Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K.-I. ieškinį atsakovui A. Y. I. (A. Y. I.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams, įsiskolinimo už nepilnamečių vaikų išlaikymą, skolos, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5) pavesti vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jų motinai A. K.-I.;

8) nustatyti, jog teismo sprendimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2019 m. birželio 15 d.

11) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę „K.” pavardę, atsakovui palikti pavardę „I.“;

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsiėmė ieškinio reikalavimą dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, esančio Čekijos Respublikoje padalinimo nutraukiant santuoką. Atsakovo kuratorei sutikus su ieškinio reikalavimo atsiėmimu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi tenkintas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo padalinti santuokoje įgytą turtą natūra ir ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teise ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio Čekijos Respublikoje, atsiėmimo, ieškinio reikalavimas dėl sutuoktinių santuokoje įgyto nekilojamojo turto, esančio Čekijos Respublikoje, padalijimo paliktas nenagrinėtu.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovo kuratorė prašė ieškinį tenkinti iš dalies, palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – santuokos liudijimo, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2011-03-27 (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri apskaityta 2011 m. spalio 26 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1936.

Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2013 m. birželio 5 d. gimimo įrašas Nr. 4343, patvirtina, jog ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų J. I., gimusį 2012-11-10 Čekijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). Iš pateikto gimimo liudijimo nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų T. I., gimusį 2015-04-02, Čekijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), gimimas įregistruotas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2015-11-06, įrašo Nr. 9264.

Iš pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, jog nuo 2016-03-31 ieškovė ir nepilnamečiai vaikai J. I., T. I., gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).

Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, jog atsakovas šiuo metu gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra deklaravęs, nuo 2018-05-30 iki 2019-12-08 gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Ieškovė ieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog šalių santuoka iširo dėl abipusės kaltės.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais vieno sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, pateiktų rašytinių įrodymų – (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės medicininio išrašo, nustatyta, jog ieškovė gulėjo ligoninėje nuo 2015-11-11 iki 2015-11-12, dėl smegenų sukrėtimo (komacijos), atviros žaizdos, kurie buvo užpuolimo, panaudojant fizinę jėgą pasekmė, atsakovas naudojo prieš ieškovę smurtą, ją užpuolė, ieškovė nugriuvo ir susitrenkė galvą.

Byloje pateikti dokumentai – Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2019-11-13 pagalbos šeimai planas bei 2020-01-13 pagalbos šeimai planas patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas nesirūpina šeima, yra palikęs šeimą, neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Taip pat pagalbos plane nurodyta, jog atsakovas nebendrauja su vaikais, kadangi pati ieškovė riboja jo galimybes bendrauti su vaikais.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas paliko šeimą, išvyko, nenurodo savo gyvenamosios vietos adreso, nesirūpina vaikų sveikata, auklėjimu, išlaikymu. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji stengėsi išsaugoti šeimą, tačiau galiausiai negalėjo to padaryti dėl augančio atsakovo agresyvumo jos atžvilgiu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog atsakovas yra kaltas dėl šalių santuokos iširimo, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, atsakovui pažeidus lojalumo, pagarbos, moralinės ir materialinės paramos, rūpinimosi šeima ir nepilnamečiais vaikais, jų išlaikymo pareigas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo.

Konstatavus, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės teismas daro išvadą, jog yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti jai 2 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą. Ieškinyje nurodė, ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl atsakovo smurto ir patirtos galvos traumos teko vartoti vaistus nuo galvos skausmo, lankytis pas neurologus, o traumos pasekmes jaučia iki šiol. Atsakovo fizinio smurto panaudojimo faktas sukėlė didelį skausmą bei emocinį stresą. Dėl atsakovo agresyvaus elgesio, jautėsi nesaugi. Atsakovo grąsinimai nužudyti vaikus ir nusižudyti kėlė nuolatinę baimės, nerimo bei įtampos atmosferą namuose. Dėl atsakovo elgesio sutriko ieškovės psichologinė ir fizinė savijauta, buvo diagnozuota kaulų ostepenija, padidėjęs širdies pulso dažnis, kamavo nugaros skausmai, pagrindine blogos savijautos priežastimi gydytojai įvardijo nervinę įtampą.

Pažymėtina, jog ieškovė nepateikė byloje rašytinių įrodymų (medicininių dokumentų ar pan.), patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes apie nervinės įtampos pasekmėje nustatytus sveikatos sutrikimus bei vartotus medikamentus.

Nustatydamas ieškovei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas vertina tai, jog byloje nustatyta, kad viena iš šalių santuokos iširimo priežasčių buvo atsakovo agresyvus elgesys, smurtas ieškovės atžvilgiu bei nesirūpinimas šeima. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog šalių santuoka truko nuo 2011-03-27, o pirmuosius sutuoktinio pareigų pažeidimo požymius ieškovė įvardijo jau po 1,5 metų nuo santuokos sudarymo, t. y. po pirmo sūnaus gimimo (2012-11-10), į (duomenys neskelbtini) miesto universitetinę ligoninę dėl atsakovo smurto pasekmėje kilusių sužalojimų ieškovė buvo paguldyta 2015-11-11. Byloje pateikti medicininiai šalių sūnaus T. A. dokumentai patvirtina, jog ieškovės ir atsakovo sūnui 2019 m. lapkričio mėnesį buvo nustatyta sunki inkstų liga, tačiau nepaisant to, atsakovas nesirūpino vaiko gydymu, jo priežiūra atsižvelgiant į nustatytą diagnozę, ieškovei vienai teko rūpintis sunkiai sergančiu vaiku, kas taip pat galėjo sukelti didelę emocinę įtampą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktų įrodymų visumą, ieškovei nepateikus medicininių dokumentų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes apie ilgalaikės emocinės įtampos pasekmėje kilusius sveikatos sutrikimus ir vartotus medikamentus, teismas daro išvadą, jog santuokinis gyvenimas patiriant atsakovo smurtą, agresyvų elgesį, bei emocinę įtampą ieškovei vienai besirūpinant mažamečiais vaikais, o taip pat sūnui T. A. sunkiai susirgus, sukėlė ieškovei neturtinę žalą, kurią teismas, atsižvelgiant į šalių santuokos trukmę bei neturtinė žalos kilimo sąlygas vertina 1 000,00 Eur. Nurodyto dydžio neturtinė žala priteistina ieškovei iš atsakovo.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Ieškovė ieškinyje nurodė, ir teismo posėdžio metu patikslino, kad po santuokos nutraukimo prašo ieškovei palikti ikisantuokinę „K.” pavardę, atsakovui palikti pavardę „I.“.

Santuoką nutraukus ir nesant ginčo dėl ieškinio reikalavimo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, ieškovei ir atsakovui paliktinos pavardės, kurias ieškovė nurodė ieškinyje: ieškovei A. K. – I. paliktina iki santuokos turėta pavardė „K.“, atsakovui A. Y. I. – „I.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo.

Santuoką nutraukus dėl atsakovo kaltės, ieškovei ieškinyje nurodžius, jog ji išlaikymo iš atsakovo neprašo jai priteisti, teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimo nesprendžia (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms momento.

Ieškovė prašo nustatyti, jog teismo sprendimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2019 m. birželio 15 d.

Nurodė, kad su atsakovu faktiškai negyvena santuokoje nuo 2019 m. birželio 15 d., ieškovei šiuo metu nėra žinoma nei atsakovo gyvenamoji vieta, nei veikla, jo turtinė padėtis, prisiimamos prievolės.

Atsakovo kuratorė su ieškinio reikalavimu dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių momento nustatymo neprieštaravo.

Atsižvelgiant į ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, ieškinio reikalavimas tenkintinas, vadovaujantis CK 3.67 straipsnio 2 dalimi, nustatytina, jog teismo sprendimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2019 m. birželio 15 d.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo turi išspręsti santuokos metu įgyto turto padalinimo klausimą (CPK 382 straipsnio 4 punktas, 385 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsiėmė reikalavimą dėl Čekijos Respublikoje santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo santuokos nutraukimo metu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi tenkintas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo padalinti santuokoje įgytą turtą natūra ir ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teise ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio Čekijos Respublikoje, atsiėmimo, ieškinio reikalavimas dėl sutuoktinių santuokoje įgyto nekilojamojo turto, esančio Čekijos Respublikoje, padalijimo paliktas nenagrinėtu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, santuokos nutraukimo metu teismas nesprendžia klausimo dėl sutuoktinių nekilnojamojo turto, esančio Čekijos Respublikoje padalinimo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – valstybės įmonės „Regitra“ duomenų apie šalių transporto priemones, nustatyta, kad ieškovė santuokos metu įgijo transporto priemonę – automobilį Volkswagen Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė nurodė, jog automobilis buvo įgytas jos asmeninės nuosavybės teise, automobilį atsakovas jai padovanojo 2017 m. rugsėjo 19 d. dovanojimo sutartimi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog automobilis Volkswagen Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninis ieškovės turtas, nedalintinas santuokos nutraukimo metu (CK 3.89 straipsnis).

Dėl nekilnojamojo turto nuomos pajamų dalies priteisimo.

Ieškovė prašo nutraukiant santuoką priteisti jai iš atsakovo 1 020,00 Eur skolą už nekilnojamojo turto, esančio Čekijoje, (duomenys neskelbtini) savivaldybės dalyje, nuomą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 15 d iki 2020 m. birželio 11 d.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – nekilnojamojo turto, esančio Čekijos Respublikoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, nuomos sutartis, patvirtina, jog ieškovei ir atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra išnuomotas.

Ieškovė nurodė, jog pajamos iš būsto nuomos yra bendros šeimos pajamos, kurios turi būti padalintos santuokos nutraukimo metu. Atsižvelgiant į tai, jog su atsakovu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2019 m. birželio 15 d., pajamas iš būsto nuomos gauna atsakovas į savo asmeninę sąskaitą, prašo teismo priteisti ieškovei dalį būsto nuomos pajamų 1 020,00 Eur.

Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie ieškovei ir atsakovui priklausančio turto nuomą bei gaunamas pajamas iš šio turto nuomos, vadovaujantis CK 3.88 straipsniu, 3.100 straipsnio 4 punktu, 3.116 straipsniu, 3.117 straipsniu, 3.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 020,00 Eur dydžio pajamų iš šalims priklausančio turto nuomos dalis.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Teismas, iš byloje pateiktų duomenų ir ieškovės paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje pateiktų duomenų nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl mažamečių vaikų J. I. ir T. I. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nekyla, nuo gimimo iki šiol šalių sūnūs gyvena su ieškove, atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi informacijos, kad ieškovė netinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, todėl, atsižvelgiant į vaikų amžių ir byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovė nuolat rūpinasi nepilnamečiais vaikais, darytina išvada, kad vaikų J. I. ir T. I. gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja vaikų interesams.

Esant nustatytoms aplinkybėms, byloje nesant duomenų, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų J. I. ir T. I. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

CK 3.192 straipsnis numato imperatyvią tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam iš jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomas teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, bei paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams J. I. ir T. I., todėl santuokos nutraukimo metu sprendžiamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas.

Ieškovė ieškinyje nurodė jog nepilnamečio sūnaus J. I. kasdieniams poreikiams tenkinti būtina suma per mėnesį sudaro 400,00 Eur, šiuos poreikius ieškovė įrodinėjo ieškinyje pateikta sūnaus poreikių lentele, kurioje nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį nepilnamečiui sūnui išlaikyti reikalingos lėšos siekia 400,00 Eur. Sūnaus T. I. kasdieniams poreikiams tenkinti būtina suma per mėnesį sudaro 505,00 Eur, dėl jam reikalingos specialios priežiūros, sergant inkstų liga. T. I. poreikius ieškovė taip pat įrodinėjo ieškinyje pateikta sūnaus poreikių lentele, kurioje nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį nepilnamečiui sūnui išlaikyti reikalingos lėšos siekia 505,00 Eur.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas šiuo metu visiškai neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, ieškovė vaikus išlaiko iš savo pajamų, bei artimųjų paramos. Ieškovė gauna išmokas vaikams iš valstybės – vaikų pinigus bei T. A. neįgalumo išmoką.

Atsakovo kuratorė atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsižvelgiant į pateiktus duomenis apie vaikų poreikius ir sveikatos būklę.

Vaiko teisių apsaugos institucija išvadoje nurodė, kad ieškovės prašomos išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumos atitinka vaikų poreikius.

Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus apie lėšas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui, medicininius išrašus apie T. I. sveikatos būklę, iš pateiktų rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų sprendžia, jog ieškovė įrodė išlaikymo lėšų vaikams dydžio pagrįstumą, prašomos priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumos užtikrintų būtinas vaikams vystytis sąlygas, atitinka vaikų poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Byloje iš pateiktos pažymos apie ieškovės darbo užmokestį nustatyta, jog ieškovė šiuo metu dirba, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 650,00 Eur atskaičius mokesčius. Duomenų apie atsakovo darbovietę Lietuvoje nėra, taip pat nėra pateikta duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos sutrikimų, kurių pasekmėje negalėtų dirbti ir teikti išlaikymo nepilnamečiams vaikams.

Pateikti įrodymai apie ieškovės ir atsakovo nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą Čekijos Respublikoje, valstybės įmonės „Regitra“ duomenys apie ieškovei nuosavybės teise priklausantį automobilį, patvirtina, jog ieškovė ir atsakovas turi galimybes teikti ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka vaikų poreikių ir jų tėvų turtinės padėties proporcingumo principą (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydžio sumą (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustačius, jog būtiniems šalių nepilnamečio sūnaus J. I. poreikiams tenkinti pakankama suma yra 400,00 Eur per mėnesį, jis kiekvieną mėnesį gauna 60,00 Eur dydžio išmoką iš valstybės, būtiniesiems šalių nepilnamečio vaiko T. I. poreikiams tenkinti pakankama suma yra 505,00 Eur per mėnesį, jis kiekvieną mėnesį gauna 100,00 Eur dydžio išmoką iš valstybės bei neįgalumo išmoką, į ieškovės ir atsakovo finansines galimybes teikti išlaikymą, į jų turtinę padėtį, amžių, galimybes dirbti, teismas daro išvadą, jog nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų turtinės padėties proporcingumo principą atitinka įpareigojimas atsakovą skirti nepilnamečiui vaikui J. I. išlaikyti 200,00 Eur per mėnesį periodines išmokas, skirti nepilnamečiui vaikui T. I. išlaikyti 250,00 Eur per mėnesį periodines išmokas.

Priteistina išlaikymo suma periodinėmis išmokomis, indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečių vaikų J. I. ir T. I. motina ieškovė A. K. – I. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas yra nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra - kiekvieną dieną.

Byloje iš ieškovės paaiškinimų, banko sąskaitos išrašo duomenų nustatyta, kad atsakovas nuo 2019 m. birželio mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos vaikų išlaikymui skyrė 620 Eur (2019 m. liepos 25 d. - 200 Eur, 2019 m. lapkričio 25 d. – 30 Eur, 2019 m. gruodžio 02 d. – 30 Eur, 2020 m. kovo 24 d. – 100 Eur, 2020 m. balandžio 24 d. - 200 Eur, už maistą mokykloje - 60 Eur).

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į imperatyvią tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, į nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, būtiną jų kasdieniams poreikiams tenkinti, valstybės lėšas, kuriomis yra remiami nepilnamečiai vaikai, iš atsakovo priteisiamas ieškovės prašomo priteisti dydžio (iš viso po 450,00 Eur per mėnesį) išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2020 m. birželio 11 d., viso 4 780,00 Eur (5 400 – 620 = 4 780,00 Eur).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo.

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją.

Šioje byloje ieškovė teismo prašo nustatyti jos pasiūlytą ir ieškinyje išdėstytą atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką.

Nustatant bendravimo tvarką būtina atsižvelgti į vaiko amžių ir gyvenimo ritmą, kad nebūtų pakenkta darniai vaiko raidai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 160-378/2019, 34 punktas).

Teismas, išanalizavęs ieškovės prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie nepilnamečio vaiko T. I. sveikatos būklę, apie vaikų lankomas ugdymo įstaigas, šalių ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais sprendimą iki ieškinio teismui pateikimo, vaiko teisių institucijos pateiktą išvadą, nesant atsakovo prieštaravimų dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos, daro išvadą, jog ieškovės pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka nepilnamečių vaikų J. I. ir T. I. interesus, todėl nustatytina ieškovės ieškinyje pasiūlyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.

Pažymėtina, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis į teismą ateityje, tuo atveju, jeigu situacija dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos pasikeistų (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovė šioje byloje pateikė 1 335,79 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus už advokato teisinės pagalbos išlaidas atstovaujant ieškovės interesus šioje byloje bei dokumentų vertimą į lietuvių kalbą.

Atsakovas nepateikė byloje jo patirtų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų ir prašymo tokias išlaidas priteisti.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkintas, pilnai patenkinus devynis ieškinio reikalavimus ir iš dalies patenkinus vieną reikalavimą, vadovaujantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu, teismas daro išvadą, jog sprendimu tenkinta 95 procentų ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 269,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei esant įstatymo pagrindu atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, tenkinus šį ieškinio reikalavimą, iš atsakovo valstybei priteistinas už šį ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis – 229,00 Eur. Ieškinį tenkinus iš atsakovo valstybei taip pat priteisiama žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo ieškovei atidėtas (neskaičiuojant žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo) – 75,00 Eur. (šias sumas atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660).

Ieškovė reiškė byloje turtinį reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Nurodė, kad už turtinį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 332 Eur, iš viso už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 407,00 Eur, tačiau pagal savo galimybes sumokėjo 297 Eur žyminio mokesčio, likusią žyminio mokesčio mokėjimo dalį prašė atidėti. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartimi ieškovei atidėtas 110,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas. 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl ieškinio reikalavimo padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį Čekijos Respublikoje, atsiėmimo, nurodytas ieškinio reikalavimas paliktas nenagrinėtu.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė atsiėmė turtinį ieškinio reikalavimą, jai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis – 297,00 Eur, šį mokestį grąžinti įpareigojant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnis).

Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės A. K. – I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Y. I., gimusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 2011 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), apskaitytą 2011 m. spalio 26 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1936, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo A. Y. I. kaltės.

Nustatyti, jog teismo sprendimas ieškovės A. K. – I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Y. I., gimusio (duomenys neskelbtini), turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2019 m. birželio 15 d.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. K. – I. palikti ikisantuokinę „K.” pavardę, atsakovui A. Y. I. palikti pavardę „I.“.

Priteisti ieškovei A. K. – I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Y. I., gimusio (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti ieškovei A. K. – I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Y. I., gimusio (duomenys neskelbtini), 1 020,00 Eur (vieno tūkstančio dvidešimties eurų 00 ct) kompensaciją už nekilnojamojo turto nuomos pajamas.

Nustatyti nepilnamečių sūnų J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. K. – I., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo A. Y. I., gimusio (duomenys neskelbtini), dalyvavimo auklėjime ir bendravimo su sūnumis J. I. ir T. I. tvarką: i) A. Y. I. bendrauja su sūnumis J. I. ir T. I. darbo dienomis: pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį tomis savaitėmis, kai bendravimas su vaikais savaitgalį nenustatytas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir tą pačią dieną iki 19.00 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą, bei antradienį ir ketvirtadienį tomis savaitėmis, kai bendravimas su vaikais savaitgalį nustatytas, pasiimdamas vaikus nustatytą darbo dieną iš jų gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir tą pačią dieną iki 19.00 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą; ii) A. Y. I. bendrauja su J. I. kas antrą savaitgalį nelyginėmis metų savaitėmis šeštadieniais ir sekmadieniais pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir tą pačią dieną iki 19.00 val. grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą; iii) A. Y. I. privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš vieną dieną) informuoti A. K.-I. SMS žinute, elektroniniu paštu arba telefono skambučiu, jeigu jis negalės bendrauti su vaikais jam pagal nustatytą tvarką priklausančiu laiku arba negalės atvykti pasiimti vaikų nustatytu laiku, o A. K.-I. privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš vieną dieną) informuoti A. Y. I.žinute, elektroniniu paštu arba telefono skambučiu, jeigu vaikai negalės vykti su atsakovu dėl ligos ar atsiranda kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių vaikai tą dieną negalės bendrauti su tėvu; iv) A. Y. I. įpareigotinas ne vėliau kaip per 1 (vieną) val. informuoti vaikų motiną A. K.-I. apie jo su sūnumis bendravimo metu įvykusias nekasdienes situacijas (liga, trauma ir pan.); v) Tėvo dieną ir tėvo gimtadienio dieną (lapkričio 6 d.) A. Y. I. pasiima sūnų J. I. iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val., o tuo atveju, jeigu tėvo gimtadienio diena bus darbo diena, tėvas A. Y. I. pasiima sūnų J. I. iš jo lankomos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; vi) Motinos dieną arba A. K.-I. gimtadienio dieną (sausio 29 d.), jeigu ši diena sutampa su savaitgalio diena, kurią pagal nustatytą bendravimo tvarką su sūnumi J. I. turėtų praleisti tėvas A. Y. I., tačiau nepraleido, jam ši diena kompensuojama sekantį savaitgalį; vii) A. Y. I. su sūnumis J. I. ir T. I. jų gimimo dieną (lapkričio 10 d. ir balandžio 2d.) neporiniais metais bendrauja tėvas A. Y. I., poriniais metais su sūnumis bendrauja motina A. K.-I.; viii) A. Y. I. su sūnumis J. I. ir T. I. Naujųjų metų sutikimo švenčių metu poriniais metais bendrauja tėvas A. Y. I., neporiniais metais su sūnumis bendrauja motina A. K.-I.; ix) A. Y. I. kasmet turi teisę į 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų atostogas su J. I., kurias gali paskirstyti panaudoti visas iš karto, prieš 2 (du) mėnesius, suderinęs su ieškove atostogų laiką; x) Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną ir vykdant vaikų nuotolinį mokymą ir ugdymą, A. Y. I. su vaikais bendrauja kas antrą dieną ryšio priemonėmis „Skype“, „Facebook Messenger“ programos pagalba, laikantis vaikų dienos rėžimo; xi) A. Y. I. bendravimo su vaikais tvarka savaitgaliais ir darbo dienomis, švenčių dienos, vasaros atostogos, kurias ieškovas turėjo teisę praleisti su sūnumis, tačiau nepraleido, nekompensuojamos; xii) A. Y. I., norėdamas atostogoms išsivežti vaikus į užsienio šalį privalo gauti A. K.-I. rašytinį sutikimą.

Priteisti iš atsakovo A. Y. I., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2020 m. birželio 11 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. Y. I., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2020 m. birželio 11 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. Y. I., gimusio (duomenys neskelbtini), 4 780 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) įsiskolinimą už vaikų T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą.

Nepilnamečių vaikų J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. K. – I., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei A. K. – I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Y. I., gimusio (duomenys neskelbtini), 1 269,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. Y. I., gimusio (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei – 304,00 Eur (tris šimtus keturis eurus) žyminio mokesčio.

Grąžinti ieškovei A. K. – I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėtą žyminį mokestį – 297,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus), mokėjimo data 2020 m. birželio 9 d., šį mokestį grąžinti įpareigojant Valstybinę mokesčių inspekciją.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.