Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės ir Audriaus Juozapavičiaus,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suimto kaltinamojo V. A. G. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 9 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. A. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalį ir 260¹ straipsnio 5 dalį, 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad, turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais ir jas platinti, taip gaunant neteisėtas pajamas, neturint leidimo vykdyti šių medžiagų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jas slepiant ir taip išvengiant muitinės kontrolės, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, tačiau ne vėliau kaip nuo 2024 m. liepos 30 d., dalyvavo organizuotos grupės, susidedančios iš jo paties (V. A. G.), M. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, veikloje.

1.1. Dalyvaudamas organizuotos grupės, turinčios tikslą daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, jų platinimo tikslais, veikloje, bendrai su kitais organizuotos grupės nariais susitarė dėl bendro nusikalstamos veikos vykdymo plano, atskiro kiekvieno organizuotos grupės nario vaidmens bei pasiskirstė atskiromis, bendro nusikalstamo tikslo pasiekimui būtinomis užduotimis.

1.2. Vykdant nusikalstamos veikos planą susitarė su kitais organizuotos grupės nariais, kad platinimui skirtas labai didelis narkotinių medžiagų kiekis bus gabenamas iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, jas slepiant automobilyje „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), specialiai šiam tikslui įrengtoje slėptuvėje, o automobilį į Lietuvos Respubliką įvežti pasitelkus įmonę, teikiančią automobilių transportavimo paslaugas ir nežinančią apie vykdomą nusikalstamą veiką.

1.3. V. A. G. įsipareigojo gavęs informaciją iš bendrininko – organizuotos grupės nario M. G., apie atvykstantį autovežį ir atgabenamą automobilį „Citroen Berlingo“ su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis, atvykti į automobilio nukrovimo vietą bei pasiimti automobilį „Citroen Berlingo“ su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis, nuvairuoti automobilį ir tokiu būdui toliau neteisėtai gabenti narkotines medžiagas Kauno mieste iki tyrimo metu nenustatytos vietos, taip paruošiant narkotines medžiagas tolesniam platinimui. Vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, kiti organizuotos grupės nariai Ispanijos Karalystėje tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2024 m. liepos 30 d., neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 12 578,63 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kurias paslėpė automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto Vokietijos Federacinėje Respublikoje, specialiai įrengtoje slėptuvėje.

1.4. Vykdant tolesnį bendro nusikalstamo sumanymo etapą, M. G., būdamas Ispanijos Karalystėje, automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su specialioje slėptuvėje paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų 2024 m. liepos 30 d. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui, nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, ir susitarė dėl automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabenimo į Lietuvos Respubliką, Kauno miestą.

1.5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas autovežiu „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su antstatu (priekaba) „Kasbohrer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. liepos 30 d. automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su specialioje slėptuvėje paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, gabeno iš Ispanijos Karalystės per įvairias Europos Sąjungos valstybes bei Lenkijos Respubliką ir 2024 m. rugpjūčio 9 d. apie 5.52 val. gabeno per Lietuvos Respublikos valstybinės sienos Kalvarijos pasienio postą, esantį Europos g. 23, Salaperaugio k., Liubavo sen., Kalvarijos sav., tokiu būdu neturint leidimo ir išvengiant muitinės kontrolės atgabeno į Lietuvos Respubliką bei toliau gabeno iki sutartos automobilio nukrovimo vietos – Kauno miesto aikštelės, esančios prie Radvilų Dvaro g. 8 namo.

1.6. Tuo tarpu V. A. G., 2024 m. rugpjūčio 9 d. iš bendrininko – organizuotos grupės nario M. G. elektroninio ryšio priemonėmis gavęs informaciją apie atvykstantį narkotinių medžiagų krovinį, atvyko į automobilio nukrovimo nuo autovežio vietą – prie Radvilų Dvaro g. 8, Kaune, kur 2024 m. rugpjūčio 9 d. apie 8.09 val. pasiėmė automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame įrengtoje slėptuvėje paslėptu ir kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką atgabentu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir, vykdydamas savo atskirą užduotį, toliau Kauno miesto gatvėmis neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. apie 8.20 val. jo vairuojamas automobilis „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų, o neteisėtai gabentas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų buvo surastas ir išimtas.

1.7. Tokiu būdu V. A. G., veikdamas organizuotoje grupėje, turinčioje tikslą daryti labai sunkų nusikalstamą, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, tačiau ne vėliau kaip nuo 2024 m. liepos 30 d., bendrais veiksmais neteisėtai įgijo, gabeno ir kontrabandos būdu, neturint leidimo, paslėpus specialioje slėptuvėje į Lietuvos Respubliką neteisėtai atgabeno bei toliau nuo valstybinės sienos iki Kauno miesto gabeno labai didelį kiekį – 12 578,63 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), o 2024 m. rugpjūčio 9 d. apytikriai nuo 8.09 val. pats vairavo automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame įrengtoje slėptuvėje paslėptu ir kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką atgabentu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir tokiu būdu jas toliau neteisėtai gabeno Kauno miesto gatvėmis, turėdamas tikslą šias medžiagas toliau platinti.

2. V. A. G. kaltinamas ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė 21 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinių šovinių, skirtų šaudyti medžiokliniais B kategorijos šaunamaisiais ginklais, kurie 2024 m. rugpjūčio 9 d. 10.45 val. atliktos kratos metu buvo surasti ir išimti.

3. 2024 m. rugpjūčio 9 d. V. A. G. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi V. A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Šio teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo tęsiamas.

4. Apskųsta Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi V. A. G. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 9 d., BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5.2. Be to, kaltinamojo amžius, sveikatos būklė, narkotinių medžiagų pobūdis ir faktas, kad tos medžiagos neišplito, o tuo pačiu visuomenei bei jos interesams nebuvo padaryta žala, leidžia jam tikėtis, jog net ir pripažinus jį kaltu padarius du labai sunkius nusikaltimus, būtų pagrindas konstatuoti, kad straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, galėtų motyvuotai paskirti švelnesnę subendrintą bausmę. Ta viltis išnyktų, jei kaltinamasis pabėgtų, ir teismas negalėtų išnagrinėti jo bylos. Be to, visais atvejais kaltinamasis galėtų tikėtis išvengti griežtos bausmės, jei paaiškėtų, jog praėjo įstatyme numatytas laiko tarpas ir dėl senaties teismas negali priimti apkaltinamojo nuosprendžio.

5.3. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto e papunktyje parašyta, kad asmeniui, padariusiam labai sunkų nusikaltimą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu praėjo dvidešimt penkeri metai nuo nusikaltimo įvykdymo. Be to, per tą laiką asmuo negali padaryti naujos tyčinės nusikalstamos veikos, o juo labiau slapstytis, nes tada senaties eiga sustoja. Abejoja, ar realu žmogui, gimusiam (duomenys neskelbtini) ir turinčiam tokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių anksčiau ar vėliau tektų kreiptis į gydymo įstaigą, slapstytis tokį ilgą laiką ir nepakliūti į teisėsaugos pareigūnų akiratį. Kita vertus, derėtų nepamiršti, jog pasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui V. A. G. būtų daugiau nei aštuoniasdešimt septyneri metai. Kažin ar realu manyti, kad kaltinamasis ryžtųsi pabėgti ir slapstytis iki tokio amžiaus.

5.4. Nurodytų aplinkybių kontekste darosi aišku, jog nėra jokio apčiuopiamo pagrindo galvoti, kad pakeitus kardomąjį kalinimą viena ar keliomis švelnesnėmis procesinėmis prievartos priemonėmis kaltinamasis ryšis pažeisti jų sąlygas, ims ir pabėgs bei pasislėps nuo teismo. Sprendžiant, ar realu manyti, jog paleistas iš kalėjimo V. A. G. galėtų pasislėpti, svarbu ir tai, kad kaltinamasis turi pakankamai tvirtus socialinius ryšius su kilmės šalimi bei gyvenamąja aplinka. V. A. G. turi šeimą ir nuolatinę gyvenamąją vietą. Aišku, jis neturi nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių, tačiau jo amžius ir sveikatos būklė yra tokie, jog jam pačiam gali prireikti išlaikymo. Negalima nekreipti dėmesio ir į tai, jog nors dėl sveikatos būklės kaltinamojo darbinės galimybės ribotos, bet pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, kiek leido sveikata, jis teikė pastatų valymo paslaugas.

5.5. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog kaltinamasis gali bėgti ir slėptis dėl to, kad vienas iš nusikalstamos veikos bendrininkų yra jo sūnus, kuris gyvena Ispanijos Karalystėje. Toks manymas yra išimtinai formalaus pobūdžio ir nutolęs nuo realybės. V. A. G. atveju reikia tik garantijų, kad paleidus jį iš kalėjimo jis nepabėgs. Bėgimo bei slėpimosi pavojus yra minimalus, tačiau norint pašalinti net ir menkiausią nuogąstavimą, kaltinamajam galima būtų paskirti kardomąją priemonę – užstatą. Kaltinamojo sutuoktinė 2024 m. spalio 9 d. į depozitinę Generalinės prokuratūros sąskaitą pervedė 15 000 Eur, kurie gali būti panaudoti kardomajai priemonei – užstatui. Jeigu kiltų abejonių, ar tokio dydžio užstatas galėtų garantuoti, kad asmuo nepabėgs ir nepasislėps, teismui suteikta galimybė pačiam nuspręsti, kokio dydžio piniginė suma turėtų būti įmokėta. Tokiu atveju teismas nurodo terminą, per kurį kaltinamojo artimieji privalėtų nustatytą sumą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą.

5.6. Be užstato asmeniui, turinčiam gyvenamąją vietą, gali būti pritaikyta kardomoji priemonė – namų areštas. Kaltinamasis būtų įpareigotas nustatytu metu būti savo gyvenamojoje vietoje, nesilankyti viešosiose vietose, nebendrauti su tam tikrais asmenimis. V. A. G. gali būti paskirta ir intensyvi priežiūra. Tokiu atveju jis būtų įpareigotas nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, laikytis nustatytos dienotvarkės. Policijos pareigūnai elektroninių stebėjimo priemonių pagalba galėtų ištisą parą kontroliuoti kaltinamojo judėjimą. Iš V. A. G. galėtų būti paimti dokumentai. Be jų kaltinamasis negalėtų išvykti į trečiąsias valstybes, kurios nėra Europos Sąjungos narės ir kuriose būtų realios galimybės pasislėpti, nes slapstytis Europos Sąjungoje nebūtų jokios prasmės, kadangi yra labai daug šansų, kad toks asmuo būtų surastas ir perduotas Lietuvos Respublikai. Slapstymasis turėtų prasmę tik tada, jeigu tai daryti pavyktų iki to laiko, kol pasibaigs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Kaltinamojo elgesys galėtų būti kontroliuojamas ir pritaikius jam įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. V. A. G. būtų įpareigotas nustatytu laiku atvykti į nurodytą policijos įstaigą ir registruotis. Kaltinamajam nepasirodžius policijos įstaigoje, apie tai nedelsiant būtų pranešta teismui, būtų skubiai imtasi priemonių kaltinamojo buvimo vietai nustatyti.

5.7. Sprendžiant, ar būtina toliau kalinti V. A. G., reikėtų daugiau dėmesio skirti jo sveikatos būklei. Nors sveikatos priežiūros paslaugos gali būti ir yra suteikiamos asmeniui būnant įkalinimo įstaigoje, tačiau V. A. G. nėra palanki kalėjime nuolat susidaranti stresinė situacija. Kaltinamasis kelis kartus buvo vežamas į specializuotas gydymo įstaigas, bet trumpalaikės procedūros nebuvo veiksmingos. Kita vertus, pats vežimo procesas nėra palankus gydymo prasme. Suimtasis į gydymo įstaigą atvyksta lydimas sargybos, dėl to nepatogumų kyla tiek medikams, tiek kitiems pacientams.

5.8. BPK 122 straipsnio 1 dalyje minimas pagrindas gali būti pritaikytas tik tada, kai kaltininko šeiminė padėtis, gyvenamoji vieta, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesni teistumai, ryšiai užsienyje ar kitos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šis asmuo iš tikrųjų gali pabėgti bei pasislėpti. V. A. G. atveju didžioji dauguma sąlygų yra palankios kaltinamajam. Turint omenyje, kad kardomoji priemonė – suėmimas nėra bausmė už tai, ką galbūt padarė V. A. G., nėra pateisinamų priežasčių, kodėl kaltinamąjį ir toliau reikėtų laikyti kalėjime.

5.9. Skundžiamoje nutartyje nėra pateikiami argumentai, kodėl prieš tai minėtos procesinės prievartos priemonės nebūtų pakankamos, kad būtų užkirstas kelias galimam kaltinamojo bėgimui. Komplektas švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių galėtų užtikrinti kardomosioms priemonėms keliamų tikslų pasiekimą. Ilgiau nei pusę metų besitęsiantis kalinimas yra neproporcinga kardomoji priemonė. Viešasis interesas neturėtų nusverti asmens sveikatos intereso, juolab kad suėmimo tęsimas iš esmės grindžiamas vien formaliais motyvais.

2. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. A. G. gynėjo advokato R. Girdziušo skundas atmetamas.

3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo ir proceso dalyvių argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartis, kuria kaltinamajam V. A. G. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų.

4. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. A. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti 2024 m. rugpjūčio 9 d. kratos, atliktos V. A. G. vairuotame baltos spalvos automobilyje „Citroen Berlingo“, protokole, 2024 m. spalio 4 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2705673-24 bei kitose byloje pateiktose specialistų išvadose, 2024 m. rugpjūčio 9 d. kratos, atliktos V. A. G. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), protokole, 2024 m. gruodžio 4 d. daiktų (mobiliojo ryšio telefono) apžiūros protokole, liudytojų E. B., E. M., K. L., R. K. parodymuose, kitoje kaltinamajame akte išvardytoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti duomenys yra pakankami manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, ir leidžia taikyti jam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

5. Suėmimo terminas kaltinamajam V. A. G. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tai yra manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis suėmimo pratęsimo pagrindas buvo nustatytas pagrįstai ir šiuo metu nėra išnykęs. Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir jo terminas pratęstas), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas bei gresiančios bausmės griežtumas pagal formuojamą teismų praktiką yra priskiriami prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. V. A. G. kaltinamas galimai padaręs du labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260¹ straipsnio 5 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Už sunkiausio iš nurodytų nusikaltimų padarymą gresia griežta laisvės atėmimo nuo dešimties iki aštuoniolikos metų bausmė. Galimai padarytos nusikalstamos veikos yra pakankamai pavojingos, nes buvo disponuojama labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, turint tikslą jas platinti, nusikalstama veika apėmė ir tarptautinį elementą, galėjo būti padaryta veikiant organizuotoje grupėje. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad vien reiškiamų kaltinimų sunkumas bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė negali būti pagrindu kaltinamajam taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, todėl pagrįstai šias aplinkybes vertino kartu su kitomis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimui reikšmingomis aplinkybėmis, nurodytomis BPK 122 straipsnio 2 dalyje, t. y. V. A. G. socialiniais-ekonominiais ryšiais, jo asmenybę apibūdinančiais duomenimis ir kitomis bylos aplinkybėmis. Šių duomenų visuma pagrindžia aptariamo suėmimo pagrindo buvimą.

6. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis V. A. G. yra vedęs, turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, iki sulaikymo dirbo pagal verslo liudijimą aplinkos tvarkymo darbus. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamasis yra saistomas socialiniais-ekonominiais ryšiais su Lietuva. Pateikti medicininiai dokumentai (t. 7, b. l. 1–27) taip pat patvirtina, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų, kurios yra gydomos Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose. Vis tik šiuos duomenis apygardos teismas pagrįstai įvertino kartu su nustatytais kaltinamojo ryšiais užsienyje. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamojo sūnus M. G., kuris taip pat galimai buvo nagrinėjamą nusikalstamą veiką padariusios organizuotos grupės narys, gyvena Ispanijos Karalystėje. Byloje surinkti telefoninių pokalbių analizės duomenys leidžia spręsti apie jų tarpusavio bendravimą ir ryšių palaikymą, o tai yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis, turėdamas artimų ryšių užsienio valstybėje, gali bandyti bėgti (slėptis) nuo prokuroro ar teismo. Be to, pagal byloje surinktus duomenis labai didelis narkotinių medžiagų kiekis buvo galimai gabenamas taip pat iš Ispanijos Karalystės. Šios pareikštame kaltinime nurodytos aplinkybės leidžia spręsti apie galimus kaltinamojo ryšius ne tik su ten gyvenančiu sūnumi, bet ir kitais nusikalstamo pasaulio atstovais, kuriais pasinaudojęs jis gali bėgti ar slėptis. Nors kaltinamasis gyvena kartu su sutuoktine, dirba, gydosi Lietuvoje, šios aplinkybės nesulaikė jo nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos, net ir žinant galimas tokių veiksmų pasekmes, todėl negali būti absoliutinamos kaip aplinkybės, patikimai užtikrinančios kaltinamojo bėgimo ar slėpimosi rizikos užkardymą. Be to, kaltinamojo sutuoktinė L. G., duodama parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad ir kitas jos bei kaltinamojo sūnus ilgą laiką gyvena užsienyje (t. 6, b. l. 139). Šie ryšiai papildo padarytas išvadas apie galimą kaltinamojo slėpimąsi. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog aptariamas suėmimo pagrindas konstatuotas pagrįstai.

7. Nors kaltinamojo gynėjo skunde pateikiami samprotavimai dėl to, ar kaltinamajam būtų verta bėgti ir slapstytis nuo proceso, jie negali būti vertinami kaip pakankamos garantijos, kad kaltinamasis iš tiesų nebėgs ir nesislėps nuo teismo. Tokią riziką pagrindžiančius duomenis teisėjų kolegija jau aptarė. Kaltinamojo pasislėpimas, net ir Europos Sąjungos valstybėje, trukdytų sklandžiam ir greitam baudžiamajam procesui, sudarytų kliūtis teismui ir pareikalautų papildomų išlaidų, policijos įstaigų ir kitų institucijų pastangų, todėl paminėti gynėjo samprotavimai šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas nebetaikyti kaltinamojo atžvilgiu suėmimo. Gynėjo skunde nurodomos kaltinamojo patiriamos sveikatos problemos taip pat nėra pakankamas svertas, užkardantis kaltinamojo bėgimo ar slėpimosi riziką, kadangi sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos bet kurioje užsienio valstybėje, juo labiau kad pagal pateiktus medicininius duomenis šiuo metu kaltinamojo V. A. G. sveikatos apsauga gali būti užtikrinama taikant medikamentinį gydymą, jam nėra paskirtos kokios nors privalomos, specifinės medicininės procedūros. Taigi, kaltinamojo gynėjo skunde pateikti argumentai nesuteikia pagrindo išvadai, jog apygardos teismas nepagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą.

8. BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą V. A. G. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos. Atsižvelgus į nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas V. A. G., sunkumą ir pavojingumą, galimai gabentų draudžiamų medžiagų kiekį, jų vertę juodojoje rinkoje, taip pat gresiančios bausmės dydį, minėtus V. A. G. ryšius užsienio valstybėse, kaltinamojo sutuoktinės įmokėta 15 000 Eur užstato suma nėra pakankama, kad užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Kita gynėjo nurodyta kardomoji priemonė, kuri, pasak jo, galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus, yra intensyvi priežiūra (BPK 131¹ straipsnis). Visgi, įvertinus pakankamai didelį ir glaudų ryšių užsienio valstybėje ratą, tai, jog kaltinamasis gali bėgti ar slėptis pas itin artimus giminaičius (sūnus), minėta kardomoji priemonė, kaip ir už ją švelnesnės – namų areštas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, net ir taikomos kartu su užstatu, tik tam tikru mastu leistų atlikti kaltinamojo judėjimo kontrolę, tačiau jam nebūtų pilnai užkirstas kelias bėgti ar slėptis nuo teisėsaugos institucijų. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo V. A. G. skirti vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, nes nė viena jų (ar jų kompleksas) nebus pakankama siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

9. Nors gynėjas skunde akcentuoja kaltinamojo sveikatos problemas, tačiau, kaip jau minėta ir apskųstoje nutartyje, įkalinimo įstaigose esantiems asmenims yra užtikrinama tokio paties lygio sveikatos priežiūra, kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Sutiktina, kad buvimas įkalinimo įstaigoje gali kelti papildomą stresą ir taip daryti neigiamą įtaką kaltinamojo sveikatos būklei. Suėmimas suvaržo asmens laisvę, todėl natūralu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų, tačiau šiuo atveju yra svarbus ir viešasis interesas užtikrinti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų įgyvendinimą, tarp jų kaltinamojo dalyvavimą procese, o šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo to negalima pasiekti.

10. Kaltinamasis V. A. G. laikomas suimtas nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. V. A. G. už BK 260¹ straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti bausmė yra laisvės atėmimas iki aštuoniolikos metų, todėl suėmimo taikymo terminas atitinka BPK reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas šiuo atveju yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytų jau aptartų nusikalstamų veikų pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo (BPK 11 straipsnis) principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo. Kartu pažymėtina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas Kauno apygardos teisme vyksta pakankamai intensyviai, bylos vilkinimo požymių nėra. Baudžiamoji byla teisme gauta 2024 m. gruodžio 19 d., 2025 m. sausio 3 d. nutartimi ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, sudarytas pakankamai intensyvus teisiamųjų posėdžių grafikas, šiuo metu artimiausi posėdžiai numatyti 2025 m. balandžio 24 d., 2025 m. gegužės 12 d. ir 2025 m. gegužės 29 d., byloje vyksta įrodymų tyrimo veiksmai.

11. Atsižvelgdama į išanalizuotas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti kaltinamojo V. A. G. gynėjo advokato R. Girdziušo skundą nėra, Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartis, kuria kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi kaltinamajam V. A. G. pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.