- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-27
- Bylos Nr.
- A-858-1058-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- B. M.
- Trečiasis asmuo
- M. V., M.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. M. skundą atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. V. ir valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja B. M. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) skundu (I tomas, b. l. 6 – 10) ir patikslintais skundais (I tomas, b. l. 181 – 185, II tomas, b. l. 11 – 16, 30 – 31) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. S-33-23868 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. M. žemę ir gražinimo M. V. 9,98 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie namų valdos sklypo 0,7803 ha ploto dalyje, 2003 m. rugsėjo 4 d. žemės sklypo Nr. 16-1 ribų paženklinimo abriso 6, 7, 8 ir 9 riboženklių ribose; panaikinti nekilnojamojo turto registre Nr. 44/1151856 M. V. įregistruoto 9,98 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7803 ha sklypo ploto dalies nuosavybės teisių registraciją; įpareigoti Alytaus apskrities viršininką per 2 mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo jai Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti 0,8874 ha namų valdos žemės sklypą Pakašavo kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone, pagal projektinį planą, parengtą 2009 m. vasario 19 d. Korporacijos „Matininkai“, paženklinti jį vietovėje ir surašyti šio žemės sklypo paženklinimo vietovėje aktą; įpareigoti Alytaus apskrities viršininką per 2 mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte jai suformuoti 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypą prie namų valdos vienkiemyje Pakašavo kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone, M. V. nuosavybės teisių panaikintoje 0,7803 ha žemės ploto dalyje ir jos naudojamoje asmeninio ūkio žemėje, paženklinti ją vietovėje ir surašyti šio žemės sklypo paženklinimo vietovėje aktą; įpareigoti Alytaus apskrities viršininką per 3 mėnesius nuo sklypų suprojektavimo Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte jai atkurti nuosavybės teises į Obelninkų kaime, Miroslavo seniūnijoje, Alytaus rajone, buvusią 2,60 ha žemę, iki nacionalizacijos priklausiusią V. Ž. ir jai Pakašavo kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone, gražinti 0,8874 ha žemę namų valdos žemės sklype ir 1,7126 ha žemę asmeninio ūkio žemės sklype; įpareigoti Alytaus apskrities viršininką per 3 mėnesius nuo sklypo suprojektavimo Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte jai Vyriausybės nustatyta tvarka parduoti 1,2874 ha žemę, esančią Pakašavo kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone, sudarant valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad Krokialaukio apylinkės taryba 1993 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 200 jai paskyrė 3,00 ha asmeninio ūkio žemę Pakašavo kaime, Krokialaukio seniūnijoje. Žemė, kuri buvo paskirta šiuo Krokialaukio apylinkės tarybos sprendimu, buvo pamatuota ir paženklinta vietoje dar 1991 metų pavasarį, buvo įkasti riboženkliai. Tačiau vėliau, sudarius 2002 m. spalio 9 d. geodezinį šios žemės planą, paaiškėjo, kad faktinis jos kiekis yra 2,4458 ha. Vykstant žemės reformos žemėtvarkos projektų 1993 metais rengimui, išskirtas 3,00 ha žemės sklypas nebuvo suprojektuotas. Pabrėžė, kad ji turi teisę tapti 3 ha žemės sklypo, suteikto Krokialaukio apylinkės tarybos 1993 m. balandžio 8 d. sprendimu, savininke, atsikurdama nuosavybę į tėvo V. Ž. 2,60 ha žemę, turėtą Obelninkų kaime, Miroslavo seniūnijoje, Alytaus rajone, ir ją gaudama neatlygintinai Pakašavo kaime, o kitą šio asmeninio ūkio suteiktos 0,40 ha žemės dalį ir namų valdos žemę pirkdama Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 punkte nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pažymėjo, kad iš nekilnojamojo turto registro išrašo 2009 m. balandžio 21 d. tapo žinoma, kad atsakovas Alytaus apskrities viršininkas 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. S-33-23868 atkūrė nuosavybė teisę į J. M. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytą 9,8900 ha žemę ir ją neatlygintinai perdavė M. V.. Pagal byloje pateiktus 2003 m. rugpjūčio 4 d. šio žemės sklypo Nr. 16-1 ribų paženklinimo abrisą ir M. V. suprojektuoto žemės sklypo Nr.16-1 planą, o taip pat pagal 1993 m. jos asmeninio ūkio žemės naudojimo plano ištrauką akivaizdu, kad M. V. neatlygintinai nuosavybės teisėmis perduota 9,89 ha žemė užima dalį asmeninio ūkio žemės. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 2 ir 7 punktus, asmeninio ūkio žemė yra valstybės išperkama, todėl šioje žemės dalyje negalėjo būti atliekami jokie projektavimai ir ženklinimai. Nesant tikslių duomenų prašė panaikinti nuosavybės teisių atkūrimą M. V. 9,89 ha žemės sklypo dalyje esančioje prie jos namų valdos 0,8874 ha žemės sklypo.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) atsiliepimu į skundą (I tomas, b. l. 54 – 57, II tomas, b. l. 37 – 38) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad rengiant Alytaus rajono Ūdrijos kadastro vietovės 2005 m. ir 2007 m. žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymų projektus buvo suprojektuoti 0,83 namų valdos ir 2,68 ha ploto pareiškėjai asmeniniam ūkui naudojami žemės sklypai, tačiau pareiškėja su suprojektuotomis žemės sklypų ribomis nesutiko.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 10 d. sprendimu (II tomas, b. l. 49 – 53) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, įpareigojo Alytaus apskrities viršininko administraciją per 2 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos Alytaus rajono Krokialaukio seniūnijos Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti pareiškėjai 0,8874 ha namų valdos žemės sklypą Pakašavo kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone, pagal projektinį planą parengtą 2009 m. vasario 19 d. Korporacijos „Matininkai“, ženklinti jį vietovėje ir surašyti šio žemės sklypo paženklinimo vietovėje aktą; įpareigojo Alytaus apskrities viršininko administraciją per 2 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos Alytaus rajono Krokialaukio seniūnijos Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti pareiškėjai 2,68 ha asmeninio ūkio žemės sklypą prie namų valdos vienkiemyje Pakašavo kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone, naudojamoje asmeninio ūkio žemėje, paženklinti ją vietovėje ir surašyti šio žemės sklypo paženklinimo vietovėje aktą; skundo reikalavimus panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. S-33-23868 dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. V. natūra į 9,98 ha žemės 0,7803 ha ploto dalyje, nekilnojamojo turto registre Nr. 44/1151856 įregistruoto 9,98 ha žemės sklypo dalies nuosavybės teisių registraciją, įpareigoti Alytaus apskrities viršininką per 3 mėnesius nuo sklypų suprojektavimo Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į Obelninkų kaime, Miroslavo seniūnijoje, Alytaus rajone, buvusią 2,60 ha žemę iki nacionalizacijos priklausiusią V. Ž. ir įpareigoti Alytaus apskrities viršininką per 3 mėnesius nuo sklypo suprojektavimo Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjai Vyriausybės nustatyta tvarka parduoti 1,2874 ha žemę, esančią Pakašavo kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone, sudarant valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį atmetė.
Teismas nustatė, kad Alytaus rajono Krokialaukio apylinkės tarybos 1993 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 200 pareiškėjai teisėtai buvo suteiktas 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, tačiau ji naudojosi 2,57 ha asmeninio ūkio žemės sklypu. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 2, 7 punktuose nustatyta, kad namų valdų (sodybų) sklypai bei pagal įstatymus suteikta ir gyventojų asmeniniam ūkiui naudojama žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei. Žemės sklypų dydžiai ir ribos nustatomi naujai parengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Pagal Žemės reformos įstatymo, reglamentuojančio žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką, 19 straipsnio 1 dalį, žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai, rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. Pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, o pagal Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, 11 punktą privatizuojamame asmeninio ūkio žemės sklype esančių žemės ūkio naudmenų plotas kartu su naudojamos namų valdos žemės ūkio naudmenų plotu negali būti didesnis už fiziniams asmenims buvusios apylinkės tarybos sprendimu ar buvusio apskrities valdytojo įsakymu suteiktą asmeniniam ūkiui žemės plotą. Pažymėjo, jog asmeniniam ūkiui ir namų valdai naudojamų žemės sklypų vieta ir ribos pirmiausia turi būti suformuotos (ir patvirtintos) žemės reformos žemėtvarkos projekte ir tik asmeniniam ūkiui suteiktas ir naudojamas žemės plotas gali būti priskirtas valstybės išperkamai žemei ir negrąžinamas piliečiams, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę natūra. Kadangi pareiškėjos asmeniniam ūkiui ir namų valdai naudojamų žemės sklypų vieta ir ribos nebuvo suformuotos ir patvirtintos žemės reformos žemėtvarkos projekte, šią aplinkybę patvirtina teismo posėdžio metu apžiūrėtas Alytaus rajono Krokialaukio seniūnijos Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, dėl tokių veiksmų atlikimo pareiškėja ir kreipėsi į teismą, todėl, teismo vertinimu, buvo pagrįstas pagrindas Alytaus apskrities viršininkui 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. S-33-23868 atkurti nuosavybė teisę į J. M. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytą 9,8900 ha žemę M. V. natūra. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų, jų nesurinkta ir teismo posėdžio metu, kad M. V. natūra grąžinta 9,89 ha žemė užima dalį pareiškėjos naudojamos asmeninio ūkio žemės, nes byloje pateikti 2003 m. rugsėjo 4 d. šio žemės sklypo Nr. 16-1 ribų paženklinimo abrisas ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, pareiškėjos asmeninio ūkio žemės ir M. V. žemės matavimo aktas, pareiškėjos žemės sklypo ribų paženklinimo abrisas šios aplinkybės nepatvirtina, todėl teismas atmetė skundo reikalavimą panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. S-33-23868 dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. V. natūra į 9,98 ha žemės 0,7803 ha ploto dalyje, 2003 m. rugsėjo 4 d. žemės sklypo Nr. 16-1 ribų paženklinimo abriso 6, 7, 8 ir 9 riboženklių ribose, ir panaikinti nekilnojamojo turto registre Nr. 44/1151856 įregistruoto 9,98 ha žemės sklypo 0,7803 ha sklypo ploto dalies nuosavybės teisių registraciją. Atkreipė dėmesį, kad nei pareiškėja, nei jos atstovas negalėjo teismo posėdžio metu nurodyti, kokią konkrečią dalį naudojamos asmeninio ūkio žemės užima M. V. natūra grąžinta 9,89 ha žemė. Pažymėjo ir tai, kad aplinkybę, jog M. V. natūra grąžinta 9,89 ha žemė užima dalį pareiškėjos naudojamos asmeninio ūkio žemės, pareiškėja sieja su aplinkybe, kad jos naudojamo asmeninio ūkio žemės dydis yra 3 ha. Teismo vertinimu, tokia aplinkybė niekuo nepagrįsta. Pažymėjo, jog pati pareiškėja skunde nurodė, kad ji naudojosi 2,44 ha asmeninio ūkio žemės sklypu, o atsakovas nurodė 2,57 ha, dar vėliau nurodė 2,68 ha ploto naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypų dydžius. Nurodė, jog teisės normos, o būtent Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, asmeninio ūkio žemės privatizavimą sieja su naudojamais asmeniniam ūkiui žemės sklypais, kurių dydžiai ir ribos nustatomi žemėvaldų projektuose (planuose) ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Kadangi atsakovo vėliausiai nustatytas asmeniniam ūkiui naudojamo žemės sklypo dydis buvo 2,68 ha, todėl teismas Alytaus apskrities viršininką įpareigojo per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo suformuoti Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjai 2,68 ha asmeninio ūkio žemės sklypą prie namų valdos vienkiemyje Pakašavo kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone, naudojamoje asmeninio ūkio žemėje, paženklinti ją vietovėje ir surašyti šio žemės sklypo paženklinimo vietovėje aktą. Pažymėjo, jog pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Teismas vertino, kad pagal pateiktą Kauno Respublikinio techninės inventorizacijos biuro 1991 m. spalio 10 d. parengtą naudojamos namų valdos žemės sklypo planą yra akivaizdu, jog nustatytas 0,4767 ha ploto pareiškėjos naudojamos namų valdos žemės sklypas. Tačiau skunde nurodytą aplinkybę, kad šulinys patenka už sklypo ribos, pastatams pažymėtiems plane 2J1/z, 4J1/m, 5J1/m nėra priskirtos žemės jų išorinėms sienoms eksploatuoti, nes nėra paliktas privalomas atstumas nuo sienos iki sklypo ribos, teismo manymu, akivaizdžiai patvirtina planas, todėl padarė išvadą, kad pagal parengtą techninės apskaitos bylą, 0,4767 ha ploto naudojamos namų valdos žemės sklypas neatitinka eksploatacijos reikalavimų, o šią aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovo buvo projektuojamas 0,83 ha namų valdos žemės sklypas. Teismui pateiktas namų valdos 0,8874 ha žemės sklypo planas su atsakovu suderintas, jis atitinka faktinę padėtį. Šiame sklype yra visi pastatai ir statiniai, išlaikyti privalomi atstumai nuo pastatų iki sklypo ribos, todėl teismas skundą šioje dalyje tenkino ir įpareigojo atsakovą per 2 mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, pareiškėjai Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti 0,8874 ha namų valdos žemės sklypą Pakašavo kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone, pagal projektinį planą, parengtą 2009 m. vasario 19 d. Korporacijos „Matininkai“, ženklinti jį vietovėje ir surašyti šio žemės sklypo paženklinimo vietovėje aktą. Pažymėjo, jog Atkūrimo įstatymo 18 straipsnyje, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 100 punkto 2 dalyje nurodyta, kad institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos, o sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę priima apskrities viršininkas. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, 8 punkte nurodyta, kad žemės sklypus parduoda ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis pasirašo apskrities viršininkas arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas. Žemės sklypų pardavimą organizuoja apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinis žemėtvarkos skyrius. Žemėtvarkos skyrius per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo parduoti žemės sklypą ir šių Taisyklių 9.3-9.21 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos raštu informuoja prašymą parduoti žemės sklypą pateikusį asmenį, ar bus rengiami dokumentai pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti. Jeigu atsisakoma rengti dokumentus pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, nurodomi atsisakymo motyvai. Apskrities viršininko sprendimas parduoti žemės sklypą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėvaldų projekto (plano) ar kito teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos. Teismo nuomone, minėti norminiai aktai nustato eilę procedūrų, susijusių su nuosavybės teisų atkūrimu, žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimu, jų įgyvendinimu bei asmeniniam ūkiui ir namų valdai skirtų žemės sklypų privatizavimu. Laikė, kad neatlikus būtinų procedūrų, numatytų Atkūrimo įstatymo 18 straipsnyje ir Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 8 punkte, nėra pagrindo įpareigoti Alytaus apskrities viršininką atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į 2,60 ha žemę ir parduoti 1,2874 ha žemę, nes tokie reikalavimai priešlaikiniai, be to, nėra ir nepateikta duomenų, kad tokia pareiškėjos teisė būtų pažeista ar ginčijama.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 59 – 64) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą pakeisti: teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas jos skundo reikalavimas panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. S-33-23868 dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. V. natūra į 9,89 ha žemės 0,7803 ha ploto dalyje, panaikinti ir šioje dalyje jos skundą patenkinti; teismo sprendimą dalyje, kuria nuspręsta įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją per 2 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos Alytaus rajono Krokialaukio seniūnijos Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti jai 2,68 ha asmeninio ūkio žemės sklypą prie namų valdos vienkiemyje Pakašavo kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone, naudojamoje asmeninio ūkio žemėje, paženklinti ją vietovėje ir surašyti šio žemės sklypo paženklinimo vietovėje aktą, pakeisti ir šioje dalyje pareiškėjos skundą patenkinti; likusioje dalyje Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. 2002 m. tarp pareiškėjos ir atsakovo jau buvo kilęs ginčas dėl pareiškėjai priklausančio asmeninio ūkio žemės sklypo formavimo. Ginčo esmė buvo ta, kad vakarinė pareiškėjai suteikto asmeninio ūkio žemės sklypo riba, teismo byloje esančiame Korporacijos „Matininkai“ 2002 m. spalio 9 d. žemės sklypo plane pažymėta žemės sklypo ribų posūkio taškais 16-17-18, matuojant M. V. grąžinamo žemės sklypo 16-1 ribas buvo pamatuota pareiškėjos asmeniniam ūkiui suteiktoje riboženkliais nužymėtoje ir jos naudojamoje žemėje už 60,11 metrų (minėtame žemės sklypo plane pažymėtoje taškais 15-30-29). Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I8k-365/2002, 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino 2002 m. balandžio 23 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą sklypui 16-1, 9,39 ha ir 2002 m. balandžio 23 d. žemės sklypo ribų paženklinimo abrisą, sudarytą sklypui 16-1 Alytaus rajono Pakašavo kaime. Be kita ko, motyvuodamas tokį sprendimą teismas nurodė, kad „asmeninio ūkio žemės skyrimo metu ji buvo asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje, o iš žemės sklypų paženklinimo abriso matyti, kad šį žemės sklypą galima formuoti ir valstybinės žemės sąskaita, todėl teisėtai naudojamos asmeninio ūkio žemės paėmimas be pareiškėjos sutikimo prieštarauja Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 7 punktui ir Žemes reformos įstatymo 15 straipsnio 3 daliai, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos 13 punktui, tuo labiau, kad iš pareiškėjos paimtas 7 135 ha žemės sklypas, laisvos žemės fondo žemėje nei tokio dydžio, nei iki 30 proc. didesnis nepaskirtas ir nesuprojektuotas. [...] Nors 2,60 ha žemės sklypas pareiškėjai paliktas, tačiau tokia Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio nuostata nesuteikia teisę paimti likusį naudojamą asmeniniam ūkiui žemės sklypą“.
2. Minėtoje administracinėje byloje teismas konstatavo iš esmės dvi esmines ir reikšmingas šioje byloje sprendžiamo ginčo aplinkybes: teismas nurodė ribą, kur yra pareiškėjos asmeninio ūkio žemė, t. y. šiaurinės asmeninio ūkio žemės ribos žemės sklypo ribų posūkio taškas yra 145,51 m atstumu nuo rytinės sklypo ribų posūkio taško 7, ir šios 7 135 kv. m žemės, apibrėžtos sklypo ribų posūkio taškais Nr. 18-27-28-29-30-15-16-17, paėmimas iš pareiškėjos yra neteisėtas. Nurodytu teismo sprendimu yra konstatuotas esminis faktas, kad M. V. prašomo sugrąžinti natūra 9,89 ha žemės sklypo dalis patenka į pareiškėjai asmeniniam ūkiui suteiktą 3,00 ha žemę, tačiau kaip matyti iš ginčijamo Alytaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, M. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą 9,89 ha žemės sklypą natūra, t. y. jau vien ginčijamu sprendimu pats nuosavybės teisės atkūrimo faktas M. V. natūra prieštarauja anksčiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytoms aplinkybėms, kad dalis šios žemės yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra M. V. negrąžinama.
3. Po nurodyto teismo sprendimo matuojant pareiškėjos asmeninio ūkio žemę ir M. V. grąžinamą žemės sklypą 16-1 matininkai žemę matavo ne pagal 1991 metais nustatytas ir natūroje riboženkliais pažymėtas pareiškėjos asmeninio ūkio žemės sklypo ribas ir 2003 m. rugsėjo 4 d. žemės sklypo Nr. 16-1 (M. V. žemės sklypas) abrise nurodė, kad M. V. matuojama ginčo žemės riba yra 50 m ilgio (vietoje 25 m), o 2003 m. rugsėjo 4 d. abrise apie pareiškėjos namų valdos žemės sklypą ir asmeninio ūkio žemės sklypą nurodė, kad ši pareiškėjos riba yra 121,4 m ilgio (vietoj 145,51 m). Akivaizdu, kad M. V. projektuojamas žemės sklypas vėl buvo pamatuotas pareiškėjai asmeniniam ūkiui skirtoje žemėje, už 25 m nuo riboženkliais pažymėtos pareiškėjos asmeninio ūkio žemės ribos. Todėl teismo argumentas, kad byloje pateikti sklypo 16-1 ribų paženklinimo abrisas ir aktas, pareiškėjos ir M. V. ribų paženklinimo abrisas šios aplinkybės nepatvirtina, yra visiškai nepagrįstas, nes būtent šie įrodymai tiesiogiai patvirtina, kad M. V. 9,89 ha žemės sklypas yra suprojektuotas pareiškėjos asmeninio ūkio žemės dalyje.
4. Prie šios administracinės bylos yra prijungta Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I4k-4/2001. Nurodytoje byloje yra įrodymas – Alytaus rajono žemėtvarkos vyriausiojo specialisto A. S. parengta reformos žemėtvarkos projekto ištrauka, pažyminti S. M. privačios žemės valdą, pareiškėjos asmeninio ūkio žemės sklypą ir lauko keliuką, kuris skirtas privažiavimui į šiuos sklypus. Šioje ištraukoje rausva spalva yra pažymėtos pareiškėjos asmeniniam ūkiui naudojamo žemės sklypo ribos, kurios visiškai atitinka natūroje esantį asmeninio ūkio žemės paženklinimą riboženkliais. Iš šios ištraukos akivaizdu, kad pareiškėjai buvo suprojektuotas visas jai skirtas 3,00 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas, o M. V. projektuojamas žemės sklypas 16-1 rytinėje pusėje bendros ribos su pareiškėjos asmeninio ūkio žemės sklypu vakarinėje pusėje iš viso neturėjo. Teismas visiškai nevertino nurodyto įrodymo, nors jame yra aiškiai atvaizduotos pareiškėjos asmeninio ūkio žemės ribos ir jį sulyginus su 2003 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjos ir M. V. žemės sklypų abrisais, matyti, kad šiuo metu M. V. suprojektuotas ir grąžintas žemės sklypas dengia dalį pareiškėjos asmeninio ūkio žemės.
5. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Matuojant žemės sklypus, kurie yra pažymėti natūroje riboženkliais, tokios ribos turi būti nustatytos pagal riboženklius. Šiuo atveju pareiškėjos asmeninio ūkio žemė ir buvo 1991 metais pamatuota ir pažymėta natūroje riboženkliais, šie riboženkliai yra išlikę iki šiol. Todėl nustatyti ribą, kur baigiasi pareiškėjai asmeninio ūkio žemės riba, yra galima, tai ir buvo padaryta 2002 metais parengtu Korporacijos „Matininkai“ žemės sklypo planu. Iš jo akivaizdžiai matyti, kad lyginant ribų ilgius jos skiriasi nuo 2003 m. rugsėjo 4 d. parengtuose abrisuose nustatytų ribų, t. y. M. V. grąžinto 9,89 ha ploto žemės sklypo 25 m ilgio šiaurinė dalis dengia tokio pačio ilgio pareiškėjai skirto asmeninio ūkio žemės dalį.
6. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi taisyklės, kad kai žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo atmatuotas iki 1994 m. sausio 1 d. arba po 1994 m. sausio 1 d., bet žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, toks žemės suteikimas yra teisėtas, nors iki žemės sklypo asmeniniam ūkiui atmatavimo asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę grąžinant ją natūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 16 d. aprobuotų Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų, 9.1.1 p.). Taigi pareiškėjai atmatuotas ir riboženkliais pažymėtas prie jos namų valdos (vienkiemio) 3 ha žemės sklypas yra laikomas asmeninio ūkio žemės sklypo sutelkimu pagal įstatymus, t. y. teisėtu, o pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui žemė yra priskiriama valstybės išperkamai žemei. Tokiu būdu skundžiama sprendimo dalis, kuria paliktas galioti ginčijamas apskrities viršininko sprendimas ta apimtimi, kur M. V. atkurtos nuosavybės teisės ir į pareiškėjai pagal įstatymus suteikto asmeninio ūkio žemės sklypo dalį, ir, atitinkamai, atsakovas įpareigotas suformuoti ne pareiškėjai skirtą 2,90 ha (be 0,10 ha žemės ūkio naudmenų, esančių namų valdos sklype), bet 2,68 ha asmeninio ūkio žemę, yra nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta.
7. Vadovaujantis administracinėje byloje esančiu įrodymu – Alytaus apskrities viršininko 2005 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 33-Ž-2760 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimo“ 1.2 punktu, M. V. yra suprojektuotas 9,39 ha bendro ploto žemės sklypas, projekte pažymėtas Nr. 16-1. Laiko atžvilgiu, tai yra paskutinis dokumentas iš byloje pateiktų administracinių aktų, kuriuo buvo sprendžiamas žemėtvarkos projekto papildymas dalyje dėl M. V. projektuojamo žemės sklypo 16-1. Vadovaujantis byloje ginčijamu apskrities viršininko įsakymu bei Nekilnojamojo turto registro, įrašo Nr. 44/1151856, duomenimis, šiuo įsakymu M. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės ne į Alytaus apskrities viršininko 2005 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 33-Ž-2760 suprojektuotą 9,39 ha bendro ploto žemės sklypą, o į 9,89 ha bendro ploto žemės sklypą, t. y. 0,5 ha didesnį žemės sklypą. Toks 9,89 ha žemės sklypas nėra suprojektuotas žemėtvarkos projekte ir nustatyta tvarka patvirtintas apskrities viršininko įsakymu, dėl ko negalėjo būti ir nuosavybės teisių atkūrimo M. V. objektu. Tokiu būdu, pareiškėjos ginčijamas Alytaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. S-33-23868 dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. V. natūra į 9,89 ha yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko turėtų būti panaikintas. Teismas šių aplinkybių netyrė, nors ginčijamo administracinio akto neteisėtumą patvirtinantys įrodymai buvo byloje, dėl ko teismo sprendimas nurodytoje dalyje taip pat negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 112 – 116) prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą dalyje dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos įpareigojimo per 2 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos Alytaus rajono Krokialaukio seniūnijos Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti pareiškėjai 0,8874 ha namų valdos žemės sklypą Pakašavo kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone, pagal projektinį planą parengtą 2009 m. sausio 19 d. Korporacijos „Matininkai“, ženklinti jį vietovėje ir surašyti šio žemės sklypo paženklinimo vietovėje aktą; dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos įpareigojimo per 2 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos Alytaus rajono Krokialaukio seniūnijos Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti pareiškėjai 2,68 ha asmeninio ūkio žemės sklypą prie namų valdos vienkiemyje Pakašavo kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone, naudojamoje asmeninio ūkio žemėje, paženklinti ją vietovėje ir surašyti šio žemės sklypo paženklinimo vietovėje aktą, įpareigojant Alytaus apskrities viršininko administraciją suformuoti pareiškėjai minėtus namų valdos ir asmeninio ūkio žemės sklypus prie namų valdos vienkiemyje Pakašavo kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sklypo paženklinimo vietovėje akto dienos. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1 Alytaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 20 sudaryta komisija atsižvelgiant į Kauno apygardos administracinis teismo 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I8k-365/2002, 2003 m. sausio 30 d. komisijos posėdžio aktu nutarė iš naujo parengti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir abrisą, kuriuos šis teismas panaikino. 2003 m. rugsėjo 4 d. buvo iš naujo ženklinamas M. V. grąžinamos natūra žemės sklypas bei pareiškėjos asmeninio ūkio žemės sklypai pagal faktinį naudojimą.
2. M. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės ne į Alytaus apskrities viršininko 2005 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 33-Ž-2760 suprojektuotą 9,39 ha bendro ploto žemės sklypą, kaip teigia pareiškėja, o pagal Alytaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. 33-Ž-1919 į 9,89 ha bendro ploto žemės sklypą. Alytaus apskrities viršininkas 2005 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 33-Ž-2760 patvirtino Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektą ir jame suformuotų žemės sklypų ribas. M. V. suprojektuojant 9,39 ha ploto žemės sklypą buvo remtasi grąžinamo natūra žemės sklypo Nr. 16-1 planu, kurio mastelis 1:10000 ir pagal šį planą pamatavus trūko 0,50 ha žemės, todėl ji pasirinko kompensavimo būdą pinigais, tačiau natūroje šis M. V. žemės sklypo plotas atitinka Alytaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendime Nr. S?33?23 868 nurodytą plotą.
3. Kadangi nėra pradėtas rengti naujas Alytaus rajono Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos projektas, todėl pareiškėjai suformuoti 0,8874 ha namų valdos žemės sklypą ir 2,68 ha asmeninio ūkio žemės sklypą prie namų valdos vienkiemyje Pakašavo kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone, nėra galimybės, nes 6 mėnesių terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo žemės sklypo paženklinimo vietovėje akto ir suformavimo žemės reformos projekte parengimo momento. Šiuo metu nėra žinoma, kada bus pradėtas rengti naujas Alytaus rajono Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos projektas, kadangi Alytaus apskrities viršininko administracijai yra nutrauktas žemės reformos programos finansavimas, todėl ir skirti lėšų žemės reformos projektų rengimui nėra galimybės.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 86 – 88) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą arba administracinę bylą dalyje nutraukti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Iš Kauno apygardos administracinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I8k-365/2002 aiškiai matyti, kad šioje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto ir žemės sklypo ribų paženklinimo abriso pripažinimo neteisėtais. 2002 m. administracinėje byloje be 2009 m. administracinėje byloje Nr. I-101-414/2009 dalyvavusių asmenų papildomai kaip atsakovas dalyvavo VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas ir tretieji suinteresuoti asmenys (M. V. seserys) – B. O., O. D., D. V., kurioms (pretendenčių susitarimo pagrindu) buvo suformuoti keturi sklypai. Vien šiuo aspektu yra atmestinas apeliantės teiginys, kad 2002 m. ir 2009 m. administracinėse bylose dalyvavo tie patys asmenys ir iš esmės pasikeitusių faktų įrodinėti nebereikia.
2. Byloje nėra jokių įrodymų, jų nesurinkta ir teismo posėdžio metu, kad M. V. natūra grąžinta senelio J. M. 9,89 ha žemė užima dalį apeliantės naudojamos asmeninio ūkio žemės. Skundžiamame dokumente apeliantei nesuformuluotos jokios privalomos elgesio taisyklės, t. y. pastarasis dokumentas apeliantės teisinei padėčiai jokios įtakos neturėjo ir šia prasme jis (tokio pobūdžio dokumentas) nepatenka nei į individualaus teisės akto, nei į administracinio teisės akto sąvokas. Nustačius, jog skundžiamas dokumentas (Alytaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. S-33-23868) nesukelia apeliantei jokių tiesioginių pasekmių, nepažeidžia jos teisių ar įstatymų saugomų interesų, yra papildomas pagrindas bylą šioje dalyje nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos asmeninio ūkio žemės ir namų valdos žemės ribų ir, atitinkamai, jų projektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, paženklinimo ir žemės sklypų paženklinimo vietovėje aktų surašymo, taip pat Alytaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. S-33-23868, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui M. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo.
Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino tik dalį jos skundo ir įpareigojo atsakovą suformuoti 2,68 ha naudojamą asmeninio ūkio sklypą, o ne 2,9 ha sklypą, taip pat atmetė reikalavimą panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. S-33-23868 0,7803 ha dalyje, taip pat nekilnojamojo turto registre Nr. 44/1151856 įregistruoto 9,98 ha žemės sklypo dalies teisių registraciją.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šie abu apeliacinio skundo aspektai glaudžiai susiję, todėl bus tiriami kartu. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą teismas patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, o 136 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis turi pareigą patikrinti visą bylą.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, jame keliami ir teisės aiškinimo, ir faktinių aplinkybių vertinimo klausimai, susiję su asmeninio ūkio žemės sklypo ir namų valdos žemės sklypo suformavimu, taip pat su šių žemės sklypų įsigijimu.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjai Alytaus rajono Krokialaukio apylinkės tarybos 1993 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 200 suteikta 3 ha asmeninio ūkio žemės, 2001 m. balandžio 17 d. sprendimu Kauno apygardos administracinis teismas patvirtino žemės suteikimo pareiškėjai teisėtumo faktą (administracinė byla Nr. I4k-4/2001, b.l. 93-94). Nors buvo priimtas pirmiau minėtas sprendimas, faktiškai atsakovas iki šiol atsisakydavo (t. 1, b.l. 77-80, 82, 84, 88-96) nustatyti minėto 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypo vietą, sklypo nesuformavo, nepatvirtino jo žemės reformos žemėtvarkos projekte (patikslintame skunde (t. 1, b.l. 16) ir apeliaciniame skunde (t. II, b.l. 60) pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą suprojektuoti ir suformuoti 2,90 ha asmeninio ūkio žemės sklypą). Tokio atsakovo atsisakymo motyvas – pareiškėja nesutikdavo su atsakovo siūlomo žemės sklypo ribomis, nes atsakovas siūlydavo suprojektuoti ne 3 ha žemės sklypą, o 2,68 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (t. 1, b.l 56).
Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad teisės normos, konkrečiai, LR Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 236 Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos, asmeninio ūkio žemės privatizavimą sieja su naudojamais asmeniniam ūkiui žemės sklypais. Konstatavęs, kad atsakovo vėliausiai nustatyto pareiškėjos valdomo žemės sklypo dydis yra 2,68 ha, pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą suformuoti pareiškėjai būtent 2,68 ha asmeninio ūkio žemės sklypą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas tokio pobūdžio sprendimą pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 15 straipsnio 11 dalis numato, kad piliečiams, kurie neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę atkurti nuosavybės teisę į mažesnį, negu naudoja asmeniniam ūkiui, žemės sklypą, taip pat kitiems fiziniams asmenims naudojami asmeniniam ūkiui žemės sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji, inter alia, pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui. Iš šių teisės normų yra aišku, kad asmenys, kuriems asmeninio ūkio žemė buvo suteikta teisėtai, turi teisę ją įsigyti privačion nuosavybėn (atkurti toje vietoje nuosavybės teises arba šią žemę pirkti iš valstybės), ir kad ši žemė traktuojama kaip valstybės išperkama žemė, todėl kitiems asmenims nuosavybės teisės į ją negali būti atkurtos. Pažymėtina ir tai, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kai žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo atmatuotas iki 1994 m. sausio 1 d. arba po 1994 m. sausio 1 d., bet žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, toks žemės suteikimas yra teisėtas, nors iki žemės sklypo asmeniniam ūkiui atmatavimo asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę grąžinant ją natūra (pvz., administracinė byla Nr. A3-154-2003; žr. Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų 9.1.1 p. Administracinių teismų praktika, 2006, Nr. 8, p. 487).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo teisėtumo, administracinių teismų praktikoje (žr. pirmiau minėtų Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų 9.1.1 p.) laikomasi nuostatos, jog tokiais atvejais svarbu nustatyti, ar žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta pagal įstatymus ir ar ji naudojama asmeniniam ūkiui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šioje byloje nėra nagrinėjamas asmeninio ūkio žemės suteikimo pareiškėjai teisėtumo klausimas – jis buvo išspręstas pirmiau minėtu 2001 m. balandžio 17 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime esantis teiginys, jog sprendžiant pareiškėjos skundą turi būti atsižvelgiama į faktiškai naudojamos žemės dydį, nėra pagrįstas ir tuo požiūriu, kad pati kilusio ginčo esmė yra ta, jog pareiškėja dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus apskritai neturėjo ir neturi galimybės naudotis tokio dydžio žemės plotu, koks jai buvo paskirtas teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė teisės aktų nuostatas, jo sprendimas šioje dalyje keistinas.
Vertindama pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atsakovą Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjai suformuoti 2,90 ha asmeninio ūkio žemės sklypą prie namų valdos, paženklinti jį vietovėje ir surašyti šio žemės sklypo paženklinimo vietovėje aktą teisėjų kolegija pažymi, kad Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas. Šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmeninio ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemėnaudų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad atitinkamo žemės reformos žemėtvarkos projekto nustatyta tvarka parengimas yra būtina įstatyminė sąlyga atsirasti asmens subjektinei teisei pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo reguliuojamus teisinius santykius.
Kaip minėta, pareiškėjos teisę išsipirkti asmeninio ūkio žemę numato Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 11 dalis, kurioje nustatytos sąlygos, suteikiančios teisę į žemės išsipirkimą ir nurodoma išpirkimo atveju vadovautis Vyriausybės nutarimu patvirtinta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 punkte nurodyta, kad asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaudamasi Žemės reformos įstatymo 15 straipsniu Vyriausybė 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtino Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje aprašą bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas).
Minėto Aprašo pagrindu buvo parengtas Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo” (toliau – ir Metodika). Metodikos 67 punkte numatyta, kad žemės sklypus asmeninio ūkio žemės naudotojas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali įsigyti nuosavybėn tik tuo atveju, kai šie žemės sklypai suprojektuoti ir patvirtinti žemėtvarkos projekte, išskyrus grąžinamus natūra žemės sklypus. Kaip matyti iš pirmiau nurodytų ir kitų Žemės reformos įstatymo, Aprašo ir Metodikos nuostatų, būtent atsakovui yra pavesta organizuoti ir įgyvendinti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir kitus su tuo susijusius darbus.
Ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą pareiškėjai žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti asmeninio ūkio žemės sklypą prie namų valdos, paženklinti ją vietovėje ir surašyti šio žemės sklypo paženklinimo vietovėje aktą per du mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 100 punkto 2 daliai, kuriuose numatyta, kad institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo it kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.
Toks atsakovo argumentas atmestinas, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime atsakovą įpareigojo ne atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, o suformuoti asmeninio ūkio žemės sklypą ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Be to, pirmiau minėta nuostata įtvirtina imperatyvų terminą, kuris procedūriniu pobūdžiu apima kitą laikotarpį nei tas, apie kurį kalbama pirmosios instancijos teismo sprendime, t. y. ši norma nereglamentuoja viešojo administravimo santykių, kurie susiformuoja iki minėtoje normoje nurodytų dokumentų parengimo dienos.
Kaip matyti iš Žemės reformos įstatymo, Aprašo ir Metodikos nuostatų, juose nėra įtvirtinti terminai, per kuriuos atsakovas privalo atlikti pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus veiksmus. Atsižvelgdama į tai ir įvertinusi šios bylos faktines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 90 straipsniu, turėtų būti taikomas protingo termino principas (žr., pvz., 2004 m. gruodžio 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A7-915-2004; Administracinių teismų praktika, 2004, Nr. 6, p. 203). Priešingu atveju būtų pažeista pareiškėjos teisė į veiksmingą teisminę teisių gynybą.
Atsakovas nurodo, kad nėra žinoma, kada bus rengiamas naujas Alytaus rajono Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos projektas, kadangi atsakovui yra nutrauktas žemės reformos finansavimas, todėl atsakovas skirti lėšų žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimui neturi galimybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, todėl jis teisiškai nėra reikšmingas. Atsakovas taip pat nurodo, kad norminiai aktai pareiškėjai numato visą eilę procedūrų, susijusių su žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimu. Šiuo atveju pažymėtina, kad Aprašo 2 punkte numatyta, jog prašymą pareiškėja privalo pateikti atsakovo struktūriniam padaliniui, o kartu su prašymu suprojektuoti norimą pirkti žemės sklypą taip pat pateikiami dokumentai, nurodyti Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 9.4–9.16 punktuose. Minėtais teisės akto punktais asmuo įpareigojamas pateikti tik dokumentą, kurio pagrindu naudojasi žemės sklypu (jeigu šis sklypas jam buvo suteiktas naudotis). Šiuo atveju tai yra Alytaus rajono Krokialaukio apylinkės tarybos 1993 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. 200, kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovui yra pateiktas.
Be to, Metodikos 69 punkte išvardinti dokumentai, kuriais remiantis asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje vykdomi projektavimo darbai: asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktai, asmeninio ūkio žemės suvestiniai planai, prašymai piliečių, pateikusių raštiškus sutikimus gauti žemės sklypą laisvos žemės fondo žemėje, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodytas nuostatas, piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant galiojusius įstatymus, taip pat piliečių, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašais, apskrities viršininko sprendimais dėl naudojamo asmeniniam ūkiui žemės ploto sumažinimo piliečiams. Šie dokumentai turi būti gaunami iš žemėtvarkos skyriaus. Taigi darytina išvada, kad pareiškėja atliko visus veiksmus, kurie būtini pradėti atlikti pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas turėjo praktines galimybes atlikti pareiškėjos reikalaujamus veiksmus 2005 ir 2007 metais rengiant Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus.
Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja turi subjektinę teisę į 2,90 ha asmeninio ūkio žemės, o atsakovas turi teisės aktais nustatytą pareigą tai padaryti, tačiau nepagrįstai atsisako pareiškėjai suformuoti jos nurodytą 2,90 ha asmeninio ūkio žemės sklypą prie namų valdos Alytaus rajono Krokialaukio seniūnijos Ūdrijos kadastro vietovėje.
Vis dėlto atsižvelgdama į tai, kad teisės aktai nenumato žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo terminų, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimas yra sudėtingas ir tęstinis procesas, tai, kad žemės reformos žemėtvarkos projektus rengia ne pats atsakovas, o atitinkamą kvalifikaciją turintys subjektai (Metodikos 4 punktas), todėl už projekto parengimo trukmę atsakovas visiškai negali atsakyti, taip pat tai, kad būtent atsakovas yra atsakingas už žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo organizavimą ir šio proceso inicijavimą (Aprašo 6 punktas), teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas įpareigotinas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pradėti Alytaus rajono Krokialaukio seniūnijos Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus, taip pat, jį rengiant teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti B. M. 2,90 ha asmeninio ūkio žemės sklypą prie namų valdos vienkiemyje Pakašavo kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone, paženklinti jį vietovėje ir surašyti šio žemės sklypo paženklinimo vietovėje aktą.
Analogiškas sprendimas priimtinas ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovas įpareigotas per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Alytaus rajono Krokialaukio seniūnijos Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti pareiškėjai 0,8878 ha namų valdos sklypą, Pakašavo km. Krokialaukio sen. Alytaus rajone, pagal projektinį planą, parengtą 209 m. vasario 19 d. Korporacijos „Matininkai“, ženklinti jį vietovėje ir surašyti šio žemės sklypo paženklinimo vietovėje aktą – t. y. atsakovas įpareigotinas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pradėti Alytaus rajono Krokialaukio seniūnijos Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus, taip pat, jį rengiant teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti B. M. 0,8874 ha namų valdos žemės sklypą Pakašavo kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone, pagal projektinį planą, parengtą 2009 m. vasario 19 d. Korporacijos „Matininkai“, ženklinti jį vietovėje ir surašyti šio žemės sklypo paženklinimo vietovėje aktą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyto įpareigojimo suformuoti pareiškėjai būtent tokio dydžio namų valdos žemės sklypą apeliacine tvarka neginčija nei pareiškėja, nei atsakovas, teisėjų kolegija dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisako.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria jis atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. S-33-23868 dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. V. natūra į 9,98 ha žemės 0,7803 ha ploto dalyje, taip pat nekilnojamojo turto registre Nr. 44/1151856 įregistruoto 9,98 ha žemės sklypo dalies nuosavybės teisių registraciją, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad M. V. natūra grąžinta 9,98 ha žemė užima dalį pareiškėjos naudojamos asmeninio ūkio žemės. Lyginant 2003 m. rugsėjo 4 d. žemės sklypo Nr. 16-1 paženklinimo abrisą ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą (t. 1, b.l. 131-132) su laikinuoju žemės sklypo planu (administracinė byla I8k-365/2002; b.l. 64), kurio pagrindu 2002 m. gruodžio mėn. 20 d. sprendime Kauno apygardos administracinis teismas konstatavo, jog pareiškėja faktiškai valdo toje byloje ginčo objektu buvusį 7135 m² žemės plotą, akivaizdžiai matyti, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui M. V. suteiktas žemės sklypas užima dalį pareiškėjos faktiškai valdomos žemės. Maža to, 2003 m. rugsėjo 4 d. žemės sklypo Nr. 16-1 ribų paženklinimo – parodymo akte yra aiškiai nurodyta, kad suformuotu žemės sklypu teisėtai naudojasi ir M. V., ir B. M. (t.1, b.l. 131). Atsižvelgiant į tai, kad asmeniniam ūkiui priklausanti žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 7 punktą priskiriama valstybės išperkamai žemei, taip pat į tai, kad nuosavybės teises atsakovas trečiajam suinteresuotam asmeniui atkūrė prieš tai nesuformavęs asmeninio ūkio žemės sklypo, t. y. tiksliai nenustatęs laisvos valstybinės žemės, į kurią gali būti atkurtos nuosavybės teisės, ribų, darytina išvada, kad Alytaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. S-33-23868 prieštarauja Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 7 punktui ir yra neteisėtas. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai asmeninio ūkio žemės sklypas nėra suformuotas, taigi, nėra žinomos tikslios jo ribos, asmeninio ūkio žemės sklypų formavimo funkcija priskirta atsakovui, teisėjų kolegija negali spręsti, kokią konkrečiai pareiškėjai suteiktos ir priklausančios asmeninio ūkio žemės dalį užima trečiajam suinteresuotam asmeniui M. V. priklausantis žemės sklypas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad turi būti panaikintas visas Alytaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. S-33-23868, taip pat nekilnojamojo turto registre Nr. 44/1151856 įregistruoto 9,98 ha žemės sklypo nuosavybės teisių registracija.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Alytaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. S-33-23868 panaikinimas nereiškia, kad yra paneigiama trečiojo suinteresuoto asmens M. V. teisė į nuosavybės teisių atkūrimą. Pabrėžtina, kad Alytaus apskrities viršininkas 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. S-33-23868 iš esmės pripažino, jog M. V. atitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus ir turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog Alytaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. S-33-23868 priėmimas trečiajam suinteresuotam asmeniui M. V. sukūrė teisėtą lūkestį, kad teisės aktų nustatyta tvarka jos nuosavybės teisės bus atkurtos (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą Jasiūnienė prieš Lietuvą (pareišk. Nr. 41510/98); 2004 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Kopecky prieš Slovakiją (pareišk. Nr. 44912/98). Todėl teismo sprendimo, kuriuo panaikinamas Alytaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. S-33-23868, priėmimas negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią įgyvendinti minėtą teisę. Priešingai, panaikinus minėtą sprendimą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis juose įtvirtintais principais bei normomis privalo būti tęsiama ir atsakovas per protingą terminą turi pareigą atkurti trečiojo suinteresuoto asmens M. V. nuosavybės teises. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad trečiasis suinteresuotas asmuo M. V. įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą teisės aktų nustatyta tvarka, jei tokią žalą sukėlė Alytaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. S-33-23868 panaikinimas (žr., mutatis mutandis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-623/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-859/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 90, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos B. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas buvo įpareigotas per du mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos suformuoti Alytaus rajono Krokialaukio seniūnijos Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte B. M. 2,68 ha asmeninio ūkio žemės sklypą prie namų valdos vienkiemyje Pakašavo kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone, naudojamoje asmeninio ūkio žemėje, paženklinti jį vietovėje ir surašyti šio žemės sklypo paženklinimo vietovėje aktą, taip pat dalį, kuria atsakovas buvo įpareigotas per du mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, B. M. Alytaus rajono Krokialaukio seniūnijos Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti 0,8874 ha namų valdos žemės sklypą Pakašavo kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone, pagal projektinį planą, parengtą 2009 m. vasario 19 d. Korporacijos „Matininkai“, ženklinti jį vietovėje ir surašyti šio žemės sklypo paženklinimo vietovėje aktą, taip pat sprendimo dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. S-33-23868 dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. V. natūra į 9,98 ha žemės 0,7803 ha ploto dalyje, nekilnojamojo turto registre Nr. 44/1151856 įregistruoto 9,98 ha žemės sklypo dalies nuosavybės teisių registraciją, pakeisti ir jas išdėstyti taip:
„Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pradėti Alytaus rajono Krokialaukio seniūnijos Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus, taip pat, jį rengiant teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti B. M. 2,90 ha asmeninio ūkio žemės sklypą prie namų valdos vienkiemyje Pakašavo kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone, paženklinti jį vietovėje ir surašyti šio žemės sklypo paženklinimo vietovėje aktą.
Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pradėti Alytaus rajono Krokialaukio seniūnijos Ūdrijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus, taip pat, jį rengiant teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti B. M. 0,8874 ha namų valdos žemės sklypą Pakašavo kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone, pagal projektinį planą, parengtą 2009 m. vasario 19 d. Korporacijos „Matininkai“, ženklinti jį vietovėje ir surašyti šio žemės sklypo paženklinimo vietovėje aktą.
Panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. S-33-23868 dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. V. natūra į 9,98 ha žemės, taip pat nekilnojamojo turto registre Nr. 44/1151856 įregistruoto 9,98 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių registraciją“.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.