Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis (2025 m. gruodžio 15 d. Sodros duomenimis Liteko informacinėje sistemoje – UAB (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2025 m. lapkričio 26 d.), teistas:

1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, būti registruotam Užimtumo tarnyboje arba mokyti bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. 2024 m. vasario 6 d. paleistas lygtinai, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir K. B. pasiųstas atlikti likusią neatliktą 5 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį laisvės atėmimo įstaigoje;

3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta 4 mėnesių ir 2 dienų laisvės atėmimo bausme pagal Telšių apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių ir 2 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmė atlikta 2025 m. balandžio 14 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

K. B. , atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime, esančiame Pravieniškių g. 10, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 2024 m. gruodžio 8 d. apie 19.50 val., Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (duomenys neskelbtini) gyvenamoje patalpoje, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam O. V. į kairę akį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam O. V. padarė minkštųjų audinių sumušimą su poodine kraujosruva kairės akiduobės srityje, t. y. sukėlė nukentėjusiajam O. V. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. sausio 29 d. specialisto išvadoje Nr. G 200/2025 (02) nurodyta, kad O. V. minkštųjų audinių sumušimas su poodine kraujosruva kairės akiduobės srityje padarytas vienu smūgiu kietu buku daiktu. O. V. galėjo būti sužalotas užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Tokios lokalizacijos ir pobūdžio sužalojimas nebūdingas griuvimui, kritimui. Dažniausiai tokie sužalojimai padaromi smogiant ranka kitam asmeniui, t. y. O. V. galėjo būti sužalotas kito asmens. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas sukėlė O. V. fizinį skausmą (1 t., b. l. 76–78).

III. Įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo motyvai

O. V. pristačius į pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių, jam nustatytas sužalojimas kairės veido pusės paakio srityje – kraujosruva. Šis sužalojimas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. sausio 29 d. specialisto išvadoje Nr. G 200/2025(02) įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Išvadoje nurodyta ir tai, kad sužalojimas O. V. galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, nėra būdingas griuvimui, galėjo būti padarytas vienu smūgiu kietu buku daiktu ir sukėlė fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas buvo apklaustas kitas nuteistasis M. T., kurį nukentėjusysis nurodė kaip asmenį, mačiusį, kaip K. B. sudavė smūgį. Nors šis liudytojas teigė, kad nematė, kaip buvo sužalotas O. V., negirdėjo nukentėjusiojo kito nuteistojo (K. B.) atžvilgiu pasakytų negražių žodžių ir apie sužalojimo aplinkybes nieko nežino, šie parodymai nepaneigia pirmiau aptartais duomenimis nustatytų nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių, kurių neginčija ir pats kaltinamasis. Todėl šio liudytojo parodymų teismas nevertina, kaip patvirtinančių ar paneigiančių K. B. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes ir jais nesivadovauja.

Įvertinus pirmiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, kad K. B. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam O. V. įrodyta, jo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. K. B. suvokė, kad jo veiksmai – fizinio smurto naudojimas, kumščiu suduodant smūgį į veido sritį, yra pavojinga veika, kad tokiais veiksmais nukentėjusiajam gali būti sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir sutrikdyta sveikata ir tokių padarinių siekė. Atsižvelgus į paminėta, taip pat į kaltinamojo bei nukentėjusiojo paaiškinimus apie kaltinamojo veiksmų priežastį, smurto panaudojimo aplinkybes, darytina išvada, kad K. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

IV. Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį nurodytos informacijos matyti, kas K. B., be jau pirmiau nurodytų teistumų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį, buvo teistas už turto sunaikinimą (sugadinimą) (Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu), viešosios tvarkos pažeidimą (Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu). Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžiu atidėjus už BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams, kaltinamasis padarė naują nusikalstamą veiką (ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį pradėtas 2022 m. rugpjūčio 19 d.), o 2024 m. sausio 1 d. nutarimu nutarus taikyti lygtinį paleidimą ir 2024 m. vasario 6 d. paleidus iš kalėjimo jam neatlikus 5 mėnesių 9 dienų likusios bausmės dalies, kaltinamasis vėl nusikalto (ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį pradėtas 2024 m. gegužės 2 d.), Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi lygtinis paleidimas buvo panaikintas. Aptarti duomenys kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia spręsti apie jo polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir daryti naujas nusikalstamas veika. Vis tik atsižvelgus į tai, kad smurtiniai nusikaltimai, už kurių padarymą kaltinamasis atliko subendrintą bausmę, buvo padaryti 2021 m. spalio 18 d., 2022 m. rugpjūčio 19 d., šioje byloje inkriminuotas smurtinis nusikaltimas padarytas 2024 m. gruodžio 8 d., kaltinamajam neadekvačiai sureagavus į nukentėjusiojo pasisakymą, atsižvelgus į kaltinamojo poziciją dėl kaltės, gailėjimąsi dėl tokio poelgio, šioje byloje pripažinti K. B. recidyvistu nėra pakankamo pagrindo.

Iš byloje esančios Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pateiktos charakteristikos matyti, kad K. B. bausmės atlikimo metu buvo charakterizuojamas patenkinamai. Charakteristikoje taip pat išskirtos tokios asmens ypatybės kaip impulsyvumas, agresyvumas, savitvardos praradimas. Nurodyta, kad kaltinamasis nevykdė individualaus resocializacijos plano, pasižymėjo žema motyvacija ir noru keisti gyvenimo būdą. Tačiau bendraudamas su pareigūnais ir kitais specialistais, K. B. elgdavosi ramiai, taikiai, agresijos panaudojimo atvejų nebuvo fiksuota, būdavo mandagus, drausmine tvarka nebuvo baustas (1 t., b. l. 110–113). Administracine tvarka kaltinamasis nebaustas (1 t., b. l. 141, 142). UAB „Žemaitijos psichikos sveiktos centro“ pateikta informacija patvirtina, kad kaltinamasis nuo 2021 m. spalio 19 d. yra psichikos sveikatos centro registre, tačiau atlikus objektų tyrimą gauta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. birželio 6 d. specialisto išvada Nr. Nr. 93TPK-820/2025, kurioje nurodyta, kad negauta duomenų, jog K. B. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (1 t., b. k. 140). Taigi abejoti kaltinamojo pakaltinamumu nėra pagrindo.

Atsižvelgus į aptartų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, į tai, kad nors buvo padarytas tyčinis nusikaltimas, jis laikomas nesunkiu, K. B. savo kaltę pripažino visiškai, išvengti atsakomybės nesiekė, atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis jokių pretenzijų neturi, taip pat atsižvelgus ir į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam jau buvo skirta ir griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau nuo tolesnio nusikalstamo elgesio šios rūšies bausmė nesulaikė, K. B. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Esant vienai atsakomybei lengvinančiai aplinkybei, atsižvelgus į kaltinamojo poziciją dėl kaltės, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimą, į tai, kad nors nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ilgalaikių padarinių nukentėjusiojo sveikatai neatsirado, sužalojimas buvo padarytas vienkartiniu fizinio smurto veiksmu, laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas artimas vidurkiui – 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nusikalstamą veiką K. B., kaip minėta, padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką <...>, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį esančios informacijos matyti, kad K. B. bausmę pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nuosprendį yra atlikęs (iš probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2025 m. balandžio 14 d.). Bendrinant bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės yra pridedama visa neatliktos bausmės dalis (visiško bausmių sudėjimo atveju) arba neatliktos bausmės dalis (dalinio bausmių sudėjimo atveju). Šiuo atveju visą pirmiau nurodytu nuosprendžiu paskirtą bausmę K. B. yra atlikęs, todėl bausmių bendrinimui nebėra pagrindo.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Kaltinamojo K. B. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Nors nusikaltimas yra tyčinis ir padarytas kaltinamajam atliekant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vis tik įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo (atsiprašė nukentėjusiojo), visišką kaltės pripažinimą ir atsakomybės prisiėmimą, neigiamą požiūrį į savo elgesį, nesant duomenų apie kaltinamojo naujus teistumus po inkriminuoto nusikaltimo padarymo (teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-702-671/2025, tačiau galutinis procesinis sprendimas joje nėra priimtas), darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams, t. y. terminui, kuris artimas BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyto minimalaus ir maksimalaus terminų vidurkiui. Atsižvelgus į smurtinį padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, K. B. skirtinos BK 67 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės: minimalaus dydžio – 10 MGL (500 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaltinamajam taip pat skirtinos BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 8 punktuose numatytos pareigos: bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (1 t., b. l. 189–196). Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.

Dėl kardomosios priemonės – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimo yra priimta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. nutartis, kuria nutarta kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – panaikinti ir asmens tapatybės kortelę grąžinti K. B., kuri yra įsiteisėjusi (2 t., b. l. 83, 84). Atsižvelgus į tai, klausimą dėl kardomosios priemonės – dokumento paėmimo – spręsti nuosprendyje nebėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio1 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir K. B. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 6, 9 punktais, paskirti nuteistajam K. B. baudžiamojo poveikio priemones:

- 10 (dešimt) MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5, 8 punktais, nuteistajam K. B. paskirti pareigas:

- bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Dėl kardomosios priemonės – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimo – klausimo nespręsti, kadangi ši kardomoji priemonė panaikinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.