- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-17
- Bylos Nr.
- 2A-1122-390/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10098-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- V. G., Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (pranešėjas ir pirmininkaujantis) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-15095-920/2015 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei A. V. dėl pažeistų teisių gynimo, tretiesiems asmenims V. G., Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovę A. V. atstatyti V. šeimos kapavietės ribas, paliekant 30 cm praėjimą tarp V. ir G. naudojamų kapaviečių, priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Veršvų kapinėse palaidoti J. G. ir V. G. brolis V. G., S. G. ir mama A. M.. Už šios kapavietės priežiūrą atsakingas J. G., kapavietė tvarkoma ir V. G.. Greta kapavietėje palaidota V. šeima. Už šio kapo priežiūrą atsakinga atsakovė A. V.. Ieškovo teigimu, tvarkant greta esančią kapavietę, neleistinai padidintos kapavietės ribos, dėl ko pasidarė neįmanoma prižiūrėti G. tvarkomą kapavietę. Visiškai panaikintas praėjimas tarp kapų, dėl ko ne tik kad kapas tvarkomas tik įlipus į kapavietės vidų, tačiau pasidarė neįmanoma prižiūrėti kapavietę juosiančią tvorelę. Atsakovė yra gavusi leidimą atlikti kapavietės rekonstrukciją, tačiau dėl tik jai vienai žinomų priežasčių, pažeidžiant gretimas kapavietes prižiūrinčių asmenų teises, atliekant rekonstrukciją, neleistinai padidintos kapavietės ribos visiškai nepalikus praėjimo tarp kapų. Kapavietė G. šeimai suteikta naudotis 1952 metais. Kapavietė suteikta 3x2 m dydžio. Tokio dydžio kapavietė buvo naudojama iki rekonstrukcijos, t. y. iki 2014 rugpjūčio mėnesio. Siekiant užtikrinti praėjimą tarp kapaviečių, G. šeimos naudojamos kapavietės dydžio sąskaita atliekant rekonstrukciją 2014 metais, buvo paliktas praėjimas tarp kapų ir atitinkamai kapavietės plotas sumažėjo iki 3x1,70 m. Kapinėse yra praėjimo takai patekimui prie kiekvienos naudojamos kapavietės apie 20-30 cm.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo J. G. 5,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nustatė, kad už Veršvų kapinėse (duomenys neskelbtini) palaido S. G. kapavietės priežiūrą atsakingas ieškovas J. G.. 1992-05-26 pažymoje Nr. 1572 nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. M., mirtis įregistruota Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 497. 2014-11-05 Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ rašte nurodoma, kad už kapavietės priežiūrą, esančią Kauno Veršvų viešosiose kapinėse greta V. G. yra atsakinga A. V., kuriai įstatymų nustatyta tvarka yra išduotas leidimas atlikti kapavietės rekonstrukciją, pažymint, kad įmonėje nėra išlikusių dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti V. G. prižiūrimos ir greta esančių kapaviečių dydžius (b. l. 11). Kauno miesto savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ 2014-09-19 atsakovei A. V. išdavė antkapinių statinių statybos leidimą Nr. K-466, kuriame nurodyti kapavietės išmatavimai 2,5x2,8 m., leidime nurodyta, kad leidžiama statyti akmens paminklą, akmeninius arba teracuotus betono bortelius, antkapį, plytutes (b. l. 12-14). Atsakovė A. V. atliko greta ieškovo esančios kapavietės rekonstrukciją, kurios atlikimui įstatymų nustatyta tvarka jai buvo išduotas leidimas (b. l. 11-13). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atlikdama minėtą rekonstrukciją, atsakovė būtų pažeidusi jos reikalavimus. Trečiasis asmuo Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“, vykdanti Kauno miesto viešųjų kapinių administravimą bei priežiūrą, atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė ir patvirtino, kad atsakovė kapavietės rekonstrukcijai atlikti turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą, todėl teigti, kad vykdant kapavietės rekonstrukciją buvo pažeistos gretimų kapaviečių ribos ar asmenų, atsakingų už minėtų kapaviečių priežiūrą, teisės, nėra pagrindo (b. l. 26). Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovė, atlikdama kapavietės rekonstrukciją, neleistinai padidino kapavietės ribas. Kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė pažeidė kapavietės rekonstrukcijos reikalavimus, ieškovo reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo atstatyti V. šeimos kapavietės ribas, paliekant 30 cm. praėjimą tarp V. ir G., teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovas J. G., atstovaujamas advokatės Daivos Jurevičienės, prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovę A. V. atstatyti V. šeimos kapavietės ribas, paliekant 30 cm praėjimą tarp V. ir G. naudojamų kapaviečių, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismas pažeidė įrodinėjimo civilinėje byloje principus, tik formaliai vertino surinktus įrodymus, nebuvo paskirtas teismo posėdis, šalys negalėjo atvykti ir duoti paaiškinimų, todėl klausimas dėl ginčo dalyko išspręstas formaliai ir neobjektyviai.
Priimtas sprendimas už akių pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, prarandama galimybė realizuoti teisę duoti paaiškinimus, pateikti prieštaravimus į atsakovės A. V. ir Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ teiktus tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, prarandama teisė teikti prašymus, išreikalauti visus su ginču susijusius dokumentus, pateikti šalims klausimus, išsiaiškinti iš esmės ginčo aplinkybes ir prarandama galimybė net aptarti galimas taikos sutarties sąlygas.
Teismas, nurodydamas vienintelį ieškinio atmetimo motyvą, jog atsakovė turėjo išduotą leidimą kapavietės rekonstrukcijai atlikti, nesiėmė visų įmanomų priemonių objektyviai tiesai nustatyti ir pažeistoms teisėms apginti.
Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo bei prašė teismo įpareigoti atsakovę A. V. atstatyti V. šeimos kapavietės ribas, paliekant 30 cm. praėjimą tarp V. ir G. naudojamų kapaviečių. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį atmetė, atsakovei per nustatytą terminą nepateikus teismui nustatytos formos tripliko į ieškovo dubliką.
Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimo civilinėje byloje principus, tik formaliai vertino surinktus įrodymus, nebuvo paskirtas teismo posėdis, šalys fiziškai negalėjo atvykti ir duoti paaiškinimų, todėl klausimas dėl ginčo dalyko išspręstas formaliai ir neobjektyviai.
Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Nagrinėjamuoju atveju atsakovė nepateikė teismui paruošiamojo dokumento – tripliko, todėl ieškovui prašant, teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių. Pažymėtina, kad pagal CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų dokumentų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovė, atlikdama kapavietės rekonstrukciją, neleistinai padidino kapavietės ribas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis išvadomis sutinka ir pažymi, kad byloje įrodymų paneigiančių aukščiau nustatytas aplinkybes nėra ( CPK 178 straipsnis). Trečiasis asmuo Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“, vykdanti Kauno miesto viešųjų kapinių administravimą bei priežiūrą, atsiliepime į ieškinį nurodė ir patvirtino faktą, kad atsakovė kapavietės rekonstrukcijai atlikti turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą ir teigti, jog vykdant kapavietės rekonstrukciją buvo pažeistos gretimų kapaviečių ribos negalima.
CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai pripažįstami prima facie, tokiais, kurių įrodomoji galia yra didesnė negu kitų įrodinėjimo priemonių. Dėl minėtos priežasties šiuose įrodymuose nurodytos aplinkybės pripažįstamos visiškai įrodytomis, kol bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija remdamasi CPK 197 straipsnio 2 dalimi trečiojo asmens Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ procesiniuose dokumentuose konstatuotus faktus laiko įrodymais turinčiais didesnę įrodomąją galią. Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė, atlikdama kapavietės rekonstrukciją, pažeidė gretimų kapaviečių ribas, t. y. neleistinai padidino kapavietės ribas.
Pažymėtina, kad ieškovas po atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimų į ieškinį byloje teikė dubliką, kuriame jokių naujų aplinkybių nenurodė, taip pat neprašė išreikalauti jokių papildomų įrodymų, kurių ieškovas negali pats pateikti. Akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs tarp privačių fizinių asmenų bei neturi viešojo intereso požymių, todėl teismas tokioje byloje neturi būti aktyvus ir savo iniciatyva nerenka įrodymų. Nagrinėjamu atveju byla nagrinėjama rungimosi principu ( CPK 12 straipsnis), įrodymus renka ir teismui teikia ginčo šalys, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas nagrinėdamas bylą nesiėmė visų įmanomų priemonių objektyviai tiesai nustatyti ir pažeistoms teisėms apginti. Atskirai pažymėtina, kad taikus ginčo sprendimo būdas gali būti realizuojamas ir nesikreipus šalims į teismą arba pateikus teismui tvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Byloje priimtas teismo sprendimas neužkerta kelio šalims ateityje tarp šalių ginčą išspręsti taikiai.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimą, įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.