- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-29
- Bylos Nr.
- 1-278-409/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01384-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Nukentėjusysis
- R. N., R. K.
- Kaltinamasis
- R. J.
- Advokatai
- Saulius Staškus, Mindaugas Šatas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. 2013 m. liepos 23 d. apie 16.20 val., viešoje vietoje, Šiaulių mieste, Bielskio ir Ukmergės gatvių sankirtoje, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų suduodamas tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau trijų smūgių rankos kumščiu nukentėjusiajam R. N. į veidą ir krūtinės kairį šoną, tuo padarydamas jam apatinio žandikaulio dvigubą lūžį, kraujosruvas krūtinės kairiame šone, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio R. N. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, grasindamas R. K. su ja susidoroti, tokiu įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis R. J., apklaustas teisme, parodė, jog 2013 m. liepos 23 d. po 16 val. važiavo Bielskio gatve ir sankirtoje su Ukmergės gatve prie skelbimų lentos pamatė stovintį nukentėjusiojo R. N. automobilį, iš kurio išlipusi mergina nuėjo prie skelbimų lentos ir pradėjo plėšti jo įmonės skelbimus. Tai sukėlė pyktį, nes skelbimai plėšomi pastoviai ir kabinami įmonės, kurioje dirba nukentėjusysis, skelbimai. Jo bendrovė ir įmonė, kurioje dirba nukentėjusysis, vykdo tokią pat veiklą ir skelbimai plėšomi turint tikslą sužlugti jo įmonę kaip konkurentę. Privažiavęs sustojo, išlipo iš automobilio, priėjo prie R. N. automobilio, pasilenkęs pro langą paklausė, kodėl plėšo skelbimus ir kiek tai gali tęstis. Tuomet pajuto smūgį automobilio durelėmis į nosį, todėl nesusilaikęs du kartus trenkė nukentėjusiajam į veidą. Pripažįsta, jog sužalojo nukentėjusįjį, nuo jo smūgių nukentėjusiajam lūžo žandikaulis. Ką sakė skelbimus plėšiusiai merginai, neprisimena. Po jo suduotų smūgių nukentėjusysis išlipo iš automobilio ir ėjo link jo, bet jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Po šio įvykio kitą dieną jis kreipėsi į medikus, jam buvo nustatytas kūno sužalojimas. Taip pat kreipėsi į policiją dėl jam padaryto sužalojimo, parašė pareiškimą, po to iš policijos gavo atsakymą, kad gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. To nepadarė, nes pats jautėsi kaltas. Nukentėjusiajai R. K. negrasino, nematė, kad R. K. būtų išsigandusi. Kaltę pripažįsta pagal pradinį kaltinimą tik dėl nukentėjusiojo R. N. sužalojimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, pagal pakeistą kaltinimą kaltės nepripažįsta. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 347,52 litų sumai pripažįsta. Nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos 20000 litų atlyginimo nepripažįsta, mano, jog suma per didelė. Nukentėjusiajam skambino telefonu, atsiprašė. Iš pradžių bandė tartis su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, siūlė sumokėti 5000 Lt, bet nukentėjusysis su tokia suma nesutiko. Sutiktų nukentėjusiajam atlyginti 3000 litų neturtinės žalos.
Nukentėjusysis R. N. parodė, jog iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Dirba nuo 2012 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, į jo pareigas įeina bendravimas su klientais, dėti skelbimus, reklamų platinimas. 2013-07-23 apie 16.20 val. atvažiavo prie skelbimų lentos, kuri yra Bielskio ir Ukmergės gatvių sankirtoje. Kartu važiavo ir jo draugė R. K., nes jai buvo atostogos ir ji važinėjosi kartu su juo. Jo darbe yra įprasta, kad nuplėšia konkurentų reklaminius skelbimus ir kabina savo įmonės reklamą. Sustojo prie skelbimų lentos. Kadangi ruošėsi skambinti telefonu, savo draugės paprašė, kad ji išliptų ir pakabintų reklamą. Tuo metu privažiavo kaltinamasis R. J., priėjo prie jo automobilio. Jo automobilio durelės buvo šiek tiek – apie 30 centimetrų pradarytos, kaltinamasis jas atidarė plačiau ir pro pradarytas automobilio dureles paklausė, kodėl jie plėšo skelbimus, tuo pat metu pajuto smūgį į žandikaulį ir kai tik pasukdavo galvą vis gaudavo smūgį. Iš viso jam kaltinamasis smogė apie 3-5 smūgius į veidą ir vieną kartą į kairį šoną. Kai iš burnos pradėjo bėgti kraujas, kaltinamasis atsitraukė nuo jo ir tuo metu kažką sakė jo draugei, bet ką sakė, jis negirdėjo. Draugė buvo išsigandusi, traukėsi atgal ir skambino policijai. Išlipo iš automobilio ginti draugės, bet jautėsi labai blogai. Jo draugė paskambino į policiją, o kaltinamasis tuo metu sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Jis su drauge nuvažiavo į ligoninę. Jam buvo padarytas žandikaulio lūžis ir sumušimai. Ligoninėje gydėsi apie savaitę laiko, po to gydėsi namuose. Iš viso nedarbingas buvo 38 dienas. Yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą 347,52 Lt sudaro suma išleistų pinigų už vaistus nuo skausmo, organizmą stiprinančius vaistus, antibiotikus, burnos priežiūros priemones, specialią dantų pastą, skrandžiui gydyti vaistus, nes ilgą laiką negalėjo valgyti normalaus maisto, gėrė tik skysčius. Padarytą neturtinę žalą įvertino 20000 litų, nes ilgą laiką negalėjo dirbti, bendrauti su žmonėmis, draugais, neteko darbo užmokesčio, patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia ir dabartiniu metu. Po įvykio skambino kaltinamasis, atsiprašė, bet su kaltinamuoju nesusitaikė, nes nesiūlė tinkamos sumos.
Nukentėjusioji R. K. parodė, jog iki įvykio kaltinamojo R. J. nepažinojo. Jos draugas – nukentėjusysis R. N. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, šios įmonės automobiliu važinėja Šiaulių mieste bei po apylinkes ir skelbimų lentose kabina įmonės reklamines skrajutes. 2013 m. liepos 23 d. jis taip pat dirbo, o ji, neturėdama ką veikti, nes jai buvo atostogos, važinėjosi kartu su juo ir jam padėjo dirbti. Atvažiavo į Medelyno mikrorajoną, sustojo prie skelbimų lentos. R. norėjo paskambinti mamai, todėl ji išlipo iš automobilio, nuėjo prie skelbimų lentos, nuplėšė konkurentų lankstinukus ir kabino R. N. įmonės lankstinuką. Plėšyti konkurentų skelbimus yra bendrovės vadovo R. K. nurodymas. Privažiavo kaltinamasis R. J.. Jis priėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo R. N., atidarė automobilio dureles ir pasakė, jog ką tik pakabino lankstinukus, o jie juos nuplėšė, po ko trenkė R. į veidą, į šoną, sudavė 5-6 kartus. Ji pradėjo šaukti, ką jis daro, tada kaltinamasis pradėjo eiti link jos, liepė nuplėšti savo lankstinukus ir jai pagrasino susidoroti. Ji išsigando, galvojo, kad kaltinamasis gali ir jai trenkti. Paskambino policijai, tuomet kaltinamasis R. J. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Šio įvykio metu jos draugas buvo sužalotas, gydėsi ligoninėje – iš pradžių Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, po to Kauno klinikose, po to gydėsi namuose. Jis negalėjo dirbti labai ilgai - apie du, tris mėnesius. Jos draugas R. N. nesakė, kad kaltinamąjį sužalojo automobilio durelėmis. R. N. ir šiuo metu jaučiasi prastai, skundžiasi galvos skausmais, sako, jog pastoviai jaučia baimę. Įvykio metu ji labai išsigando. Ikiteisminio tyrimo metu neprašė pripažinti nukentėjusiąja, nes nepakankamai suprato jai aiškinamas teises.
Liudytojas R. K. parodė, jog kaltinamąjį R. J. kelis kartus yra matęs, jis užsiima tokia pat veikla, kaip ir jo bendrovė. R. J. plėšo jo įmonės reklaminius lankstinukus, o jie plėšo R. J. įmonės lankstinukus. Su R. J. santykiai visuomet buvo įtempti, R. J. yra grasinęs ji sumušti. 2013 m. liepos 23 d. jis išsiuntė savo bendrovės vadybininką R. N. klijuoti reklaminių lankstinukų. Kartu su R. N. važiavo R. N. draugė R. K.. Po pietų jam paskambino R. K. ir pasakė, jog R. N. sumušė asmuo, atvažiavęs juodu džipu. Suprato, jog R. N. sumušė kaltinamasis R. J., nes jau tos pačios dienos rytą kaltinamasis su tėvu grasino vadybininkui ir vadybininko draugei. Jis liepė važiuoti į ligoninę ir pats nuvažiavo į ligoninę. Ligoninėje R. N. liepė važiuoti į Kauno klinikas ir jis pats R. N. nuvežė į Kauną. Kartu važiavo ir R. N. draugė R. K., kuri buvo labai išsigandusi, visą kelią verkė. Važiuojant į Kauną jam skambino R. J., rašė SMS žinutes. Vėliau R. J. jam skambino kelis kartus, teiravosi, kokia R. N. sveikata, jis pasakė, kad gydosi Kaune, jam sulaužytas žandikaulis. R. J. siūlė sumokėti 3000 litų žalai atlyginti, bet jis mano, jog tai per maža suma. Už nukentėjusiajam R. N. teikiamas advokato paslaugas sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. N. nedirbo apie 40 dienų. Vėliau jis sakė, kad jaučiasi nesaugiai, todėl jam yra ieškoma kito darbo. R. N. bendrovėje dirbo puse etato, dirbo gerai, jam buvo mokamas 1000 litų atlyginimas. Reklaminiai skelbimai įmonei turi didelę reikšmę, kuo daugiau jų pakabina, tuo daugiau žmonių juos perskaito ir tuo daugiau perka jų produkcijos. Savo bendrovės darbuotojams yra davęs nurodymą plėšyti konkurentų skelbimus. R. K. bendrovėje nedirba, jai nėra davęs nurodymų plėšyti reklaminius lankstinukus. Anksčiau yra kalbėjęsi su kaltinamuoju R. J., prašė neplėšyti reklaminių skelbimų, tačiau jis atsakė, kad plėšė ir plėšys, nes į rinką atėjo anksčiau.
Liudytojas A. B. parodė, jog atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus R. J. byloje, apklausė du liudytojus. Šiek tiek prisimena liudytojos R. K. apklausą, kurioje, kaip jam atrodo, dalyvavo advokatė. Teisės ir pareigos yra išaiškinamos visiems apklausiamiems asmenims. Liudytoja R. K. nepageidavo būti pripažinta nukentėjusiąja. Kiekvienam asmeniui yra išaiškinama, ką reiškia nukentėjusiojo statusas, kad nebūtinai turi būti padaryta turtinė žala, gali būti padaryta tik moralinė žala, kad patyręs stresą žmogus gali būti pripažintas nukentėjusiuoju. Kiek pamena, liudytoja R. K. paaiškino, kad jai jokia žala nepadaryta, streso nepatyrė ir dėl to kategoriškai atsisakė būti pripažinta nukentėjusiąja.
Liudytoja R. P. parodė, jog ji R. J. byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Liudytojos R. K. neapklausė, nes ji išsamiai buvo apklausta pirminėje medžiagoje. Ikiteisminis tyrimas truko pakankamai ilgai, jo metu nei pati R. K., nei kiti asmenys nenurodė, jog gali būti ir daugiau nukentėjusiųjų, ne vienas R. N..
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2013-07-23 buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta Šiauliuose, Ukmergės – Bielskio gatvių sankirtoje, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (1 t., 5-8 b. l.).
Iš 2013-08-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog nukentėjusysis R. N. atpažino R. J. kaip asmenį, kuris 2013-07-23 apie 16.20 val. Bielskio ir Ukmergės gatvių sankryžoje sudavė jam po 3 smūgius rankos kumščiu į galvą ir šoną (1 t., 11-15 b. l.).
Iš 2013-07-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog liudytoja R. K. atpažino R. J. kaip asmenį, kuris R. N. sudavė smūgius į veidą ir kairį šoną (1 t., 19-22 b. l.).
Iš 2013-08-12 akistatos tarp nukentėjusiojo R. N. ir įtariamojo R. J. protokolo matyti, jog R. J. nurodė, jog smūgius nukentėjusiajam R. N. sudavė po to, kai šis jam sudavė automobilio durelėmis, nukentėjusysis neigė sudavęs įtariamajam durelėmis; be to, R. J. nurodė, jog nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo, tai, jog nukentėjusysis yra konkuruojančios įmonės darbuotojas, suprato iš merginos, kuri išlipo iš nukentėjusiojo automobilio, nešamų raudonos ir oranžinės spalvos reklaminių skelbimų, nes tokius skelbimus kabinančios įmonės darbuotojai ir anksčiau plėšė jo įmonės reklaminius skelbimus, iš savo automobilio išlipo ir priėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo nukentėjusysis, tik po to, kai mergina nuplėšė jo įmonės reklaminį skelbimą (1 t., 104-109 b. l.).
Iš 2013-08-13 įtariamojo R. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog R. J. parodė vietą Bielskio ir Ukmergės gatvių sankryžoje, kur prie skelbimų lentos stovėjo nukentėjusiojo automobilis, parodė vietą, kur privažiavęs jis sustojo, paaiškino, jog nukentėjusiojo automobilio vairuotojo pusės durelės buvo pravertos apie 30 cm, nurodė, jog jis pasilenkė ir nukentėjusiojo automobilio vairuotojo durelių viršutiniu kampu gavo smūgį į veidą, po ko jis sudavė du smūgius rankos kumščiu mašinoje sėdėjusiam nukentėjusiajam (1 t., 111-116 b. l.).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1059/13(04) matyti, kad R. N. padaryti kūno sužalojimai: apatinio žandikaulio dvigubas lūžis, kraujosruvos krūtinės kairiame šone. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais. Sužalojimai nėra būdingi kritiminei traumai. R. N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., 37 b. l.).
Ekspertas Jurgis Sakalas teisiamojo posėdžio metu patvirtino anksčiau duotą specialisto išvadą ir paaiškino, jog medicininės apžiūros metu buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam R. N. rastas vienas sužalojimas veide - tai apatinio žandikaulio lūžis ir kraujosruvos krūtinės kairiajame šone. Tai rodo, kad tokiems sužalojimams padaryti buvo reikalingas vienas smūgis į veidą ir du smūgiai į krūtinės sritį, o ar buvo suduota daugiau smūgių, iš turimų medicininių dokumentų nėra galimybės nuspręsti. Ekspertas taip pat paaiškino, jog nukentėjusiojo asmens sveikatos kortelėse ir medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad dėl apatinio žandikaulio lūžimo buvo rekomenduotos tik burnos higienos priemonės, kortelėse nėra įrašų, kad būtų skirti vaistai nuo skausmo, raminamieji vaistai, todėl negali spręsti, kad nukentėjusiojo pirkti tokie vaistai nukentėjusiajam buvo reikalingi. Viename kvite nurodyta, jog buvo pirkti akiniai skaitymui, šis pirkinys tikrai nėra susijęs su nukentėjusiojo patirta trauma.
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2013-10-23 R. J. pateikė nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus kopiją, iš kurios matyti, jog R. J. valstybinei ligonių kasai sumokėjo 1299,13 Lt už R. N. gydymą (1 t., 49, 50 b. l.).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2013-08-01 R. J. pateikė specialisto išvados kopiją (1 t., 61 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1028/13(04) nurodyta, jog 2013-07-24 buvo atliktas tyrimas dėl R. J. padaryto sužalojimo, tyrimo metu nustatyta, jog R. J. nurodė, kad 2013-07-23 apie 16.00 val. Šiauliuose, netoli metalo prekybos bazės, nepažįstamas jaunuolis su automobilio durelėmis sužalojo veidą. Tyrimo metu nustatyta, jog R. J. nosies nugarėlės dešiniame šone yra ovalo formos nubrozdinimas 0,5 cm x 0,7 cm, rausvu dugnu, nosies nugarėlės ašinė linija tiesi, apčiuopiant nosies kaulų paslankumo ir traškėjimo nėra. R. J. nubrozdinimas nosies nugarėlėje padarytas buku kietu daiktu paros bėgyje iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 62 b. l.).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog R. J. 2013-08-28 pateikė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., 65 b. l.).
Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopijos matyti, jog dėl R. J. sužalojimo ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta, kadangi yra žinomas nusikalstamą veiką padaręs asmuo - R. N., kurio veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje požymiai, tai yra privataus kaltinimo byla (1 t., 66 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog yra įrodyta kaltinamojo R. J. kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam R. N. padarymo ir dėl viešosios tvarkos sutrikdymo. Pats kaltinamasis R. J. pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam R. N. ir padaręs jam sveikatos sutrikdymą. Teismas taip pat vadovaujasi nukentėjusiųjų R. N. ir R. K., liudytojo R. K. parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais – specialisto išvada, akistatos protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu. Nors R. K. ikiteisminio tyrimo metu neprašė jos pripažinti nukentėjusiąja, tačiau jos parodymai yra nuoseklūs, nekeičiami, todėl netikėti jos parodymais nėra pagrindo.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. J. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo R. N. prašymu kaltinimas buvo pakeistas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis R. J. pripažino, jog sudavė du smūgius nukentėjusiajam R. N. į veidą ir jį sužalojo. Nukentėjusysis R. N. teigė, jog jam kaltinamasis sudavė į veidą tris-penkis smūgius ir vieną smūgį į šoną. Nukentėjusioji R. K. teigė, kad nukentėjusiajam kaltinamasis sudavė penkis-šešis smūgius. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog nukentėjusiajam padarytiems sužalojimams reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais. Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas Jurgis Sakalas patikslino išvadą ir paaiškino, jog rastiems nukentėjusiojo sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio į veidą ir dviejų į krūtinės sritį. Nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme tiksliai nustatyti smūgių skaičiaus teisme nepavyko, tačiau kiti objektyvūs įrodymai – specialisto išvada ir teismo medicinos eksperto parodymai teisme patvirtina, jog nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau trijų smūgių ir tai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl teismas laiko įrodytu, jog kaltinamasis R. J. nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip tris smūgius.
Kaltinamasis R. J. teigė, jog prie sėdėjusio automobilyje nukentėjusiojo priėjo norėdamas išsiaiškinti, kodėl yra plėšomi jo įmonės reklaminiai skelbimai ir nukentėjusiajam smogė po to, kai šis jam trenkė į veidą automobilio durelėmis. Tai, jog kaltinamajam buvo sužalota nosis – padaryta kraujosruva, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtinama specialisto išvada (1 t., 62 b. l.). Nukentėjusysis R. N. neigė sudavęs kaltinamajam. Nukentėjusioji R. K. taip pat teigė, kad nukentėjusysis nesudavė automobilio durelėmis kaltinamajam, tačiau ji teisme kategoriškai tvirtino, jog tuo metu, kai prie automobilio priėjo kaltinamasis automobilio durelės buvo uždarytos, kas neatitinka nei kaltinamojo R. J., nei nukentėjusiojo R. N. parodymų apie tai, jog kaltinamajam priėjus prie automobilio vairuotojo durelės buvo praviros apie 30 centimetrų. Kaltinamasis R. J. teigė, jog smūgius jis sudavė tuomet, kai automobilio durelės buvo visiškai atidarytos, tą patį patvirtino ir nukentėjusieji R. N. ir R. K., tik nukentėjusieji teigė, kad dureles atidarė pats kaltinamasis R. J.. Dėl šių neatitikimų visiškai atmesti kaltinamojo aiškinimo apie smūgį automobilio durelėmis negalima. Nukentėjusieji R. N. ir R. K. pripažino, jog priėjęs prie automobilio nukentėjusysis klausė, kodėl jie plėšo jo įmonės skelbimus, taip pat jie pripažino, jog nukentėjusiojo R. N. darbdavio nurodymu plėšė konkurentų, tai yra kaltinamojo įmonės, reklaminius skelbimus. Kaltinamasis R. J. kaltinamas tuo, jog nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė dėl chuliganiškų paskatų. Nusikalstama veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų yra tuomet, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-291/2013). Kaltinamasis R. J., nukentėjusysis R. N., liudytojas R. K. teisme paaiškino, jog reklaminiai skelbimai įmonių veikloje yra labai svarbus faktorius, kadangi nuo to, kiek žmonių perskaito skelbimus, labai priklauso produkcijos pardavimas. Tačiau, nors reklaminių skelbimų naikinimas kenkia įmonės veiklai, teismas laiko, jog siekis, kad nebūtų plėšomi reklaminiai skelbimai yra menkavertė dingstis fizinio smurto panaudojimui. Taip pat, net ir pripažįstant, kad automobilio durelėmis galėjo būti suduota kaltinamajam į nosį, teismo nuomone, atsižvelgiant į R. J. padaryto sužalojimo sunkumą, tai nebuvo pakankama dingstis panaudoti fizinį smurtą ir keletą kartų smūgiuoti negalinčiam gintis – sėdinčiam automobilyje, prisirišusiam saugos diržu, nukentėjusiajam. Veika buvo padaryta viešoje vietoje, tai yra tokioje vietoje, kurioje gali lankytis ir bet kada atsirasti kiti asmenys. Dėl šių aplinkybių kaltinamojo R. J. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-78/2013). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių, o ne tik dėl chuliganiškų paskatų. Nusikaltimo padarymo motyvas nėra šio nusikaltimo sudėties požymis ir nelemia veikos kvalifikavimo. Veikai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį svarbu, kad šiame straipsnyje aprašyta veika būtų padaryta viešoje vietoje ir būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Kai kaltininkas viešoje vietoje sprendžia jam iškilusias problemas tokiu būdu, kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-410/2012, 2K-78/2013). Kaltinamasis R. J. viešoje vietoje – prie gatvių sankryžoje esančios skelbimų lentos sprendė savo asmenines problemas nesilaikydamas visuomenėje priimtų elgesio normų, elgėsi įžūliai – panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. N., grasino nukentėjusiajai R. K., taip parodydamas aiškų visuomenės negerbimą ir tai sukėlė pasekmes – nukentėjusiajam R. N. buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajai R. K. buvo sukeltas išgąstis, tai yra buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, šiai tvarkai atstatyti buvo kviečiami policijos pareigūnai. Dėl šių aplinkybių kaltinamojo R. J. veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
Skirdamas bausmę kaltinamajam R. J. teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis R. J. padarė apysunkį ir nesunkų nusikaltimus. Nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Nagrinėjant bylą buvo pateiktas E. V. prašymas perduoti kaltinamąjį R. J. jos atsakomybėn pagal laidavimą. Teismas pripažįsta, kad E. V. yra verta teismo pasitikėjimo, tačiau laiko, jog nėra visų sąlygų perduoti kaltinamąjį R. J. pagal laidavimą, nes kaltinamasis pagal pakeistą kaltinimą kaltės nepripažino ir neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos. Kaltinamasis anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje jokios kitokios alternatyvios bausmės nenumatytos. Kaltinamasis dirba, charakterizuojamas teigiamai, yra pagrindo manyti, jog ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys, todėl teismas laiko, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jos vykdymą atidedant.
Byloje buvo pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinis ieškinys 675,67 Lt sumai dėl R. N. paskaičiuotos ir pervestos ligos pašalpos atlyginimo ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos 1299,13 Lt dydžio civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo R. N. gydymo išlaidų atlyginimo. Kaltinamasis R. J. šias išlaidas atlygino, pateikė tai patvirtinančius dokumentus, civiliniai ieškovai ieškinių atsisakė. Todėl priimtini civilinių ieškovų atsisakymai nuo ieškinių ir procesas dėl ieškinių nutrauktinas.
Byloje pareikštas nukentėjusiojo R. N. civilinis ieškinys 20347,52 Lt sumai dėl 347,52 Lt turtinės žalos ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kaltinamasis Remigijus J. R. N. sužalojo, dėl ko nukentėjusysis patyrė turtinių nuostolių – pirko vaistus, kitas gydymui reikalingas priemones, todėl jam turtinė žala atlygintina, mažinant turtinės žalos dydį ta suma, kuri išleista aiškiai ne dėl sužalojimo gydymo – 2013-08-02 pirktiems skaitymo akiniams 18,89 Lt. Nukentėjusysis R. N. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė skausmą, stresą, nepatogumus, ilgą laiką negalėjo dirbti, negalėjo normaliai maitintis, buvo sumažėjusios jo bendravimo su kitais asmenimis galimybės, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis jam turi būti atlyginta neturtinė žala. Įstatymais nėra nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, tai nustatoma vertinant faktines bylos aplinkybes. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes laiko, jog nukentėjusiojo pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra aiškiai per didelis ir mažina atlygintiną žalą iki 10000 litų. Nukentėjusiajam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi jis tokių išlaidų nepatyrė – advokatui už atstovavimą sumokėjo ne pats nukentėjusysis, o jo darbdavys.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę R. J. skirti laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. J. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią R. J. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę R. J. iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusiojo R. N. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš Remigijaus J. R. N. 328,63 Lt turtinei žalai ir 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.
Priimti Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atsisakymus nuo ieškinių ir procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinių ieškinių nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.