- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- 1A-153-616/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-5-00037-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nuosprendis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė (pirm.), Regina Pocienė, Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- T. S., A. S.
- Advokatai
- Mindaugas Barkauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės ir Lino Žukausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija Nr. X-272) – 1 002 MGL (50 100 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo terminas nuo 2018 m. balandžio 20 d. 15 val. 40 min. iki 2018 m. balandžio 21 d. 13 val. 43 min. (t. y. vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai), ir T. S. paskirta galutinė bausmė – 1 000 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda, kuri turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija Nr. X-272), tačiau apeliacinis skundas dėl jo nuteisimo negautas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. T. S. (toliau – ir T. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija Nr. X-272) už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. S. (toliau – A. S.) ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bei atlikdamas vykdytojo vaidmenį ir suprasdamas, jog kartu veikia su kitais bendrininkais, gabeno kitų tyrimo metu nenustatytų bendrininkų grupės narių nusikalstamu būdu įgytus daiktus (cigaretes).
1.1. Iš anksto bendrininkų grupe veikiančiam padėjėjui A. S. 2018 m. balandžio 19 d. apie 20 val., pažadėjus paslėpti kitų tyrimo metu nenustatytų bendrininkų nusikalstamu būdu įgytus daiktus, pažeidžiant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punktą, numatančio, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis; 3.2 punktą, numatančio, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, informavę apie tai teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka, o būtent: tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų bei tyrimo metu nenustatytų bendrininkų įgytas akcizais apmokestinamas prekes, nepaženklintas specialiais ženklais – banderolėmis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimo (Nr. 408) 5 punkte nustatyta tvarka: 175 860 pakelių cigarečių „FEST“, 43 250 pakelių cigarečių „FEST 7“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 699 109,20 Eur, ir suteikus A. S. galimybę šiems asmenims jas neteisėtai laikyti V. C. (toliau – V. C.) priklausančiame garaže ir ūkio paskirties pastate, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone; vėliau, 2018 m. balandžio 20 d. apie 8 val., atvykus į A. S. saugomą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) rajone, tyrimo metu nenustatytam asmeniui automobiliu „V“, valst. Nr. XXXX, t. y. iki iš anksto tyrimo metu nenustatytų asmenų sutartos vietos – V. C. priklausančios sodybos, ir A. S. leidus tyrimo metu nenustatytam asmeniui įvažiuoti pirmiau nurodytu automobiliu į sodybos teritorijoje esantį ūkio paskirties pastatą, kur kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys dalį neteisėtai laikomų cigarečių – 4 315 pakelių cigarečių „FEST“, 15 676 pakelius cigarečių „FEST 7“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 63 784,22 Eur, pakrovė į automobilį „V“, ir vėliau jam (A. S.) išleidus šį automobilį išvažiuoti iš sodybos teritorijos, tuo suteikiant galimybę išgabenti tyrimo metu nenustatytam bendrininkui šias cigaretes iki (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miško, kur šis pakeitė automobilio „V“ valstybinio numerio ženklus į XXXX, o likusią dalį cigarečių leidus A. S. tyrimo metu nenustatytiems asmenims, toliau paslėptas laikyti V. C. sodyboje, esančiame garaže ir ūkio paskirties pastate, T. S. vykdydamas išankstinį susitarimą su tyrimo metu nenustatytu asmeniu pergabenti jo neteisėtai įgytas cigaretes, neteisėtai automobiliu „V“, valst. Nr. XXX, nuo (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) miško, gabeno iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) rajone, pakrautas akcizais apmokestinamas prekes – 4 315 pakelių cigarečių „FEST“, 15 676 pakelius cigarečių „FEST 7“ iki iš anksto bendrininkų sutartos vietos (duomenys neskelbtini) kaimo, tačiau T. S. 2018 m. balandžio 20 d. apie 15 val. 40 min., buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) V. pasienio rinktinės pareigūnų K. kaimo ribose, o nenustatytų tyrimo metu asmenų neteisėtai įgytų ir A. S. padėtų paslėpti neteisėtai laikomų cigarečių likusią dalį 2018 m. balandžio 20 d. apie 21 val. 50 min., V. C. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, surado VSAT V. pasienio rinktinės pareigūnai.
II. Apeliacinio skundų argumentai
2. Nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, ir paskirtos baudos dydį sumažinti, paskiriant ne didesnę nei 150 MGL dydžio baudą.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.
Šalies argumentai
2.1. Pirmosios instancijos teismas paskirdamas aiškiai neteisingą ir per griežtą bausmę už inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į jo (apelianto) asmenybę, nepakankamai įvertino nustatytas atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo, kurios pagal bendrąsias bausmės skyrimo taisykles (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys), turi neabejotinos reikšmės dėl konkrečios bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo.
2.2. Apeliantas skunde cituoja BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismų praktiką ir nurodo, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006; Nr. 2K-492/2014; Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.). Be to, nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas skiriasi, todėl ir bausmės teisingumas neatskiriamai yra susijęs su bausmės individualizavimu. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę.
2.3. Nuteistasis T. S. nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė iš jaunatviško lengvabūdiškumo ir spontaniškumo, siekdamas greitai ir lengvai užsidirbti pinigų. Pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas nustatė, jog inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad iki susitikimo su A. S., kurio anketinius duomenis taip pat sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu, kitų bendrininkų nežinojo ir net neįsivaizdavo, jog veikia kartu su kitais asmenimis, kurie skundžiamame nuosprendyje įvardijami kaip tyrimo metu nenustatyti asmenys. Teigia, kad nepažįstamas vyras pasiūlė užsidirbti ir nurodė, jog reikės nuvairuoti automobilį iš vienos vietos į kitą. Jam (apeliantui) sutikus, nuėjo į nurodytą vietą ir automobiliu važiuojant buvo sulaikytas pareigūnų. Nors automobilyje matė juoda medžiaga uždengtą krovinį, tačiau tik vėliau suprato, kad veža cigaretes. Pažymi, kad tokiu būdu užsidirbti sugalvojo pirmą kartą, tačiau pats jokių ryšių su neteisėta veikla užsiimančiais asmenimis neieškojo ir neplanavo, nes tokių asmenų net nepažįsta ir jų nežino.
2.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad savo kaltę pripažino ir dėl to labai gailisi, anksčiau neteistas, šiuo metu studijuoja universitete, yra dieninių studijų trečio kurso studentas, todėl neturi galimybių dirbti, nes paskaitos ir užsiėmimai vyksta visą dieną. Pažymi, kad už studijas moka kiekvieną pusmetį po 1 271 Eur, taip pat reikalingos išlaidos buto nuomai bei pragyvenimui. Nurodo, kad šeimoje dirba tik motina, tačiau jos pajamos nėra didelės, be to, turi sveikatos problemų, tėvas yra bedarbis, turi priklausomybę alkoholiui, šeima neturi jokio asmeninio turto, nes gyvena močiutei priklausančiame name. Apeliantas prašo atsižvelgti į šias nurodytas aplinkybes, kurios akivaizdžiai patvirtina, kad dėl sunkios finansinės padėties jam nėra realios galimybės sumokėti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 50 000 Eur dydžio baudos, kuri turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Be to, pirmosios instancijos teisme valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras taip pat siūlė skirti žymiai mažesnę baudą, nei skundžiamu nuosprendžiu paskyrė teismas.
2.5. Apelianto vertinimu, šios asmenybę apibūdinančios aplinkybės, t. y. jog turi tvirtus socialinius ryšius, nuolatinę gyvenamąją vietą, studijuoja siekdamas įgyti aukštąjį išsilavinimą, atlieka tarnybą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos savanorių pajėgose, kuriose ne kartą yra apdovanotas padėka už sąžiningą tarnybą ir parodytą gerą asmeninį pavyzdį pratybų metu, neturi priklausomybių, akivaizdžiai, patvirtina mažesnį tiek padaryto nusikaltimo, tiek jo asmenybės pavojingumą. Be to, nurodo, kad nusikalstama veika ir jos rezultatas niekada nebuvo jo (apelianto) pragyvenimo šaltinis, po inkriminuotos nusikalstamos veikos naujų nusikaltimų nepadarė ir neketina daryti, neigiamai charakterizuojančių duomenų nagrinėjamoje byloje taip pat nėra.
2.6. Atsižvelgiant į pirmiau skunde išdėstytas aplinkybes, nuteistasis nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė savo dydžiu nėra teisinga, aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka jo asmenybės, ir prieštarauja teisingumo principui.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. S. ir jo gynėjas advokatas M. Barkauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo T. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės nuteistajam T. S. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 2 punktas).
5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo T. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija Nr. X-272), įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Kauno apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
6. Iš apeliacinio skundo turiniu matyti, kad nuteistasis T. S. neskundžia įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir sumažinti paskirtos baudos dydį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį peržiūri tik dėl paskirtos bausmės – baudos dydžio sumažinimo nuteistajam T. S., neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be to, baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą bei teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.
8. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Todėl ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra taikytina tik retais ir ypatingais atvejais.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo svarstymas šioje nagrinėjamoje byloje neturi prasmės, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepakankamai įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos ir bausmės proporcingumo, nuteistajam T. S. už BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija Nr. X-272) inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, paskyrė per griežtą galutinę bausmę, t. y. 1 000 MGL (50 000 Eur) dydžio baudą, kurią įpareigojo sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
10. Pažymėtina, kad teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Byloje nustatyta, kad T. S. už nepažįstamo vyriškio pasiūlytą atlygį (t. y. 100–200 Eur), sutiko pervaryti automobilį, kuriame buvo kitų tyrimo metu nenustatytų bendrininkų grupės narių nusikalstamu būdu įgytos akcizais apmokestinamos prekės – iš viso 19 991 pakelių cigarečių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudarė 63 784,22 Eur.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, nusikaltimo padarymo aplinkybės (t. y. nuteistasis nebuvo nusikaltimo iniciatorius ar pagrindinis bendrininkų grupės dalyvis; itin trumpą laiką disponavo šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, nes jo vykdomas nusikaltimas buvo netrukus užkardytas; be to, akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės į apyvartą nepateko) leidžia teigti, kad nuteistojo T. S. padaryta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie ekonominių nusikaltimų kategorijos ir nėra smurtinio pobūdžio, akivaizdžiai, buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, sąlygota jauno amžiaus ir spontaniškumo, ekonominės nuteistojo padėties bei lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes ir dėl gyvenimiškos patirties stokos neteisingai įvertinus pačios veikos pavojingumą bei iš to kylančius atsakomybės griežtumo klausimus. Todėl įvertinus veikos padarymo aplinkybes kartu su nuteistojo T. S. asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, t. y. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisėmė atsakomybę už savo padarytą nusikalstamą veiką, savo veiksmus vertina neigiamai ir nuoširdžiai gailisi; nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas; nuo nusikaltimo padarymo jokių naujų nusikalstamų veikų taip pat nepadarė; baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos sumokėtos; į priklausomybės ligų įskaitą nėra įrašytas; turi nuolatinę gyvenamąją vietą; nedirba, tačiau (duomenys neskelbtini) universiteto V. vadybos fakultete studijuoja (duomenys neskelbtini) studijų programą (studijos nuolatinės ir mokamos); universiteto bendruomenės bei D. savivaldybės administracijos L. seniūnijos charakterizuojamas teigiamai; nuo 2015 metų yra Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų D. apygardos 1-osios rinktinės karys, dalyvauja organizuojamose pratybose, kuriose rodo gerą asmeninį pavyzdį bei sąžiningai tarnauja (t. 5, b. l. 64, 65, 66–68, 70, 71, 73, 117, 133; t. 7, b. l. 61–62, 93–95), bei tai, jog nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), darytina išvada, kad T. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė – 1 000 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda yra aiškiai per griežta ir neteisinga.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad nuteistasis T. S. veikė bendrininkų grupe ir pažeisdamas nustatytą tvarką, gabeno akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), kurių vertė daugiau nei penkis kartus viršijo nusikalstamos veikos dispozicijoje numatytą 250 MGL dydžio sumą (t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu 250 MGL sudarė 12 500 Eur, o T. S. neteisėtai gabentų cigarečių vertė buvo 63 784,22 Eur), nėra pakankamas pagrindas nuteistajam skirti tokio dydžio baudą, kuri akivaizdžiai, neturės jokio teigiamo auklėjimo poveikio ir iš esmės bus betikslė, nes nuteistasis neturės realios galimybės jos įvykdyti. Be to, pažymėtina, kad kriminalinė bausmė negali būti laikoma kerštu dėl padaryto nusikaltimo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bet kokia valstybės intervencija gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Todėl siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos ir įgyvendinamos) priemonės, kurios turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, nes netinkamos ir / ar per griežtos bei neadekvačios priemonės skatina tik nusikaltimų recidyvą.
13. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi pirmiau nustatytas aplinkybes bei bausmės taikymo efektyvumo bei tikslingumo principus, konstatuoja, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti T. S. paskyrus bausmę – baudą, kuri atitiktų BK 199² straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija Nr. X-272) sankcijoje numatytos bausmės dydį arčiau minimumo ribos (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas), t. y. 252 MGL dydžio baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą bei įpareigos nuteistąjį T. S. iš naujo įvertinti bendražmogiškas vertybes bei ateityje būti atsakingu ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
14. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog T. S. vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. balandžio 20 d. 15 val. 40 min. iki 2018 m. balandžio 21 d. 13 val. 43 min. (t. 5, b. l. 76–77, 88–89), todėl šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitomas į nuteistajam paskirtą bausmę – baudą, pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio numatytą bausmių keitimo taisyklę, t. y. vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti:
T. S. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija Nr. X-272), paskirtą bausmę – 1 002 MGL (50 100 Eur) dydžio baudą sumažinti iki 252 MGL (12 600 Eur) dydžio.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. balandžio 20 d. 15 val. 40 min. iki 2018 m. balandžio 21 d. 13 val. 43 min. (t. y. vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai), ir T. S. paskirti galutinę bausmę – 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, nustatyti trejų metų laikotarpį per kurį nuteistasis T. S. privalo sumokėti paskirtą baudą.
Išaiškinti T. S., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per trejus metus į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6801), skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Sumokėjęs baudą, T. S. turi pateikti Kauno apygardos teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.
Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.