- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- A-438-18-13
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arturas Drigotas (pirm.), Skirgaile Žalimiene, Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Lietuvos Antstoliu, Lietuvos
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Romano Klišausko (pranešejas), Arturo Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailes Žalimienes,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal atsakovo Lietuvos Antstoliu rumu apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkricio 30 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skunda atsakovui Lietuvos antstoliu rumams del sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareiškeja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su skundu kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma ir praše teismo panaikinti Lietuvos antstoliu rumu 2007-08-06 nutarima Nr.48 bei ipareigoti atsakova ivykdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-07-05 isakyma Nr.7P-37 ir 2007-07-16 isakyma Nr.7P-44.
Pagrisdama savo reikalavimus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija skunde paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-07-05 isakymu Nr.7P-37 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo veiklos teritorijoje veikiantys antstoliai J.Bareikiene, V.Ceglikas, M.Dabkus, D.Mileviciene, G.Puodžiukas ir B.Palavinskiene buvo paskirti perimanciais Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo veiklos teritorijoje veikusio antstolio Gintaro Matkeviciaus nebaigtas vykdyti vykdomasias bylas ir kitus dokumentus, neišmoketas išieškotas pinigines lešas ar turta, perimta, bet neperduota išieškotojui, nebaigtose vykdomosiose bylose gautas ir nepanaudotas vykdymo išlaidas, antstolio archyva. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-07-16 isakymu Nr.7P-44 Vilniaus miesto 3, 4 ir Vilniaus rajono apylinkiu teismu veiklos teritorijoje veikiantys antstoliai D.Šidlauskas ir R.Vasiliauskas buvo paskirti perimanciais Vilniaus miesto 3, 4 ir Vilniaus rajono apylinkiu teismu veiklos teritorijoje veikusios antstoles A.Lepeškaites nebaigtas vykdyti vykdomasias bylas ir kitus dokumentus, neišmoketas pinigines lešas ar turta, perimta, bet neperduota išieškotojui, nebaigtose vykdomosiose bylose gautas ir nepanaudotas vykdymo išlaidas, antstolio archyva.
Taciau, kaip nurode pareiškeja, Lietuvos antstoliu rumai 2007-08-01 raštu Nr.S-3038 persiunte antstoliu V.Meškauskienes, V.Stungurio, I.Gaidelio, D.Šidlausko kontoros rašta del prašymo pakeisti teisingumo ministro 2007-07-16 isakyma Nr.7P-44. Rašte nurodyta, kad 2007-07-05 d. susijungus antstoliu V.Stungurio, A.Lepeškaites ir G.Matkeviciaus bei antstoliu V.Meškauskienes ir I.Gaidelio kontorai bei antstoliui D.Šidlauskui, naujai sukurtoje kontoroje vietoj A.Lepeškaites veiks antstolis D.Šidlauskas. Todel atsižvelgiant i išdestytus argumentus bei i antstoliu V.Stungurio, A.Lepeškaites ir G.Matkeviciaus kontoros klientu prašymus perduoti antstoles A.Lepeškaites vykdytas vykdomasias byla naujai sukurtai antstoliu kontorai, prašoma perduoti vykdyti antstoliui D.Šidlauskui antstoliu A.Lepeškaites vykdytas vykdomasias bylas. Be to, Lietuvos antstoliu rumai 2008-08-07 rašte Nr.S-3064 LR teisingumo ministerijai išdeste nuomone, kad ivykdžius teisingumo ministro 2007-07-05 isakyma Nr.7P-37, galimos neigiamos pasekmes, todel siulytini isakymo pakeitimai. Minetame rašte buvo nurodyta, kad nepakeitus ministro nustatytos vykdomuju bylu paskirstymo tvarkos, 2007 m. rugpjucio 9-10 dienomis bus vykdomas antstoliu vykdytu vykdomuju bylu paskirstymas teisingumo ministro 2007-07-05 isakyme Nr. 7P-37 ir 2007-07-16 isakyme Nr.7P-44 nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2007-08-07 raštu Nr.(1.16.)-7R-7667 atsake, kad nepritaria pateiktiems pasiulymams ir prašo kuo skubiau atlikti antstoliu A.Lepeškaites ir G.Matkeviciaus vykdytu vykdomuju bylu paskirstyma vadovaujantis teisingumo ministro 2007-07-05 isakymu Nr.7P-37 ir 2007-07-016 isakymu Nr.7P-44. Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui dalyvaujant 2007-08-14 vykdomuju bylu paskirstyme paaiškejo, jog Lietuvos antstoliu rumu prezidiumas prieme 2007-08-06 nutarima Nr.48, kuriuo nutare G.Matkeviciaus ir A.Lepeškaites vykdytas bylas paskirstyti atsižvelgiant i gautus išieškotoju prašymus. Bylas, del kuriu perdavimo nera gauti išieškotoju prašymai, paskirstyti laikantis proporcingumo principo, paskiriant vienoda bylu skaiciu vienetais atitinkamai teisingumo ministro 2007-07-16 isakymo Nr.7P-44 1.1 punktu paskirtiems perimantiems antstoliams. Taigi, anot pareiškejos, Lietuvos antstoliu rumu prezidiumas prieme nutarima, kuriuo paskyre vykdomasias bylas ir antstoliams, kurie nenurodyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-07-05 isakyme Nr.7P-37 ir 2007-07-16 isakyme Nr.7P-44.
Pareiškeja akcentavo, jog Antstoliu istatymo 12 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pasibaigus antstolio igaliojimams, vykdomosios bylos ir kiti dokumentai, neišmoketos išieškotos pinigines lešos ar turtas, perimtas, bet neperduotas išieškotojui, teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodami kitam antstoliui (antstoliams), o antstolio archyvas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodamas Lietuvos antstoliu rumams. Antstoliu rumai privalo užtikrinti, kad bus atlikti šioje dalyje nurodyti veiksmai ir iforminta antstolio darbuotoju darbo teisiniu santykiu pabaiga (šriftas išskirtas musu). Vadovaujantis Vykdomuju bylu ir kitu dokumentu, neišmoketu išieškotu piniginiu lešu ar turto, perimto bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio igaliojimams tvarkos (toliau - Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-07-08 isakymu Nr.202, 5 punktu, Lietuvos antstoliu rumai privalo ne veliau kaip per viena menesi nuo Isakymo gavimo dienos organizuoti nebaigtu vykdomuju bylu ir kitu dokumentu, neišmoketu išieškotu piniginiu lešu ir turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, bei antstolio archyvo perdavima. Pareiškejos nuomone, iš Tvarkos 3 ir 5 punktu matyti, kad perimantys antstoliai gali buti paskirti tik teisingumo ministro isakymu. Lietuvos antstoliu rumams teises aktai nesuteikia igaliojimu paskirti perimancius antstolius pasibaigus antstolio igaliojimams. Lietuvos antstoliu rumams suteikti igaliojimai organizuoti nebaigtu vykdomuju bylu ir kitu dokumentu, neišmoketu išieškotu piniginiu lešu ir turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, bei antstolio archyvo perdavima neapima teises paskirti kitus perimancius antstolius ar organizuoti dokumentu ir lešu paskirstymo antstoliams, neatsižvelgiant i teisingumo ministro isakymus. Be to, Tvarkoje nera numatyta, kad vykdomosios bylos skirstomos, atsižvelgiant i gautus išieškotoju prašymus. Del vykdymo proceso dalyviu prašymu, pateiktu antstoliui, turi spresti pats antstolis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pasak pareiškejos, nei Antstoliu istatymas, nei Civilinio proceso kodeksas nesuteikia Lietuvos antstoliu rumams igaliojimu spresti del vykdomuju bylu nutraukimo, vykdomuju dokumentu pateikimo vykdyti kitam antstoliui.
Šalies argumentai
Pareiškeja paaiškino ir tai, jog Civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad vykdomoji byla gali buti nutraukta išieškotojo prašymu ir vykdomasis dokumentas, pagal kuri išieškojimas nera visiškai ivykdytas pagal Civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 1 punkta, gražinamas išieškotojui. Tuo atveju išieškotojas turetu sumoketi antstoliui visas turetas vykdymo išlaidas. Pagal Civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 3 dali vykdomojo dokumento gražinimas išieškotojui per istatymu nustatyta termina netrukdo iš naujo pateikti ši dokumenta vykdyti. Civilinio proceso kodeksas nenumato neužbaigtos vykdomosios bylos perdavimo kitam antstoliui galimybiu. Be to, pagal Civilinio proceso kodekso minetas normas išieškotojas teikia vykdymui antstoliui vykdomaji dokumenta, taciau ne antstoliu kontorai. O šiuo konkreciu atveju išieškotoju prašymuose nurodyta, kad vykdomasias bylas prašoma perduoti vykdyti Vilniaus antstoliu kontorai, esanciai Pylimo g. 41 / Raugyklos g. 1, Vilniuje, o ne konkreciam antstoliui. Taigi Lietuvos antstoliu rumu prezidiumas, nevykdydamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-07-05 isakymo Nr.7P-37 ir 2007-07-16 isakymo Nr.7P-44 organizuojant nebaigtu vykdomuju bylu perdavima, be teisinio pagrindo sutapatino jam priskirta administravimo funkcija pagal Antstoliu istatymo 12 straipsnio 5 dali ir Tvarkos 5 punkta su procesiniais veiksmais vykdymo procese ir paskirste vykdomasias bylas pagal išieškotoju prašymus. Pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas išieškotojai, noredami vykdomaja byla pateikti vykdyti kitam antstoliui, turi pateikti prašyma antstoliui, vykdanciam vykdomaja byla ir sugražinta vykdomaji rašta pateikti vykdyti kitam antstoliui.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Antstoliu rumai atsiliepime teismui nurode, kad su pareiškejos skundo reikalavimais nesutinka.
Savo pozicija paaiškino tuo, kad laisvas antstolio pasirinkimo principas buvo vienas iš svarbiausiuju vykdant antstoliu institucine reforma bei antstoliu profesineje veikloje atsiradus konkurencijos pradmenims, itvirtinantis galimybe siekti antstoliu profesiniu paslaugu kokybes ir veiksmingumo vykdymo procese. Tai salygoja antstolio asmenini suinteresuotuma greitu ir efektyviu sprendimo vykdymu, nuo ko akivaizdžiai priklauso teismu sprendimu vykdymo efektyvumas. Vykdomaji rašta ar teismo isakyma antstoliui vykdyti gali pateikti tik išieškotojas ar jo atstovas (Civilinio proceso kodekso 650 straipsnio 1 dalis) ir jokia kita institucija negali nuspresti už išieškotoja priimti sprendima del antstolio parinkimo. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisingumo ministras neturi teises jokiu atveju, iskaitant ir kai pasibaigia išieškotojo pasirinkto antstolio igaliojimai, paskirti išieškotojui antstoli prieš jo valia. Joks istatymas Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui tokios teises nesuteikia. Asmens teises ar laisves, atsižvelgiant i Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarime bei 2006 m. sausio nutarime išaiškintus principus, perimtus iš Europos Žmogaus Teisiu Teismo jurisprudencijos, gali buti ribojamos tik esant istatymo nustatytiems pagrindams bei tvarkai, laikantis tokio ribojimo konstituciniu reikalavimu: objektyvios ribojimo butinybes, istatyminio ribojimo ir tvarkos pagrindu aiškumo konkretaus atvejo aplinkybiu kontekste, asmens teisinio tikrumo, abstraktaus istatyminio ir faktinio ribojimo proporcingumo atitinkamoms, realios ir išsamios teismines gynybos užtikrinimo. Konkreciu atveju, atsakovo nuomone, nera nei istatyminio pagrindo, nei toks asmens teises laisvai pasirinkti antstoli apribojimas atitinka privalomus konstitucinius teisiu ribojimo reikalavimus. Todel toks Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasirinktas ir jo isakymais pritaikytas išieškotoju teisiu ribojimas prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintiems teisingumo ir teisines valstybes principams.
Kaip teigia atsakovas, tai, kad toks išieškotoju teisiu ribojimas yra ženklus ir sukelia jiems daug nepatogumu ir nuostoliu, savo skunde pripažino ir pati pareiškeja. Tokiu atveju išieškotojui tektu teisingumo ministro parinktam antstoliui padengti visas jau turetas vykdymo išlaidas, vykdomasis dokumentas pakartotinai galetu buti pateiktas vykdyti ne anksciau kaip praejus trims menesiams po jo gražinimo išieškotojui, taip pat išieškotojas iš naujo turetu apmoketi vykdymo išlaidas jau savo pasirinktam antstoliui. Toks išieškotojo apsunkinimas, nesant jokios objektyvios butinybes, negali buti laikomas nei teisingu, nei protingu, o taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies bei 5 dalies nuostatoms, butu pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtinti teisetu lukesciu apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai. Tuo tarpu Antstoliu istatymo 12 straipsnio 5 dalyje numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teise tvirtinti perduodamu bylu tvarka negali buti laikoma absoliucia. Atsakovo nuomone, pareiškeja nepagristai nurodo, kad išieškotoju prašymai nera tinkami, nes juose nera nurodytas konkretus antstolis, o tik antstoliu kontoros pavadinimas. Minetoje antstoliu kontoroje pagal perduodamu bylu vykdymo vieta dirba tik vienas antstolis, todel problemos identifikuoti, kuriam antstoliui savo vykdomasias bylas norejo perduoti išieškotojai, nera. Pareiškeja pabrežia, jog iš tikro Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-07-05 isakymu Nr.7P-37 vykdomosios bylos perduodamos šešiems antstoliams, nors šioje veiklos teritorijoje ju yra dešimt. 2007-07-16 isakymu Nr.7P-44 vykdomosios bylos perduodamos tik dviems antstoliams, nors šioje veiklos teritorijoje ju yra net devyni. Tokiu budu buvo pažeistos Konkurencijos istatymo 4 straipsnio nuostatos, nurodancios, kad valstybes valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ukines veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sažiningos konkurencijos laisve.
Atsakovas, vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 111 straipsniu, taip pat praše teismo ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-07-08 isakymu Nr.202 patvirtintos Tvarkos 3 ir 4 punktai ta apimtimi, kiek jie neužtikrina išieškotoju teises pasirinkti antstoli bei antstoliu lygiateisiškumo ir sažiningos konkurencijos, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintus teisingumo ir teisines valstybes, teisetu lukesciu bei teisinio tikrumo principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsni, 46 straipsnio 3, 4 ir 5 dali, Civilinio proceso kodekso 13 straipsni ir 650 straipsnio 1 dali, Konkurencijos istatymo 4 straipsni.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-11-30 sprendimu pareiškejos skunda tenkino, panaikino Lietuvos antstoliu rumu prezidiumo 2007-08-06 nutarima Nr.48 bei ipareigojo Lietuvos antstoliu rumus vykdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-07-05 isakyma Nr.7P-37, taip pat 2007-07-16 isakyma Nr.7P-44.
Teismas nurode, kad byloje sprestinas gincas del Lietuvos antstoliu rumu prezidiumo 2007-08-06 nutarimo Nr.48 pagristumo ir teisetumo. Šiuo klausimu teismas pažymejo, jog Antstoliu istatymo 12 straipsnio 5 dalyje, Vykdomuju bylu ir kitu dokumentu, neišmoketu išieškotu piniginiu lešu ar turto, perimto bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio igaliojimams tvarkos (toliau – Tvarka) 3 ir 5 punktuose itvirtintu teises normu analize leidžia daryti pagrista išvada, jog antstolio igaliojimo pasibaigimo atveju, jo bylas perimancio antstolio paskyrimas yra išskirtinai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kompetencija. Tuo tarpu Lietuvos antstoliu rumai, vykdydami Tvarkos 5 punkto nuostatas, privalo per viena menesi nuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro atitinkamo isakymo gavimo tik organizuoti sklandu nebaigtu vykdomuju bylu ir kitu dokumentu, lešu, turto bei archyvo perdavima, t. y. ivykdyti mineta isakyma. Jokiais savo sprendimais nei Lietuvos antstoliu rumai nei atsakovas, budamas šiu rumu vykdomuoju organu, negali pakeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro isakymo ar priimti kitu teises aktu prieštaraujanciu minetam isakymui. Tai, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vykdyti jiems priskirtas funkcijas neperžengdami kompetencijos ribu, nurodoma ir Viešojo administravimo istatyme, kurio 3 straipsnio 4 dalyje itvirtintas nepiktnaudžiavimo valdžia principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo institucijoms draudžiama vykdyti veikla neturint tam suteiktu igaliojimu arba priimti sprendimus pagal savo kompetencija siekiant kitu, negu istatymu nustatyta, tikslu.
Atsiliepimas
Teismo nuomone, atsakovo atsiliepime išdestyti motyvai ir argumentai susije ne su skundžiamo Lietuvos notaru rumu prezidiumo nutarimo teisetumu bei pagristumu, o su abejonemis, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro isakymai bei Tvarkos nuostatos prieštarauja istatymams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taigi nesusije su nagrinejamo ginco dalyku. Taciau teismas atsižvelge i tai, jog mineti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro isakymai nera ginco dalyku nagrinejamoje byloje, todel atsakovo atsiliepime išdestytus argumentus ir motyvus vertino kaip teisiškai nereikšmingus. Ivertines visas šias aplinkybes, teismas nusprende, kad Lietuvos antstoliu rumu prezidiumas savo 2007-08-06 nutarimu Nr.48 nusprendes paskirstyti G.Matkeviciaus ir A.Lepeškaites bylas pagal gautus išieškotoju prašymus, o tokiu nesant, bylas paskirstyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirtiems perimantiems antstoliams laikantis proporcingumo principo, viršijo savo kompetencijos ribas, todel minetas nutarimas naikintinas ir Lietuvos antstoliu rumai ipareigotini vykdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-07-05 isakyma Nr.7P-37 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-07-16 isakyma Nr.7P-44.
Del atsakovo prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-07-08 isakymu Nr.202 patvirtintos Tvarkos 3 ir 4 punktai ta apimtimi, kiek jie neužtikrina išieškotoju teises pasirinkti antstoli bei antstoliu lygiateisiškumo ir sažiningos konkurencijos, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintus teisingumo ir teisines valstybes, teisetu lukesciu bei teisinio tikrumo principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsni, 46 straipsnio 3, 4 ir 5 dali, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13 straipsni ir 650 straipsnio 1 dali, Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo 4 straipsni, teismas nusprende, kad skundžiamu Lietuvos antstoliu rumu prezidiumo nutarimu atsakovo teises nepažeidžiamos, taigi jisai nepatenka i Lietuvos Respublikos Administraciniu bylu teisenos istatymo 22 straipsnyje nurodytu subjektu rata. Teismas konstatavo, jog prašymas ištirti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-07-08 isakymu Nr.202 patvirtintos Vykdomuju bylu ir kitu dokumentu, neišmoketu išieškotu piniginiu lešu ar turto, perimto bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio igaliojimams tvarkos (toliau – Tvarka) 3 ir 4 punktu nuostatu atitikima istatymams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai nesusijes su nagrinejama konkrecia byla (Administraciniu bylu teisenos istatymo 111 straipsnio 1 dalis).
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos antstoliu rumai prašo:
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-11-30 sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima - pareiškejos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skunda atmesti;
2. Ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-07-08 isakymu Nr.202 patvirtintos Vykdomuju bylu ir kitu dokumentu, neišmoketu išieškotu piniginiu lešu ar turto, perimto ir neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio igaliojimams tvarkos 3 ir 4 punktai ta apimtimi, kiek jie neužtikrina išieškotoju teises pasirinkti antstoli bei antstoliu lygiateisiškumo ir sažiningos konkurencijos, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintus teisingumo ir teisines valstybes, teisetu lukesciu bei teisinio tikrumo principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsni, 46 straipsnio 3, 4 ir 5 dali, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13 straipsni ir 650 straipsnio 1 dali, Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo 4 straipsni.
1. Teismas, priimdamas sprendima, negali vadovautis teises aktu, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir istatymams. Anot atsakovo, manydamas, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-07-08 isakymu Nr.202 patvirtintos Tvarkos punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos istatymams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai ta apimtimi, kiek jie neužtikrina išieškotoju teises pasirinkti antstoli bei antstoliu lygiateisiškumo ir sažiningos konkurencijos, jis pateike prašyma ištirti šio teises akto teisetuma. Todel šis prašymas yra neatsiejamai susijes su nagrinejama administracine byla ir tik ištyrus gincijamu teises normu teisetuma, jomis buvo galima vadovautis.
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atmesdamas atsakovo prašyma ištirti teises normu teisetuma, taip pat nurode, kad Lietuvos antstoliu rumai neturejo teises teikti tokio prašymo, nes jis kaip atsakovas tokios teises neturi, t. y. skundžiamu Lietuvos antstoliu rumu nutarimu atsakovo teises nepažeidžiamos. Taciau Administraciniu bylu teisenos istatymo 111 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka istatyma ar Vyriausybes normini akta, turi teise šio istatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinejama konkreti byla del ju teisiu pažeidimo. Administraciniu bylu teisenos istatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, turintys teise paduoti skunda (prašyma). Tokia teise neabejotinai turi ir Lietuvos antstoliu rumai, ji patenka i Administraciniu bylu teisenos istatymo 22 straipsnyje nurodytu subjektu rata. Teigti, kad tik pareiškeja turi teise prašyti ištirti norminio akto teisetuma, o atsakovas tokios teises neturi, nera pagrindo, nes tai prieštarautu Administraciniu bylu teisenos istatymo 53 straipsnio 1 dalyje itvirtintam šaliu procesiniu teisiu lygiateisiškumo principui.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas ipareigojo Lietuvos antstoliu rumus vykdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-07-05 isakyma Nr.7P-37 bei 2007-07-16 isakyma Nr.7P-44, neatsižvelgdamas nei i Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei i istatymu reguliavima, vien remdamasis teisingumo ministro diskrecija, kuri nera ir negali buti neribota. Todel, atsakovo manymu, toks ipareigojimas negali buti laikomas teisetu ir pagristu, juo labiau, kad jis iš esmes pažeidžia asmenu, kurie nebuvo itraukti i šia byla, teises ir teisetus interesus. Lietuvos antstoliu rumu prezidiumo 2007-08-06 nutarimas Nr.48 „Del bylu paskirstymo" buvo priimtas atsižvelgiant ir ginant išieškotoju, pateikusiu prašymus del antstolio pasirinkimo, ginant ju teises ir teisetus interesus. Todel bylos išsprendimas neabejotinai tures itakos ju teisems bei pareigoms (Administraciniu bylu teisenos istatymo 48 straipsnio 2 dalis). Todel išieškotojai, pareiške prašymus del antstolio pasirinkimo, turetu buti itraukti i byla treciaisiais suinteresuotais asmenimis ar bent informuoti apie vykstanti teismo procesa. Taciau Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsižvelge i šiu asmenu teises ir teisetus interesus ir, atsisakydamas šiuos asmenis itraukti i ši procesa, pažeide šiu asmenu teises. Tuo labiau, kad vienas iš ju - UAB „Taurakalnis", netgi buvo pateikes rašytini prašyma del jo itraukima i byla treciuoju suinteresuotu asmeniu, tuo siekdamas ir pats ginti savo teises ir teisetus interesus šioje administracineje byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i apeliacini skunda atsakovas prašo ji atmesti. Atsiliepima grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinejama administracine byla Nr. 1-9006/07, kurioje UAB "Verkiu ukis" (išieškotojas vykdomuosiuose bylose, del kuriu kilo gincas nagrinejamoje byloje ) pateike teismui skunda del teisingumo ministro 2007-07-05 isakymo Nr. 7P-37 ir Tvarkos 3 ir 4 punktu teisetumo ivertinimo. Todel atsirado ir Administraciniu bylu teisenos istatymo 111 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas atsakovo prašymo ištirti nurodyto norminio akto teisetuma netenkinimo pagrindas, kai teismo žinioje yra byla del gincijamo norminio administracinio akto.
2. Lietuvos antstoliu rumu prezidiumas, nevykdydamas teisingumo ministro 2007-07-05 isakymo Nr. 7P-37 ir 2007-07-16 isakymo Nr. 7P-44 organizuojant nebaigtu vykdomuju bylu perdavima, be teisinio pagrindo sutapatino jam priskirta administravimo funkcija pagal Antstoliu istatymo 12 straipsnio 5 dali ir Tvarkos 5 punkta su procesiniais veiksmais vykdymo procese ir paskirste vykdomasias bylas pagal išieškotoju prašymus. Pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas išieškotojai, noredami vykdomaja byla pateikti vykdyti kitam antstoliui, turi pateikti prašyma antstoliui, vykdanciam vykdomaja byla, ir sugražinta vykdomaji rašta pateikti vykdyti kitam antstoliui. Taciau ginco atveju vykstant administracinei procedurai del vykdomuju bylu perdavimo, atsakovas viršijo savo igaliojimus ir pažeide nepiktnaudžiavimo valdžia principa, numatyta Viešojo administravimo istatymo 3 straipsnio 4 dalyje bei teises aktu, reglamentuojanciu vykdomuju bylu perdavima, nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
IV.
Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas byla sustabdo, kai negalima nagrineti tos bylos, kol bus išspresta kita byla, nagrinejama civiline, baudžiamaja ar administracine tvarka. O to paties istatymo 99 straipsnio 2 punkte numatyta, kad byla tokiais atvejais sustabdoma – kol isiteises teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis.
Byloje kiles gincas del atsisakymo vykdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 07 05 isakyma Nr.7P-37 ir 2007 07 16 isakyma Nr.7P-44. Pastarieji isakymai priimti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 07 08 isakymu Nr.202 patvirtintos Vykdomuju bylu ir kitu dokumentu, neišmoketu išieškotu piniginiu lešu ar turto, perimto ir neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio igaliojimams tvarka.
Pateikti duomenys patvirtina, kad del Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 07 05 isakymo Nr.7P-37 3.2 papunkcio teisetumo Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra pradetos administracines bylos Nr. I – 1263 -142/2008; Nr. I – 2007 – 38/2008. Taip pat ir del Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 07 08 isakymu Nr.202 patvirtintos Vykdomuju bylu ir kitu dokumentu, neišmoketu išieškotu piniginiu lešu ar turto, perimto ir neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio igaliojimams tvarkos, atitikties aukštesnes galios teises aktams yra kreiptasi i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma.
Kolegijos nuomone, paminetu bylu dalykas ir šios bylos dalykas yra tarpusavyje susije bei lemia, kad šios bylos negalima nagrineti, kol bus išsprestos minetos bylos Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 98 straipsnio 1 dalies 3punktu,
nutaria:
sustabdyti bylos nagrinejima kol isiteises teismo sprendimai administracinese bylose Nr. I – 1263 -142/2008; Nr. I – 2007 – 38/2008, nagrinejamose Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Nutartis neskundžiama.