Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-10-16 · Civilinė byla Nr. 2-1726-407/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-16
Bylos Nr.
2-1726-407/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Royal Caviar“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Royal Caviar“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1726-407/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01148-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Royal Caviar“ vadovo J. G. (J. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-4158-619/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Royal Caviar“ vadovo J. G. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Royal Caviar“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Royal Caviar“ vadovas J. G. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Royal Caviar“ bankroto bylą.

2. Nurodė, kad įmonė įkurta 2012 m., pagrindinė veikla - žuvies prekyba. Įmonės veiklos pelningumas tiesiogiai priklauso nuo gamtinių sąlygų, todėl atsakovė nusprendė ieškoti papildomos veiklos ir 2017 m. įsigijo mėsos perdirbimo cechą, kurio įsigijimą iš dalies finansavo bankas. Mėsos pardavimai buvo nedideli, įmonės sąnaudos kelis kartus viršijo pajamas, atsirado skolų. Siekiant išvengti skolų didėjimo buvo nuspręsta parduoti mėsos perdirbimo barą, kurį pardavus įmonė būtų pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo metu atsakovė turi potencialų pirkėją, tačiau su juo dar vyksta derybos. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas prašo iškelti įmonei bankroto bylą, siekiant išvengti banko skaičiuojamų delspinigių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Royal Caviar“ bankroto bylą.

4. Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registre UAB „Royal Caviar“ įregistruota 2012 m. kovo 6 d.; įmonės direktorius J. G.; pagal 2018 m. birželio 30 d. sudarytą balansą įmonės turto vertė sudaro 438 945 Eur; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 505 037 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 76 960 Eur, t. y. neviršija į balansą įrašytos turto vertės; atsakovei priklauso turtinis kompleksas (kilnojamasis turtas) – gamybos baras, kurio vertė 18 750 Eur, bei pastatas – mėsos perdirbimo baras, kurio vertė 311 652,55 Eur. Atsakovės pradelstų įsipareigojimų sumą (76 960 Eur) sudaro: skolos tiekėjams 35 752,20 Eur; 19 980,93 Eur skola „atsakingam asmeniui“; 18 966,45 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimas (vadovui J. G. (8 181,81 Eur); buhalterei J. Š. (4 702,09 EUR); darbuotojai S. G. 6 082 Eur). Debitorių skolos siekia 10 5747,46 Eur.

5. Teismas, įvertinęs viešųjų registrų duomenis, įmonės pradelstų įsipareigojimų santykį su įmonės turto verte bei turimomis debitorinėmis skolomis, padarė išvadą, kad nutarties priėmimo dieną UAB „Royal Caviar“ turtinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būklės. Sprendė, kad nors įmonė ir turi pradelstų įsipareigojimų, tačiau byloje esantys finansiniai dokumentai patvirtina, kad įmonė nėra nemoki, todėl nėra pagrindo atsakovei kelti bankroto bylą.

6. Teismas nurodė, kad atsakovės laikini finansiniai sunkumai tęsiasi, todėl ji gali pasinaudoti Įmonių restruktūrizavimo įstatyme reglamentuojamomis procedūromis, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 1 str. 2 d., 2 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskirajame skunde ieškovės UAB „Royal Caviar“ vadovas J. G. prašo iškelti UAB „Royal Caviar“ bankroto bylą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi UAB „Royal Caviar“ atitinka abi Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje numatytas sąlygas, kurioms esant įmonei keliama bankroto byla. Teigia, kad įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas: J. G. negauna atlyginimo nuo 2017 m. kovo 10 d. (skola sudaro 8 181,81 Eur), J. Š. negauna atlyginimo nuo 2017 m. gegužės 10 d. (skola sudaro 4 702,09 Eur), S. G. negauna atlyginimo nuo 2017 m. vasario 10 d. (skola sudaro 6 082,55 Eur). Įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) susidarė nuo 2018 m. sausio mėnesio ir sudaro 3 078,09 Eur sumą.

7.2. Įmonė nevykdo savo įsipareigojimų, kurie viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė pripažintina nemokia. Pradelstos skolos tiekėjams sudaro 35 752,20 Eur. antstoliai yra pardėję vykdyti išieškojimus įmonės kreditorių naudai. Atsakovė taip pat turi 647,70 Eur įsiskolinimą AB „Energijos skirstymo operatorius“, o nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. atsakovei priklausančiam pastatui - mėsos perdirbimo barui nėra tiekiama elektros energija.

7.3. Įmonės didžiausia skola yra AB „Swedbank“, kuri sudaro 238 000 Eur, 42 590,01 Eur sudaro priskaičiuoti delspinigiai. Bendra skola bankui – 280 590,01 Eur. Nuo 2018 m. kovo mėnesio AB „Swedbank“ nutraukė Kredito sutartį Nr. 17-018999-IN. Skola bankui nuolat didėja dėl skaičiuojamų delspinigių.

7.4. Taip pat nurodo, kad per 2018 metus susidarė 19 980,93 Eur skola atskaitingam asmeniui J. G..

7.5. UAB „Royal Caviar“ turi skolininkus: OU SAGA (Estija) – skola sudaro 69 718,74 Eur; Costiana Srl (Rumunija) – skola sudaro 6 168,08 Eur. Išieškoti skolas nėra galimybės, nes Costiana Srl bankrutavo, o išieškoti skolą iš OU SAGA nepavyko (buvo kreiptasi į dvi išieškojimo įmones, kurių bandymai buvo nesėkmingi).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti įmonės bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

9. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės veiklos rezultatai, atspindintys galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

10. Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018). Kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

11. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė yra moki įmonė. Tokią išvadą teismas padarė iš atsakovės 2018 m. birželio 30 d. balanso nustatęs, kad įmonė turi turto už 438 945 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos yra 76 960 Eur (skolos tiekėjams 35 752,20 Eur; 19 980,93 Eur skola „atsakingam asmeniui“; 18 966,45 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimas), t. y. įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

12. Apeliantas J. G. atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, kadangi UAB „Royal Caviar“ atitinka abi ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytas sąlygas, kurioms esant įmonei keliama bankroto byla, t. y. įmonė neatsiskaito su darbuotojais, nemoka su darbo santykiais susijusias išmokų ir įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik atsakovės 2018 m. birželio 30 d. balanse įrašytos įmonės turto vertės ir per vienerius metus mokėtinų sumų nurodymu skundžiamoje nutartyje, tačiau neanalizavo kitų byloje esančių įrodymų visumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino įmonės mokumą.

14. Iš bylos duomenų matyti, kad įmonės pradelstus įsipareigojimus sudaro ne tik 35 752,20 Eur skolos tiekėjams; 19 980,93 Eur skola „atsakingam asmeniui“; 18 966,45 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimas, tačiau ir 190 076,94 Eur skola akcininkui, t. y. vieninteliam atsakovės akcininkui J. G., kurio 2018 m. birželio 19 d. sprendimu nutarta kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, todėl ši skola priskirtina prie pradelstų įmonės įsipareigojimų. Taip pat byloje nustatyta, kad AB „Swedbank“ 2018 m. sausio 30 d. raštu Nr. SR/18-3061 „Dėl skolos „Swedbank“, AB“ kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad jai neįvykdžius įsipareigojimų iki 2018 m. vasario 14 d. Kredito sutartis Nr. 17-018999-IN (su visais pakeitimais ir papildymais) bus vienašališkai nutraukta. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino.

15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie atsakovės mokumą negali būti pripažinta pagrįsta, kadangi byloje nebuvo išnagrinėtos visos aplinkybės, galinčios turėti įtakos, nagrinėjant klausimą dėl UAB „Royal Caviar“ mokumo. Atsižvelgus į tai, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl bankroto bylos UAB „Royal Caviar“ iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Royal Caviar“ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Vigintas Višinskis