieš tiekiant jį į rinką (b. l. 46).

Daroma išvada, kad Tarnybos raštas yra pakankamas pagrindas išvadai, kad gaminys priskiriamas biocidų grupei. Antra vertus, galimai gaminyje nėra jokios veikliosios medžiagos, kuri laikytina biocidu, tačiau šie klausimai turėtų būti išspręsti ateityje, jeigu pareiškėja nuspręstų gaminį pateikti autorizuoti ir registruoti kaip priskirtiną biocidams. Tai, kad dar nėra galutinio sprendimo tuo klausimu, patvirtina ir pareiškėjos gautas atsakymas iš Tarnybos (b. l. 96-97). Atsakyme konstatuota, kad pareiškėja gaminio „Sveix“ pateikimą į rinką yra notifikavusi, ta informacija įvesta į kosmetikos duomenų bazę ir paskelbta Tarnybos svetainėje. Daugiau jokios informacijos pateikti nereikia. Rašte nurodyta, kad notifikavimas nėra leidimas teikti į rinką, tačiau tais atvejais, kai iš pateiktų duomenų kyla abejonių dėl gaminio priklausymo kosmetikos gaminių grupei, Tarnyba informuoja kosmetikos gaminių kontrolę rinkoje vykdančią instituciją – Valstybinę ne maisto produktų inspekciją (Tarnyba ir buvo informavusi). Taigi rašte kalbama taip pat apie abejones dėl gaminio, bet dėl jų turi apsispręsti Inspekcija. Rašte pareiškėjai Tarnyba nurodo, kad gaminio pavadinime teiginys „antibakterinis“ rodo, kad gaminys nėra kosmetikos gaminys, o priklauso biocidų grupei. Nurodoma, kad higienos normos HN 62:2003 4.1. punkte duotas kosmetikos gaminio apibrėžimas, tačiau tik išnagrinėjus pagal HN 62:2003 8 priedą pateiktą būtinąją kosmetinio gaminio informaciją gali būti sprendžiama, ar gaminys yra priskirtinas kosmetikos gaminių grupei. Rašte nurodoma, kad pareiškėja privalo pateikti produkto sudėtyje esančių veikliųjų medžiagų sąrašą, tuomet Tarnyba patikrins, ar galima autorizuoti biocidą, patikrins, ar veikliosios medžiagos yra leistinos, ar jos atitinka Biocidų autorizacijos ir registracijos taisyklių, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2002 08 14 įsakymu Nr. 421, 15 punkto (įskaitant ir 22.2. punkte nustatytas išimtis) reikalavimus.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba dar siūlo pareiškėjai teikti papildomą informaciją dėl gaminio priskyrimo biocidams, nėra pagrindo teigti, kad dėl pareiškėjos importuojamo gaminio yra priimtas koks nors galutinis sprendimas. Ginčijamas Patikrinimo aktas jokių teisinių padarinių pareiškėjai nesukelia. Juo nėra uždraudžiama prekyba, tik pasakoma Inspekcijos nuomonė, kad prekyba galima tik autorizavus ar registravus gaminį, turint liudijimą bei tinkamai paženklinus gelį. Pagal savo teisinius padarinius toks aktas tėra rekomendacija.

Produktų saugos įstatymo 13 straipsnyje nustatytas valstybinės produktų saugos kontrolės turinys. Produktų sauga gali būti tikrinama pagal vartotojų skundus, kaip buvo ir šiuo atveju. Tačiau į šios kontrolės turinį patenka ir pavojingų produktų pašalinimas iš rinkos ir gaminių sunaikinimo kontrolė. Šiuo atveju ši priemonė nebuvo taikyta. Kontrolės institucijų teisės nustatytos įstatymo 14 straipsnyje. Viena iš teisių yra, nustačius produktų saugos teisės aktų reikalavimų pažeidimus, įspėti apie tai gamintoją, platintoją bei įpareigoti nedelsiant šiuos pažeidimus pašalinti (14 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Šiuo atveju galima teigti, kad Patikrinimo akto išvadoje yra tik įspėjimas ir rekomendacija, kaip turėtų būti vykdoma prekyba šiuo gaminiu, jokių privalomų nurodymų ar įpareigojimų nėra pateikiama. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punktas leidžia taikyti (įstatymų nustatytais pagrindais ir Vyriausybės nustatyta tvarka) rinkos ribojimo priemones. Tokios priemonės nurodytu aktu nebuvo taikomos. Patikrinimo akto turinys ir išvados iš esmės atitinka nurodyto įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimą skatinti savanoriškus gamintojų ir platintojų veiksmus, atitinkančius šio įstatymo trečiajame skirsnyje jiems nustatytas pareigas. Įstatyme reglamentuojamos ir rinkos ribojimo priemonės (16 ir 17 straipsniai), tačiau šiuo atveju tokios priemonės nebuvo taikomos. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos nuostatai, patvirtinti ūkio ministro 2010 09 16 įsakymu Nr. 4-693. Nuostatuose nurodyta, kad (8 punktas) Inspekcijos veiklos tikslai yra: 8.1. įgyvendinti ne maisto gaminių ir paslaugų (toliau – ne maisto produktai) rinkos priežiūros srities politiką; 8.2. dalyvauti įgyvendinant vartotojų teisių apsaugos politiką ne maisto produktų srityje. Nuostatų 9 punkte pasakyta, kad Inspekcija, siekdama įgyvendinti veiklos tikslus, atlieka šias funkcijas: 9.1. prižiūri, ar į rinką tiekiami ne maisto produktai, kurių priežiūrą Lietuvos Respublikos įstatymais ar kitais teisės aktais yra įpareigota vykdyti Inspekcija, atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus, savarankiškai pasirinkusi tikrinamus subjektus ir tikrinimų mastą; 9.2. įstatymų nustatytais atvejais taiko administracines nuobaudas, rinkos ribojimo priemones; 9.3. atlieka pavojingų ne maisto produktų pašalinimo iš rinkos priežiūrą; 9.4. atlieka ne maisto produktų saugos, kokybės ekspertizes, bandymus ir (ar) tyrimus; 9.5. analizuoja ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimų neatitinkančių ne maisto produktų priežiūros duomenis; 9.6. vadovaudamasi tiesioginės ir netiesioginės ne maisto produktų saugos priežiūros statistinių duomenų analize ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gauta informacija, vertina ne maisto produktų pavojingumo riziką; 9.7. pagal kompetenciją prižiūri Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo nustatytų reikalavimų laikymąsi; 9.8. pagal kompetenciją prižiūri Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų reklamos naudojimo draudimų ir reikalavimų įgyvendinimą ne maisto produktų srityje; 9.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skelbia apie Inspekcijos uždraustus tiekti į rinką pavojingus Lietuvos Respublikoje pagamintus ar iš kitų valstybių tiekiamus ne maisto produktus Inspekcijos interneto svetainėje; 9.10. konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis bei teikia jiems informaciją Inspekcijos kompetencijai priskirtais klausimais; 9.11. tiria vartotojų skundus dėl ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą, informacijos teikimą nustatančių teisės aktų reikalavimų laikymosi; 9.12. prižiūri teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą ne maisto produktų srityje, reikalavimų laikymąsi; 9.13. įgyvendina Europos Sąjungos teisę bei vykdo kitus Lietuvos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus ne maisto produktų saugos, kokybės, ženklinimo, informacijos apie ne maisto produktus teikimo ir kitų privalomųjų reikalavimų laikymosi, vartotojų teisių apsaugos ne maisto produktų srityse, Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Europos Sąjungos institucijas apie ne maisto produktų saugą; 9.14. pagal kompetenciją dalyvauja rengiant Lietuvos Respublikos poziciją Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose nagrinėjamais klausimais; 9.15. pagal kompetenciją užtikrina atstovavimą Lietuvos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose; 9.16. pagal kompetenciją teikia informaciją suinteresuotoms valstybės, Europos Sąjungos ir kitų šalių institucijoms; 9.17. bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos rinkos priežiūrą atliekančiomis bei vartotojų teises ginančiomis institucijomis, atitikties įvertinimo įstaigomis, verslo ir vartotojų asociacijomis, ne maisto produktų saugos, kokybės, ženklinimo, informacijos apie ne maisto produktus teikimo ir kitų privalomųjų reikalavimų laikymosi, vartotojų teisių apsaugos ne maisto produktų srityse; 9.18. teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių ne maisto produktų saugą, kokybę, vartotojų teisių apsaugą, pakeitimo; 9.19. teikia pasiūlymus mokslo įstaigoms ne maisto produktų saugos ir kokybės problemų tyrimo klausimais, teikia mokslines tiriamąsias užduotis; 9.20. atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Šiuo atveju Patikrinimo akte teikiama išvada atitinka nurodytų Nuostatų 9.10. ir 9.11. punktų reikalavimus, t. y. duodama tik konsultacija prekės teikėjui į rinką ir paaiškinimas (įspėjimas, bet ne kaip poveikio priemonė ar nuobauda), kaip turi būti vykdoma prekyba, kaip reikia paženklinti gaminį, tuo pačiu pateikiama informacija vartotojui (kurio skundas buvo tiriamas), kuris ją galėtų panaudoti tik ginče su prekės teikėju į rinką kaip vieną iš rašytinių įrodymų.

Skundžiamame 2011 06 15 rašte Nr. 3VS-732 pareiškėjai pateikiama tik informacija, be to, teikiama ir informacija apie galimą patikrinimą ir galimą Vyriausybės 2002 04 02 nutarimu Nr. 439 (su pakeitimais) patvirtintų Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo taisyklių taikymą produktui. Šis raštas pareiškėjai taip pat nesukelia jokių teisinių padarinių, pareiškėjai tik pateikiama informacija apie galimas ateityje pasekmes. Pareiškėja taip pat skundžia Inspekcijos 2011 07 12 raštą Nr. 7R-684 (b. l. 65-66). Šis raštas taip pat yra tik informuojantis ir paaiškinantis. Kadangi skunde Inspekcijos viršininkui buvo pasisakyta dėl galimos korupcijos, o Inspekcija jokiais teisės aktais neįgaliota spręsti tokių klausimų, laikoma, kad čia pateikta tik Inspekcijos vadovo nuomonė. Dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų pareiškėja gali kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, tačiau Inspekcijos vadovas neįpareigotas teikti pareiškėjai informaciją, į kokias teisėsaugos institucijas jis gali kreiptis, tuo labiau, kad, jo nuomone, kaltinimai darbuotojui nebuvo pagrįsti ir argumentuoti. Skundo teiginius dėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio Inspekcija atmetė taip pat pagrįstai, nes Inspekcija vadovaujasi Produktų saugos įstatymu ir privalo užtikrinti gaminių saugą net ir tais atvejais, kai apie galimai nesaugius produktus praneša produkto teikėjo į rinką konkurentas.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Analogiškai reglamentuoja ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis. Šios įstatymo nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka ir asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Tačiau šios įstatymo nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodomas pažeidimas, t. y. privalo nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi tas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose nustatytų būdų. Nenustačius tokių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 124-131, taip pat pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio nuostatas būtina laikytis ir kitos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos: 2008 06 06 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-884/2008, 2011 01 31 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-304/2011 ir kt.).

Šiuo atveju visi ginčijami pareiškėjos aktai iš esmės yra tik konsultacijos (rekomendacijos) ir informacijos teikimas ir paaiškinimas, kokios ateityje gali kilti pasekmės. Taip elgtis su gamintojais ir prekių teikėjais į rinką įpareigoja pirmiau minėti teisės aktai, kuriais apibrėžiama Inspekcijos kompetencija, įgaliojimai, funkcijos. Iki šiol jokios poveikio priemonės pareiškėjai nebuvo taikytos. Jai teikiama informacija iš esmės yra teisinga, ji nėra įpareigojama laikytis toje informacijoje pateiktų teiginių, o informacijoje nurodomos galimos pasekmės taip pat kol kas jokių padarinių pareiškėjai nesukelia. Pareiškėjai paliekama galimybė apsispręsti, ar imtis priemonių prekės teikimui kaip biocidui įteisinti, ar nesiimti tų priemonių, toliau teikti į rinką ir pardavinėti prekę tik ją notifikavus kaip kosmetikos gaminį. Todėl pareiškėjos ginčijami aktai jokių realių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia ir tuo pačiu nepažeidžia nei jos teisių, nei įstatymo saugomų interesų. Dėl to skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

uždarosios akcinės bendrovės „Kuisys“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.