- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-29
- Bylos Nr.
- I-889-739/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00398-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- K.J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K.J. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta teismo šaukimu (90 b. l.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu (2-5 b. l.) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atlyginti jam 3000,00 eurų neturtinę žalą, kurią patyrė dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Visagino policijos komisariato areštinėje (toliau – ir Visagino PK areštinė). Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2015 m. liepos mėn. buvo laikomas Visagino PK areštinės kameroje, kurioje vienam asmeniui tekdavo mažiau nei 3,6 kv. m. ploto. Paaiškino, kad tualetas nebuvo atskirtas sienele nuo kameros durų, todėl atliekant gamtinius reikalus, ne kartą buvo užkluptas į kamerą įeinančių pareigūnų. Pareiškėjo teigimu, atliekant gamtinius reikalus, jis turėjo pasirašinėti dokumentus ir bendrauti su pareigūnais, į prašymus palaukti, ne visada buvo atsižvelgiama. Taip pat nurodė, kad vieną dieną negavo pietų, kadangi, buvo dingusi elektra, todėl nebuvo galimybių jų pagaminti. Paaiškino, kad kameroje nebuvo užtikrintas tinkamas natūralus apšvietimas, kadangi langai buvo maži, tuo tarpu dirbtinis naktinis apšvietimas buvo per didelis; tualetas ir kriauklė įrengti vienoje formoje, kriauklėje nėra įrengto čiaupo, todėl vanduo bėgdavo ant grindų; spintelė, daiktams susidėti, buvo surūdijusi; dušai sulaužyti, juose sklido nemalonus kvapas. Dėl nurodytų laikymo sąlygų pareiškėjas patyrė diskomfortą, pažeminimą, tai pakenkė jo psichologinei sveikatai, atsirado miego sutrikimų, dėl to pareiškėjas kreipėsi į gydytoją. Pareiškėjo nuomone, nurodytos laikymo sąlygos pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio bei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo ir kituose poįstatyminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose kalinimo sąlygas, įtvirtintas nuostatas.
Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujančio Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariato atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta teismo šaukimu (91 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Utenos AVPK) atsiliepime (25-28 b. l.) nurodė, kad su pareiškėjo skunde išdėstytais reikalavimais dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas Visagino PK areštinėje buvo laikomas nuo 2015-06-03 iki 2015-06-17 (toliau – ir ginčo laikotarpis) trivietėje kameroje Nr. 3: nuo 2015-06-03 iki 2015-06-04 buvo laikomas trise, nuo 2015-06-04 iki 2015-06-09 – dviese; nuo 2015-06-09 iki 2015-06-10 – trise; nuo 2015-06-10 iki 2015-06-16 buvo laikomas dviese, o nuo 2015-06 iki 2015-06-17 – buvo trise. Teigė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatė vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto izoliatoriaus ir areštinės kameroje normą – 3,6 kv. m., kuri Visagino PK areštinėje ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta. Taip pat paaiškino, kad nuo 2011 m. kamerose sumontuoti nauji antivandaliniai klozetai, kurie atitinka klozetui keliamus reikalavimus. Visagino PK areštinės kiekvienoje kameroje įrengtas vienas skaidraus stiklo langas, dirbtiniam apšvietimui palaikyti įrengti šviestuvai; įjungiama mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Dušo kambariai sutvarkyti, atitinkantys higienos normas, tai patvirtina Utenos visuomenės sveikatos centro Zarasų skyriaus 2014 m. spalio 30 d. patikrinimo akte užfiksuoti patikrinimo rezultatai. Atsakovo atstovas patvirtino, kad 2015 m. birželio 7 d. Visagino mieste neveikė elektra, todėl Visagino PK areštinėje laikomiems asmenims buvo pateiktas sausas davinys. Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas nei žodžiu, nei raštu neteikė skundų dėl to, kad negali naudotis sanitariniu mazgu ar kad yra stebimas kitų kameroje laikomų asmenų, taip pat nesikreipė į Visagino PK areštinės slaugytoją dėl psichologinių sveikatos sutrikimų ir neramaus miego. Atsakovo atstovo nuomone, daugelis reikalavimų yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės, todėl neturėtų būti tenkintini.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos, kurią jis kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Visagino PK areštinėje, atlyginimą.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013). Neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2247 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę ir tiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. To paties įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 37:2009) nustato policijos areštinių įrengimo bei priežiūros, sveikatos saugos reikalavimus. Pagal minėtosios higienos normos HN 37:2009 2 punktą, ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms; veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės). Nagrinėjamam ginčui taikomos ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio (areštinės) vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintos Utenos AVPK viršininko 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 89-V-190 (35, 47-52 b. l.), pakeistos bei papildytos 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 89-V-600 (53 b. l.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su aplinkybe, kad jo laikymo Visagino PK areštinės kamerose vienam asmeniui teko mažesnis nei 3,6 kv. m. plotas.
Žemesnės instancijos teismas
Teritorinių policijos įstaigų areštinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustato Areštinių veiklos taisyklės, kurių 80 punkte įtvirtinta nuostata, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Sprendžiant dėl nurodyto teisės akto taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą areštinės kameroje turi būti vadovaujamasi Areštinių veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata, jog policijos įstaigų areštinės kameros plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas) (2015 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2327-624/2015; 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2711-520/2015; 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1484-442-2015).
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į Visagino PK areštinę buvo pristatytas 2015 m. birželio 3 d. ir laikomas iki 2015 m. birželio 17 d. kameroje Nr. 3 (kameros plotas 13,90 kv. m., sanitarinio mazgo užimamas plotas 1,2896 kv. m.): nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2015 m. birželio 4 d. buvo laikomas su dar dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui teko 4,20 kv. m. plotas; toks pat plotas pareiškėjui teko jį laikant minėtoje kameroje su dviem asmenimis nuo birželio 9 d. iki birželio 10 d. ir nuo birželio 16 d. iki birželio 17 d.; tačiau laikotarpiais nuo birželio 4 d. iki 2015 m. birželio 9 d., tai pat nuo birželio 9 d. iki birželio 10 d. ir nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2015 m. birželio 16 d. pareiškėjas buvo laikomas su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 6,31 kv. m. plotas.
Iš pateiktų duomenų matoma, kad Visagino PK areštinės kameroje Nr. 3 pareiškėjas buvo laikomas 15 dienų, iš kurių 3 dienas pareiškėjui tekęs plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m. t. y. pareiškėjui teko 4,2 kv. m. plotas, o 12 dienų – 6,31 kv. m. plotas (25, 59, 89 b. l.). Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad 3 dienas atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjui minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto normos (nustatytas 0,8 kv. m. ploto pažeidimas), tačiau pažymėtina, kad pats pareiškėjas skunde neturtinės žalos atsiradimą siejo su aplinkybe dėl jam tekusio mažesnio nei 3,6 kv. m. kameros ploto, tačiau teismui nustačius, kad minimalus pareiškėjui tekęs plotas buvo 4,2 kv. m. ir kad tokiomis sąlygomis pareiškėjas buvo laikomas tik 3 dienas, teismas sprendžia, kad pareiškėjo patirti nepatogumai negalėtų būti vertinti kaip sukeliantys didelio masto pakenkimus jo sveikatai.
Pareiškėjas taip pat teigė, jog neturtinę žalą patyrė dėl to, kad Visagino PK areštinės kameroje nebuvo užtikrintas privatumas pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu tais atvejais, kai į kamerą įeidavo pareigūnai. Be to, nurodė, kad sanitarinis įrenginys (tualetas ir kriauklė) įrengti viename komplekte, kriauklėje nėra čiaupo, todėl vanduo bėgdavo ant žemės, spintelė daiktams susidėti buvo surūdijusi.
Policijos areštinių kamerų sanitarinio mazgo įrengimą reglamentuoja Higienos normos HN 37:2009 20 punktas, kuriame nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo gyvenamosios paskirties ploto turi būti atitvertas 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimų sanitarinio įrenginio įrengimui Higienos norma HN 37:2009 nereglamentuoja. Taip pat pažymėtina, kad Utenos AVPK viršininko 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 89-V-190 patvirtintų Vidaus tvarkos taisyklių 8.11 punktas įtvirtina areštinėje laikomų asmenų teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas (37 b. l.). Tuo tarpu sprendžiant pareiškėjo reikalavimą dėl spintelių, aktualus Areštinių veiklos taisyklių 81 punktas, kuris numato, kad kameroje taip pat įrengiamos individualios spintelės maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti.
Vadovaujantis atsakovo atstovo pateiktais rašytiniais paaiškinimais, Visagino PK areštinės kamerose sanitariniai įrenginiai sudaryti iš vientiso komplekto, t. y. unitazo-praustuvės-lentynėlės, areštinės kamerose sumontuoti nuo 2011 m. (26 b. l.). Kaip minėta, teisės aktai nenustato konkrečių reikalavimų sanitarinio įrenginio konstrukcijai, todėl teismas sprendžia, kad tokia sanitarinio įrenginio konstrukcija negali būti vertinama kaip neužtikrinanti pareiškėjo teisės pasinaudoti unitazu ar praustuve. Pažymėtina, jog ir pats pareiškėjas skunde nepateikė jokių paaiškinimų, kad tokios konstrukcijos sanitarinis įrenginys nesudarė galimybių pasinaudoti unitazu ar praustuve, todėl šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimai laikytini nepagrįstais. Be to, atmestinas pareiškėjo reikalavimas dėl netinkamos spintelės daiktams laikyti būklės. Teismo vertinimu, vien pareiškėjo teiginys, jog spintelė daiktams susidėti buvo surūdijusi, nepatvirtina, kad tokia spintelės būklė turėjo realios įtakos pareiškėjo galimybei susidėti ir joje laikyti asmeninius ir kitus daiktus, taip pat ir aplinkybės, jog dėl tokios spintelės būklės pareiškėjas patyrė ar galėjo patirti neturtinę žalą.
Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu pagrįstumo, vadovaujamasi byloje atsakovo atstovo pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir vaizdiniais įrodymais. Byloje pateiktos kameros Nr. 3 fotonuotraukos leidžia spręsti, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas pakankamai aukšta (sulig dviaukštės lovos antro aukšto gultu) pertvara (30, 32 b. l.). Tačiau byloje nėra pateikta duomenų (fotonuotraukų ir/ar rašytinių paaiškinimų), iš kurių būtų galima spręsti, kad Visagino PK areštinės kameroje Nr. 3 būtų sudarytos sąlygos sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto atitverti laikino pobūdžio konstrukcija, užtikrinančia asmens privatumą, jam atliekant gamtinius reikalus sanitariniame mazge, kai atidaromos kameros durys ir/ar kai į kamerą įeina pareigūnai ar kiti asmenys. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad sanitarinis mazgas yra įrengtas prie durų ir tai, kad nėra galimybės užtikrinti privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, neginčija ir atsakovo atstovas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad laisvės atėmimo vietose turi būti stengiamasi sudaryti tokias sąlygas, jog asmuo turėtų galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A2277-520/2015). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra konstatavęs, kad nors sanitarinis mazgas ir buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių, taip pat kad kalinamas asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų (EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15210/07; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05). Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl absoliutus jo privatumo užtikrinimas, kai jo laisvė yra apribota, nėra objektyviai įmanomas. EŽTT praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 74025/01).
Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad areštinės kamerų įrengimo ypatumus sąlygoja ir reikalavimai užtikrinti kamerose laikomų asmenų priežiūrą. Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139, (toliau – ir Instrukcija) nustato į policijos areštines uždarytų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką. Minėtosios Instrukcijos 38 punktas įtvirtina reikalavimą vykdyti policijos areštinėje laikomų asmenų periodišką stebėjimą. Vadovaujantis atsakovo atstovo rašytiniais paaiškinimais, Visagino PK areštinės kamerose laikomi asmenys pro kamerų duryse įrengtas „akutes“ yra periodiškai stebimi kas 10-15 minučių. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matoma, kad atliekant asmenų stebėjimą pro kamerų duryse įrengtas „akutes“, sanitarinis mazgas ir jame esantis sanitarinis įrenginys į stebėjimo lauką nepatenka (29 b. l.). Tačiau, teismas sprendžia, kad šie duomenys nėra pakankami paneigti pareiškėjo teiginį, kad besinaudojant sanitariniame mazge įrengtu tualetu jis buvo matomas, kai buvo atidaromos kameros durys. Vis dėlto, pareiškėjas skunde nenurodė ir nagrinėdamas bylą teismas nenustatė, kad pareigūnai turėjo tikslą stebėti pareiškėją, jam besinaudojant tualetu, ar tai, kad pareiškėjui atliekant gamtinius reikalus, pareigūnai būtų liepę pasirašyti dokumentus (26 b. l.).
Pažymėtina, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A141-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013). Atsakovui nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Nagrinėjamu aspektu atsakovo atstovas nepateikė duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad pareiškėjui Visagino PK areštinėje buvo sudarytos sąlygos privačiai naudotis tualetu tuo metu, kai būdavo atidaromos kameros durys ir į kamerą įeidavo pareigūnai. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nesant objektyvių duomenų, visos abejonės yra vertinamos pareiškėjo naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A322-858/2015). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti pareiškėjo reikalavimą dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo neužtikrinant privatumo pareiškėjui naudojantis tualetu tuo metu, kai į kamerą, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, įeidavo pareigūnai.
Pareiškėjo teigimu, neturtinę žalą jis patyrė dėl to, kad Visagino PK areštinės kameroje dėl lango dydžio natūralus apšvietimas buvo nepakankamas, o dirbtinis (naktinis) apšvietimas buvo per didelis; nebuvo reikiamo vėdinimo.
Reikalavimus policijos areštinės kameros natūraliam ir dirbtiniam apšvietimui nustato Higienos normos HN 37:2009 21 ir 22 punktai. Pagal higienos normos 21 punktą, policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai; natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Tuo tarpu policijos areštinės kameroje įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx (22 punktas). Pagal nurodytą teisinį reguliavimą, policijos teritorinės įstaigos pareiga yra užtikrinti tinkamas areštinės kameros apšvietimo sąlygas, o tinkamo apšvietimo užtikrinimas vertintinas vienu iš teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo elementų.
Atsakovo atstovo teigimu, Visagino PK areštinės kamerose įrengti skaidraus stiklo langai (kiekvienoje kameroje įrengta po vieną langą), kurie pakeisti 2011 m. atliekant kamerų remonto darbus; dirbtinį apšvietimą palaiko šviestuvai (liuminescencinės lempos).
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad ginčo laikotarpiu kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas patikrinimų dėl asmenų laikymo sąlygų atitikties higienos normų reikalavimams nebuvo atlikta, tačiau sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo reikalavimo dėl netinkamo apšvietimo, teismas vertina atsakovo atstovo pateiktus rašytinius paaiškinimus bei įrodymus. Vadovaujantis atsakovo atstovo rašytiniais paaiškinimais, Utenos visuomenės sveikatos centro Zarasų skyriui atliekant Visagino PK areštinės kamerose esančių sąlygų atitikties Higienos normos HN 37:2009 reikalavimams vertinimą, pažeidimų nebuvo nustatyta (2014 m. spalio 30 d. patikrinimo aktas Nr. 13 PT-71) (27 b. l.). Utenos visuomenės sveikatos centro Zarasų skyriaus specialistų 2013 m. rugpjūčio 20 d. atlikto patikrinimo metu nustatyti rezultatai patvirtina, kad natūrali apšvieta kameroje Nr. 3 atitiko Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus. Kadangi minėtieji Utenos visuomenės sveikatos centro Zarasų skyriaus patikrinimai buvo atlikti po naujų langų įrengimo Visagino PK areštinės kamerose, tai sudaro pagrindą išvadai, kad natūrali apšvieta ginčo laikotarpiu Visagino PK areštinės kameroje Nr. 3 atitiko Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus.
Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo reikalavimo, jog nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis naktinis apšvietimas, teismas pažymi, kad pareiškėjas šio reikalavimo nedetalizavo, t. y. nenurodė kokias neigiamas pasekmes pareiškėjui sukėlė galimai per didelis naktinis apšvietimas, t. y., ar dėl tokių sąlygų pareiškėjas negalėjo miegoti ir ar dėl to kreipėsi į Visagino PK administraciją su prašymu pakeisti naktinio apšvietimo intensyvumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl netinkamo dirbtinio naktinio apšvietimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, jog Visagino PK areštinėje nebuvo užtikrintas reikiamas vėdinimas, teismas pažymi, kad Higienos normos HN 37:2009 23 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; oro judrumas šiltuoju periodu turi būti 0,15–0,5 m/s (24 punktas). Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Visagino PK areštinėje veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Tokių vėdinimo sąlygų būvimą patvirtina ir Utenos visuomenės sveikatos centro Zarasų skyriaus 2014 m. spalio 30 d. patikrinimo akte Nr. 13 PT-71 nustatyti patikrinimo rezultatai, jog areštinės kameros vėdinamos per langus bei įjungiant mechaninę patalpų vėdinimo sistemą (57 b. l.). Pareiškėjas skunde pateikdamas reikalavimą dėl reikiamo vėdinimo neužtikrinimo, jo nedetalizavo, taip pat nenurodė, ar patalpų vėdinimas buvo netinkamas dėl mechaninės patalpų vėdinimo sistemos, ar dėl to, kad nebuvo sudarytos galimybės kamerą vėdinti natūraliu būdu per langus, todėl minėtasis pareiškėjo reikalavimas laikytinas nepagrįstu.
Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas taip pat siejo su aplinkybe, jog sąlygos dušuose buvo netinkamos: dušai sulaužyti, juose sklido nemalonus kvapas.
Reikalavimus policijos areštinės dušinėms nustato Higienos normos HN 37:2009 V skyriaus nuostatos: dušinės sienos ir grindys turi būti lygios, nelaidžios vandeniui, lengvai valomos, atsparios naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms (28.1 punktas). Tuo tarpu Higienos normos HN 37:2009 50 punktas numato, jog dušinių grindys kiekvieną dieną turi būti plaunamos karštu vandeniu, valomos su valikliais, turinčiais dezinfekantų. Patalpoms, įrenginiams valyti bei dezinfekuoti turi būti naudojamos teisės aktais nustatytos leistinos naudoti priemonės.
Vadovaujantis byloje atsakovo atstovo pateiktu Utenos visuomenės sveikatos centro Zarasų skyriaus 2014 m. spalio 30 d. patikrinimo aktu Nr. 13 PT-71, daroma išvada, kad dušinių, kamerų, sanitarinių mazgų grindys, santechniniai įrenginiai, praustuvės plaunamos karštu vandeniu su valikliais turinčiais dezinfekantų (57 b. l.). Pažymėtina, kad Utenos visuomenės sveikatos centro Zarasų skyriaus specialistai pažeidimų, susijusių su dušų įrengimu, patikrinimo metu nenustatė. Atsakovo atstovo teigimu, Visagino PK areštinės dušo kambariai sutvarkyti, atitinka higienos normas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad laikomų asmenų teisės pasinaudoti dušu įgyvendinimas nėra tęstinio pobūdžio. Vadovaujantis Higienos normos HN 73:2009 60 punktu, taip pat ir Areštinių veiklos taisyklių 7.12 punktu, policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Visagino PK areštinėje laikomi asmenys teisę nusiprausti po šiltu dušu gali įgyvendinti ne rečiau kaip kartą per savaitę (ketvirtadienį) (Vidaus tvarkos taisyklių 8.10. punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į Visagino PK areštinę buvo pristatytas 2015 m. birželio 3 d. ir joje laikytas iki birželio 17 d., teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu teisę nusiprausti po šiltu dušu pareiškėjas galėjo įgyvendinti ne daugiau nei du kartus, todėl pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai dėl duše juntamo nemalonaus kvapo, negalėtų būti vertinti kaip turėję įtakos neturtinės žalos atsiradimui. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimai dėl netinkamų sąlygų duše yra atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigė, jog neturtinė žala jam buvo padaryta tuo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui vieną kartą nebuvo pateikti pietūs.
Atsakovo atstovas patvirtino, kad 2015 m. birželio 7 d. dėl elektros gedimų Visagino mieste neveikė elektra, todėl nebuvo pateiktas šiltas maistas, tačiau areštinėje laikomiems asmenims buvo pateiktas sausas davinys.
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas; maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Atitinkamą nuostatą įtvirtina Areštinių veiklos taisyklių 59 punktas, kuriame nustatyta, jog asmenims, laikomiems policijos areštinėje, turi būti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis. Policijos areštinės viršininkas turi imtis priemonių nustatytu laiku duoti policijos areštinėje laikomiems asmenis tinkamai paruoštą maistą, kurio kokybė ir kiekis turi atitikti mitybos ir šiuolaikinės higienos reikalavimus. Tuo tarpu, minėtųjų taisyklių 66 punktas numato, kad karštas maistas turi būti išduodamas ne vėliau kaip per 2 valandas nuo jo paruošimo, įskaitant ir pristatymo laiką. Asmenims, kurie negali pavalgyti laiku, maistas gaminamas ir patiekiamas atskirai. Taip pat akcentuotina, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims maistas ruošiamas, gabenamas ir išduodamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka (Areštinių veiklos taisyklių 60 punktas). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (ginčui aktuali 2015 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-100 redakcija), reglamentuojančių maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, 4 punkte nustatyta, kad kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietos (toliau – kalinimo įstaiga) administracija privalo nuolat turėti maisto produktų (negreit gendančių) atsargų ne mažiau kaip 7 dienų suimtųjų ir nuteistųjų maitinimui, o tų pačių taisyklių 34 punkto nuostata skelbia, jog asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Sisteminė šių teisės normų analizė leidžia spręsti, kad dėl objektyvių priežasčių atsakovo atstovui negalint užtikrinti policijos areštinėje laikomų asmenų maitinimo karštu maistu, maitinimas policijos areštinėje laikomiems asmenims gali būti užtikrinamas kitu būdu, t. y. išduodant sausą davinį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad maitinimo paslaugos Visagino PK areštinėje yra teikiamos pagal atsakovo atstovo ir UAB „PONTEM“ 2014 m. rugsėjo 12 d. sudarytą Sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. 89-IL-1933 (67-71 b. l.). Tai, kad 2015 m. birželio 7 d. maitinimo paslaugos Visagino PK areštinei buvo teikiamos, patvirtina byloje pateiktas 2015 m. birželio 7 d. krovinio važtaraštis, iš kurio matoma, kad tą dieną į Visagino PK areštinę buvo pateikta 19 vienetų pusryčių, pietų ir vakarienės davinių, taip pat ir vienas sausas davinys (80 b. l.). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjui maitinimas karštu maistu nebuvo užtikrintas dėl objektyvių, t. y. nuo atsakovo atstovo valios nepriklausančių priežasčių (dėl dingusio elektros energijos tiekimo Visagino mieste), tačiau jis buvo vienkartinio pobūdžio ir realiai nesukėlęs jokių pakenkimų pareiškėjo sveikatai, be to, įvertinus tai, kad pareiškėjui 2015 m. birželio 7 d. vietoje karšto pietų davinio buvo pateiktas sausas davinys, teismas daro išvadą, kad atsakovo atstovas užtikrino pareiškėjo teisę į tinkamą maitinimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų jis patyrė psichologinės sveikatos sutrikimus (miego sutrikimus, diskomfortą, pažeminimą). Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas į Visagino PK areštinės slaugytoją dėl galimai sutrikusios pareiškėjo psichinės sveikatos nesikreipė, atsiliepime pažymėjo, kad tokių įrašų nėra. Iš teismo išreikalauto ir byloje Kauno tardymo izoliatoriaus pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matoma, kad 2015 m. liepos 1 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybą dėl nusiskundimų, susijusių su širdies skausmu bei tai, kad reaguojant į šį nusiskundimą, pareiškėjui buvo skirti raminamieji vaistai. Vadovaujantis atsakovo atstovo atsiliepime pateikiamais duomenimis, pareiškėjas į Visagino PK areštinę buvo pristatytas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo 2015 m. birželio 3 d. ir 2015 m. birželio 17 d. konvojuotas atgal. Taigi, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad 2015 m. liepos 1 d. įrašas pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje, negali būti sietinas su jo laikymu Visagino PK areštinėje, kadangi byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas buvo laikomas įvairiose kardomojo kalinimo įstaigose, iki jo laikymo Visagino PK areštinėje ir po to.
Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią, asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą, teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Visagino PK areštinėje sąlygų (teisės privačiai pasinaudoti tualetu bei teisės dėl vienam asmeniui turinčio tekti ploto (3 dienas) pažeidimą), į pažeistos vertybės pobūdį (nagrinėjant bylą, nenustatyta, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų padaryta žalos pareiškėjo sveikatai) bei pažeidimo pobūdį, trukmę (15 dienų nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą, 3 dienas – vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimas), bei tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų skundų ir prašymų Visagino PK areštinės administracijai nereiškė, todėl įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog konkrečiu atveju pareiškėjui priteistinas 150,00 eurų neturtinės žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia
pareiškėjo K.J. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui K.J., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 150,00 (šimtą penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai, patirtai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato areštinėje nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2015 m. birželio 17 d. atlyginti.
Kitą skundą dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.