- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-18
- Bylos Nr.
- 1-1864-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00080-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- T. S.
- Kategorijos
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis mažojoje bendrijoje (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vidurinio išsilavinimo, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Pakeistu kaltinamu T. S. kaltintas tuo, kad jis, 2018 m. spalio 8 d. sumokėjęs 2,88 Eur interneto prekyba besiverčiančiai įmonei, valdančiai interneto tinklapį www.aliexpress.com, iki 2019 m. vasario 4 d. iš šios įmonės neteisėtai įgijo šios įmonės kaltinamajam T. S. į Lietuvos Respubliką atsiųstą prekę – smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos kastetą, kuris Lietuvos Respublikoje priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų, kurį T. S. neteisėtai nešiojo Lietuvos Respublikoje iki 2019 m. vasario 4 d. ir kurį neteisėtai nešėsi savo rankiniame bagaže iki 2019 m. vasario 4 d. apie 13.50 val., kai Vilniaus oro uoste, adresu Vilnius, Rodūnios kelias 2, buvo patikrintas ir sulaikytas VĮ „Lietuvos oro uostai“ Vilniaus filialo aviacijos saugumo skyriaus pareigūnų, kurie, patikros poste tikrindami rankinį bagažą, surado ir paėmė kastetą.
T. S. kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis T. S. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino dėl nusikalstamos veikos padarymo. Parodė, kad jis manė, jog įgijo raktų pakabuką. Kaltinamasis skrido į Lvovą, pakabukas su prisegtais raktais buvo džinsų kišenėje, kurie buvo bagaže. Praėjus patikrą ir pravežus bagažą pro skanerį, Aviacijos saugumo pareigūnas paklausė, kieno buvo bagažas ir kas jame. T. S. nurodė, kad tai – jo bagažas, ir nieko draudžiamo neturi. Tada Aviacijos saugumo pareigūnas ištraukė raktus su pakabuku ir paklausė, kas „jeigu su tuo pakabuku trenksiu į dantis?“. T. S. atsakė, kad gali pabandyti. Po to, Aviacijos apsaugos darbuotojas pradėjo elgtis agresyviau ir iškvietė daugiau žmonių, kurie jį nuvedė į kambarį patikrinti daiktus. Atvykus policijos pareigūnams, jis su bendravo jais, buvo aiškinamasi, ar rastas daiktas buvo pakabukas. Po kiek laiko atvyko kitas policijos pareigūnų ekipažas, šio ekipažo policijos pareigūnė sakė, kad rastas daiktas nėra ginklas. Bendraujant su policininkais, nebuvo galima sutarti, ar rastas pakabukas buvo ginklas, kadangi policijos pareigūnai turėjo skirtingas nuomones. Pakabuką pirko „Aliexpress.com“ internetinėje parduotuvėje, joje buvo parašyta, kad tai moteriškas butelio atidarytuvas (pakabukas), pakabuką atsitiktinai pastebėjo prie akcijų, iššokus reklamai, už jį sumokėjo 2,88 Eur. Naudojo šį daiktą kaip raktų pakabuką ir atidarytuvą. Jis yra anksčiau skraidęs su šiuo pakabuku ir jokių problemų nekilo. Kadangi oro uoste viską reikia ištraukti iš kišenių, todėl visus metalinius daiktus sudėjo į lagaminą, tarp kurių buvo ir pakabukas. Žino, jog negalima gabenti ginklų, pakabuko nedeklaravo kaip ginklo, nes manė, kad tai – ne ginklas. Niekas neklausė dėl deklaruojamų daiktų, jis tiesiog praėjo pro vartelius. Su specialisto išvada nesutinka, kad pakabukas buvo ginklas. Kaip atrodė kastetas, jis iki tol nežinojo, tik vėliau, ieškodamas internete kastetų nuotraukų, pamatė, kaip atrodo kastetai, kad jie užmaunami ant keturių pirštų, o ne ant dviejų.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. S. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip teisme (b. l. 38).
Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo Vilniaus oro uosto patikros Šeštame poste, peršvietus keleivio bagažą, buvo pastebėtas įtartinas daiktas, todėl ji paprašė kolegos A. A. patikrinti bagažą. Patikrinus bagažą, buvo rastas daiktas, panašus į kastetą, todėl buvo pakviestas pamainos vadovas, kuris viską aiškinosi toliau. Daiktas buvo pastebėtas, kadangi jis buvo iš metalo, o, peršvietus su rentgenu, per ekraną metaliniai daiktai matomi ryškiai mėlynos spalvos. Daiktas turėjo dvi skyles pirštams ir metalinę plokštelę bei prie jo buvo prikabinti raktai. Parodžius daiktą per monitorių kolegai, šis surado kastetą. Bagažo savininkas buvo kaltinamasis, kuris pasakė, kad nežino koks tai daiktas. Pamainos vadovas sprendžia, ar daiktas yra draudžiamas. Daiktas sukėlė įtarimų dėl aštrių kampų ir didelio metalo kiekio, per mokymus nurodydavo, kad negalima gabenti tokių daiktų, be to, ji yra ir anksčiau mačiusi kastetą. Ar pats daiktas pavojingas, ji tiksliai nežino, buvo nuspręsta kviesti pamainos vadovą, kuris sprendė klausimą dėl daikto pavojingumo. Jai pačiai rastas daiktas neatrodė pavojingas. Vėliau matė atvykusius policijos pareigūnus, kurie aiškinosi įvykio aplinkybes.
Iš esmės tokias pačias aplinkybes R. S. nurodė 2019 m. vasario 12 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 14).
Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad inspektorė, sėdėjusi prie rentgeno aparato, pakvietė jį, kuris buvo trečiojoje pozicijoje, tai reiškia, kad inspektorius nurodo, kokį lagaminą patikrinti ir ko ieškoti. Pažvelgęs į monitorių, jis akivaizdžiai pamatė daiktą, kuris pagal formą buvo kaip kastetas. Inspektorė nustebo, nes iki tol buvo mačiusi kastetus su keturiomis skylėmis pirštams, nors jis žino, kad kastetų būna įvairių formų. Kaltinamasis buvo krepšio savininkas, jis paprašė kaltinamojo, kad ištrauktų raktus, nes prie įtartino daikto buvo prikabinti raktai. Ištraukus daiktą, liudytojas nustatė, kad tai yra tas pats rentgeno aparato ekrane matytas daiktas. Buvo ginčijamasi, ar rastas daiktas kastetas. Kaltinamasis teigė, kad tai raktų pakabukas, bet rastas daiktas akivaizdžiai turėjo skyles pirštams ir jį galima užsidėti ant rankos. Daiktas aiškiai buvo matomas rentgeno aparato ekrane, nes jis buvo pagamintas iš metalo, ne pirmą kartą teko susidurti su tokio pobūdžio daiktais. Bagažo tikrinimo realiai nebuvo, nes jis paprašė, kad kaltinamasis išimtų raktus, su kuriais buvo įtartinas daiktas, nors pagal praktiką jie turėjo patys tikrinti bagažą. Kolegos paskatino kaltinamąjį nuvesti pas pamainos viršininką dėl daikto. Po bagažo tikrinimo nebendravo su kaltinamuoju, jis palydėjo kaltinamąjį iki pamainos viršininko, o vėliau buvo iškviesti policijos pareigūnai, kad išsiaiškintų visą situaciją. Kaltinamasis buvo minėjęs, kad anksčiau yra gabenęs rastą daiktą ir neturėdavo problemų. Ar daiktas buvo kastetas sprendė ne jis, o pamainos viršininkas. Kas vyko nuvedus kaltinamąjį pas pamainos viršininką į kambarį, jis nežino. Vėliau girdėjo, kaip policijos pareigūnai aptarinėjo, ar rastas daiktas buvo kastetas. Dėl neatsakingo kaltinamojo elgesio galimai buvo pakėlęs balsą ir juokais paklausė kas būtų, jeigu trenktų kastetu. Parodžius liudytojui daiktinį įrodymą, liudytojas paaiškino, kad tai – tas pats rastas daiktas. Kad kastetą vežtųsi rankiniame bagaže per beveik metus laiko, kiek dirba, buvo antras atvejis. Pirmas atvejis buvo, kai užsieniečiai gabeno, teigė, kad nežino, kam šis daiktas skirtas. Jeigu draudžiamas daiktas yra draudžiamas kartu ir įstatymu, tuomet kviečiama policija. Pavyzdžiui, draudžiama bagaže vežti ašarines dujas, bet įstatymas nedraudžia turėti, todėl policijos pareigūnai nekviečiami.
Liudytojas policijos pareigūnas A. K. (A. K.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, dirbdamas su kolega, gavo iškvietimą vykti į Vilniaus oro uosto teritoriją, kadangi asmuo nešėsi į lėktuvą draudžiamą daiktą. Atvykus į įvykio vietą ir užėjus į patalpą, kurioje buvo saugumo pareigūnai, jie rado kaltinamąjį ir daiktą, kuris buvo panašus į kastetą, užmaunamas ant trijų pirštų, metalinės spalvos apie 10–15 cm ilgio, jie paėmė šį daiktą. Be to, atvyko netoliese buvęs kitas policijos ekipažas į pagalbą. Daiktas, kuris buvo panašus į kastetą, nesukėlė įtarimų, kad gali sukelti sužalojimus, kolega tam pritarė. Paprastai dirbant susidurdavo su didesniais kastetais, o rastas daiktas pasirodė mažas, buvo panašesnis į pakabuką. Jie nuvežė paimtą įtartiną daiktą į policijos komisariatą. Kaltinamasis atrodė išsigandęs ir nustebęs, bet nebuvo agresyvus, kaltinamasis bandė parodyti per internetą, iš kur pirko šį daiktą ir įtikinti, kad tai – ne kastetas. Liudytojui parodžius daiktinį įrodymą, jis nurodė, kad tai – tas pats daiktas, tačiau anksčiau daiktas atrodė mažesnis.
Liudytojas policijos pareigūnas V. K. (V. K.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Vilniaus oro uosto saugumo darbuotojai sulaikė asmenį, kuris turėjo daiktą, panašų į kastetą, todėl jie iškvietė policiją ir perdavė surastą daiktą. Daiktas buvo su dviem skylėmis, skirtomis pirštams, galimai prie daikto buvo prikabinta grandinėlė. Kaltinamasis aiškino, kad pirko šį daiktą internetinėje parduotuvėje „Aliexpress.com“ kaip raktų pakabuką. Atvykus, daiktas atrodė panašus į raktų pakabuką, bet, oro uosto saugumo nuomone, tai buvo kastetas. Jam yra tekę matyti kastetų su keturiomis skylėmis pirštams, bet tokio pobūdžio kasteto nėra matęs. Jis su kolega paėmė ir nuvežė daiktą į komisariatą. Parodžius daiktinį įrodymą, jis nurodė, kad tai – tas pats daiktas.
Liudytojas O. K. (O. K.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis buvo Vilniaus oro uoste pamainos vadovo pavaduotojas, kolegė informavo jį apie keleivio bagaže rastą draudžiamą daiktą. Jis informavo asmenį, kad negalima gabenti tokio daikto, apie įvykį taip pat buvo informuoti policijos pareigūnai, kurie atvykę paėmė rastą daiktą, o kaltinamasis vėliau išvyko lėktuvu. Surastas daiktas buvo sunkus, akivaizdžiai kietojo metalo dirbinys, tai buvo kastetas, kadangi į skyles tilpo pirštai ir konstrukcija buvo pritaikyta rankai. Atrodo, kad prie jo buvo prikabinti raktai. Dirbdamas yra matęs įvairaus pobūdžio kastetus. Panašios konstrukcijos kasteto, kuris buvo paimtas iš T. S., neteko matyti, bet kitokio pavidalo buvę, t. y. kastetai buvo integruoti į diržo sagtis, užslėpti aksesuarai, kur, galimai paspaudus, išsitraukdavo. Šis daiktas buvo rastas kaltinamojo bagaže, kadangi buvo surastas ginklas, todėl buvo pranešta policijai. Paprastai visada kreipiamasi į policiją, to nedaroma, jei randamas, pavyzdžiui, virtuvinis peilis, kurį, būna, keleiviai įsideda į bagažą. Kreiptis į policijos pareigūnus, ar ne, priklauso nuo kompetencijos, vertinimo. Kaltinamasis aiškino, kad daiktą naudojo kaip atidarytuvą ir rodė interneto parduotuvę, kurioje buvo panašių prekių, tačiau jo tai neįtikino, kadangi jis pats naudojasi ta pačia interneto parduotuve ir matė pardavinėjamą daiktą, kuris pavadintas kitokiu pavadinimu siekiant palengvinti pardavimą. Kaltinamasis buvo įsitikinęs, kad galės įtikinti kitus asmenis, bet jis nebuvo agresyvus, todėl jam leido skristi. Neleido gabenti daikto, kadangi jis įvardijamas kaip draudžiamas daiktas pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymą ir Komisijos reglamentą Nr. 2015/1998. Daiktą surado tarp kontroliuojamos ir svarbiausios zonos, kai asmuo pereina ir nuskanuoja bilietą, tai asmuo iš kontroliuojamos zonos pereina į svarbiausią. Prieš pirkdamas bilietą, keleivis yra supažindinamas su vidaus taisyklėmis, be to, paprastai paklausiama keleivio, ar jie turi draudžiamų daiktų, jeigu keleivis turi klausimų, tai keleiviams padeda darbuotojai, be to, yra rekomenduojama kreiptis į saugumo darbuotojus dėl galimai pavojingų daiktų. Oro uoste taip pat yra nurodoma kaip pasiruošti skrydžiui. Rankinį bagažą keleivis su savimi turi skrydžio metu.
T. S. 2019 m. vasario 4 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis manė, jog tai pakabukas – atidarytuvas. Bandė skristi iš Vilniaus į Lvovą, oro uosto saugumo patikros metu daiktą rado rankiniame bagaže (b. l. 10).
VĮ Lietuvos oro uostai Vilniaus filialo aviacijos saugumo skyriaus inspektorės R. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. vasario 4 d. apie 13.50 val. dirbant Penktajame patikros poste prie introskopo, T. S., kuris skrido į Lvovą, rankiniame bagaže aptiko kastetą (b. l. 7).
Iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių Antrosios kuopos Penktojo būrio vyriausiasis patrulis V. K. tarnybiniame pranešime (b. l. 8).
Pagal 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. kovo 20 d. apžiūros protokolus, nustatyta, kad buvo apžiūrėtas kastetas, kuris buvo surastas pas T. S.. Apžiūrėtas objektas yra pagamintas iš metalo, paviršius padengtas šviesiai pilka polirizuota danga. Jo aukštis – 54 mm, plotis – nuo 54 mm iki 66 mm. Daikte yra dvi ovalo formos kiaurymės pirštams. Šis daiktas yra pramoninės gamybos kastetas, kuris yra smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamiesiems ginklas, draudžiamiems civilinėje apyvartoje, priskiriamas ginklas (b. l. 11–12, 15–17).
Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro 2019 m. gegužės 6 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2019 m. gegužės 6 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuota, kad tirti pateiktas objektas yra pramoninės gamybos kastetas, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas (b. l. 25–26).
Pagal „Swedbank“ AB banko išrašą, T. S. 2018 m. spalio 8 d. iš interneto parduotuvės www.aliexpress.com pirko prekę už 2,88 Eur (b. l. 126).
T. S. pateikė nuotraukas iš interneto parduotuvės, kurioje yra parduodamas iš jo paimtas daiktas (b. l. 41–42).
Byloje pateiktos nuotraukos su įvairiomis prekėmis iš interneto parduotuvių, kurios primena iš kaltinamojo paimtą daiktą (b. l. 127–131).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad civilinėje apyvartoje yra draudžiami kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kiti šaltieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai.
T. S. pareikštas kaltinamas neteisėtai įgijus smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą (pramoninės gamybos kastetą) ir nešiojus jį kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Byloje apklaustų kaltinamojo T. S., liudytojų R. S., A. A., A. K., V. K. ir O. K. parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad T. S. patikslintame kaltinime nurodytu laiku iš interneto tinklapio www.aliexpress.com įsigijo daiktą, kuris vėliau (2019 m. vasario 4 d. apie 13.50 val.) buvo rastas T. S. rankiniame bagaže, kai jis Vilniaus oro uoste, adresu Vilnius, Rodūnios kelias 2, buvo patikrintas VĮ „Lietuvos oro uostai“ Vilniaus filialo aviacijos saugumo skyriaus pareigūnų. Dėl šitų aplinkybių nekyla ginčas tarp valstybės kaltintojo ir kaltinamojo bei jo gynėjo. Teismui taip pat nekyla abejonių apie daikto įsigijimo ir suradimo aplinkybes, kurios nurodytos kaltinime. Byloje pagrindinis klausimas yra susijęs dėl T. S. suvokimo, kad jis disponuoja kastetu, kuris Lietuvos Respublikoje priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų.
Prieš atsakydamas į šį klausimą, teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad, remiantis 2019 m. gegužės 6 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), T. S. disponuotas daiktas laikytinas pramoninės gamybos kastetu, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas (b. l. 25–26). Teismas, priešingai nei teigė kaltinamojo gynėjas baigiamosios kalbos metu, nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti šios specialisto išvados turiniu. Specialistas T. K., tyręs pateiktą objektą, įvertino objekto išorinius požymius, jo dydį, formą. Nors nebuvo tirta, iš kokio metalo pagamintas kastetas, tačiau tai neleidžia vertinti 2019 m. gegužės 6 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip neobjektyvią. Šiame kontekste pažymėtina, kad specialistas vertino pateikto tirti objekto konstrukcijos ir atskirų jo dalių tvirtumą atlikdamas eksperimentą, t. y. objekto smogiamąja dalimi buvo suduota ne mažiau kaip dešimt kartų didėjančia jėga į sausą pušinę lentą, gulinčią ant amortizuojančio paviršiaus. Po smūgių atlikimo specialistas nenustatė ant kasteto jokių išorinių pokyčių (lūžių, deformacijų), todėl padarė išvadą apie objekto konstrukcijos tvirtumą. Teismas, bylos nagrinėjimo metu išsireikalavęs daiktą, reikšmingą bylai tirti ir nagrinėti, bei tiesiogiai apžiūrėjęs jį teisiamojo posėdžio metu, taip pat nenustatė, kad šis daiktas turi kokių nors defektų po atlikto tyrimo. Taigi nagrinėjamu atveju, net ir neištyrus kasteto metalo rūšies, nėra abejonių šio daikto tvirtumu. Be to, specialistas, atsakydamas į jam suformuluotą užduotį, vertino ne tik tirti pateikto objekto tvirtumą, bet ir jo naudojimo patogumą, saugumą. Nustatyta, kad smūgių metu kastetas patogiai guli rankoje, jo smogiamoji dalis patikimai saugo pirštus (krumplius) nuo sužalojimų, o tai atitinka objekto patogumo ir saugumo požymius. Įvertinęs visas minėtas aplinkybes specialistas padarė išvadą, kad tirti pateiktas objektas yra kastetas, t. y. smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas. Aptariamos specialisto išvados patikimumo nepaneigia tai, kad smūgių sudavimas kastetu į pušinę lentą nebuvo nufotografuotas, nufilmuotas ar užfiksuotas kitomis priemonėmis. Taigi, atlikus specialių žinių reikalaujantį tyrimą, nekyla abejonių dėl tirti pateikto daikto pobūdžio ir rūšies.
Kita vertus, BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Vienas iš būtinųjų bet kurios nusikalstamos veikos sudėties požymių yra kaltė (nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis). Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti ne tik objektyvųjį nešaunamojo ginklo įsigijimo neteisėtumą, bet ir šiam baudžiamajam nusižengimui būdingą tyčią, t. y. kad asmuo suvokė, jog jo veiksmai yra neteisėti ir pavojingi įstatymo saugomai vertybei (įstatymo reglamentuotai ginklų ir šaudmenų apyvartai, visuomenės saugumui), ir norėjo taip veikti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312-788/2018). Taigi BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nesurinkta įrodymų, kurie neabejotinai leistų daryti išvadą apie T. S. tiesioginę tyčią disponuojant kastetu. Tokia išvada darytina visų pirma įvertinus šio daikto įsigijimo aplinkybes. Pasak T. S., jis įsigijo daiktą iš interneto tinklapio www.aliexpress.com už 2,88 Eur. Su tuo sutiko ir valstybinis kaltintojas, kuris pakeitė T. S. pareikšto kaltinimo tam tikras faktines aplinkybes. Minėtas interneto tinklapis yra teisėtai veikiantis, jame galima įsigyti įvairaus pobūdžio prekių. Asmuo, turėdamas tikslą, įsigyti draudžiamą ginklą, paprastai ieško būdų, kad būtų sudėtinga nustatyti jo asmenybę (pavyzdžiui, bando įsigyti jį per „juodąją“ rinką, tarpininkus, iš asmenų, kurie neoficialiai disponuoja draudžiamo pobūdžio daiktais ir kt.). Šiuo atveju T. S. neslėpė savo asmenybės, užsisakė jo norimą daiktą teisėtai veikiančiame tinklapyje, sumokėjo pinigus bankiniu pavedimu. Be to, gynyba bylą nagrinėjant teisme pateikė nuotraukų kopijas iš skirtingų interneto tinklapių, kuriuose galima įsigyti daiktų, turinčių aksesuarą „kastetą“ (b. l. 129–131). Tai rodo, kad internete galima teisėtai įsigyti daiktus, kurie ar kurių dalis turi kasteto formą. Abejonių dėl T. S. suvokimo įsigyjant kastetą kelia pirkto daikto maža vertė (2,88 Eur), t. y. vargu, ar už tokią pinigų sumą galima tikėtis įsigyti nešaunamąjį ginklą.
Kaltinamasis tiek sustabdytas Vilniaus oro uoste, tiek baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad jis įsigijo šį daiktą kaip raktų pakabuką (atidarytuvą). Byloje apklausti liudytojai A. A., A. K., V. K. ir O. K. patvirtino, kad T. S. Vilniaus oro uoste iškėlė tokią versiją. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pateikė įsigyto daikto aprašymą ir nuotrauką (b. l. 42). Iš pateikto aprašymo matyti, kad daiktas, dėl kurio neteisėto disponavimo kaltinamas T. S., įvardytas kaip raktų pakabukas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančioje nuotraukoje pavaizduota prekė neleidžia neabejotinai pripažinti, kad ji tikrai yra kastetas. Be to, kaltinamasis realiai gavo jo nusipirktą prekę. Taigi siuntinys nebuvo sulaikytas muitinės kontrolinėje zonoje kaip įtartino turinio. Sprendžiant, ar T. S. suvokė, kad įgijo kastetą, taip pat svarbu atsižvelgti į kaltinamojo įgyto daikto išorinius požymius. Nagrinėjamu atveju kastetas yra neįprastas – ne keturių, o dviejų pirštų, jis nėra didelis (objekto plotis pagrindo srityje – iki 66,4 mm, atramos srityje – 65,8 mm, objekto aukštis – iki 53,8 mm, storis – iki 9,8 mm) ir nėra masyvus (masė – 66,3 g) (2019 m. gegužės 6 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 25–26). Tai, kad šis daiktas yra metalinis, turi tam tikrus aštrius kampus, yra patogus paimti į ranką, įkišus pirštus, jis apsaugo plaštakos dalį (krumplius), savaime neįrodo, kad kaltinamasis suprato, jog tai yra kastetas. Aptarti kasteto išoriniai ypatumai (forma, dydis) neleido byloje apklaustiems liudytojams turėti vieną nuomonę, ar tai yra civilinėje apyvartoje draudžiamas daiktas, ar ne. Byloje apklausti liudytojai (policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą) A. K. ir V. K. parodė, kad jų matytas daiktas buvo panašus į raktų pakabuką, o ne į kastetą. T. S. ir liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad atvykę policijos pareigūnai diskutavo, ar rastas daiktas yra kastetas, ar ne. Liudytoja (Vilniaus oro uosto darbuotoja) R. S. parodė, kad, peršvietus T. S. bagažą, ji pamatė metalinį daiktą, kuris sukėlė įtarimų, todėl buvo išimtas iš bagažo. Ši liudytoja teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamatytas daiktas neatrodė pavojingas. Liudytojas A. A. bylą nagrinėjant teisme patvirtino, kad R. S. nustebo sužinojusi, jog rastas daiktas yra kastetas, nes ji anksčiau nematė tokio pobūdžio daiktų. Teismas atkreipia dėmesį, kad dviejų Vilniaus oro uosto pareigūnų R. S. ir A. A., kurie prieš tai apmokyti atpažinti draudžiamus gabenti daiktus, nepakako neabejotinai įvertinti, ar T. S. bagaže buvęs daiktas yra kastetas, todėl buvo nuspręsta pasitelkti trečią Vilniaus oro uosto pareigūną – pamainos viršininko pavaduotoją O. K.. Šis liudytojas, kuris pakankamai ilgai dirba Vilniaus oro uoste, bylą nagrinėjant teisme patvirtino, kad jam nekilo abejonių, jog rastas daiktas yra kastetas. Visa tai įrodo, kad byloje apklausti liudytojai nevienodai vertino T. S. bagaže rasto daikto pobūdį, jo pavojingumą.
Teismas taip pat atsižvelgia į kasteto suradimo aplinkybes. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis ketino išvykti į kelionę, todėl atvyko į Vilniaus oro uostą. Daiktas, kuris sukėlė įtarimų Vilniaus oro uosto pareigūnams, buvo T. S. rankinio bagažo viduje. Teismas abejoja, ar asmuo, suvokdamas apie daikto draudžiamą pobūdį ir dėl to galimas patirti neigiamas pasekmes, dėtųsi tokį daiktą į rankinį bagažą, kuris visada tikrinamas prieš išskrendant. Be to, remiantis kaltinamojo ir liudytojų R. S., A. A. bei O. K. parodymais, nustatyta, kad prie aptariamo daikto buvo prikabinti raktai, o jie visi įdėti į drabužius. Šios aplinkybės įrodo, kad T. S. naudojo įsigytą daiktą kaip raktų pakabuką ir jis nesiėmė jokių priemonių, kad būtų apsunkintas šio daikto aptikimas. Vilniaus oro uoste aiškinantis aplinkybes, kaltinamasis atrodė išsigandęs ir nustebęs (liudytojo A. K. parodymai). Liudytojų A. A. ir O. K. parodymais, T. S. bandė įrodyti (gal kiek ir pasikarščiuodamas), jog turėtas daiktas yra raktų pakabukas. Tai patvirtina, kad kaltinamasis nesitikėjo būti apkaltintas draudžiamo daikto turėjimu.
Teismas galiausiai vertina T. S. asmenybę, kad jis yra gana jauno amžiaus (inkriminuotos galimos nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo 22 metus), anksčiau netrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Byloje duomenų, kad jis prieš tai disponavo kastetais ar kitokiais šaltaisiais nešaunamaisiais ginklais, nėra.
Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į T. S. daikto įgijimo ir radimo Vilniaus oro uoste aplinkybes, paties daikto išorinius požymius, kaltinamojo asmenybę ir kitas aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju negalima daryti kategorišką išvadą, jog T. S. suvokė, kad įgijo kastetą, kuris yra draudžiamas civilinėje apyvartoje. Nenustačius kaltinamojo tyčios (būtinojo subjektyviojo požymio) daryti BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, jis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
T. S. pagal kaltinimą taip pat inkriminuotas kasteto neteisėtas nešiojimas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.
Ginklo ir šaudmenų nešiojimosi sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2018 m. spalio 18 d. įstatymo redakcija) 2 straipsnio 13 punkte, kur išaiškinta, kad ginklo nešiojimasis – ginklo, šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant. To paties įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad ginklo ir šaudmenų gabenimas – ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą tam tinkamą daiktą, dėtuvė išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio). Taigi esminis ginklo nešiojimo ir gabenimo požymių skirtumas yra tai, kad nešiojantis ginklą jį galima panaudoti nedelsiant, o ginklą gabenant jį panaudoti nedelsiant nėra galimybės.
Pagal kaltinimą T. S., įgijęs kastetą, neteisėtai nešiojo jį Lietuvos Respublikoje iki 2019 m. vasario 4 d. Byloje nėra surinkta duomenų, kad iki nagrinėjamo įvykio Vilniaus oro uoste kaltinamasis nešiojo inkriminuotą daiktą su savimi (pavyzdžiui, turėjo savo drabužių kišenėse ir kt.), kad galėtų jį nedelsiant panaudoti. 2019 m. vasario 4 d. apie 13.50 val. radus T. S. daiktą Vilniaus oro uoste, jis buvo rankiniame bagaže, kuris buvo užsegtas. Pasak kaltinamojo, šis daiktas buvo įdėtas į džinsų kišenę, tarp kitų drabužių. Akivaizdu, kad kaltinamajam, turinčiam tikslą panaudoti kastetą, reikėtų papildomai laiko, t. y. pirmiausia atsisegti rankinį bagažą, tarp drabužių surasti džinsus, išsiimti iš jo kastetą, prie kurio prikabinti dar raktai. Todėl darytina išvada, kad toks T. S. inkriminuotas veiksmas nelaikytinas nešaunamojo ginklo nešiojimu BK 258 straipsnio 2 dalies prasme, t. y. kad nešaunamasis ginklas gali būti panaudojamas nedelsiant.
IV. Kiti klausimai
T. S. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 35) – paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Prie bylos medžiagos pridėtas daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kastetas, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintinas. Nors dėl T. S. priimtas išteisinamasis nuosprendis, tačiau minėtas daiktas laikytinas uždraustu civilinėje apyvartoje, todėl jį grąžinti kaltinamajam nėra teisinio pagrindo.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
T. S. (T. S.) išteisinti dėl pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (kastetą, pridėtą prie bylos medžiagos), sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.